Pernai Lietuvoje mažėjo galvijų skerdimas ir supirkimo kainos. Lietuvoje pernai galvijų skerdenų kaina vidutiniškai siekė 237 eurus už 100 kilogramų ir buvo 1,9 proc. mažesnė nei 2019 metais, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Be to, vidutinė Lietuvos kaina buvo apie 13 proc. didesnė nei Latvijos, tačiau 12 proc. mažesnė nei Lenkijos ir beveik 27 proc. mažesnė nei bendra Europos Sąjungos vidutinė kaina. Lietuvoje vidutinė galvijų gyvojo svorio kaina siekė 111,4 euro – 1,5 proc. mažiau nei 2019 metais. Lietuvos įmonėse 2020 metais paskersta 149,7 tūkst. galvijų – 4,6 proc. mažiau nei pieš metus, pagaminta 41,7 tūkst. tonų galvijienos skerdenų – 1,7 proc. mažiau. Plačiau
Mėsos ir pieno pernai išvežėme penktadaliu daugiau. 2020 metais lietuviškos mėsos eksportas išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika. Pasak jo, šios produkcijos eksportas augo nežiūrint į koronaviruso pandemiją. „Verslas prisitaikė“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika. Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst. tonų pieno produktų – apie 11 tūkst. tonų daugiau, o žuvų – apie 8 tūkst. tonų daugiau. „Eksporto siuntų, kurioms išduodami veterinarijos sertifikatai, pernai siekė 21 tūkst.“, – pareiškė jis. 2020 metais Lietuva pradėjo derybas dėl paukštienos ir kiaušinių tiekimo į Malaiziją, želatinos – į Uzbekistaną, žuvininkystės produktų – į Kiniją ir Maroką, jautienos subproduktų – į Kiniją. Plačiau
Sausio pabaigoje sumažėjo grūdų supirkimo kainos. Pasak centro leidinio „Agrorinka”, Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse paskutinę sausio savaitę kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 199,17 euro už toną – 3,71 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bet 8,75 proc. didesne negu prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu rugiai buvo superkami vidutiniškai po 128,93 euro už toną – 1,34 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę bei 1,86 proc. mažesne kaina negu prieš metus. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 151,55 euro už toną – 3,18 proc. mažesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, ir 1,48 proc. pigiau negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Rapsai paskutinę sausio savaitę buvo superkami vidutiniškai po 410,60 euro už toną – 1,34 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 3,53 proc. didesne kaina negu prieš metus. Plačiau
Chemijos mažinimo siekiai: skaičių trūksta, emocijų – su kaupu. Kai sergančiam žmogui reikia vaistų, tai viskas suprantama, tačiau kai reikia gydyti augalus – visuomenė į tai žiūri negatyviai. Ar bandant įtikti „žaliems“ visuomenės lūkesčiams nebus nueita drastiško pesticidų ir trąšų mažinimo keliu, ar to kelio gale šalims neteks grumtis dėl maisto? „Ar tikrai ūkininkai yra tokie teršėjai, kaip kartais parodoma visuomenėje. Aš manau, kad mūsų žemdirbiai nėra tokie turtingi, kad švaistytų pinigus trąšoms ir chemijai, jei tai nėra būtina. Dirbame tikrai ne dėl rekordinių derlių, o dėl pelno“, – tokiais žemės ūkio kooperatyvo „Viduklė“ agronomo Kęstučio Iljičiovo žodžiais prasidėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centre vykusi virtuali diskusija „Augalų sveikata Žaliojo kurso kontekste“. Plačiau
Britai nutarė išsiaiškinti, kaip jaučiasi „laimingos karvės“. „Laimingos karvės“ projektu siekiama iš naujo apibrėžti karvių elgesį aplinkoje, automatizuoti ir išsaugoti skaitmeninius gyvūnų psichinės gerovės matmenis. Europos bendrovė „Arla“ Jungtinėje Karalystėje (JK) pradėjo projektą, pavadintą „Laiminga karvė“, kuris leis fermose įrengti jutiklius gyvūnų gerovės rodikliams rinkti, rašo portalas farminguk.com. Projektas įgyvendinamas naujoviškame „Arla UK 360“ ūkyje, kur darbuotojai naudoja „Nedap“ jutiklių technologiją, norėdami stebėti bandos veiklą, elgesį, aktyvumą ir buvimo vietą. Tyrimo technologijų partneriai „Nedap“ kartu su „Alta Genetics“ karvių tvarte įrengė novatoriškų imtuvų tinklą. Kartu su sensorių įranga jie užfiksuoja menkiausius gyvulio elgesio, judėjimo ar sveikatos pokyčius, perduodami mokslininkams daug duomenų. Plačiau
