Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-12-16

Žemės ūkio produkcija šiemet augo 5,2 proc. iki 2,62 mlrd. eurų. Žemės ūkio produkcijos šiais metais pagaminta už 2,62 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei pernai, remdamasis išankstiniais duomenimis, skelbia Statistikos departamentas. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 9,9 procento. Statistikų teigimu, tam įtakos turėjo 13 proc. gausesnis žemės ūkio augalų derlius. Labiausiai augo vaisių ir uogų (80,6 proc.), avižų (47,6 proc.), rapsų (33,9 proc.) ir kviečių (16,1 proc.) derlius. Mažėjo kukurūzų grūdams (14,3 proc.), cukrinių runkelių (12,6 proc.) ir rugių (7,7 proc.) derlius. Augalininkystės produktų supirkimo kainos mažėjo 2,8 procento. Daugiausia krito bulvių, cukrinių runkelių ir avižų supirkimo kainos – atitinkamai 28,5, 19,1 ir 10,1 proc., o labiausiai didėjo vaisių ir uogų supirkimo kainos – 12,1 procento. Plačiau

Žemės ūkio produktų išvežėm už 1,5 mlrd. eurų daugiau nei įsivežėm. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šių metų sausio–spalio mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 4 947 mln. Eur, tai yra 11,1 proc. daugiau nei 2019 m. tuo pačiu metu. Didžiąją dalį šių produktų sudarė lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktai, jų eksportuota už 3745 mln. Eur. Taigi lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 423 mln. Eur (12,7 proc.), rašoma pranešime. Teigiamas prekybos balansas sudarė 1530 mln. Eur ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo net 48,9 proc. „Šiais metais, kad ir kokie įtempti jie buvo ir tebėra, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 21,2 proc. viso šalies prekių eksporto o palyginti su praėjusių metų sausio–spalio mėn. jis padidėjo 3,2 proc. Importas sudarė 14,5 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 1,7 proc. Taigi matome stabilų žemės ūkio produktų dalies eksporto ir importo augimą“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius. Plačiau

Antibiotikai į tešmenį – tik po testo rezultatų. Jungtinės Karalystės veterinarijos specialistai atskleidė, jog norint sumažinti antibiotikų naudojimą bandoje, prieš gydant užtrūkinamas karves būtina atlikti Kalifornijos mastito testą ir vaistus švirkšti tik į pažeistus ketvirčius. Ūkiuose paplitusios rekomendacijos, jog karvėms, kurios laktacijos metu sirgo klinikiniu ūmiu ar lėtiniu mastitu, taip pat bandoje, kurios somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) vidurkis yra didesnis nei 300 tūkst./ml, visoms trūkinamoms karvėms po paskutinio melžimo reikia sušvirkšti į spenius ilgo veikimo antibiotikų. Tyrimai rodo, kad taikant visos bandos gydymo planą užtrūkinimo metu, SLS vidurkis bendrame pieno mėginyje sumažėja 33 proc. Plačiau

Tyrė vasarinių kviečių veislių tinkamumą ekologiniams ūkiams. Tinkamos veislės pasirinkimas yra vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos grūdų derlingumui ir kokybei ekologiniame ūkyje. Lenkijos mokslininkai tyrė, kurios iš 13 skirtingų vasarinių kviečių veislių geriausiai tinka auginti pagal ekologinės žemdirbystės technologijas, atsižvelgiant į augalų konkurencinį potencialą prieš piktžoles, polinkį grybinėms ligoms ir derlingumą. Grupė mokslininkų iš Lenkijos (Dirvožemio ir augalininkystės instituto, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto, Technologijos ir gyvybės mokslų universiteto Fitopatologijos ir molekulinės mikologijos katedros) paskelbė vasarinių kviečių veislių tinkamumo auginti ekologiniame žemės ūkyje įvertinimą. Plačiau

