Žemės ūkio naujienos: 2021-07-26

„Preliminariais skaičiavimais, dėl nenormalių karščių, dėl kritulių trūkumo, be abejo, prarasime dalį grūdų, tačiau netektį šiek tiek kompensuosime, pavyzdžiui, kukurūzais. Todėl apskritai turėtume pasiekti į praėjusių metų panašias apimtis, su nedideliu minusu“, – sakė žemės ūkį kuruojantis vicepremjeras Aliaksandras Subotinas. Autoritarinis prezidentras Aliaksandras Lukašenka penktadienį sušaukė pasitarimą derliaus nuėmimo temomis. „Šiemet tikimasi, kad bendras grūdinių ir ankštinių kultūrų, įskaitant kukurūzų, derlius bunkeriniu svoriu sieks apie 9,1 mln. tonų“, – valstybinė naujienų agentūra „Belta“ cituoja vicepremjerą.

Nacionalinės statistikos tarnybos „Belstat“ duomenimis, 2020-aisiais šalis prikūlė 9,3 mln. tonų grūdų, įskaitant kukurūzus – 17,5 proc. daugiau negu užpernai. Grūdinių kultūrų derliaus, įskaitant rapsus, padidėjo 12 proc. iki 10,3 mln. tonų.

Šaltinis: „Interfax“-BNS inf., lrytas, lt, 2021-07-23

Tačiau tyliai išeiti jis, panašu, neketina – ūkininkas, pareiškęs, kad politikos nebenori ir į rinkimus daugiau neis, driokstelėjo siūlymą – tris kartus padidinti valstybinės dirbamos žemės nuomos mokestį. Toks siūlymas pirmiausia smogtų smulkiesiems, šeimos ūkiams, kurių rajone yra per 1300. Tačiau milijonierius A.Kižauskas bėdos tame nemato, o smulkiuosius ūkininkus vadina tiesiog pašalpiniais.

Mokestis didėtų tris kartus

Parengtame tarybos sprendimo projekte siūloma žemės nuomos mokesčio tarifą padidinti žemės ūkio paskirties žemei ir nustatyti 2,5 proc. nuo vidutinės rinkos vertės. Šis tarifas nuo 2009 metų nesikeitė, 12 metų jis siekė 0,7 proc. Klausimas dėl tarifo didinimo buvo aptartas savivaldybėje su rajono tarybos nariais, pateikusiais siūlymą, bei Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovais. Priimtas bendras siūlymas teikti sprendimo projektą, kuriuo būtų galima didinti žemės nuomos mokesčio tarifą žemės ūkio paskirties žemei nuo 0,7 iki 2,5 proc. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl mokesčio už valstybinę žemę“ yra numatyta, kad, nuomojant žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai.

Teikė komitetas

Siūlymas rajono tarybai didinti žemės nuomos mokestį buvo pateiktas Kaimo reikalų komiteto, kurio pirmininkas ir yra A. Kižauskas. Tai, kad toks siūlymas atsirado ne mero ar savivaldybės administracijos iniciatyva, patvirtino ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas. Iš jų iniciatyvos ir atsirado tas sprendimo projektas. Pernai, kai svarstėme biudžetą, kelis sykius buvo minima, kad reikėtų didinti valstybinės žemės nuomos mokestį. Tačiau tuokart kalbos kalbomis ir liko. Savivaldybės administracija tokio mokesčio tarifo nesiūlė“, – pabrėžė G. Muznikas.

Sako, kad neteisinga

G. Muznikas pateikė skaičius, kurie tikrai gali išmušti iš vėžių. „Jei dabar žmogus moka apie 30 eurų mokestį už hektarą valstybinės žemės, tai pagal naują tarifą mokėtų apie 100 eurų. Mokestis didėtų daugiau kaip tris kartus. Dėl ko atsirado toks siūlymas? Ūkininkai sako, kad kai jie nuomojasi žemę iš žmogaus, tai jam moka po 200-250 eurų už hektarą, na, o tie, kurie nuomojasi iš valstybės, moka tik 30 eurų. Sako, kad tai neteisinga“, – trumpai mokesčio motyvus pakomentavo G. Muznikas. Kėdainių rajono savivaldybėje valstybinę žemę nuomojasi 1275 fiziniai asmenys ir 35 juridiniai asmenys. Kitaip tariant, absoliuti dauguma – smulkūs, nedideli ūkininkai, kurie taip prisiduria gyvenimo išlaidoms.

Visgi nepritaria?

