Žemės ūkio naujienos: 2026-08-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras: išliekant aukštoms trąšų kainoms bus ieškoma sprendimų padėti ūkininkams
Žemės ūkio ministras sako, kad dėl aplinkosaugos mokesčių ir aukštų energetikos kainų vietos trąšų gamintojai praranda konkurencingumą, o aukštos trąšų kainos nugula ant ūkininkų pečių, todėl bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti ūkininkų kaštus, įskaitant galimybę daugiau pigesnių trąšų importuoti iš trečiųjų šalių. Kęstutis Mažeika Jonavoje penktadienį susitiko su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais.
„Achema“ pagal gamybos pajėgumus tikrai galėtų pagaminti tiek, kiek reikia mūsų Lietuvos ūkininkams trąšų. Tačiau pagrindiniai momentai yra dideli kaštai energetiniai ir aplinkosauginiai mokesčiai, kurių didžioji dalis gula ant ūkininkų pečių“, – po susitikimo su „Achemos“ atstovais BNS sakė ministras.
„Dabar signalai apie tai, kad tas papildomas mokestis („anglies mokestis“ trąšų importui, angl. The Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM – BNS) vis tiek atsiguls galutinėje kainoje, nes (trąšų – BNS) importuotojai matydami didesnes kainas (…) keliais procentais pasiūlys mažesnę kainą, ką ir dabar matome rinkoje, ir tai niekaip nekoreliuoja su grūdų kaina, todėl tiesiog trąšų pirkimas yra sustojęs“, – pridūrė jis.
K. Mažeika akcentavo, kad grūdų kainos šiuo metu yra žemos ir ilgalaikės prognozės rodo, kad tokios turėtų išlikti.
Anot ministro, bus ieškoma sprendimų, kaip sumažinti trąšų kainas galutiniams jų naudotojams.
„Kalbėti su energetikos, aplinkos, ekonomikos ir inovacijų ministerijomis planuojame, tame formate paieškoti sprendimų. Svarbu mūsų vartotojams ir žemdirbiams surasti tą visapusiškai naudingą sprendimą, (…) kad situacija bent jau stabilizuotųsi“, – aiškino jis.
„Vertinsime (priemones – BNS) turbūt po visų susitikimų. Dar kol kas turbūt ankstyva sakyti (konkrečias priemones – BNS), tačiau suprantame, kad be papildomų trąšų tikėtis derliaus bent jau vidutinio yra sudėtinga“, – pridūrė ministras.
Jis užsiminė, kad bus aptariama galimybė didesnį kiekį trąšų importuoti iš trečiųjų šalių.
„Achemos“ komunikacijos vadovė Jolita Macelytė BNS ketvirtadienį teigė, kad trąšų kainoms Europos rinkoje didžiausios įtakos daro gamtinių dujų kainos, energijos išteklių rinkų svyravimai, apyvartinių taršos leidimų (ATL) sąnaudos ir bendra situacija pasaulinėje trąšų rinkoje.
Dėl iššūkių gamtinių dujų ir trąšų rinkose bei augančios ATL kaštų naštos „Achema“ ne visu pajėgumu dirba nuo 2021-ųjų rudens.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2026-08-21
Kviečiame teikti paraiškas pagal SP priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“
Rugsėjo 1–spalio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Parodomieji projektai ir informavimo veikla“. Kvietimui skirta bendra paramos suma: Sostinės regiono projektams – 600 000 Eur; Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – 443 441 Eur.
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas:
Iki 100 000 Eur, finansuojant iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Paramos dydis apskaičiuojamas taikant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas, vieneto įkainius ir fiksuotąją normą.
Finansuojama veikla:
-parodomųjų bandymų rengimas ir vykdymas.
-informavimo renginių (seminarų, lauko dienų) organizavimas. dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimų organizavimas.
Galimi pareiškėjai:
-mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo ir konsultavimo įstaigos;
-kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą.
Paramos paraiškos, kurias teikia pareiškėjas kartu su partneriais, nepriimamos.
