Žemės ūkio naujienos: 2026-08-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Akola group“: grūdų kokybė yra didesnė problema nei augančios jų kainos
Augančios pasaulinės grūdų kainos kelia mažiau nerimo nei jų kokybė Baltijos regione – dėl lietingų orų grūdus paveikusi liga yra viena didžiausių problemų per pastaruosius 15 metų, kurios mastas dar nėra aiškus, sako vienos didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ atstovas.
„Kainos nuo birželio pakilo – per liepą ir rugpjūtį kviečių ir rapsų kainos išaugo. Dabar kainos ūkininkams yra palankesnės, jos atrodo finansiškai sėkmingos, kas yra geras ženklas. Viena problema yra kokybė“, – susitikime su investuotojais ketvirtadienį sakė „Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas finansams ir investicijoms Mažvydas Šileika.
„Nors bendros (grūdų – BNS) kokybės buvo tikėtasi geros ir ji tokia yra, tačiau turime problemų dėl fuzariozės – tai grūdų kokybės problema. Tai nutiko dėl labai drėgnų ir lietingų orų, ypač kviečių žydėjimo metu, kas veikia grūdų kokybę“, – pridūrė jis.
Anot M. Šileikos, kol kas nėra žinomas problemos mastas, jis paaiškės ūkininkams pristačius didesnius grūdų kiekius į supirkėjų elevatorius: „Tai didesnė problema nei matėme per pastaruosius gal 15 metų. Visi apie tai kalba ir tai gali turėti įtakos aukštos kokybės grūdams, kuriuos naudojame maistui.“
Vieno „Akola group“ vadovų teigimu, grybų sukeliamai augalų ligai pasiglemžus grūdus jų klasė gali būti mažinama iki pašarinių, o tai ūkininkams reikštų mažesnę kainą: „Turėsime rimtesnę bėdą, jei grūdų nebus galima naudoti abiem įprastais būdais.“
„Mes vis dar galime spręsti šią problemą valydami grūdus, ūkininkai patys tai daro, taip pat maišo juos, kad gautų geresnę vidutinę kokybę“, – aiškino M. Šileika.
Pasak jo, kokybė nulems, kaip seksis prekiauti grūdais šiais finansiniais metais, nes papildomai valant ir maišant pažeistus grūdus didėtų bendrovės kaštai.
Remiantis pagrindinės Europos žemės ūkio produktų biržos „Euronext“ indeksu, birželio viduryje kviečių kaina rugsėjo sandoriams vienu metu buvo nukritusi iki 199,75 euro, o liepos antroje pusėje buvo pasiekusi 244,25 euro.
Anot dienraščio „The Financial Times“, pastarųjų dviejų savaičių atakos prieš Ukrainos Dunojaus uostą ir Rusijos Juodosios jūros terminalus Novorosijske sutrikdė grūdų eksportą, todėl etaloninių kviečių ateities sandorių kainos pakilo iki aukščiausio lygio per beveik trejus metus.
Portalas „Trading Economics“ skelbia, kad dėl augančios įtampos Juodosios jūros regione ir sutrikusių grūdų prekybos srautų kviečių kaina rinkose pakilo iki maždaug 6,8 JAV dolerio už bušelį ir artėja prie liepos 22 dieną pasiekto dvejų metų rekordo – 7,08 JAV dolerio.
Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos pabaigoje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 192,89 euro už toną – 2,85 proc. pigiau nei prieš savaitę ir 1,43 proc. brangiau nei tuo pat metu pernai.
BNS kalbinti ūkininkai rugpjūčio pradžioje sakė, kad derlius šiemet šiek tiek geresnis už vidutinį, ir pabrėžė, jog auga jų sąnaudos.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-08-20
Vežate pašarus? Nepamirškite šių reikalavimų
Įsibėgėjant javapjūtei ir kitų kultūrų derliaus nuėmimo sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia pašarų vežėjų dėmesį, kad tinkamas pasirengimas ir nustatytų procedūrų laikymasis padeda išvengti pažeidimų bei nesklandumų kontrolės metu. Todėl VMVT primena pagrindinius pašarų transportavimo reikalavimus.
Pašarų ūkio subjektai, gabenantys pašarams skirtus grūdus, žirnius, pupas ir kitus augalinius produktus, taip pat kitus supakuotus ir (arba) nepakuotus pašarus, turi būti registruoti ir įtraukti į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą. Todėl asmenys ar įmonės, planuojantys užsiimti pašarų transportavimu, prieš pradėdami veiklą turi pasirūpinti registracija.