Savivaldybės administraciją, prieš rengiant tokį Kaimo reikalų komiteto siūlytą sprendimo projektą, pasiekė ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos laiškas, kuriame ši sąjunga galiausiai paneigė savo pritarimą tokiam drastiškam mokesčio kėlimui. „Susitikime su Kėdainių rajono savivaldybės meru Valentinu Tamuliu, administracija ir tarybos nariais Algimantu Kižausku ir Jonu Talmantu sužinojome, kad yra pateiktas nuo valstiečių frakcijos pasiūlymas didinti valstybinės žemės nuomos mokesčio koeficientą iki 3 proc. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos taryba apsvarstė ir išdiskutavo pasiūlymą didinti valstybinės žemės nuomos mokestį ir jam pritartų tik tuo atveju, jeigu lygiagrečiai būtų priimtas sprendimas, kad 60 proc. surenkamo metinio valstybinės žemės nuomos mokesčio būtų skiriama kaimo infrastruktūrai gerinti. Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad mokestis neturėtų didėti drastiškai. Pritartume mokesčio koeficiento didinimui max iki 2 proc.“, – taip rašė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

Pasipiktino ir valstiečiai-žalieji

Šio mokesčio kėlimas savivaldybės kuluaruose užvirė tikrą peklą. Atrodo, kad niekas nedrįsta viešai prisipažinti esantis noro suduoti tokį stiprų smūgį smulkiesiems ūkininkams autorius. Valstiečių-žaliųjų frakcijos pirmininkė Adelė Štelmokienė pasipiktino pamačiusi, kad Ūkininkų sąjungos rašte prašyta, jog pasiūlymą didinti mokestį teikia valstiečių frakcija. „Labai apgailestauju, kad šiuo raštu galimai specialiai yra klaidinama Kėdainių r. visuomenė. KKŪS parengtame ir išplatintame rašte teigiama, jog savivaldybės tarybai yra pateiktas nuo valstiečių frakcijos pasiūlymas didinti valstybinės žemės nuomos mokesčio koeficientą iki 3%“, kas yra absoliuti netiesa. Šios melagienos paskleidimas galimai yra būdas supriešinti mūsų frakciją su ūkininkų bendruomene. Nei frakcija, nei aš, kaip jos pirmininkė, nebuvau informuota, jog meras bei savivaldybės administracija rengia valstybinės žemės nuomos mokesčio pakeitimo projektą, kuris su mūsų frakcija nebuvo derintas“, – teigė A. Štelmokienė.

Kyšo ausys

Visos kortos buvo atverstos prieš pat rajono tarybos posėdį vykusiame Kaimo reikalų komitete. Politikų diskusija nori nenori vertė daryti vieną išvadą: komiteto nariai taip pat galimai nežinojo apie pasiūlymą didinti mokestį, nors jis ir buvo pateiktas jų visų vardu. Šio komiteto nariai prieštaravo ir nepritarė komiteto pirmininko A. Kižausko audringai išsakomiems argumentams. Peršasi išvada, kad asmeninių ambicijų pastūmėtą siūlymą kažkas įvyniojo į du svetimus popierėlius – Valstiečių-žaliųjų frakcijos ir Kaimo reikalų komiteto. Už šių dviejų politinių vienetų kyšo stambaus ūkininko, milijonieriaus, rajono tarybos ir Kaimo reikalų komiteto nario A. Kižausko ausys.

Nesutiko

Pasakyti, kad A. Kižauskas posėdžio metu sunkiai tvardėsi, būtų kiek per švelnu. Lyg ir rami pradžia palaipsniui vedė prie labai akiplėšiškų jo pasisakymų. „Kilo ažiotažas, kad smulkūs ūkininkai nepajėgs mokėti. Tik, kad tik mes nesuprantam, kodėl bus nepajėgūs? Mes mokam ir iki 250 eurų už hektarą, konkurencija didžiulė. Pavyzdžiui, Biržuose moka 4 proc. ir nemato skriaudos. Gyvenimas privedė prie to, kad viskas brangsta. Juk kalbam, kad reikia dviračių takams, mokytojams, švietimui pinigų, bet nėra pajamų.

Būtų pajamų šaltinis, turime [siūlymą] palaikyti“, – kolegas spaudė komiteto pirmininkas. Jam nepritarė nei Liberalų, nei Darbo partijos frakcijos atstovai. „Klausimas neparuoštas. Kaip tai atsilieps smulkiesiems ūkininkams? Su tais mokesčių kėlimais nuo 0,7 iki 2,5 proc. – na, žinote, tokie šuoliai! Tarybos nariai iš anksto turėjo žinoti apie tokias diskusijas, siūlymą, patys pasikalbėti su ūkininkais, o ne tik išgirsti siūlymą ir per kelias dienas nuspręsti.

„Nudžiuginsime“ gyventojus… Mojuojame Ūkininkų sąjungos vėliava, tarsi visi pritaria, bet to nėra. Žlugdome kaimą. Žlugdome. Kam paramas daliname, o čia smulkiesiems tokią naštą užmesime? Tikrai nepritarsiu“, – sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vygantas Vanagas. Jam antrino ir liberalė Sandra Barzdienė, kuri pasiūlė mokestį bent jau diferencijuoti. Ji paantrino, kad Ūkininkų sąjungos pritarimas mažai ką nereikštų – juk didelė dalis mažųjų ūkininkų į jokias sąjungas net nesijungia, tad jų nuomonė faktiškai lieka nežinoma.

