Vienas iš „Linas Agro Group“ vadovų: Lietuvos žemės ūkis nekonkurencingas. Naujosios vyriausybės programoje numatytos ambicingos Lietuvos žemės ūkio gairės ir planai: didinti ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę ir konkurencingumą, naujausių technologijų, inovacijų diegimą, skaitmeninimo priemones, teisingą tiesioginių išmokų skirstymą ir žaliojo kurso reikalavimų taikymą. Siekiant kokybinio proveržio šiose srityse vien tik žodžių nepakaks. Jei Lietuvos valstybei kai kurie žemė ūkio gamybos ir maisto pramonės perdirbimo sektoriai yra strategiškai svarbūs, reikėtų imtis ir konkrečių veiksmų. Pirmiausia, noriu paminėti keletą teigiamų dalykų, kurie buvo gan intensyviai vykdomi pastaruosius kelerius metus ir labai padėjo žemės ūkio srityje dirbančioms bendrovėms – tai ekonominė diplomatija. Plačiau
Pieno rinkoje auga gamyba ir brangsta žaliava, laukiama kainos kritimo. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl pandemijos apribota viešbučių ir restoranų veikla gerokai išbalansavo pieno produktų paklausą ir pasiūlą, tačiau pieno tiekimo grandinėje situacija išlieka stabili. Pieno supirkimo kainos Lietuvoje augo penktą mėnesį iš eilės – per šių metų lapkritį, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos padidėjo 3,2 proc., iki 315,1 eurų už toną, rašoma pranešime. Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, supirkimo kainos didėjo 4,4 proc. „Europoje išliko stipri sūrių paklausa, kuri siejama su tuo, kad karantino laikotarpiu vartotojai daugiau gamino maisto namuose. Pagrindinėse ES pieno pramonės šalyse didėjo ir žaliavos kiekiai ūkiuose, ir pieno produktų gamyba“, – sakė E.Simonis. Plačiau
Kiek lapkritį mokėjo už pieną. 2020 m. lapkričio mėnesį vidutinė natūralaus (4,38 proc. riebumo ir 3,50 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 315,1 Eur už toną, 3,2 proc. didesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (š. m. spalį pieno supirkimo kaina buvo 305,3 Eur už toną). Palyginti su praėjusių metų lapkričio mėn., š. m. lapkritį pieno supirkimo kaina buvo 4,4 proc. didesnė (2019 m. lapkritį natūralaus pieno kaina buvo 301,9 Eur/t), rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina š. m. lapkričio mėnesį, palyginti su š. m. spaliu, padidėjo 2,2 proc. ir buvo 241,1 Eur už toną. Plačiau
Vyriausybė pritarė pakoreguotam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Vyriausybė siūlo didinti kitų metų valstybės asignavimus 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. „Didžioji dalis, tai yra, apie 934 mln. eurų numatyta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui“, – Vyriausybės posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Valdžios sektoriaus deficitas 2021 metais sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,1 punkto daugiau negu planuota anksčiau. „Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 7 proc. bendrojo vidaus produkto, iš jų 1,8 proc. bendrojo vidaus produkto – dėl išlaidų, susijusių su COVID-19 pandemijos padarinių valdymo priemonėmis“, – sakė G. Skaistė. Plačiau
Gustas po VTEK išvados nebus skiriamas centro vadovu. Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) galutinai pareiškus, kad žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas dėl interesų konflikto negali būti skiriamas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovu, žemės ūkio ministras sako neskirsiantis E. Gusto į šį postą. „Komisija šiandien (trečiadienį – BNS) priėmė sprendimą – komisija ponui Gustui netaikys išimties dėl ribojimo įsidarbinti centre. Tai reiškia, kad jam turi būti taikomas reikalavimas vienerius metus „atvėsti“, – BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė. Plačiau
NMA direktorius: padėjome tvirtą pamatą naujiems darbams. Pradėjote dirbti NMA praėjusių metų spalį. Per šį laiką įvyko didžiulių pokyčių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje – kelis mėnesius dėl „COVID 19“ turėjome laikytis griežtų karantino sąlygų, dirbome nuotoliniu būdu, vengėme fizinio kontakto, privalėjome išlaikyti socialinę distanciją. Pandemijos sąlygomis gyvename iki šiol. Ar tai nepakenkė NMA veiklos efektyvumui? Kaip pavyko įveikti šiuos iššūkius? Jau nuo COVID-19 plitimo Lietuvoje pradžios, Vyriausybei paskelbus karantiną, drauge su Žemės ūkio ministerija ieškojome būdų, ką galima padaryti, kad nesustotų paramos administravimo procesas, kad Europos Sąjungos (ES) skirtos paramos lėšos pasiektų ūkininkus. Plačiau
Griežtėja karantinas: išvažiuoti per Kalėdas neplanuokime. Vyriausybė sekmadienį nutarė griežtinti ir ilginti šalyje galiojantį karantiną. Bus ribojamas žmonių judėjimas, uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, tad Kalėdų su giminaičiais geriau nė neplanuokime. Vyriausybės nutarimu, nuo šio trečiadienio iki sausio 3 dienos ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų. Palikti gyvenamos savivaldybės ribas bus galima tik kai vykstama dėl artimųjų ar giminaičių mirties, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos. Taip pat draudžiamas judėjimas savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Palikti namus galima vykstant į prekybos vietas, darbo vietas ar darbo reikalais, sveikatos priežiūros įstaigas, artimųjų laidotuves. Plačiau
Platūs lopai siauram švarkui. Seimas matuoja Lietuvai naują finansinį rūbą, kurį valstybė dėvės ateinančiais metais. Nauja valdžia, nepatikliai čiupinėdama senosios parinktą medžiagą, peikia siuvinio fasoną, tikrina siūles, matuoja rankoves, rausiasi kišenėse. Ar geras dydis, ar lygūs pečiai, ne per trumpos kelnės? Kurioje vietoje reikėtų suimti, o kur – praplatinti, ir ar yra iš ko? Naujo valstybės biudžeto tvirtinimas – vienas svarbiausių Seimo darbų, ir, pasak politologų, vienas didžiausių politinių mūšių. Valdantieji trūks plyš turi atmušti nuožmią opozicijos ataką ir patvirtinti savo susitelkimą. Tačiau šį kartą ir Seimo dauguma, ir mažuma, regis, pernelyg nenusiteikę švaistyti laiko ir jėgų tokioms kautynėms. Plačiau