Ar Lietuva gali būti dar žalesnė nei yra? Europos Komisijos siekis sumažinti 55 proc. išmetamo angies dvideginio kiekį turės įtakos ir žemdirbių veiklai. Diskusijų šiuo klausimu kilo ir parlamentiniame Kaimo reiklų komitete. Praėjusią savaitę nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje Europos Komisijos (EK) darbo pagrindinius prioritetus pristatė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jis akcentavo, kad Vadovų tarybai pritarus 55 proc. anglies dvigedinio mažinimo tikslui iki 2030 metų, EK rengia priemonių rinkinį šiam planui įgyventi. Vienas iš siūlymų – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmas, nes „svarbu ne tik ES siekti klimato tikslų, bet ir išvengti galimo pasinaudojimo iš trečiųjų šalių“. Anglies dvideginio mažinimo priemonių rinkinyje parlamentinio Kaimo reikalų komiteto nariai kaip labai aktualius išskyrė Pastangų pasidalijimo reglamentą, Reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, taip pat Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos peržiūrą. Plačiau

Rusija šiemet planuoja solidų grūdų eksportą. Rusija per pirmus 10 šių metų mėnesių eksportavo 29,3 mln. tonų kviečių ir kvietrugių – 10,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansine išraiška šis Rusijos eksportas išaugo 14,6 proc. iki 6,117 mlrd. JAV dolerių, pranešė Federalinė muitinė. Tuo tarpu žemės ūkio rinkos ekspertų centras „Rusagrotrans“ skelbia, jog šalies kviečių eksportas per pirmus penkis žemės ūkio metų mėnesius (liepą-lapkritį) pasiekė iki šiol neregėtas apimtis – 21,6 mln. tonų, o viso grūdų eksportas siekė 25,8 mln. tonų. Rusijos žemės ūkio ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet šalis užauginno 131 mln. tonų grūdų, derlius – 8 proc. solidesnis nei pernai. Kviečiai įprastai sudaro apie du trečdalius Rusijos grūdų derliaus. Plačiau

Kaip per karantiną pateikti dokumentus NMA? Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus šalyje esant ekstremaliai situacijai dėl COVID-19 plitimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dar kartą primena, jog dokumentus galima pateikti ir nevykstant į NMA padalinį. Kaip numatyta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos administravimo taisyklėse, NMA klientai dokumentus karantino metu gali teikti šiais būdais: per informacinę sistemą ŽŪMIS (www.zumis.lt), jei tokia galimybė yra, – paraiškas, mokėjimo prašymus, ataskaitas bei kartu su jais pateikiamus kitus dokumentus; registruotu paštu – paraiškas, mokėjimo prašymus bei kartu su jais pateikiamus kitus dokumentus; per kurjerį – paraiškas, mokėjimo prašymus bei kartu su jais pateikiamus kitus dokumentus; elektroniniu paštu adresais, nurodytais nma.lt svetainėje.. Plačiau

Rekomendacijos dėl žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės sektorių veiklos. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į šalyje sugriežtintas karantino sąlygas, parengė veiklos rekomendacijas žemės ūkio, maisto ir žuvininkystės sektorių atstovams. Uždraudus parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešųjų prekybos vietų veiklą, toliau darbą tęsti gali parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.  Dirbti gali ir prekiautojai maistu turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose. Čia galima prekyba ne tik maisto produktais, bet ir eglutėmis ir kitais medeliais, skirtais šventėms (lauko prekyba). Svarbu prisiminti, kad maisto produktai gali būti parduodami tik išsinešimui. Plačiau

Keičiasi ministerijai pavaldžių įstaigų darbo organizavimas. Sugriežtinus įvesto karantino šalyje sąlygas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdyje nuspręsta keisti ministerijos valdymo srities įstaigų ir įmonių darbo organizavimą. Jei darbas susijęs su darbuotojų išvyka į kitus objektus (pvz., patikrinimus), ŽŪM valdymo srities įstaigų ir įmonių vadovai privalės užtikrinti, kad darbuotojas, vykdamas į objektus kitoje savivaldybėje, su savimi turėtų dokumento, pagrindžiančio jo buvimo tikslą, kopiją. Darbuotojai turi užtikrinti  valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Plačiau