Žemės ūkio naujienos: 2026-08-11

„Tai viena iš priemonių, kuriomis siekiama bent dalinai amortizuoti ūkininkams ženkliai padidėjusias kuro ir trąšų kainas. Ankstiname avansų mokėjimą, kas suteiks ūkiams daugiau finansinio stabilumo, padės planuoti darbus ir laiku vykdyti įsipareigojimus“, – pranešime cituojama žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė.

Avansinis išmokos dydis sieks 59,80 euro už hektarą arba beveik 75 proc. visos išmokos. Ji bus mokama už 2026 metais deklaruotus paramos reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus.

Avansai bus mokami etapais iki šių metų lapkričio 30 dienos. Pirmiausia išmokas gaus pareiškėjai, kurių paraiškos jau patikrintos ir atitinka visus paramos reikalavimus.

Tuo metu pareiškėjai, pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus.

Ankstesnį avansų mokėjimą leido šių metų liepą priimtas Europos Sąjungos reglamentas. Jis suteikė valstybėms narėms galimybę 2026 kalendoriniais metais tiesioginių išmokų avansus neviršijant 75 proc. paramos išmokėti dar iki spalio 16 dienos.

Nuo spalio 16 dienos, kaip ir kasmet, planuojama pradėti mokėti ir kitų tiesioginių išmokų avansus.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-11

„Kalbame apie nulinę biurokratiją, o tai reiškia, kad ūkininkams nereikės rašyti nei prašymų, nei pildyti kažkokių formų ar paraiškų. Bus su turimais duomenimis sugeneruota forma ir ūkininkai tiesiog gaus į savo sąskaitą tą piniginės pagalbos sumą, priklausomai nuo to, kokio dydžio yra ūkis“, – pirmadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė K. Mažeika.

Ministras teigė, kad dėl ribotos paramos sumos daugiausia dėmesio bus skiriama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o išmokos bus vienkartinės.

„Žinome, kad pinigų suma yra tokia, kokia yra, todėl akcentuojamės į smulkius ir vidutinius ūkius. Pats mechanizmas buvo suderintas su socialiniais partneriais“, – sakė jis.

Pasak ŽŪM vadovo, vidutinė išmoka ūkininkams sieks apie 3,5 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma priklausys nuo modelio, kuris bus sutartas.

„Kalba eina apie maždaug 3,5 tūkst. eurų, priklausomai nuo to, kokį modelį sutarsime su socialiniais partneriais. (…) Vėlgi turime atliepti energetikos iššūkius ūkiuose, kalbant apie augalininkystę ir kitus sektorius. Akcentas šiek tiek dedamas ir į pieno ūkius, nes ta krizė, kuri tęsiasi jau 3 metus, išties reikalauja sprendimų, nes ūkiai tikrai patiria didžiulių finansinių nuostolių“, – tikino K. Mažeika.

Anot jo, bus vertinamas gyvulių skaičius, žemės sklypo plotas.

„Yra tam tikra riba, turime veikiančius modelius. Tai yra žinome, pagal įstatymą iki 500 hektarų gali turėti vienas rodiklis. Pagal ekoschemas yra iki 300 hektarų ūkiams taikomos būtent tos išmokos, nuo kurių toliau mažėjančios. Tai yra keli modeliai. Pagal juos apsispręsime ir nuspręsime – yra turbūt tas vidutinis arba šeimos ūkis ir tai, kas yra žemiau“, – sakė ministras.

K. Mažeikos teigimu, apie finansinio įrankio taikymą turės būti informuojama Europos Komisija (EK), tačiau manoma, kad šių metų spalį–lapkritį parama galėtų būti paskirstyta.

Sako, kad krizė – maksimali

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas teigė, kad žemdirbių bendruomenė teigiamai vertina Vyriausybės sprendimą nacionalinėmis lėšomis 100 proc. prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) paramos paketo.

„Žinoma, mes visada gal norime daugiau, buvo galima prisidėti ir daugiau, bet negalime stipriai kritikuoti, nes kompensacija, kad ir kokia bus – ji bus. Noriu pagirti Vyriausybę dėl tokio žingsnio“, – sakė G. Špakauskas.

Jis akcentavo, kad kuras sudaro didžiausią dalį produkcijos savikainos, tačiau žemdirbiai parduodamos produkcijos kainos nusistatyti negali – ji yra priklausoma nuo pasaulinės biržos kainų.