„Tie mažieji ūkininkai nesijungia dažniausiai į sąjungas. Susirankioja valstybinės žemės kampelius visus, kur tik gali, laiko po porą karvyčių, tikrai jie to pelno neturi. Nuvažiuokim į Okainius, parodysiu aš jums ūkininkų, kurie laiko gyvulius iš inercijos, nes pripratę kažką laikyti. Eina žmonės į darbus, o po darbų grįžę dar ūkelį apeiti turi, kad prie algos prisidurtų. Bet nereiškia, kad jei žmogus kelis eurus užsidirba, ir tuos reikia atimti“, – kalbėjo S. Barzdienė pridūrusi, kad taip pat negali pritarti tokiam sprendimo projektui.

Išvadino pašalpiniais

Panašu, kad tokio pasipriešinimo A. Kižauskas nesitikėjo. Apkaltinęs kolegas politikavimu ir rėžęs, kad jie šneka „beleką“, pridūrė, kad pats daugiau politikuoti nebenori. Į rinkimus jis sakė daugiau neisiąs, tad nori klausimą spręsti iš esmės, o kolegų nepritarimą ir toliau vadino tuščiais plepalais. Nebesitvardydamas A. Kižauskas išrėžė, ko gero, tikrąją priežastį, kodėl gi smulkiuosius ūkininkus buvo sumanyta paspausti po triguba mokesčių našta. „Tegul pasako [smulkusis ūkininkas], kaip jis sunkiai verčiasi, jei negali sumokėti 100 eurų. Išvis jie turėjo teisę išsipirkti žemę. Kas tvarkėsi, tas susitvarkė. Kodėl liko nesutvarkyta ta žemė? Ko bijot to mokesčio? Ūkininkai sutinka mokėti!“, – niršo komiteto pirmininkas, o V. Vanagui replikavus, kad aiškiai matosi stambių ūkininkų požiūris į smulkiuosius, ir toliau nesibodėdamas varė savo.

Šaltinis: Eglė Kuktienė, rinkosaikste.lt, 2021-07-23

„Šiais metais nesitikime jokio rekordinio derliaus, kad po tokios kaitros būtų rekordinis, kažkoks stebuklas turėtų būti. Mūsų augalai prie klimato pasikeitimo turėtų prisitaikyti, bet to šiandieną nėra. Žemdirbiai nukentėjo labai smarkiai, ypač vasarinės kultūros, jos duos minimalų derlių“, – BNS sakė H.Braškys. Pasak jo, tikimasi, jog šiemet bus tik pusė to derliaus, koks būdavo geriausiais metais. „Jie brendo nenatūraliai, padidinto karščio sąlygomis ir subrendo žymiai anksčiau, greičiau, bet nesubrandino kokybinių rodiklių, maisto medžiagų“, – teigė ūkininkas, auginantis žieminius kviečius, rapsus, pupas bei kitus augalus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas taip pat teigė, kad rekordinio derliaus nesitikima. Anot jo, optimizmo dar labiau mažėja pradėjus imti pirmąjį derlių. „Ypač liūdina rapsų derlius, didžiojoje dalyje Lietuvos vidurkis bus apie 3 tonas iš hektaro, kas yra nelabai gerai. Dar birželio pradžioje buvo tikimasi iki keturių tonų ar daugiau, bet tiek nebus. Miežiai irgi tik atskiruose laukuose pateikia tuos optimistinius rezultatus, buvo galvota, kad bus apie septynias tonas, bet geriausiu atveju yra penkios su puse tonos už hektarą“, – BNS sakė I.Jankauskas.

Pasak jo, prasidėjus kviečių kūlimui, tikėtasi, jog derlingumas sieks bent vidurkį, tačiau jau akivaizdu, kad kokybė bus prastesnė, trūks saiko svorio. Pasak I.Jankausko, tai gali sumažinti ir grūdų supirkimo kainas.

„Matome, įmonės, supirkinėjančios grūdus, po truputį tam ruošiasi, trečios, ketvirtos klasės grūdų kaina labai nutolo žemyn nuo maistinių. Pirkėjai mato, kad tikriausiai bus perteklius prastesnės klasės grūdų ir jau pradeda mažinti kainą. Ūkininkams tai bus dar papildomas smūgis, tada nuostoliai nuo vienos tonos bus apie 35 eurus, tai labai daug“, – BNS sakė I.Jankauskas. Pasak jo, javapjūtė šiemet prasidėjo maždaug savaite anksčiau nei pernai. Didžioji dalis miežių jau nukulti, pradėta kulti rapsus, kai kur kviečius.

ŽŪM praėjusią savaitę skelbė, kad grūdų derlius šiemet sieks 6,929 mln. tonų ir bus 0,1 proc. didesnis nei pernai, o rapsų derlius turėtų augti 7,7 proc. iki 1,041 mln. tonų. Tai būtų rekordinis derlius. Anot ministerijos, kviečių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonos iš hektaro. Pernai derlingumas siekė 5,4 tonos. Rapsų derlingumas prognozuojama 3,7 tonos iš hektaro.