Svarbiausi reikalavimai pareiškėjui:
1. pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisinį pagrindą užsiimti žinių perdavimo ir informavimo veiklomis, nurodytomis juridinio asmens steigimo dokumentuose, kurioms vykdyti yra skirtas projektas;
2. pareiškėjas – juridinis asmuo – turi licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina vykdyti projektą;
3. pareiškėjas turi tinkamų pajėgumų parodomosioms veikloms rengti ir vykdyti, informavimo renginiams ir dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimams organizuoti, t. y. turi Įgyvendinimo taisyklėse atitinkančius reikalavimus projekto vadovą, projekto administratorių, projekto finansininką bei projektą įgyvendinančius asmenis parodomajam bandymui įrengti ir vykdyti;
4. pareiškėjas turi ne trumpesnę kaip dvejų metų patirtį per paskutinius penkerius metus, kuri būtų susijusi su žinių perdavimo ir informavimo veikla ir (arba) ūkių konsultavimo paslaugomis žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio srityse (pagal tą sritį, pagal kurią ketina vykdyti projektą);
5. lektoriai paramos paraiškos pateikimo dieną ir projekto įgyvendinimo laikotarpiu privalo turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam prilygintą išsilavinimą tos srities, pagal kurią ketina teikti paslaugas, ir ne trumpesnę kaip vienų metų patirtį žinių perdavimo ir informavimo veikloje per paskutinius penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos, susijusią su numatomo informavimo renginio turiniu (pvz., pateikiama darbdavio pažyma ar projekto vadovo pažyma);
6. pareiškėjo – konsultavimo įstaigos – konsultantai iki paramos paraiškos pateikimo dienos turi būti įtraukti į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą;
7. pareiškėjas yra parengęs parodomojo bandymo metodiką, pateiktą kartu su paramos paraiška, pagal kurią bus vykdomas projektas.
Vykdomas projektas turi atitikti Įgyvendinimo taisyklėse nurodytus reikalavimus.
Svarbiausi Įgyvendinimo taisyklių (2026-07-14 Nr. 3D-353 ) pakeitimai:
Papildyta 3.13 papunkčiu, kuriuo įvesta ŽŪŽIS – tarpusavyje susijusių asmenų, organizacijų ir institucijų bendradarbiavimo bei žinių mainų sistema, vienijanti žemės ūkio, miškininkystės ir kaimo plėtros srityse veikiančius subjektus, siekiant kurti, perduoti ir taikyti žinias, inovacijas bei praktinius sprendimus tvariam ir konkurencingam žemės ūkiui plėtoti, – sąvoka, bei atlikti kiti su šios sistemos naudojimu susiję pakeitimai ir papildymai (22.2.2, 44.4, 44.5, 44.9-44.11, 44.20-44.201, 44.22-44.221, 45, ir kt.), nustatantys, kokius duomenis šioje sistemoje pareiškėjas gali rasti ir kokius duomenis pareiškėjas, įgyvendindamas projektą, įsipareigoja joje pateikti. Per nustatytą terminą nepateikus reikiamų duomenų ŽŪŽIS, Įgyvendinimo taisyklėse nustatyta sankcijų taikymo tvarka ir dydžiai (72 punkto keitimai).
22.2.4 parodomieji bandymai, lauko dienos organizuojami projekto įgyvendinimo teritorijoje / vietoje (fizinių ir (arba) juridinių asmenų valdose), išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus. Seminarai ir dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupės narių susitikimai gali būti organizuojami tiesioginio kontakto būdu (fizinių ir (arba) juridinių asmenų valdose, auditorijoje ir pan.) bei įvairiais nuotoliniais būdais (naudojant informacines komunikacijos technologijas, užtikrinančias dalyvių registraciją), užtikrinant kontrolės galimybę atsakingoms institucijoms. Organizuojant renginius projekto įgyvendinimo teritorijoje / vietoje ir (arba) tiesioginio kontakto būdu taikomas reikalavimas užtikrinti atsakingoms institucijoms galimybę vykdyti stebėseną ir faktinio renginių vykdymo patikrą, fiksuojant eigą ir saugant įrašus iki paramos lėšų išmokėjimo proceso pabaigos. Faktinis dalyvavimas informavimo renginiuose ir (arba) grupių susitikimuose pagrindžiamas renginių metu per mobiliąją programą „NMA agro“ pateikiamomis nuotraukomis, kuriose turi būti užfiksuoti visi informavimo renginių ir (arba) grupių dalyviai ir lektorius. Renginiai, nepriklausomai nuo jų organizavimo formos, visais atvejais turi būti vykdomi tiesioginės transliacijos būdu, o projekto vykdytojas privalo užtikrinti transliacijos įrašymą pasirinktomis priemonėmis, sudarant atsakingoms institucijoms galimybę realiuoju laiku stebėti renginių eigą ir (ar) bet kuriuo metu peržiūrėti renginių transliacijų įrašus, siekiant patikrinti faktinį renginių vykdymą, trukmę ir renginių dalyvių dalyvavimą. Renginių transliacijos ir jų įrašai nėra vieši. Pasibaigus renginiui renginio įrašas perduodamas Mokėjimo Agentūrai, naudojantis Mokėjimo agentūros valdoma debesies saugykla „Microsoft OneDrive;
39.1, 39.3.4, 41 papunkčiai, kuriuose nustatyti nauji fiksuotų įkainių dydžiai, bei jų skaičiavimo tvarka, netiesioginių išlaidų fiksuotosios normos procentas.
