Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-12-18

Navickas su ŽŪM profsąjunga aptars padalinio grąžinimą iš Kauno į Vilnių. Susitikimas rengiamas profsąjungos iniciatyva. Pasak jos pirmininko Manto Bernoto, ministrą norima supažindinti su situacija Kaune bei išgirsti argumentus, kodėl padalinį reikėtų grąžinti į sostinę. „Būtų įdomu išgirsti, kodėl reikia grąžinti, nes girdėjome, kad reikia grąžinti, bet negirdėjome, dėl kokių priežasčių. Nėra kažkokio būtinumo, kad būtų darbuotojų darbo vieta keičiama į Vilnių, nematome argumentų, nebent jei ministrui reikia, kad darbuotojai būtų fiziškai Vilniuje“, – BNS sakė M. Bernotas. K. Navickas ketvirtadienį Seime sakė, jog su profsąjungomis bus tariamasi, „kokiu greičiu ministerija grįš į Vilnių“. Plačiau

Kiek Baltarusijos kolūkiai ir ūkininkai uždirba iš vieno hektaro. Kaimyninė Baltarusija didžiuojasi savo kolūkiais ir modernių žemės ūkiu, į kurį nuolat investuojami milijardai eurų. Tiesa, paprastai pasiskolinti iš Rusijos. – Iš viso yra apie 8,3 mlrd. žemės ūkio paskirties žemės. Man sunku pasakyti dėl ariamos žemės, tačiau manau, kad apie 6,5–7 mln. – Tai yra 5–6 kartus daugiau nei Lietuvoje. – Dėl to buvo nustatytas pieno gamybos kursas. Buvo užsibrėžta padidinti gamybą nuo 6–6,5 mln. iki 10 mln. tonų. Praėjusiais metais buvo pagaminta apie 7,1 mln. tonų. Taigi, tikslas nebuvo pasiektas. Imta statyti stambius ūkius, kurių dalį mėginta aprūpinti naujausia technika. Į žemės ūkį buvo investuota pakankamai daug pinigų, tačiau grąžos praktiškai nebuvo. Pieno gamybos rodikliai pakilo tik šiek tiek, maždaug puse milijono tonų. Plačiau

Nutraukti paramą mulčiuotojams ir reformuoti ŽŪR. Visas įmanomas žemės ūkio rėmimo priemones būtina nukreipti gamintojams, o ne mulčiuotojams, sako parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys STARKEVIČIUS. Laukiant naujojo finansinio laikotarpio pinigų, pirmiausia reikėtų taikyti visas įmanomas priemones, tarp jų ir finansinę inžineriją, efektyviai naudoti fondų lėšas, kad jos būtų nukreiptos į gamybą. Ankstesnėms Vyriausybėms siūliau daugiau finansuoti ir investuoti į tuos ūkius, kurie kuria pridėtinę vertę. O Lietuvoje 230 tūkst. ha mulčiuojama ir 40–50 mln. iš 500 mln. Eur kasmet išmokama mulčiuotojams! Tiesioginės išmokos mokamos už negautas pajamas. Bet kokių pajamų negauna mulčiuotojai, jeigu nieko negamina? Tad šiuo klausimu politika turi keistis. Šie pinigai turėtų būti nukreipti stiprinti smulkius ir vidutinius ūkius, kurie nori plėtoti gyvulininkystę. Tai būtų svari pagalba, kol sektorių pasieks naujojo BŽŪP laikotarpio parama. Plačiau

Opūs žemdirbių reikalai – parlamentiniame komitete. Kiekviena žemės ūkio šaka turi savų aktualijų ir problemų, prie kai kurių periodiškai grįžtama, tačiau iškyla ir naujų. Naujas parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pradėjo domėtis, kuo gyvena šalies žemdirbiai. Nuotoliniame komiteto posėdyje apie rūpimus reikalus kalbėjo žemdirbių asociacijų, kaimo bendruomenių atstovai. Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė šiandien itin aktualią pandemijos įtaką žemės ūkiui, būtinybę skatinti kaimo gyvybingumą, spręsti kartų kaitos ir nykstančio kaimo problemas. Nerimą žemdirbiams kelia ir vis kylantys aplinkosauginiai reikalavimai, tuo pačiu ne vienas teigė sutinkantys su žaliojo kurso svarba, tačiau pabrėžė, kad tam reikia investicijų. „Jei turime ambicijų padidinti ekologinių ūkių plotą dvigubai Lietuvoje, tai vien tik šita priemonė suris beveik visą Kaimo plėtros fondą. Plačiau