Dėl registracijos reikia kreiptis į VMVT teritorinį padalinį pagal planuojamos vykdyti veiklos vietą ir tiesiogiai arba el. paštu pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 „Dėl Pašarų ūkio subjektų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 1 priede nustatytos formos Prašymą dėl pašarų ūkio subjekto registravimo kartu su 2 priede nurodytais dokumentais pagal vykdomą pašarų tvarkymo veiklą.
Daugiau informacijos apie pašarų ūkio subjektų registravimo tvarką ir reikalingus dokumentus galima rasti VMVT interneto svetainėje.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-13
Pirmasis naujojo derliaus įspūdis – geras
Su Talačkoniuose įsikūrusio rajono ūkininkų kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktoriumi Aldu Gedvila kalbėjomės praėjusį ketvirtadienį, kai javapjūtė dar nebuvo įgavusi pagreičio. Tad pirmieji naujojo derliaus vertinimai, pastebėjimai gali jau šiek tiek skirtis nuo šiandieninės situacijos. Pašnekovas sakė, kad pirmieji žieminiai rapsai į elevatorių pradėti vežti dar priešpaskutinę liepos savaitę. O liepos 27-ąją, pirmadienį, galima laikyti šiųmetės javapjūtės pradžia, kuomet pro elevatoriaus vartus pradėjo sukti ūkininkų transporto priemonės ne tik su rapsais, bet ir žieminiais kviečiais.
„Šiaurės aruodų“ vadovas prisiminė, kad vienas pirmųjų žieminių rapsų atvežė Namišių ūkininkas Aidas Banys.
Atvežę pirmąsias žieminių rapsų priekabas ūkininkai ar jų samdomi vairuotojai sakė, kad byra maždaug po 3,5 tonos iš hektaro. Tuo tarpu pirmosiomis javapjūtės dienomis nukultų žieminių kviečių derlingumas svyravo nuo 6,5 iki 7 tonų iš hektaro.
A. Gedvila pastebėjo, kad šiemet pradėtų vežti žieminių rapsų ir žieminių kviečių kokybė kol kas labai gera. Iki praėjusio ketvirtadienio pietų į „Šiaurės aruodų“ elevatorių pristatyti žieminiai kviečiai priskirti ekstra, pirmai ir antrai klasėms. „Reikia luktelėti maždaug porą savaičių, tada paaiškės tikrasis grūdų kokybės vaizdas“, – kalbėjo devintus metus derlių priimančio elevatoriaus vadovas A. Gedvila.
„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje priimamas ne tik kooperatyvo narių derlius. „Mūsų tikslas – supirkti kuo daugiau produkcijos“, – kooperatyvo strategiją priminė direktorius A. Gedvila. Tad mielai priimamas ir išanksstinių sutarčių nesudariusių ūkininkų derlius.
Kalbėdamas apie derliaus kainų politiką, pašnekovas sakė, kad jas didžia dalimi lemia su supirkėjais turimos sutartys. Kainos grūdų biržoje nuolat svyruoja, net tą pačią dieną jos gali skirtis iki 20 eurų. Kuomet lankėmės elevatoriuje (liepos 30 d.), žieminių rapsų tona biržoje kainavo apie 500 eurų, o prieš kelias dienas – 560 eurų.
Tuo tarpu žieminių kviečių kaina biržoje tą dieną buvo nukritusi iki 230 eurų. Esant tokiai kainai, ūkininkas geriausiu atveju gali tikėtis apie 200 eurų už toną maistinių žieminių kviečių, o už ekstra klasės parametrus atitinkančius grūdus – apie 210 eurų. Lyginant su praėjusiais metais, anot A. Gedvilos, derliaus supirkimo kainos yra geresnės.
„Šiaurės aruodų“ elevatorius gali priimti iki 20 tūkst. tonų derliaus. Tačiau jis elevatoriuje neužsilaiko. Kaip ir ankstesniais metais, Pasvalio krašto grūdai išvežami į Rygos uostą. „Šiaurės aruodai“ turi du sunkiasvorius sunkvežimius, todėl per sezono įkarštį tenka samdyti daugiau vežėjų. Savo dviem turimomis transporto priemonėmis per dieną galima išvežti tik nuo 50 iki 100 tonų grūdų. Tuo tarpu derliaus piko dienomis iš „Šiaurės aruodų“ per dieną išgabenama iki tūkstančio tonų derliaus.
Į arčiausiai Pasvalio krašto esantį kaimyninės šalies uostą pristatyti kviečiai, rapsai atitenka supirkėjams. Toliau grūdai keliauja į Afriką, Arabijos pusiasalį, o rapsai – perdirbėjams. Tačiau tai jau nebe „Šiaurės aruodų“ rūpestis.