„Kas liečia energetinę krizę, reikia paminėti, kad žemės ūkio sektorius yra ypač jautrus, todėl, kad tai palietė tiesiogiai kuro ir trąšų kainas, o tai sudaro didžiausią savikainą užauginamos produkcijos. (…) Deja, mes, kaip žemdirbiai, (…) negalime nusistatyti parduodamos produkcijos kainos. Kaina yra biržinė prekė ir, deja, šiai dienai tos kainos žemdirbių nedžiugina“, – sakė jis.

„Žemės ūkio produkcija (…) nebrango, mes negalime nustatyti kainų. (…) Tai yra biržinė prekė, (priklausoma – ELTA) nuo pasaulio biržų — gali būt trąšos po 2 tūkst., gali būti 5 kartus brangesnė, kviečių kaina gali būti lygiai tokia pat kaip prieš 10 metų. (…) Kviečių kaina šiai dienai yra panašiai kaip prieš 10 metų su tam tikrais pabangavimais. Tai yra tragedija, tai yra maksimali krizė, kokia gali būti“, – pridūrė LŪS pirmininkas.

ILTE apyvartinių paskolų mechanizmas netenkina

Šiuo metu nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamų apyvartinių lėšų paskolų ūkininkams mechanizmui netenkinant žemės ūkio atstovų ir pačios Žemės ūkio ministerijos, K. Mažeika tikina šį klausimą ketinantis spręsti.

„Dar turbūt svarbu kalbėti apie valstybės pagalbą, apie įrankius, kuriuos jau turime. Tai yra ILTE mechanizmai, kurie šiandien dienai netenkina ne tik ūkininkų, bet ir ministerija taip pat turi pastabų ir sutarta sudaryti darbo grupę, kuri spręs tų įrankių efektyvumą, veiksmingumą ir šiuo atveju labai svarbu – greitą“, — kalbėjo ministras.

Praėjusią savaitę ILTE skelbė, kad įsigaliojo atnaujintos lengvatinių apyvartinių paskolų žemės ūkiui teikimo sąlygos, sudariusios galimybę finansavimą gauti platesniam laikinų finansinių sunkumų patiriančių ūkių ratui. Skelbiama, kad atnaujinus finansavimo sąlygas, paskoloms papildomai skiriama 10 mln. eurų – bendras finansavimo biudžetas padidėja iki 50 mln. eurų.

K. Mažeika teigė, kad susitikime su premjeru žemės ūkio atstovai taip pat aptarė situaciją grūdų, pieno sektoriuje, trąšų klausimą.

Kaip skelbta anksčiau, Europos Komisija (EK) sudarė 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvai iš jo skirta 9,8 mln. eurų. Vyriausybė paskelbė šią sumą padvigubinanti, todėl bendra kompensacijoms skiriama suma sieks beveik 20 mln. eurų.

Mažeika: tirti grūdų džiovinimo įkainius atsisakiusi Konkurencijos taryba nuvylė

Konkurencijos tarybai atsisakius pradėti tyrimą dėl grūdų džiovinimo paslaugų kainodaros, žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika teigia ketinantis susitikti su jį nuvylusį sprendimą priėmusia institucija.

„Planuoju susitikti su Konkurencijos taryba, tikrai mane nuvylė jų atsakymas“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Mažeika.

„Kad (…) buvo tyrimas atmestas, išties, galbūt vasaros karštis paveikė, ar atostogos, ar personalo neturėjimas, bet manau, susitiksime, apsitarsime. Turbūt ne pirmą kartą matome tokius raginimus, bet ar trūksta įrankių, ar trūksta noro – pasikalbėsime su taryba. Perteiksime savo argumentus kuo drąsiau“, – pridūrė ministras.

K. Mažeika, be kita ko, tarybos sprendimą vadina neteisingu bei teigia, kad ji „nusitaikė ne į tuos asmenis“, ragindama į ją kreiptis informacijos turinčius žmones.

„Buvo pranešimas, kad (Konkurencijos taryba – BNS) ragina ūkininkus informuoti apie galimus susitarimus, bet turbūt neadekvatu vien todėl, kad ūkininkas yra kita šalis. Susitarimai galėtų būti įmonių viduje, galbūt personalo darbuotojai“, – pirmadienį teigė K. Mažeika.

Kaip rašė BNS, Konkurencijos taryba praėjusią savaitę nusprendė netirti grūdų džiovintojų kainodaros nurodžiusi, kad tai padaryti prašiusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepateikė pakankamai duomenų tyrimui dėl konkurencijos ribojimų grūdininkystės sektoriuje.

