Piene yra 88 % vandens, todėl nenuostabu, kad melžiama karvė turi didžiulį jo poreikį. Tyrimai nustatė teigiamą ryšį tarp geriamojo vandens kokybės ir bendros karvės sveikatos bei pieno gamybos. Kadangi vanduo yra taip gyvybiškai svarbus karvėms, akivaizdu, kad pieno gamintojai turėtų atidžiai stebėti geriamojo vandens kokybę.
Dažnas pieno ūkio savininkas nekreipia dėmesio į mineralinę ir bakterinę vandens, kurį geria karvės, kokybę. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad pertekliniai mineralai (ypač geležis ar magnis) vandenyje gali trikdyti melžiamoms karvėms įsisavinti sausąją medžiagą ir gali sukelti kitas karvių sveikatos problemas. Akivaizdu, vanduo karvėms turėtų būti kuo švaresnis.
Netgi vandens skoninės savybės yra labai svarbios, nes karvės sumažina vandens suvartojimą, jeigu vanduo yra neskanus. Vandens skonį lemia sieros ir kitų ištirpusių kietųjų medžiagų koncentracija vandenyje . Viskas susiję, jei vandens karvės suvartoja mažiau, reiškia ir sausųjų medžiagų (ang.DM) vartojimas mažės. Todėl prieiga prie vandens karvėms turi būti lengvai pasiekiama, patogi, vandens turi būti pakankamai.
Esant kietųjų medžiagų koncentracijos lygiui 400 mg/l – vanduo bus saugus. Toks vanduo nebus toksiškas, turės tinkamas skonines savybes. Šiuo atveju galime būti ramūs, poveikio karvės virškinimo sistemai nebus. Tyrimai rodo, kad karvių, gėrusių distiliuotą vandenį, sausos medžiagos (ang.DM) įsisavinimas skrandyje buvo 7 % per valandą greitesnis nei karvių, kurioms buvo teikiamas prastos kokybės vanduo. Būtent šis 7 % skirtumas gali turėti didelę įtaką pieno gamybai.
Karvės suėdamumo sumažėjimas 2 % sausosios medžiagos (ang.DM) įsisavinimą sumažina iki 0,34 kg per dieną, o pieno produkcija mažėja netgi 0,46 kg per dieną. Paskaičiuokime, jei ūkis turi 1000 karvių, o jos geria prastos kokybės vandenį, ūkis per dieną praranda 460 kg pieno.
