Žemės ūkio naujienos: 2026-08-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Parama ūkininkams dėl pabrangusių degalų padidinama iki beveik 20 mln. eurų
Siekiant sumažinti dėl brangstančių degalų ir trąšų padidėjusias gamybos sąnaudas ūkininkams bei išaugusių maisto kainų poveikį gyventojams, Vyriausybė dukart padidina Europos Komisijos (EK) skirtą paramą ūkininkams iki beveik 20 mln. eurų. Planuojama, kad pirmosios paramos lėšos Lietuvos ūkininkus pasieks šiemet, pirmadienį pranešė Vyriausybė.
„Padėdami ūkininkams kompensuoti išaugusias trąšų ir degalų sąnaudas, mažiname spaudimą gamybos kaštams ir prisidedame prie to, kad maisto produktų kainos vartotojams išliktų kuo stabilesnės. Mūsų tikslas – apsaugoti tiek Lietuvos ūkininkų konkurencingumą, tiek gyventojų perkamąją galią“, – pranešime teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Parama bus skiriama ūkiams ir žemės ūkio sektoriaus įmonėms, kurias labiausiai paveikė išaugusios trąšų ir degalų kainos bei jų sukeltos ekonominės pasekmės.
Šiuo metu derinamas kompensavimo mechanizmas, nustatomi prioritetiniai paramos sektoriai, produktai ir paramos dydžiai.
BNS rašė, kad EK sudarė 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvos ūkininkų kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų iš žemės ūkio rezervo numatoma skirti 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiks su Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovais aptarti kompensacijas ūkininkams dėl išaugusių degalų kainų.
Dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, karo Irane ir Hormuzo sąsiaurio uždarymo bei tiekimo sutrikimų smarkiai išaugo trąšų kainos, o tai daro vis didesnį spaudimą ūkininkams visoje Europoje.
Trąšos yra svarbios žemės ūkio našumui ir apsirūpinimo maistu saugumui bei sudaro 16 proc. ūkininkų gamybos sąnaudų. ES apie 30 proc. azoto ir 70 proc. fosfatų trąšų yra importuojama.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-10
Kviečia viešinti nuomojamų sklypų sąrašus
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kreipėsi į savivaldybes, primindama jų pareigą viešai skelbti miestų ir miestelių teritorijose nuomojamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašus ir užtikrinti, kad informacija gyventojus pasiektų laiku. NŽT pastebi, kad dalis savivaldybių iki šiol nėra viešai paskelbusios, kurie valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai jų teritorijose nuomojami, nors tai numato Žemės įstatymas.
Kaimiškosiose teritorijose esančių nuomojamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašai pagal kadastro vietoves viešai skelbiami NŽT interneto svetainėje ir Žemės informacinėje sistemoje (ŽIS). Sąrašai turi būti viešinami ir kiekvienos savivaldybės interneto svetainėje.
„Žmonės turi rasti tą pačią aktualią informaciją apie nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, nesvarbu, ar jie naudojasi ŽIS, NŽT ar savivaldybės interneto svetaine. Todėl kviečiame savivaldybes laiku skelbti ir atnaujinti šiuos sąrašus“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.
Į nuomojamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašus įtraukiami Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kurie nėra išnuomoti, taip pat sklypai, kurių nuomininkai nepareiškė noro tęsti nuomos sutarties.
Pirmumą išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi ūkininkai. Kai dėl to paties žemės sklypo yra keli pirmumo teisę turintys asmenys, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, kuriame dalyvauja tik šie asmenys.
Jei pirmumo teisę turinčių asmenų nėra, pirmenybė teikiama asmenims, kurių nuosavybės teise turimi arba iš valstybės nuomojami žemės ūkio paskirties sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti sklypu. Jeigu ir tokių asmenų nėra, sklypas išnuomojamas atviro aukciono būdu.
Valstybinės žemės nuomos aukcionus NŽT vykdo elektroniniu būdu Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt.
Šiemet jau organizuoti 209 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės aukcionai dėl 118,8 ha valstybinės žemės nuomos. Artimiausiu metu ruošiamasi paskelbti dar 40 aukcionų.
Parengta pagal NŽT
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-10
Paskelbtos naujausios žemės ūkio VED reikšmės
Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) 2026 m. liepos 29 d. skelbia naujausias produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdų ekonominio dydžio (VED) reikšmes. Naujausios VED reikšmės apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. birželio 30 d. Žemės ūkio valdų valdytojai kviečiami prisijungti prie informacinio portalo ir pasitikrinti savo valdos rodiklio reikšmę.
Ką parodo VED?
VED – eurais išreikštas rodiklis, parodantis žemės ūkio valdos ekonominį dydį. Jis lygus valdos visos produkcijos standartinės vertės ir pajamų, gautų už paslaugas žemės ūkiui, sumai.
Skaičiuojant VED naudojami valdos valdytojo ir valdos partnerių duomenys. Vasaros skaičiavimo ciklui taip pat naudojami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys ir iki birželio 1 d. ŽŪDC pateikta informacija apie pajamas, gautas už paslaugas žemės ūkiui.
