Siekiant užtikrinti karvių bandos sveikatingumą šiuolaikiniuose pieno ūkiuose, visų darbų grandinėje ypač reikšminga vieta tenka karvių produktyvumo ir pieno kokybės kontrolei. Tiksli ir kvalifikuota kontrolė itin svarbi didesnėse bandose, kuriose ligos padaro gerokai daugiau nuostolių, nei mažose. Tuo labiau, kad didelėse bandose sunkiai išvengiama medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie daugeliu atvejų gali tapti kitų karvių ligų priežastimi.
Vienas iš paprastesnių būdų, nustatant šias ligas arba bent įvertinant polinkį jomis sirgti, yra pieno sudėties tyrimai, kurie atliekami kiekvieną mėnesį, jeigu bandoje yra vykdoma gyvulių produktyvumo kontrolė.
Šiuo požiūriu labai svarbus ir informatyvus yra pieno riebalų ir baltymų santykis (riebalų %:baltymų %). Jeigu šis santykis yra nuo 1 iki 1,5, tai didesnė tikimybė, kad karvės neserga pagrindinėmis medžiagų apykaitos ligomis, kurios ypač dažnos po apsiveršiavimo. Jeigu gautas santykis yra mažesnis už 1, tai galima įtarti, kad karvės serga acidoze. Ilgesnį laiką esant tokiam pieno riebalų ir baltymų santykiui, karvės gali sirgti laminitais (nagų ligomis), išputimu, šliužo užsisukimu, kepenų ir kitomis ligomis, kurių pagrindinės priežastys yra per didelė grūdų dalis racione arba per didelis sušeriamų koncentruotų pašarų kiekis vieno šėrimo metu, ląstelienos trūkumas, per smulkios pašaro dalelės. Negydomos tokios karvės netenka daug svorio, greitai liesėja, krinta primilžis, sunkiai apsivaisina.
Jeigu gautas pieno riebalų ir baltymų santykis yra 1,5 ar didesnis, galima įtarti, kad karvės serga ketoze. Tai dažniausia pieningų ir gerai įmitusių karvių medžiagų apykaitos liga, kuria jos suserga, praėjus nuo10 dienų iki 6 savaičių po veršiavimosi. Pagrindinės šios ligos priežastys yra energijos trūkumas racione, šeriant karves nesubalansuotais ar iš blogos kokybės pašarų sudarytais racionais. Neretai dėl šių priežasčių karvės liesėja, mažėja jų primilžis, po veršiavimosi užsilaiko nuovalos, jos serga metritu, kiaušidžių cistomis, mastitu, būna nevaisingos.
Taigi, savo bandoje vykdant gyvulių produktyvumo kontrolę, žinant kiekvienos karvės pieno riebalų ir baltymų santykį, sekant jo pokyčius, galima diagnozuoti minėtų ligų pradžią ir net parinkti gydymą. Tai svarbus orientyras, siekiant šerti karves subalansuotais, pilnaverčiais racionais.
Pieno riebalų ir baltymų santykio analizės pavyzdys pagal karvių produktyvumą atskirais kontrolės mėnesiais (žr. www.vic.lt; laikytojo ataskaitos).
Daugiau straipsnių apie pieno kokybę rasite čia.