Laboratorija – elevatoriaus smegenys
Prasidėjus javapjūtei, „Šiaurės aruodų“ elevatorius taip pat veikia didžiojo metų darbymečio ritmu. Laboratorija kol kas dirba nuo 8 iki 20 val. Anot A. Gedvilos, esant poreikiui, darbo valandos taip pat ilgės. Iš viso „Šiaurės aruodų“ elevatoriuje kartu su jo vadovu yra 16 darbuotojų. Laboratorijai toliau vadovauja Jogailė Čivilienė, kartu dirba dvi nuolatinės darbuotojos Gabrielė Kavaliauskienė, Viktorija Vasiliauskaitė-Simsonienė ir, kaip ir kiekvienais metais, porą sezoninių darbuotojų. Šį sezoną tokias pozicijas užėmė Kamilė Mackevičiūtė ir Faustas Ivanovas. „Mūsų kolektyvas nesikeičia nuo pat elevatoriaus atidarymo pradžios 2018 metais“, – džiaugėsi „Šiaurės aruodų“ vadovas A. Gedvila.
Direktorius priminė, kad kviečių kokybę lemia keturi pagrindiniai parametrai: baltymai, glitimas, saiko svoris (grūdų tankio rodiklis) ir kritimų skaičius. „Jei nėra pastarojo komponento, neįmanoma bus iškepti batono. Kritimų skaičių pirmiausia lemia gautas kritulių kiekis. Blogiausia, kai kelias paras iš lėto merkia lietus, nes tada grūdai pradeda patys iš savęs dygti“, – populiariai ketvirtą kokybės parametrą šypsodamasis paaiškino A. Gedvila. Tuo tarpu kiti derliaus kokybės parametrai priklauso ne tik nuo gamtinių sąlygų, bet ir nuo laiku ir subalansuoto trąšų naudojimo. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad jau pristatytų žieminių kviečių yra gana geras saiko svoris.
Iš paimto mėginio derliaus kokybė laboratorijoje nustatoma per kelias minutes. „Iš elevatoriaus teritorijos ūkininkas išvažiuoja žinodamas viską apie savo atvežtą derlių. Visa procedūra nuo mėginio paėmimo iki grūdų išpylimo ir išvažiavimo pro vartus užtrunka apie pusvalandį, o per sezono įkarštį – ilgiau“, – kalbėjo žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktorius Aldas Gedvila. Per tą laiką ūkininkams ar jų samdomiems vairuotojams siūloma pasivaišinti ledais.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-08-17
USDA liepos mėn. sumažino 2026–2027 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozę pasaulyje
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2026 m. liepos mėn. prognozės duomenimis, 2026–2027 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su birželio mėn. derliaus prognoze, sumažinta 90 tūkst. t. ir turėtų sudaryti 819,97 mln. t. Kviečių derliaus prognozė Kanadoje sumažinta nuo 35 mln. t iki 34 mln. t. Rusijoje ir Ukrainoje, esant palankioms meteorologinėms sąlygoms žieminiams kviečiams jų derlius padidintas po 0,5 mln. t – atitinkamai iki 88,5 mln. t ir 24 mln. t.
USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2026–2027 m. prognozė padidinta 1,57 mln. t ir turėtų sudaryti 826,16 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio kviečių sunaudojimo maistui, sėklai ir pramonėje Indijoje, Jemene, Saudo Arabijoje ir Somalyje.
Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų padidėti 1,1 mln. t ir sudaryti 213,05 mln. t. Kviečių eksporto prognozė padidinta dėl numatomo didesnio Argentinos, Rusijos ir Ukrainos eksporto, kuris turėtų daugiau nei kompensuoti sumažėjusį Kanados kviečių eksportą.
Naujausiais USDA duomenimis, 2026–2027 m. kviečių atsargos pasaulyje prognozuojamos 2,58 mln. t mažesnės ir turėtų sudaryti 272,84 mln. t, daugiausia dėl laukiamų mažesnių kviečių atsargų JAV, Indijoje, Argentinoje ir Kanadoje.
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-08-10 Nr.8 (478)
Valstybė jaunimo akimis: projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviai lankėsi Žemės ūkio ministerijoje
Šią savaitę Žemės ūkio ministerija vėl atvėrė duris ateities sprendimų priėmėjams – kasmetinio projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviams. Į sudėtingą, dinamišką ir strategiškai svarbų žemės ūkio sektoriaus valdymo darbą gilinosi Gabija Mulevičiūtė iš Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos ir Tomas Kriščiūnas iš Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos.