Anot jos, ŽŪM nenurodė konkrečių įmonių, galėjusių padaryti pažeidimą, todėl tolesniam tyrimui nėra teisinio pagrindo.

Ministerija į tarybą kreipėsi sulaukusi ūkininkų įtarimų dėl galimai neskaidrių kainų, kurios, pasak jų, Lietuvoje dukart aukštesnės nei Latvijoje, be to, kainos galimai nustatomos nesavarankiškai ir yra nepagrįstos, todėl rinkoje gali būti draudžiamų susitarimų ar kitų konkurenciją ribojančių veiksnių.

Pasak ŽŪM, dėl tokios kainodaros ūkininkams faktiškai neįmanoma pasirinkti pigesnių paslaugų, įmonės galoi nepagrįstai didinti kainas ir pakenkti grūdininkų veiklai.

Savo ruožtu grūdų perdirbėjai nurodė, kad bendrovės kainas nustato savarankiškai, atsižvelgdamos į sąnaudas.

Tarybos teigimu, vieši pareiškimai apie pažeidimus apsunkina galimybes juos išsiaiškinti, nes suteikia laiko sunaikinti įrodymus, todėl įtarimai turėtų būti ne viešinami, o kuo skubiau pateikti institucijai.

Taryba pabrėžė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms ji galėtų pradėti tyrimą savo iniciatyva, bei paragino informacijos apie galimus pažeidimus turinčius asmenis ją pateikti.

Šaltinis: Vygantas Tuzas, Marta Kraujalytė, Lukas Juozapaitis, lrt.lt, 2026-08-10

Paraiškų priėmimo stabdymas

Atkreiptinas dėmesys, kad dokumentai priimami tik darbo dienomis, nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Paraiškos bus priimamos iki rugsėjo 30 d. 17.00 val.

Pabrėžtina, kad paraiškų priėmimas atskirai Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui bus stabdomas anksčiau, nei pasibaigia nustatytas paraiškų priėmimo laikotarpis, jei atskiroms regionų grupėms – Sostinės regionui arba Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui – gautų paraiškų prašoma paramos lėšų suma 50 procentų viršys paraiškų priėmimo laikotarpiui kiekvienam regionui skirtą paramos lėšų sumą. Tokiu atveju paraiškų priėmimas bus stabdomas tik to regiono, kuriam skirta lėšų suma 50 procentų viršys paraiškų priėmimo laikotarpiui kiekvienam regionui skirtą paramos lėšų sumą, o kitų regionų tęsiamas, iki bus viršyta 50 procentų paraiškų priėmimo laikotarpiui kiekvienam regionui skirta paramos lėšų suma arba iki nustatyto termino pabaigos.

Tuo atveju, jei atitinkamo regiono bendra prašoma paramos suma 50 procentų viršys paraiškų priėmimo laikotarpiui regionui skirtą paramos lėšų sumą, apie projektų priėmimo stabdymą NMA paskelbs NMA interneto svetainėje www.nma.lrv.lt informaciniu pranešimu, kuriame nurodomas šių dokumentų priėmimo sustabdymo momentas datos ir laiko sekundžių tikslumu. Paraiškos, pateiktos po šio momento, toliau nebus priimamos.

Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas:

Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis – 58 Eur be PVM.

Didžiausia galima vienam paslaugų gavėjui skirti suma SP įgyvendinimo laikotarpiu – ne daugiau kaip 2 000 Eur be PVM ir ne daugiau kaip 34 ūkio konsultacijos. Konsultavimo paslaugų bendra vertė paslaugų gavėjui skaičiuojama įvertinant ir 2024–2025 metais gautas konsultavimo paslaugas.

Paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Finansuojama veikla: kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultavimo paslaugos.

Galimi pareiškėjai:

* ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys),

* miškų valdytojai,

* EIP grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantys inicijuoti subjektai (pvz., ūkininkai / miškininkai, kooperatyvas ar jų grupė ir kt.), atitinkantys tinkamumo sąlygas ir reikalavimus paslaugų gavėjams.

Svarbiausi reikalavimai pareiškėjui: paslaugų gavėjas turi būti savo vardu įregistravęs žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre iki paraiškos pateikimo dienos.