Šaltinis: 15min.lt, Erika Alonderytė Šaltinis: BNS, 2021-07-24

Alina vabzdžių gausa

Apie kasdienybę nežmoniškų karščių dienomis sutikęs papasakoti Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje, Vanagių kaime gyvenantis ir galvijus auginantis Tomas Bartkus sakė, kad šiemet kaip niekad gausu įvairių, gyvulius puolančių vabzdžių. Ypač tų, kurie liaudyje vadinami bimbalais. Jų tiek daug, kad galvijai nesugeba patys apsiginti. Anot ūkininko, graudu žiūrėti į vargšus veršelius ir telyčaites. Bimbalai tiesiog spiečiais apspitę juos, lenda į ausis, akis, vargina be sustojimo visą parą. Ūkininkas sako internete skaitęs, jog šiemet net jokie tepalai nepadeda gyvulius apsaugoti nuo tų bimbalų, net veterinarai bejėgiai ką nors pasiūlyti.

„Gerai, kad mano galvijai ganosi prie miško, kurį vadinu gamtiniu kondicionieriumi. Vargšai gyvuliai lenda prie medžių, kurių šakos padeda nubraukti, bent kuriam laikui atbaidyti tuos bimbalus“, – sakė T. Bartkus. Anot jo, dar nėra buvę, kad tiek bimbalų, kaip šiemet, būtų pievose.

Ūkininko gyvuliai nuo kaitros vaduojasi pamiškėje arba miškelyje, ten šiuo karštu metu praleidžia beveik visą parą. Deja, neišvengta šiemet ir aukų. T. Bartkus sakė, kad vieną dieną jis rado nugaišusį veršelį ir net neabejoja, kad tai – kaitros pasekmė. Tikriausiai jis krito nuo saulės smūgio.

Bet tai – ne vienintelės ūkininko aukos, dėl kurių kalta kaitra. T. Bartkui teko ir iš savo tvenkinio išgaudyti upėtakius, kuriuos augino laisvalaikio malonumui. Upėtakiai dėl per šilto vandens ėmė dusti. Šimtai naumiestiškio augintų žuvų iškeliavo pas bičiulius ir gimines ant pietų stalo…

Žolė visai sudžiūvo

Kaitra jau visiškai sustabdė ir žolės augimą. Anot ūkininko T.Bartkaus, galvijai minta iš žolės likusiais stagarais, kurie jau sudžiūvo, nes negauna jokios drėgmės. Neliko ganyklų, neliko ir ko šienauti. Gerai tiems ūkininkams, kurie dar iki birželio galo spėjo susišienauti. Tokią vasarą T. Bartkus jau svarsto, kad ko gero jau paskutinius metus augina galvijus, nes ši žemės ūkio sritis nebepelninga. Nuostolius, anot jo, patiria ir pienininkyste užsiimantys žemdirbiai, kai tokia kaitra, karvės duoda gerokai mažiau pieno.

Žolės nebeliko nei gyvuliams, nei šienui

Su kaitros ir sausros padarytais nuostoliais susiduria visi rajono ūkininkai, tarp jų – ir Saugose ūkininkaujantis Donatas Jaunius. Anot 40 galvijų prieauglio auginančio saugiškio, šiemet turbūt irgi bus paskutiniai metai, kai jis užsiima šia ūkio šaka. Tiesiog nebeapsimoka auginti mėsinius galvijus, nes rūpesčių daug, o supirkimo kainos mažos.

„Ganyklose žolė ėmė nykti jau nuo birželio pradžios. Tad šiuo metu galvijai jau nebeturi ką ėsti“, – sako saugiškis. Kasdien ūkininkas jiems veža daubose dar surastos žolytės, o apsisaugoti nuo saulės tiesioginių spindulių yra surentęs pašiūrę iš suvežtų priekabų.

Nebeturi ūkininkas ir ką šienauti. Pievos, kurias įprastai jis šienaudavo nuo liepos vidurio, jau visiškai išdžiūvusios ir saulės nudegintos.

Numato prastą rugiapjūtę

Jei įprastai karšiais džiaugdavosi žiemkenčių augintojai, tai šiemet taip pat ne jų metai, užsitęsusi sausra jau pridarė aibę nuostolių. Šiek tiek avižų ir kviečių auginantis minėtasis D. Jaunius sako, jog šiemet net nuo jokių ligų nereikėjo grūdų gelbėti, bet derlius sunykęs: visos varpos su grūdais susitraukusios, sudžiūvusios. Avižų ir žirnių mišinys išvis neišdygo, o augantys rugiai ir grikiai išguldyti, priplakti prie žemės protarpinės krušos, kuri ne žemę atgaivino, o tik paskatino jos deginimą.