Maisto kainos pasaulyje pakilo aukščiausiai nuo 2014-ųjų. Maisto kainos pasaulyje pirmąjį šių metų mėnesį buvo didžiausios nuo 2014 metų liepos, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 4,3 proc. iki 113,3 punkto. Grūdų kainų indeksas ūgtelėjo 7,1 proc., iš esmės dėl kukurūzų brangimo tarptautinėje rinkoje 11,2 procento. Per metus kukurūzai pabrango 42,3 procento. „Tai paaiškinama tolesniu pasaulinės pasiūlos mažėjimu, Kinijai didelėmis apimtis superkant kukurūzus, o atsargoms JAV mažėjant sparčiau nei tikėtasi. Be to, Argentina laikinai sustabdė kukurūzų eksportą“, – teigiama FAO pranešime. Kviečių kainos padidėjo 6,8 proc. dėl stiprios pasaulinės paklausos ir Rusijos apriboto jų eksporto. Plačiau
Trumposios maisto tiekimo grandinės atveria rinkas vietiniams produktams. Lietuvoje iki šiol vyrauja smulkūs ūkiai, kuriems veikti rinkos sąlygomis, ypač koronaviruso pandemijos metu, darosi vis sudėtingiau. Tačiau vietos po saule yra visiems – svarbu tik pasirinkti tinkamą strategiją. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas įsitikinęs – dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse gali sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą. Ministras laiko asmeniniu iššūkiu sudaryti jiems visas sąlygas tokia galimybe pasinaudoti. Mitybos specialistai nurodo, jog sveikatai palankiausia ir vertingiausia yra tai, kas auga čia pat, mūsų krašte. Keičiantis maisto vartojimo įpročiams, auga poreikis geram maistui. Vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės nori pirkti kokybišką vietinę produkciją. Plačiau
Smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui – papildomos lėšos. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas sprendimas papildomai skirti daugiau kaip 2,2 mln. Eur paramos lėšų smulkiesiems ūkininkams ir kitiems smulkiems ūkio subjektams, praėjusių metų rudenį (spalio 5 d. – lapkričio 4 d.) Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikusiems paraiškas bendradarbiavimo paramai gauti, bet jos negavusiems pritrūkus priemonei pagal kvietimą skirtų lėšų. Papildomai skirtų paramos lėšų sulauks 28 smulkūs ūkio subjektai, kurie teikė paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ ir surinko vienodą 55 balų įvertinimą. Iš viso šioms paraiškoms finansuoti pritrūko 2 223 485 eurų. Paraiškas galėjo teikti kaimo vietovėje veikiantys smulkieji ūkininkai, smulkieji miško valdytojai, labai mažos įmonės bei fiziniai asmenys. Didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui gali siekti 90 tūkst. Eur. Plačiau
Po skandalų Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto naikinti neketinama. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto naikinti neketinama, sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika. „Institutas, manau, yra reikalingas. Kiekviena Europos Sąjungos ir pasaulio šalis turi tokias referentines laboratorijas, kurios privalo atlikti valstybei reikalingus aukšto lygio tyrimus dėl gyvūnų ligų, maisto saugos, genetiškai modifikuotų organizmų“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika. Parlamentarų susitikimą su D. Remeika inicijavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas priekaištavo, kad vienas po kito seka su institutu susiję skandalai. Jis pasiūlė atlikti instituto auditą. „Gal Lietuvai šito instituto iš viso nereikia, gal kai kurias funkcijas galima pirkti laisvoje rinkoje, pasitelkti kitas laboratorijas?“ – svarstė parlamentaras. Plačiau