Pieno gamintojai kviečiami aktyviai testuoti pienininkystės ūkio veiklos analizės modelį. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras atnaujino bei pateikė viešam testavimui  pienininkystės ūkių veiklos analizės modelį. Šis virtualus ūkio veiklos analizės įrankis apima visas svarbiausias sritis: karvių bandos struktūrą ir šėrimą, turimus gamybinius išteklius ir investicijas bei kitas išlaidas pienui gaminti. Ūkininkai gali iš karto matyti pieno produktyvumo, savikainos ir rentabilumo pokyčius. Naujasis analizės įrankis leis pieno ūkiams modeliuoti pieno gamybos veiklos rezultatus bei siekti didesnio pelningumo, racionaliai organizuoti veiklą artimiausioje ateityje ir priimti svarbius sprendimus. Šiuo metu pienininkystės ūkio rentabilumo matematinis modelis yra pateiktas viešam testavimui ir yra pasiekiamas adresu https://rentabilumas.lt/Pienininkyste. Plačiau

Vykdant veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ svarbu neužmiršti įsipareigojimų. Ūkininkai, siekiantys kompensacinių išmokų už veiklą „Ražienų laukai per žiemą“, privalo įsipareigojimus vykdyti 5 metus. Taip pat būtina laikytis kitų taisyklėse keliamų reikalavimų. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Ražienų laukai per žiemą“ siekiama išsaugoti bioįvairovę intensyviai dirbamuose žemės plotuose bei stabdyti dirvų eroziją. Be to, ražienose likę grūdai ir piktžolių sėklos yra svarbus maisto šaltinis žiemojantiems paukščiams, padeda peržiemoti pilkiesiems kiškiams, kurapkoms. Veiklą „Ražienų laukai per žiemą“ privalu vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių plote. Tačiau ražienų plotas nėra ribojamas pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio ir pasėlių naudmenų. Plačiau

Bebrai gadina melioracijos įrenginius. Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Jociunskaitė kreipėsi į Alytaus medžiotojų ir žvejų draugiją dėl bebrų daromos žalos. Šiuo metu yra palankiausias metų laikas imtis civilizuotų priemonių reguliuojant bebrų populiaciją Alytaus rajone.  Būtent medžiotojų klubai yra atsakingi dėl bebrų daromos žalos ūkininkų pasėliams ir melioracijos statiniams, todėl jie raginami mažinti bebrų populiaciją.Pastaraisiais metais ypač padidėjo bebrų populiacija magistraliniuose melioracijos grioviuose ir vandens telkiniuose. Dėl patvenktų melioracijos įrenginių užmirksta drenažu nusausinti žemės ūkio paskirties žemės plotai, daroma žala melioracijos statiniams. Nukentėjus arba žuvus pasėliams, ūkininkai patiria nuostolius. Per 2019 ir 2020 metus Alytaus rajone suremontuota 63,1 km melioracijos griovių ir juose esančių įrenginių, kasmet nušienaujama 26,5 km magistralinių melioracijos griovių šlaitų. Plačiau

Didelė eksporto paklausa kelia Kanados linų sėmenų kainas. „Linų rinka tiesiog pašėlo: nuo derliaus nuėmimo pradžios sėmenų kainos pakilo net 50 proc.“, – sako Skotas Šylsas (Scott Shiels), Kanados įmonės „Grain Millers“ atstovas. „Prairie Ag Hotwire“ praneša, kad lapkričio paskutinę savaitę linų sėmenų kainos svyravo nuo 15 iki 18 JAV dolerio (12,5-15 Eur) už bušelį (35,24 l). „MarketsFarm Pro“ analitikas Maikas Džubinvilis (Mike Jubinville) sako, kad maždaug trys ketvirtadaliai Kanados šiųmečio linų sėmenų derliaus jau parduota. Analitiko teigimu, staigų naujojo derliaus linų sėmenų kainų augimą gali lemti dvi priežastys: pirma, šiemet Juodosios jūros regione sėmeninių linų pasėlių produkcija sumažėjo, antra, yra trumpalaikių transporto problemų, kurios varžo sėmenų tiekimą. Plačiau

Ukraina šiemet nuėmė 13 proc. kuklesnį grūdų derlių. 2020-aisiais Ukraina prikūlė 65,4 mln. tonų grūdų – 12,9 proc. mažiau nei praėjusiais metais, pranešė Ekonominės plėtros, prekybos ir žemės ūkio ministerija, remdamasi negalutiniais duomenimis. Vien tik kviečių derlius sumenko 11,3 proc. iki 25,1 mln. tonų, kukurūzų – 17 proc. iki 29,8 mln. tonų. Grūdų poreikis Ukrainoje per metus vertinamas 20-21 mln. tonų. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, pernai Ukrainoje prikulta 75,1 mln. tonų grūdų – 7,1 proc. daugiau nei užpernai. Per praėjusius žemės ūkio metus (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) šalis eksportavo 57,2 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 13,5 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tai buvo naujas visų laikų Ukrainos grūdų eksporto rekordas, pagerinęs ankstesnių žemės ūkio metų rezultatą, kuris taip pat buvo rekordinis. Plačiau