Apie menką grūdų derlių antrina ir Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas. Anot jo, varpose grūdai jau sudžiūvę, be drėgmės, kaip ir kulti prašosi, bet dėl sausros bus menkas derlius. O tai atneš daug nuostolių, nes yra ūkininkų, kurie turi pasirašę su įmonėmis sutartis. Jei šiemet grūdų prekinė vertė kris, reikės dar kai kam ir baudas susimokėti.

„Gražu į laukus tik iš tolo pasižiūrėti“, – sako K. Andrijauskas. Bet jis kalba tik apie tuos laukus, kurių nepalietė kruša. Deja, iš arti ir tokiuose nepriplaktuose prie žemės javuose vieni nuostoliai, nes sausra išsunkė visą grūdų gyvastį, nebus kokybės, nebus ir gerų supirkimo kainų.

Bulvės nustojo augti

Kaitra nuostolių pridarė ir bulvių augintojams. Rusnės saloje ūkininkaujantis ir iš bulvių derliaus kasmet besiverčiantis ūkininkas Alvydas Daukintis sakė, jog šiemet bulvės nebeauga. Vasaros pradžioje, kai jos žydėjo nebuvo lietaus, kuris tuo metu yra labai reikalingas. O ir dabar drėgmės nėra, tai po bulvių kerais randama tik smulkių bulvyčių, kurių žmonės nelabai perka.

Didesnį derlių žemdirbiui atnešė eksperimentinės bulvės, kurias anksti pavasarį augino po agro plėvele, ten dar tuomet drėgmės buvo daugiau. O įprastai auginamos bulvės jau nebeauga, nes karštis sustabdė procesą.

„Bulvėms tinkamiausia temperatūra yra 24 laipsniai šilumos, o šiuo metu ji kasdien kyla virš 30 laipsnių. Net naktimis karštis didelis, bulvės net tuomet neatsigauna“, – sakė Alvydas. Anot jo, visą drėgmę bulvės pasiima tik iš rasos. Tad šiemet ir bulvių augintojai patirs didelių nuostolių.

Apie kompensacijas nesvajoja

Apie paramą ar kompensacijas nė vienas iš pašnekovų neužsiminė. O paklausti apie tai savo ruožtu klausė: iš kur valstybė ims pinigų? Vienintelė ir reali pagalba – dangaus lietus. Žemdirbiai neturi vilčių, kad jiems kas kitas kompensuos nuostolius, labiau viliasi, kad mažiau baudų gautų už sutarčių su įmonėmis netesybas.

Nuostolius patyrė ir jau tuoj skaičiuos realias jų sumas ne tik stambieji ūkininkai, kurių dirbamos žemės siekia keliolika ar kelias dešimtis hektarų. Su rimtais iššūkiais šiemet susidūrė ir mažieji – sodininkai, daržininkai, gėlininkai. Karštis ir sausra ne tik pareikalavo iš jų kasdieninių papildomų valandų, kai reikia viską laistyti, gaivinti, bet ir išdegino augalus. Ne vienas kalbintas braškių augintojas prisipažino, jog po šios vasaros privalės uogakrūmius be skrupulų iškasti, nes jie tiesiog išdegė. Taigi, svyla karštyje vaiskrūmiai, leipsta svogūnai, burokėliai ir kitos daržovės…

Šaltinis: Valstietis.lt, Saulina GRINČINAITIENĖ, 2021-07-23

Papildė ŽŪR gretas

„Jau senokai turėjome planų stoti į ŽŪR, ir galiausiai pasitarę žengėme šį žingsnį. Kaime gyventojams, bendruomenėms ir žemdirbiams svarbu bendradarbiauti bei ieškoti sąlyčio taškų. Vietos veiklos grupės įgyvendina LEADER programą, kurios dalyviais būna tiek bendruomenės ir ūkininkai, tiek verslas. Būdami ŽŪR nariais turėsime galimybę ne tik skleisti žinią apie LEADER programą, bet ir bendradarbiauti su kitais ŽŪR nariais ją įgyvendinant, diskutuoti bei ieškoti bendrų sprendimų, kompromisų. Manome, kad drauge su ŽŪR galime nuveikti dar daugiau. Sutelktas konstruktyvus darbas naudingas ne tik pačioms organizacijoms, bet ir visiems kaimo gyventojams bei žemdirbiams“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė VVGT pirmininkė Kristina Švedaitė.

LEADER – viena iš Europos Sąjungos (ES) iniciatyvų, startavusi 1991 metais. Programa skatina vietos kaimo gyventojus bei organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese per skirtingų partnerių (vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių organizacijų) bendradarbiavimą.

Vietos veiklos grupės rengia vietos plėtros strategijas ES paramai gauti. Įgyvendinant strategijas, kaimo vietovėse kuriamos naujos darbo vietos, atnaujinama infrastruktūra, sprendžiamos socialinės atskirties, skurdo mažinimo ir kitos kaimo gyventojų problemos, diegiamos inovacijos.