Projektas „Moksleiviai į Vyriausybę“, vykstantis kasmet priešpaskutinę rugpjūčio savaitę, suteikia Lietuvos ir užsienio šalių lietuvių bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams bei būsimiems dvyliktokams galimybę iš arti susipažinti su Vyriausybės veikla. Visą savaitę trunkančio vizito metu 30 atrinktų dalyvių bendrauja su ministrais, jų politinėmis komandomis, valstybės tarnautojais.
Pažintis su ministru
Žemės ūkio ministerija siekia sugriauti paplitusį mitą, kad žemės ūkio sektorius apsiriboja tik kviečiais, karvėmis ar bitėmis. Moksleiviai čia susipažino su pačių įvairiausių padalinių veikla – nuo tarptautinių ryšių iki gyvulininkystės.
Gabija ir Tomas taip pat susitiko su žemės ūkio ministru dr. Kęstučiu Mažeika. Ministras ne tik papasakojo apie savo kelią į mokslus ir politinę karjerą, bet ir domėjosi, kodėl moksleiviai pasirinko Žemės ūkio ministeriją, ką naujo sužinojo.
Tomui, kurio šeima Vilkaviškio rajone turi augalininkystės ūkį, šie klausimai buvo itin artimi. Jis klausinėjo ministro, kas laukia žemės ūkio ateityje, aptarė grūdų supirkimo problemas, diskutavo dėl paramos smulkiems ūkininkams. Gabijai, besidominčiai biologija, ypač patiko gyvulininkystės tema.
Ministras, kalbėdamas apie apsirūpinimą maistu ir akcentuodamas vietinės gamybos svarbą, pagyrė gimtąją Gabijos Ukmergę kaip vieną iš dviejų geriausių Lietuvos savivaldybių, skatinančių trumpąsias maisto tiekimo grandines.
Vizitas „Mantingoje“ ir „Vilniaus žirgyne“
Moksleiviai laiką leido ne tik ministerijoje. Savo viešnagę jie pratęsė apsilankydami įmonių grupėje „Mantinga“ – vienoje pirmaujančių šaldytų kepinių ir paruošto maisto gamintojų Baltijos šalyse. Šis vizitas moksleiviams buvo tarsi praktinis pavyzdys, kaip valstybės institucijų pastangos atverti naujas rinkas tiesiogiai padeda verslui augti ir kurti pridėtinę vertę Lietuvai.
Prieš 28 metus Marijampolėje veiklą pradėjusi „Mantinga“ šiandien valdo keturias gamyklas – tris Marijampolėje ir vieną Latvijoje. 2025 m. įmonių grupėje dirbo daugiau kaip 1,7 tūkst. darbuotojų.
Asortimentą sudaro daugiau nei 1000 skirtingų gaminių: duona, bandelės, kruasanai, spurgos, picos, įvairūs pikantiški kepiniai, sumuštiniai ir kitas paruoštas maistas. Produkcija eksportuojama į maždaug 40 pasaulio šalių.
Moksleiviai apžiūrėjo vieną iš penkių Marijampolėje veikiančių cechų, kur stebėjo spurgų, bagečių bei duonos gamybos procesus, įvertino griežtą kokybės kontrolę, susipažino su logistikos procesais.
O štai apsilankymas UAB „Lietuvos žirgynas“ (Vilniaus r.) moksleiviams padovanojo visai kitokią patirtį – čia teoriją pakeitė gyvas ryšys su gamta ir šalies paveldu. Jaunuoliai ne tik sužinojo apie retas, valstybės saugomas žirgų veisles ir jų išskirtinumą bei jų priežiūros subtilybes, bet ir patys turėjo progą pajodinėti, iš arčiau pajusti šių didingų gyvūnų energiją ir charakterį.
Ekspedicija po viešojo sektoriaus pasaulį
Šių metų projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ užduotis moksleiviams – tapti tyrinėtojais, kurie analizuoja, kaip valstybės institucijos bendrauja su visuomene ir paverčia sudėtingą veiklą suprantama jaunimui.
„Noriu suprasti, kas yra valstybė, kokie sprendimai ir kaip priimami ją valdant, noriu suprasti savo vietą joje“, – teigė T. Kriščiūnas.
„Šis projektas leidžia iš arčiau susipažinti su valstybės institucijų darbu, ugdyti atsakomybę ir pilietiškumą“, – pabrėžė G. Mulevičiūtė.
