Žemės ūkio produktai – ribojimų, atsargų kaupimo ir logistikos problemų pasaulyje įkaitai. Žemės ūkio produkcijos kainų pasaulyje indeksai didėja aštuonis mėnesius iš eilės ir jau pakilo iki aukščiausio lygio per šešerius metus. Dėl pandemijos susijaukė tarptautinės prekybos žaliavomis srautai – nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, pradėjo dar labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, nusprendė riboti eksportą. Dar kitų valstybių eksportuotojams tiesiog ėmė trūkti jūrinių konteinerių, kad galėtų išsiųsti žaliavas pirkėjams. 2020 metų pabaigoje mažmeninės maisto produktų kainos nerodė tokių žemės ūkio produktų brangimo tendencijų, tačiau jau netrukus gyventojų piniginės pajus pastarųjų mėnesių pokyčius rinkoje. Plačiau
Uždaromos fermos, atleidžiami žmonės: nukentėję ūkininkai prašo paramos iš Vyriausybės. Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo svarstoma, ar verta gelbėti paukštininkystės sektorių, kuris patiria sunkumų dėl pandemijos ir brangstančių pašarų bei valdžios neveiklumo. Didžiausios įmonių grupės (tiek paukštienos, tiek kiaulienos augintojai) sako, kad be pagalbos tiesiog neišgyvens ir prašo padėti Žemės ūkio ministerijai susikalbėti su Vyriausybe, nes kol kas ne tik nelabai kas kalbasi su nuostolių patiriančiais sektoriais, bet ir pačios ministerijos nelabai bendrauja tarpusavyje. Be to, pasitraukusi Vyriausybė, nors ir žinojo problemą, nesuplanavo jokių paramos priemonių. Žemės ūkis išskirtas iš visų pagalbos ekonomikai schemų. Plačiau
Siekiama griežčiau reguliuoti žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjus bei pirkėjus. Vyriausybė trečiadienį spręndė dėl griežtesnio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais reguliavimo, siekiant išlaikyti derybinės galios pusiausvyrą tarp maisto tiekėjų ir pirkėjų. Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nusistatyti sau naudingas sąlygas pirkimo–pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių prekybos sutarties sąlygų su stambesniais pirkėjais. Plačiau
Daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango. Penktąją šių metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango. Pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų tyrimus parduotuvėse atlieka Žemės ūkio ministerijai pavaldaus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbuotojai. Šių metų penktąją savaitę jie stebėjo 72 maisto produktų vidutines savaitines kainas ir nustatė, kad nuo pirmojo karantino pradžios atpigo 42 produktai, pabrango 22, o dar 8 produktų kainos išliko stabilios. Vertinant brangusių ir pigusių maisto produktų skaičių nuo pirmojo karantino pradžios, reikšmingų pakitimų nepastebėta. Išskyrus prekes, kurių staigaus kainų pokyčio priežastis yra sezoniškumas. Plačiau
Gerai vertina NMA teikiamų elektroninių paslaugų patogumą ir naudą. Šalies ūkininkai aktyviai naudojasi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) elektroninėmis paslaugomis, kurios nuolat tobulinamos, plečiamos jų funkcijos. Nuotolinės paslaugos itin aktualios COVID-19 pandemijos metu, kuomet vengiama tiesioginio žmonių kontakto. Iš elektroninių platformų populiariausias yra NMA informacinis portalas. Juo naudojasi didžioji dauguma pareiškėjų ir paramos gavėjų. Jame pareiškėjai, paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones gavėjai gali greitai surasti tikslią informaciją apie pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus ir išsiųstus pranešimus, pasitikrinti išmokėtą paramos sumą, pasikeisti savo kontaktinius duomenis. Plačiau
Žemdirbiams neramu: ar apledėjęs sniegas neišlaužys ir neuždusins augalų? Ūkininkai, daržininkai bei sodininkai su nerimu stebi šiemetę žiemą. Itin daug klausimų kelia sausio viduryje spustelėjęs šaltis, kuris galėjo pakenkti vaismedžiams, bei sausio pabaigoje ant drėgnos ir neįšalusios žemės iškritęs gausus sniegas, galintis iššutinti žiemkenčių pasėlius, o gal net daugiametes daržoves. Ūkininkai Reda ir Dominykas Barisai Prienų rajone yra įkūrę specializuotą smidrų auginimo ūkį. Sutuoktiniai po pūgų pasižvalgė smidrų lauke. „Manau, kad viskas su jais gerai. Nieko blogo gamtoje kol kas nematau, kas jiems nepatiktų ar kad jiems kas nors jau būtų pakenkę. Pas mus, Pakuonio seniūnijoje, sniego laukuose sočiai. Smidrai ankstyvą žiemą buvo nupjauti, likę labai nedideli, neturintys žalumos, tai iš po sniego jų net nesimato“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Barisienė. Plačiau