Skėtinė nevyriausybinė organizacija „Vietos veiklos grupių tinklas“ LEADER iniciatyvą įgyvendina kaimiškose vietovėse. Nuo 2007 m., kada buvo įkurtas VVGT, vietos veiklos grupės kaimiškose vietovėse sėkmingai įgyvendino netoli 4 tūkst. projektų, sukūrė daugiau kaip 2 tūkst. darbo vietų. Finansuojami ne tik vietos projektai iš vietos plėtros strategijos, bet ir tarptautinio, teritorinio bendradarbiavimo projektai.

Kauno rajono VVG, kuriai vadovauja K.Švedaitė, kartu su Lenkijos VVG „Lider Pojezierza“ įgyvendino porą bendrų projektų – „Mus jungia LEADER“ ir „Jie skrenda“. Buvo sutvarkyta infrastruktūra prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo Myslibužo miške, pastatyti suoleliai sklandytojų kalvoje Netoniuose, suorganizuota nemažai veiklų, skirtų abiejų šalių bendruomenėms ir jaunimui.

„Kaimo gyventojai noriai dalyvauja nevyriausybinių organizacijų veikloje, savanoriauja, o vietos veiklos grupę mato kaip vienijančią organizaciją ir galimybę gerinti savo aplinką, gyvenimą kaime. Norėdama įgyvendinti savo idėją, kaimo bendruomenė ją pateikia vietos veiklos grupei, kuri ją įtraukia į savo strategijas, projektų planus, ir taip bendruomenė vėliau gali kreiptis paramos savo idėjos įgyvendinimui. Dėl gyventojų aktyvumo tikrai negalime skųstis, gal tik truputėlį idėjų inovatyvumu. Bendruomenės ir kitos organizacijos truputėlį išsisėmė, bet VVGT bei vietos veiklos grupės padeda bendruomenėms rengti pažangaus kaimo strategijas, organizuoti naujų idėjų generavimo dirbtuves. Skatiname, kad bendruomenės jau ne tik darytų renginius, tradicinius projektus, bet ir ieškotų naujų, inovatyvių projektų idėjų, prasmingų bei naudingų darbų“, – tvirtino K.Švedaitė.

Dabar VVGT darbotvarkėje – pasiruošimas naujam finansiniam laikotarpiui, diskusijos su socialiniais partneriais ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

„Laikotarpis eina į pabaigą, tad dabar diskutuojame apie naujojo laikotarpio strategiją, kokia bus LEADER programa, kokį pažangų kaimą įsivaizduojame, kad ir kito finansinio laikotarpio projektų rėmimo kryptys būtų patrauklios bei kuriančios pridėtinę vertę. Labai nesinori, kad LEADER programa būtų skriaudžiama. Darome viską, kad sekančiam finansiniam laikotarpiui lėšos bent jau nemažėtų“, – sakė VVGT pirmininkė K.Švedaitė.

Didėjo biurokratinė našta

Skuodo VVG pirmininkė Vilija Vaškienė įsitikinusi, jog VVG veikla kaimo žmonėms labai svarbi.

„Gal ji nėra visai tokia, kokios tikėjosi ŽŪM, lūkesčiai galbūt buvo didesni, bet mes po truputį žengiame į priekį. Tai yra gera mokykla imtis iniciatyvos ir patiems bandyti spręsti iškilusias problemas, o ne kaltinti valdžią, jog ji kažko nepadarė. Vietos veiklos grupė suteikia galimybę patiems kažką daryti. Tie pokyčiai gali būti ir nedideli, bet jie svarbūs, ypač kai kaimai tuštėja, sensta, ir kaimo žmogui reikia visokių paslaugų, kurių negali suteikti rajono valdžia. Parengus projektą ir gavus finansavimą tą gali padaryti patys kaimo žmonės su vietos veiklos grupės pagalba. Senoji Europa seniai naudoja tokį metodą“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino V.Vaškienė.

Pasak pašnekovės, vietos grupių veikla yra arčiau žmonių, mato, kokios problemos kyla jos teritorijoje, ir gali jas spręsti.

„Kiekvienas kaimo gyventojas, bendruomenė, verslo atstovai gali prisidėti prie mūsų veiklos, jei tik turi noro. Vakarų Europos šalyse šis darbas gal sklandžiau sekasi, mums – sunkiau, nes buvome pripratę, kad kažkas kažką suplanuoja ir taip gyvename. Dabar jau po antro LEADER programos periodo matome, jog žmonės tapo laisvesni sprendimuose, kelia įvairias problemas – siekia LEADER finansavimo norėdami sutvarkyti aikšteles, viešąsias erdves ir kurti verslus. Ir ne tik privačius, bet ir bendruomeninius verslus, nori padėti tiems, kuriems galbūt sunkiau sekasi dalyvauti verslo kūrimo projektuose“, – sakė Skuodo VVG pirmininkė.