Pareiškėjo įsipareigojimai:

* pasinaudoti ūkio konsultacijomis per 24 mėn. nuo informacinio pranešimo dėl ūkio konsultacijų skyrimo gavimo dienos;

* teikti atsakingiems asmenims visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams ir SP įgyvendinimo stebėsenai bei reikalingiems vertinimams atlikti.

Svarbiausi Įgyvendinimo taisyklių (2026-08-05, Nr. 3D-837) pakeitimai:

* 3.3 papunktis, kuriame papildyta valandos trukmės ūkio konsultacijos sąvoka, aiškiai apibrėžiant, kad ji turi trukti 60 min. bei nustatant, kad valandos trukmės ūkio konsultacija laikoma nedalomu apskaitos vienetu. Atitinkamai atlikti kiti su šiuo keitimu susiję Įgyvendinimo taisyklių pakeitimai (12, 57, 59 punktai).

* 16 punktas, kuriame nustatyta, kad paramos paraiškos teikti konsultavimo paslaugas forma – tai Įgyvendinimo taisyklių 4 priede nustatyta forma (anksčiau buvo NMA patvirtinta forma, skelbiama NMA interneto svetainėje);

* 30 punktas, kuriame nustatyta, kad paramos paraiškos gauti ūkio konsultacijas forma – tai Įgyvendinimo taisyklių 5 priede nustatyta forma (anksčiau buvo NMA patvirtinta forma, skelbiama NMA interneto svetainėje).

* Įtvirtintos nuostatos dėl paraiškų vertinimo, eilės sudarymo ir paramos skyrimo pagal atskirus – Sostinės regionui ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionus (30, 35, 38 punktai).

* Patikslinti paraiškoms taikomi atrankos kriterijai, susiję su vykdoma pareiškėjo veikla (38.1.4 papunktis – balai skiriami, jei pareiškėjas užsiima kita žemės ūkio ir (ar) miškų veikla) ir 38.5 papunktis – dėl balų neskyrimo juridiniams asmenims).
61 punktas, jį papildant netinkamų išlaidų sąrašu.

* 62.4 ir 62.5 papunkčiai nustatant pareiškėjo griežtesnę atsakomybę konsultavimo paslaugų teikėjams suteikiant konsultacijas.

* 73 punktas, nustatant, kad NMA siekdama patikrinti konsultavimo paslaugų gavėjų faktinį dalyvavimą konsultacijose, turi teisę atlikti jiems atrankinius skambučius.

Paraiškų teikimo tvarka:

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai turi būti pateikti užpildžius elektroninę formą asmeniškai ar per įgaliotą asmenį Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) interneto prieigoje adresu www.zumis.lt.

Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju, vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽUMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašyti kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos. Kai paraišką teikia fizinis asmuo – įgaliojimas gali būti suteiktas tik force majeure atveju.

Svarbu – pareiškėjai paraiškoje turi nurodyti žemės ūkio valdos centrą ir regioną, kuriam priskiriamas jo projektas (pagal valdos centrą). Jei paraiška bus pateikta ne pagal nustatytą priskyrimo regionams principą, ji bus atmetama.

Kviečiame apie paramos sąlygų reikalavimus greitai ir patogiai konsultuotis su NMA virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga www.nma.lt svetainėje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-11

ALNSIS2 – tai 12 dirbtinio intelekto skaitmeninių įrankių, kurie leidžia automatiškai nustatyti pasėlių ribas ir žemės dangą, vertinti pasėlių būklę ir heterogeniškumą, erozijos riziką, derlingumo zonas bei prognozuoti derlių ir t.t.

Naudodamiesi naujais ALNSIS2 įrankiais, ūkininkai gali padidinti ūkio veiklos pelningumą, mažinti neigiamą poveikį klimato kaitai ir tvariau ūkininkauti bei paprastesniu būdu gauti paramą.

NMA sukurtame ALNSIS2 skaitmeninių įrankiųžemėlapyje jau rodomi naujausi šių skaitmeninių įrankių duomenys:

* Pasėlių kokybės vertinimas (nuo rugpjūčio 5 d. rodomi pagrindinių žieminių ir vasarinių pasėlių rezultatai) – pateikiamas apskaičiuotas pasėlių kokybės indeksas (PKI), kuris leidžia vertinti pasėlių būklę ir identifikuoti problemines zonas (pvz., šalnų, išmirkimo ar sausros paveikimas) bei padeda ūkininkams optimizuoti tręšimą, laistymą, sėjomainą ir kitus priežiūros sprendimus.