44.17-44.18 papunkčiai, kuriuose nustatyta sugriežtinta projektų įgyvendinimo kontrolė, įpareigojant projekto vykdytoją sudaryti sąlygas atlikti renginių vykdymo patikrą: kai mokymai vyksta nuotoliu – realiuoju laiku stebėti informavimo renginių ir (arba) grupių susitikimų eigą ir (ar) peržiūrėti įrašus bei pateikti visus su jų vykdymu susijusius dokumentus, įrodymus bei kitus dokumentus, kai renginiai vyksta gyvai – per mobiliąją programą „NMA agro“ atlikti patikras nevykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, įpareigojant projekto vykdytoją pateikti su renginių vykdymu susijusią informaciją, nuotraukas bei kitus dokumentus.
46 punktas, kuriame nustatyta, kad paramos paraiškos forma – tai Įgyvendinimo taisyklių 6 priede nustatyta forma (anksčiau buvo NMA patvirtinta forma, skelbiama NMA interneto svetainėje);
53 punktas, kuriame papildyta paraiškų reitingavimo tvarka įvertinus jų atitiktį atrankos kriterijams ir atliekant papildomą paraiškų vertinimą.
60.2 papunktis, papildytas įsipareigojimu kartu su mokėjimo prašymu pateikti informavimo renginių ir (arba) grupių susitikimų dalyvių lankomumo sąrašus arba lankomumo žurnalų kopijas, kur būtų pateikiama nustatyta informacija.
Svarbiausi Įgyvendinimo taisyklių (2026-07-28 Nr. ) pakeitimai:
29.2.3 atrinkus ūkius ir (arba) įmones bei suformavus grupes, projekto vadovas užpildo kiekvienos grupės veiklos planą (Taisyklių 1 priedas) ir pateikia Mokėjimo agentūrai.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-21
Antras išankstinių avansinių išmokų mokėjimo etapas – dar 35,2 mln. eurų pasieks 13 tūkst. klientų
Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai pradėjus mokėti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti avansines išmokas, per pirmąją mokėjimų savaitę beveik 64 tūkst. klientų pasiekė 74 mln. Eur. Per kitą savaitę bus išmokėta dar 35,2 mln. Eur beveik 13 tūkst. klientų. Avansinės išmokos bus mokamos etapais iki lapkričio 30 d., taigi pareiškėjai, pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus.
Daugiau informacijos apie išankstinių avansų mokėjimo etapus, atitiktį reikalavimams ir mokėjimus galite rasti straipsnyje https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/del-isankstiniu-avansu-mokejimo-etapai-atitiktis-reikalavimams-mokejimai-8UR/.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-08-21
Kaip nustatoma kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo kaina?
Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo paskirtį ir teisės aktuose nustatytą jo vertinimo būdą. Todėl skirtingiems valstybinės žemės sklypams taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo principai. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vienais atvejais žemės vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius, taikant masinio vertinimo būdą, kitais yra atliekamas individualus turto vertinimas.
Namų valdos žemei taikoma kitokia tvarka: jos vertė nustatoma pagal Žemės įvertinimo metodiką, o fiziniams asmenims, perkantiems tokius sklypus, tam tikrais atvejais suteikiama 40–50 proc. nuolaida.
Žemės sklypai, reikalingi daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti
Valstybinės žemės sklypų, reikalingų daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, vertė nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Jie sudaromi masinio žemės vertinimo būdu, įvertinus žemės sklypų rinkos vertę lemiančius veiksnius.
Apskaičiuojant konkretaus sklypo vertę, atsižvelgiama į jo vietą ir žemės verčių zoną, kuriai jis priskiriamas. Pagal žemės verčių žemėlapiuose nustatytą vertę apskaičiuojama parduodamo valstybinės žemės sklypo, reikalingo daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti, kaina. Todėl individualaus turto vertinimo šiuo atveju atlikti nereikia.
Įsiterpę žemės sklypai
Atskira kategorija yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Tai laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose dėl jų dydžio, formos ar išsidėstymo nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro žemės sklypo.