Pašnekovė įsitikinusi, jog vietos veiklos grupės įgyvendinami projektai labai prisideda prie kaimo gyvybingumo palaikymo.

„Mūsų rajonas neturtingas, biudžetą vos surenka, todėl savivaldybė skirti pinigų kad ir kaimo aikštelei sutvarkyti, treniruokliams, infrastruktūrai įrengti, tiesiog neturi galimybių. Mūsų rajone labai sumažėjo ir įmonių, ir gyventojų: žmonės ieško darbo kur toliau, kur geriau – kas į užsienius, kas į Klaipėdą, Vilnių traukia. Po truputį mąžtame, bet per LEADER programą galima nemažai nuveikti. Praėjusį finansinį laikotarpį beveik visuose kaimuose buvo tvarkomi savivaldybės pastatai, kuriuose įsikūrė bendruomenių namai, nes kaimai, kurie nėra seniūnijos centrai, nebeturi nei mokyklų, nei salės, kur galėtų susirinkti į šventę ar posėdžiauti. Pastarąjį LEADER laikotarpį buvo daugiau verslo, tradicijų puoselėjimo projektų, įvairių veiklų, susijusių su kultūra ir pažintinėmis ekskursijomis. Kaimo žmonėms tai didelė paspirtis. Finansiškai šiek tiek prisideda ir rajono valdžia“, – pasakojo V.Vaškienė.

Pašnekovė apgailestavo, jog laikui bėgant vis didėjo biurokratinė našta vietos veiklos grupėms. Tuo tarpu kaimyninėje Latvijoje vietos veiklos grupių darbas organizuotas šiek tiek kitaip nei Lietuvoje.

„Latvijoje sistema yra truputį kitokia. Ten vietos veiklos grupė yra kaip aktyvintoja, ji neadministruoja vietos projektų. Tuo tarpu mes šaukiame kvietimus teikti paraiškas, susitinkame su potencialiais pareiškėjais, aiškiname jiems taisykles, konsultuojame, analizuojame įvairius pavyzdžius, o po to tampame ir projektų vertintojais. Latvių vietos veiklos grupės yra tik aktyvintojos, o projektus vertina agentūra. Mes esame paversti biurokratais, administratoriais, kuriais gal ir nelabai norime būti, bet ministerija nubrėžė tokias taisykles, ir jų laikydamiesi dirbame“, – sakė V.Vaškienė.

Stipri varomoji jėga

Pasvalio rajono VVG pirmininkė Helena Simonaitienė teigė, jog LEADER finansuojamuose projektuose dalyvauja gyventojai, ūkininkai ir įvairios organizacijos.

„LEADER parama žmonės aktyviai naudojasi. Prie kaimo gyvybingumo prisideda socialinio, bendruomeninio verslo projektai. Jie kuria didesnę pridėtinę vertę negu įprastas verslas. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Socialinė iniciatyva“ įgyvendina projektą „Mobilus darbas su jaunimu Pasvalio rajone“. Jie dirba su jaunimu seniūnijose, kur nėra nei kultūros centrų, nei kokių nors užsiėmimų vietų, važiuoja į kaimiškas rajono vietoves, atsiveža visokių priemonių, kad galėtų jauniems žmonėms pasiūlyti įvairios veiklos. Dirba ir psichologas“, – sakė H.Simonaitienė.

Pasvalio rajono gyventojų dėmesio sulaukė ir projektai, skatinantys bendruomeninį verslumą, taip pat mažą, smulkų verslą.

Pasvalio rajono VVG pagal priemonę „Naujų kaimo verslų kūrimas“ projekto paraišką pateikė mažoji bendrija (MB) „Pasvalio kasyba“. Ji siekė sukurti darbo vietą įsigyjant ekskavatorinį krautuvą. Projektui įgyvendinti skirta 57 750 Eur. MB „Pasvalio kasyba“ sukūrė smulkųjį verslą kaime, naują darbo vietą, įsigijo ekskavatorinį krautuvą. Jį naudodama MB „Pasvalio kasyba“ teikia ekskavatorinio krautuvo darbų – kasybos, kelių tvarkymo, stumdymo, krovimo kaušu, krovinių kėlimo šakėmis – paslaugas.

Pasak Pasvalio rajono VVG pirmininkės H.Simonaitienės, tokiu būdu gerinama gyvenimo kokybė kaime, skatinama socialinė įtrauktis, mažinamas skurdas kaimo vietovėse.

Vietos veiklos grupės yra stipri varomoji jėga, kuri rūpinasi kaimo gerove. Jos veikia kiekvienoje kaimiškoje savivaldybės teritorijoje.

Šaltinis: valstietis.lt,Violeta Gustaitytė, 2021-07-26

Šioje šventėje susirinkę pažangiausi Lietuvos pieno gamintojai, kurie savo sprendimu jungtis prie kooperatyvų deklaruoja ištikimybę pažangai ir modernizacijai, įkūrė kooperatyvų miestelį Skrebinų kaime. Čia pakviesti įsikurti ir galimi ūkių finansiniai partneriai, fermų projektuotojai ir statytojai, įrangos tiekėjai. Renginio dalyviai ir svečiai turėjo galimybę degustuoti ūkininkų pagamintų pieno produktų.