VED nereikėtų tapatinti su faktinėmis valdos pajamomis, apyvarta ar pelnu. Tai pagal teisės aktuose nustatytą metodiką apskaičiuojamas rodiklis, apibūdinantis valdos ekonominį dydį.
Kodėl svarbu pasitikrinti?
VED gali būti naudojamas vertinant žemės ūkio veiklos subjekto atitiktį tam tikrų paramos priemonių reikalavimams. Atskirų paramos priemonių taisyklėse gali būti nustatytas minimalus, maksimalus arba konkretus VED intervalas.
Todėl planuojant teikti paraišką paramai rekomenduojama iš anksto pasitikrinti savo valdos VED reikšmę ir susipažinti su konkrečios paramos priemonės įgyvendinimo taisyklėmis.
Kur rasti savo valdos VED?
VED duomenis galima pasitikrinti Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinės sistemos ir Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos administravimo portale VŪRAP.
Prie portalo galima prisijungti turimais naudotojo duomenimis arba per Elektroninius valdžios vartus. Prisijungęs valdos valdytojas gali peržiūrėti savo valdos VED duomenis. Juos taip pat gali matyti į valdos duomenis įtrauktas įgaliotas asmuo.
Ką daryti pastebėjus neatitikimų?
Jeigu valdos valdytojas nesutinka su apskaičiuota VED reikšme ir mano, kad skaičiuojant nebuvo įvertinti tam tikri valdos duomenys, arba pastebi kitų neatitikimų, jis gali kreiptis į ŽŪDC ir pateikti prašymą patikslinti rodiklio reikšmę.
Prašyme reikėtų aiškiai nurodyti duomenis, kurie, valdos valdytojo nuomone, nebuvo įvertinti, ir (ar) pastebėtas VED skaičiavimo neatitiktis.
ŽŪDC įvertina pateiktą prašymą. Jeigu prašymas pagrįstas, VED reikšmė patikslinama, o pareiškėjas apie tai informuojamas raštu. Jeigu prašymas nepagrįstas, valdos valdytojas apie atsisakymą patikslinti VED taip pat informuojamas raštu.
Parengta pagal ŽŪM
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-10
Rekomendacijos Strateginio plano techninės paramos gavėjams – greitesniam ir lengvesniam paramos administravimui
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rūpindamasi, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys Strateginio plano techninės paramos priemonę, greičiau ir lengviau gautų paramą, parengė mokėjimo prašymo ir pirkimo dokumentų pateikimo NMA rekomendacijas. Rekomendacijas dėl mokėjimo prašymo ir pirkimo dokumentų pateikimo pareiškėjams ir paramos gavėjams, pateikusiems paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano techninės paramos priemonę, rasite čia.
Rekomendacijose nurodoma, kaip grupuoti dokumentus, kad jų vertinimas būtų greitesnis ir projektų vykdytojams sumažėtų poreikis teikti papildomus paklausimus bei trūkstamą informaciją.
Čia pat pateikiama rekomenduojama teikiamų dokumentų struktūra, siūlomi pavyzdžiai.
Tikimasi, kad NMA klientams laikantis šių rekomendacijų vienodės dokumentų pateikimo NMA būdai, o NMA specialistai, vertinantys mokėjimo prašymus ir pirkimo dokumentus, lengviau ras reikiamus dokumentus ir taip greičiau juos įvertins.
NMA ragina jomis naudotis ir dėkoja už bendradarbiavimą!
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-07
Grybų ir uogų supirkėjai: derlius dėl palankių orų bus geras
Ką tik vėluodamas prasidėjęs miško gėrybių sezonas rodo, kad ir vasarinių, ir rudeninių grybų bei uogų derlius bus geras – užtenka lietaus, pakankamai šilta ir dieną, ir naktį, sako supirkimo įmonių atstovai. Tačiau jie nebe pirmus metus tvirtina, kad lietuviškų grybų superkama mažiau, nes mažėja jų rinkėjų.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas ir įmonės „Fudo“ pagrindinis savininkas Gintaras Aleknavičius BNS apgailestavo, kad šių metų liepa voveraičių šiek tiek pagailėjo, bet palyginti su pernykšte, abi liepos beveik niekuo nesiskiria.
„Nebloga ta liepa buvo. Negalima jos labai peikti, bet ne tokia. Atnešė (voveraičių derliaus – BNS), atnešė, bet ne tokio. Būna, kad kartais liepą būna labai geras derlius voveraičių, bet iš esmės šiemet tai jau matosi, kad rugpjūtį turėtų būti taip“, – prognozavo asociacijos vadovas.
Jis pažymėjo, kad tai, ar derlius geras, priklauso ne tik nuo kiekio, bet ir nuo grybų kokybės – jeigu jie būna permirkę, gali būti daug, bet prastos kokybės.
G. Aleknavičiaus teigimu, pernai voveraites lietus buvo stipriai išmaudęs, šiemet jos beveik panašios: „Dabar irgi šiuo metu šlapios, galima sakyti, kad gerokai“.