* Pasėlių derliaus kiekio prognozavimas (pagrindiniai žieminiai ir vasariniai pasėliai – nuo rugpjūčio 5 d., grikiai – nuo rugpjūčio 20 d.) – duomenys leidžia sudaryti derlingumo žemėlapius, kurie naudojami tręšimo planavimui, lauko priežiūrai ir derliaus logistikos optimizavimui.

* Netrukus bus galima pamatyti ir pasėlių išguldymo (dėl vasaros audrų)vertinimo rezultatus, kurie leis įvertinti pasėlių išguldymo mąstą po stiprių vasaros audrų, pertręšimo ar laukinių gyvūnų padarytos žalos, taigi bus galima lengviau įvertinti žalą ir planuoti kompensavimą.

Taip pat ūkininkai jau nuo balandžio mėnesio gali stebėti nustatyto dirvožemio drėgnumo lygį laukuose ir klasifikuojamą įmirkimą (vidutinio drėgnumo, šlapiausias) – šie duomenys leidžia įvertinti, kaip skirtingos lauko zonos reaguoja į kritulius ar sausras ir planuoti rizikų valdymą.

Kitų ALNSIS2 skaitmeninių įrankių rezultatų rodymo grafikas

Iki rugsėjo pradžios bus paskelbti pasėlių heterogeniškumo (netolygumo) vertinimo bei ekologinio ūkininkavimo plotų identifikavimo ir stebėjimo rezultatai.

Nuo spalio 10 d. – žemės plotų, paveiktų dirvos erozijos, identifikavimo rezultatai bei žemės plotų pagal dirvožemio organinės anglies kiekį klasifikavimas.

Nuo lapkričio 15 d. – ražienų identifikavimo ir stebėsenos rezultatai, o nuo gruodžio 10 d. – žemės dangos automatinis klasifikavimas.

Naudinga informacija:

Visų skaitmeninių įrankių rezultatus galite stebėti žemėlapyje: https://experience.arcgis.com/experience/49d150d5a6b544f1becd5b61d34addfc.

Daugiau apie skaitmeninius įrankius ALNSIS sistemoje ir kitą aktualią informaciją galite rasti svetainėje www.alnsis.lt.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-10

Į šiaurės vakarus nuo Barselonos esančiuose vynuogynuose darbuotojai dar prieš aušrą užsidega galvos žibintus, pasiima sekatorius ir pradeda skinti vynuoges.

Anojos regione įsikūrusioje „Gramona“ vyninėje derliaus nuėmimas šiemet pradėtas keliomis savaitėmis anksčiau nei įprasta.

Anot „Reuters“, tokį sprendimą lėmė Europą užklupusios viena po kitos einančios karščio bangos ir gerokai aukštesnė nei įprasta temperatūra. Įmonės ir institucijos visame žemyne ieško būdų prisitaikyti prie klimato kaitos.

„Karštis keliems žmonėms sukėlė didelį stresą, kai kuriems net prireikė medicininės pagalbos“, – „Reuters“ sakė „Gramona“ vyninės technikos direktorius Rocas Gramona.

Pasak jo, kai temperatūra pasiekė 35–45 laipsnius Celsijaus, buvo nuspręsta darbuotojus apsaugoti nuo alinančio karščio ir derlių rinkti naktimis. Aukšta temperatūra paveikė ir pačius augalus – dėl karščio vynuogės pradėjo nokti gerokai greičiau.

„Manau, kad prie derliaus nuėmimo dieną nebegrįšime ir toliau skinsime vynuoges naktimis“, – teigė R. Gramona.

„Reuters Climate Monitor“ duomenimis, vidutinė liepos mėnesio temperatūra Barselonoje buvo 5,8 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei 1961–1990 metais fiksuota istorinė norma.

Vynuogių derliaus nuėmimas prieš aušrą turi ir praktinės naudos. Kaip „Reuters“ sakė vienas „Gramona“ darbuotojų Davidas Altesas, vėsesnėmis nakties valandomis dirbti lengviau, o nuskintos vynuogės į vyninę atkeliauja geresnės būklės.

„Gramona“ šių metų derlių pradėjo liepos 22 dieną. „Reuters“ skelbia, kad tai yra anksčiausiai pradėtas vynuogių derlius Katalonijoje per visą stebėjimų istoriją.

Šiuo metu skinamos „Chardonnay“ ir „Pinot Noir“ veislių vynuogės. Abi jos naudojamos putojantiems vynams gaminti.

Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-10