Kooperatyvų miestelyje svečiavosi politikai, žemės ūkio institucijų bei organizacijų atstovai, kurie pristatė priemones ir paramas ūkių modernizacijai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie pieno gamintojų kooperaciją, pabrėžė jos naudą kooperatyvų nariams.

„Būtina jungtis į bendruomenes, kad žaliavinis pienas būtų perdirbamas pačių ūkininkų. Mes, Žemės ūkio ministerija, padėsime tiek įsirengiant perdirbimo cechus, tiek ir parduodant produktus“, – teigia žemės ūkio ministras.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius pristatė planuojamą investicinę paramą pieno ūkiams. Taip pat buvo pristatyta trumpųjų maisto tiekimo grandinių priemonė. Dalyvavimas trumposiose maisto tiekimo grandinėse didintų ūkių konkurencingumą, didintų pajamas.

Norinčiųjų kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą nuolat daugėja. Jų iniciatyvos gali būti geruoju pavyzdžiu svarstantiems pretenduoti į paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Ūkininkai, norintys įsilieti į trumpąsias maisto tiekimo grandines, paraiškas paramai gauti gali teikti iki rugsėjo 10 d.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-23

V. Genio ūkyje lankėsi ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Žemės ūkis ir mokslas yra neatsiejami, nes žinios ir inovacijos yra kiekvieno ūkio ateitis, sako ministras. Šiandien išsaugomos geriausios ūkininkavimo patirtys, tačiau tuo pačiu žengiama koja kojon su naujovėmis ir žiniomis.

„Žinios ne tik padeda užauginti kokybišką, vartotojams patrauklų produktą, bet ir jį realizuoti. Žinios padeda saugoti aplinką, suprasti ir pažinti dirvožemį, kuris yra viso žemės ūkio pagrindas. Žemės ūkyje turime du skirtingus polius, vienas – kai gamtos ir gyvybės procesai valdomi lyg būtų uždaryti cheminių mišinių narve. Tuomet gali būti daug saugiau suvaldyti procesus.

Kitas, kurį vykdo ekologiniai ūkiai, pavadinčiau laisvuoju ganymu, kai, turint agronomijos žinių, vertybinį pagrindą, procesai paliekami gamtai. Šis polis gali būti rizikingesnis, ypač ūkininkui, juk pasitaiko visko. Tačiau jis yra tikrai sėkmingesnis gamtai, o tuo pačiu – ir mums visiems“, – teigia žemės ūkio ministras.

Būrys žemdirbių, žemės ūkio specialistai turėjo galimybę susipažinti su demonstraciniais bandymais, kuriuose tiriama įvairių rūšių ir veislių augalų reakcijos, kai sėjama į neartą dirvožemį, taikant specialią sėjomainą. Ūkininkas taip pat pademonstravo TGS mišinių, įsėlinių ir posėlinių augalų įtaką dirvožemiui.

V. Genio kartu su UAB „Agrolitpa“ įkurtos viešosios įstaigos „V.Genio tvaraus ūkininkavimo akademija“ tikslas – atlikti ilgalaikius ekologinės žemdirbystės tyrimus ūkyje, o jų rezultatais dalytis su visais, siekiančiais gilesnio supratimo neariminę žemdirbystę. Šiais tyrimais siekiama sujungti mokslo žinias ir gamybą, bendradarbiauti kviečiami įvairių sričių mokslininkai.

Žinios be patirties – sausos, o patirtis be žinių – nuvilianti

V. Genio Lauko dienoje ūkininkai dalyvavo konferencijoje „Praktinė V. Genio tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste. Dirvožemio procesų valdymas, augalų ir jų veislių svarba beariminėje žemdirbystėje“. Žemės ūkio mokslininkai dalijosi tyrimų įžvalgomis: Žemės ūkio ministerijos bei VšĮ „Ekoagros“ specialistai pristatė kiekvienam žemdirbiui aktualią informaciją apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos sertifikavimo naujoves.

Tvariai ūkininkaujantys žino – svarbiausia dirvožemis, todėl kiekvienas žemdirbys turi gerai pažinti savo ūkio dirvas. Apie sveiko dirvožemio formavimą kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademjjos profesorius dr. Vaclovas Bogužas, o šios akademijos atstovė dr. Aušra Marcinkevičienė apžvelgė daugianarių pasėlių galimybes dirvožemių tausojimui.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro atstovas dr. Virginijus Feiza aptarė beariminės žemdirbystės ir CO2 emisijos ypatybes. Šiame centre besidarbuojantis doc. Dr. Vytautas Ruzgas kalbėjo apie ekologinių veislių selekciją, jos poreikį, perspektyvas ir problemas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2021-07-23