Teritorijose, kuriose numatoma formuoti gyvenamosios paskirties žemės sklypus, įsiterpęs žemės plotas paprastai negali būti didesnis kaip 0,04 ha, kitose kitos paskirties teritorijose – 0,5 ha. Įsiterpusiu gali būti laikomas ir didesnis plotas, kai jį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griovys. Teisės aktuose nustatyti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar plotas atitinka įsiterpusio sklypo sąlygas.
Parduodamo įsiterpusio žemės ploto vertė taip pat nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Kitaip tariant, ir šiems sklypams taikomas masinio vertinimo principas, o ne individualus turto vertinimas.
Komercinės paskirties sklypai
Kitoks principas taikomas komercinės paskirties valstybinės žemės sklypams ir kitiems be aukciono parduodamiems sklypams. Jų vertė nustatoma atliekant individualų turto vertinimą, vadovaujantis Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymu.
Šiuo atveju individualus vertinimas leidžia nustatyti konkretaus sklypo vertę pagal jo individualias aplinkybes. Individualųjį žemės sklypo vertinimą užsako NŽT pagal sutartis sudarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka su asmenimis, kurie turi teisę atlikti tokį vertinimą.
Vertinimo išlaidas iš pradžių apmoka NŽT, o pirkėjas jas kompensuoja iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Šios išlaidos įskaičiuojamos į parduodamo žemės sklypo kainą.
Taigi šiuo atveju žemės sklypo kaina nustatoma remiantis individualaus vertinimo metu nustatyta verte ir prie jos pridedant teisės aktuose nustatytas su sklypo pardavimu susijusias išlaidas.
Namų valdos žemės sklypai
Namų valdos žemės sklypo pradinė kaina apskaičiuojama pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką. Miesto gyvenamojoje vietovėje prie apskaičiuotos sklypo vertės gali būti pridedamas teisės aktuose nustatytas vertės priedas dėl inžinerinių statinių.
Fiziniams asmenims, perkantiems namų valdos žemės sklypą be aukciono, tam tikrais atvejais taikoma 40 proc. nuolaida. Ji taikoma fiziniam asmeniui, kurio šeimoje mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų, jeigu jis pats arba jo šeimos narys yra asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų dalyvumo lygis, yra sukakęs senatvės pensijos amžius arba kurių šeimose yra nepilnamečių.
Nuolaida taikoma vieną kartą tam pačiam fiziniam asmeniui, perkančiam vieną gyvenamosios paskirties pastatams naudoti skirtą žemės sklypą ar jo dalį. Iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka patvirtintose miestų ribose ir iki šios datos miestams priskirtose teritorijose nuolaida taikoma ne didesnei kaip 0,06 ha sklypo daliai. Kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose ji taikoma ne didesnei kaip 0,15 ha sklypo daliai.
Jeigu fizinis asmuo perka kelis namų valdos žemės sklypus, nuolaida taikoma tik vienam iš jų. Kai sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nuolaida taikoma kiekvienam bendraturčiui, jeigu jis atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, už jo įsigyjamą ne didesnę kaip 0,06 arba 0,15 ha sklypo dalį.
Ši tvarka taikoma prašymams, pateiktiems nuo 2025 m. liepos 1 d. Teisę į nuolaidą reikia pagrįsti ją patvirtinančiais dokumentais.
Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-08-20
Mažeika apie auditus Lietuvos pieno pramonėje: tai būtų naujos rinkos atsivėrimas
Indonezijos auditoriams atliekant patikrinimus Lietuvos pieno pramonėje, Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako, kad galimybė eksportuoti į šią valstybę būtų naujos rinkos atsivėrimas.„Tai iš tiesų (būtų – ELTA) naujos rinkos atsivėrimas ir reikštų mūsų produkcijos didesnį poreikį“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės aiškino K. Mažeika.„Laikome kumščius, kad viskas būtų gerai. Iki tol įmonės dėjo didžiules pastangas, kad atitiktų tarptautinių ekspertų lūkesčius ir galėtų eksportuoti mūsų pagamintą produkciją į Indoneziją“, – teigė jis.
K. Mažeika pridūrė, kad dėl tokios investicijos pieno produktų kainos Lietuvoje nepakistų.
„Galutinių maisto produktų (kainos nekistų – ELTA). Mes esame bendros Europos Sąjungos rinkos dalyviai. (…) Jeigu šiuo atveju mūsų perdirbėjai bandytų pasinaudoti, jiems tikrai nepavyktų, nes kažkokį trūkumą, kas galėtų sukelti tą kainų padidėjimą, sunku įsivaizduoti“, – svarstė ministras.
Kaip skelbė ELTA, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, tokios kaip „Rokiškio sūris“, jau ilgą laiką domisi eksporto galimybėmis į Indoneziją.