Jis sako, kad grybų sezonas šiek tiek vėluoja, tam įtakos turi permainingi orai dėl klimato kaitos: „Praktiškai jau turėtų būti ir vasariniai baravykai pasipylę ir visi kiti grybai. Voveraitės, būna, prasideda ir birželį“.
Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovo Virginijaus Varanavičiaus teigimu, dabar voveraičių miškuose yra sočiai, o jų rinkėjams mokama maždaug po 3,5-4 eurus už kilogramą.
„Šią dieną voveraičių miške yra pakankamai daug. Lyja, drėgmės užtenka ir jau voveraitės pilnu tempu išvažiavo. Bent jau Varėnos regionas, aplinkiniai miškai voveraitėmis yra turtingi“, – sakė V. Varanavičius.
„Jau antri metai voveraičių derlius yra gana geras ir praeiti metai buvo voveraičių metai. Šiemet jei neužkaitins, neuždžiovins ir nebus kitokio gamtos poveikio, rugpjūčio mėnesį voveraičių bus sočiai. O rugsėjis yra rugsėjis – prasideda rudeniniai grybai ir visi puola rinkti juos, mažiau renka voveraites“, – kalbėjo jis.
Pasak „Viprekos“ vadovo, dabartines kainas lemia tai, kad gretimose valstybėse šių grybų kol kas nedaug.
„Lenkijoje labai dideli karščiai praėjo – išdegino, išdžiovino augimvietes. Baltarusijoje dar nepradėjo augti, Rusijoje irgi vėluoja. Kai voveraičių pasirodys daugiau, aišku, ir kainos turbūt bus kitokios“, – prognozavo V. Varanavičius.
Dabar lietuviškos įmonės voveraites veža į Vokietiją, nes, anot V. Varanavičiaus, prancūzai dar tik „atidarinėja paklausą“: „Pas juos voveraičių (valgymo – BNS) sezonas vėluoja, tai pagrindinis pirkėjas yra dabar Vokietija, bet atsirado ir naujų klientų, pavyzdžiui, lenkai. Labai daug suvartoja voveraičių. Pas juos dar blogiau negu pas mus – dar mažiau žmonių eina grybauti“.
V. Varanavičius prognozuoja, kad jeigu orai nepasikeis ir bus maždaug tokie, kokie yra dabar, ir rudeninių grybų bus nemažai, nes jų „startui sąlygos yra labai geros“.
Verslininkai sako, kad per dieną gali būti surenkama 10-20 tonų voveraičių, be to, jų įsigyjama ir iš kitų šalių. Visgi jie stebi, kad rinka traukiasi, mažėja ne tik rinkėjų, bet ir valgytojų.
Įmonė „Fudo“, kurios pagrindinis savininkas yra G. Aleknavičius, šiemet planuoja supirkti ne mažiau kaip 500 tonų voveraičių, 2 tūkst. mėlynių.
„Čia toks būtų minimalus planas, bet galvojame apie kokius 700–800 tonų. Didžioji dalis – 60–70 proc. voveraitės būtų lietuviškos. Anksčiau būdavo ir 3–4 tūkst. tonų vien mėlynių“, – tvirtino G. Aleknavičius.
Anot jo, jaunoji karta ir Lietuvoje, ir užsienyje mažiau vertina miško grybus.
„Jeigu anksčiau vokiečių biurgeris neįsivaizdavo kepsnio kąsnio be voveraičių, be kažkokio voveraičių padažiuko, tai dabartiniam jaunimui ir šampinjonas gerai“, – kalbėjo asociacijos vadovas.
Mėlynių derlius vidutinis, o rinkėjams mokama iki 4,5 euro
„Viprekos“ vadovo teigimu, mėlynių šiemet yra pakankamai – ir gyventojams uogienėms prisirinkti, ir į supirkimo punktus nunešti.
„Uogų nėra mažai. Pernai visiškai nebuvo. Šiemet mėlynių eilinis derlius – vidutinis“, – sakė V. Varanavičius.
Tačiau jų kaina, pasak grybų ir uogų perdirbėjo, didelė: „Kaina mėlynių kilogramo, t. y. 1,7 litro, rinkėjams – 4–4,5 euro. Kaina labai aukšta. Nors litras, žiūriu, ir Varėnos turgelyje kainuoja 6 eurus“.
V. Varanavičius prognozuoja, kad tokios kainos ir išliks: „Rinkėjų tik mažėja ir net ir už didelius pinigus nėra. Uogų supirkėjai, perdirbėjai kelia kainą todėl, kad nėra, kas jiems atneša produkcijos“.
Pasak V. Varanavičiaus, bruknių šiemet irgi bus pakankamai, tačiau laukinių aviečių plotai nyksta. Paprastai jos verslo nepasiekia, rinkėjai greitai uogas realizuoja pakelėse ir turguose.
„Jos iki verslo neateina – parduodamos turguose, pakelėse, žmonės, kiek uogų yra miške, tiek surenka. Bet augimvietės mažėja, nyksta – keičiasi miškai, jie išpjaunami“, – teigė V. Varanavičius.
