Žemės ūkio naujienos: 2023-09-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Stichijų talžyti ūkininkai nerimauja dėl rudeninio lietaus
Rudenį į laukus išvažiuojantys ūkininkai skuba pasinaudoti geru oru. Žemdirbiai tiesiogiai jaučia, kad keičiantis klimatui anomalijų ir ekstremalių reiškinių daugėja bei supranta, kad stichijos gali juos palikti prie suskilusios geldos. Nors metai dar nesibaigė, klimato reiškiniai per pirmus devynis šių metų mėnesius jau pridarė beveik 10 proc. daugiau žalos pasėliams bei ūkininkų turtui nei per visus praėjusius metus. Pernai siautusi stichija daugiausiai žalos pridarė Šiaulių, Joniškio, Pasvalio ir Panevėžio rajono ūkininkams.
Ekspertai pažymi, kad klimatiniai pokyčiai atsispindi draudimo žalų suvestinėse, todėl neabejoja, kad ilgainiui nuostoliai taps ne tik dažnesni, bet ir didesni. „Praėjusiais metais vidutinė ūkininko patirta žala dėl stichijų siekė apie 7 tūkst. eurų. Šiemet vidutinės žalos dydis kone keturiskart didesnis ir siekia apie 25 tūkst. eurų.
Kelis pastaruosius metus stebima aiški tendencija: gausėja įvykių, susijusių su stichinėmis nelaimėmis. Jei pernai dažniausiai nukentėjo Šiaurės Lietuvos regionai, tai šiemet žalų žemėlapis prasiplėtė – stichija pridarė žalos ir Rytų bei centrinės Lietuvos regionams. Audra talžė ne tik pasėlius, bet ir ūkininkų techniką, pastatus“, – pasakoja Deividas Juodis, draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojas.
Nerimauja dėl rudeninio lietaus
Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas, sako, kad šiemet skirtingos temperatūros oro masių kova, sukelianti škvalus, krušą, viesulus ir kitus ekstremalius gamtos reiškinius, buvo labai intensyvi. O metai dar nesibaigė – nemalonumų gali atnešti ir ruduo. „Kalbant apie rudenį, tikėtina, gali būti smarkaus lietaus, nes vasara buvo sausa ir karšta. Tai, kas išgaravo, debesys turės atiduoti.
Jei ciklonas po ciklono judės per Lietuvą, tai nieko gero. Yra buvę metų, kad lyja taip dažnai ir daug, jog neįmanoma įvažiuoti į laukus su technika ir laiku pasėti žiemkenčius“, – pasakoja R.Juknevičius. Jis priduria, kad pasėliams kenkia ne tik ankstyvos šalnos.
Keliolikos laipsnių skirtumas dienos ir nakties metu taip pat gali būti pražūtingas. „Klimatologai tvirtina, kad ekstremalūs reiškiniai pasaulyje dažnėja. Vadinasi, turime laukti, kad ir Lietuvoje bus daugiau viesulų, audrų ir temperatūros šuolių“, – teigia LŪS pirmininkas. Anot jo, ūkininkai, ypač stambesni, Lietuvoje nuo tokių rizikų draudžiasi – šalyje apdrausta apie 30 proc. pasėlių. Tačiau smulkesni ir konservatyvesni prie tokios paslaugos dar neįprato, nes Lietuvoje pasėlių draudimo apskritai ilgą laiką niekas nesiūlė.
Padeda mokslas ir technologijos
Ieškoma ir kitų būdų sumažinti kintančio klimato įtaką. Štai selekcininkai jau daug metų siekia išvesti vis atsparesnes rūšis. Anot R.Juknevičiaus, rapsų atsparumas šalčiui (kai augalai uždengti sniegu) vos per keletą metų padidintas nuo -16 iki -18 ar net -20 laipsnių Celsijaus.
Taip pat sparčiai tobulėja sėjos ir laukų priežiūros technologijos. Lietuvoje daugiausia auginami keturių rūšių varpiniai žieminiai javai (žiemkenčiai): kviečiai, kvietrugiai, rugiai ir miežiai. Rudeninė žiemkenčių sėja prasideda dar rugpjūčio pirmoje pusėje nuo žieminių rapsų Kiek vėliau, rugpjūčio pabaigoje, sėjami varpiniai – žieminiai miežiai ir kvietrugiai. Po to – žieminiai rugiai, o rugsėjo pradžioje – žieminiai kviečiai.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-27
Žemės ūkio studijas pasirinkusiems jaunuoliams – ministerijos stipendijos
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau ketvirtus metus skiria tikslines skatinamąsias stipendijas studentams, kurie stoja į programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sritimis. Šiemet stipendijas – 200 eurų per mėnesį – gaus 54 studentai. Anksčiau jos pirmakursiams buvo mokamos tik akademinius metus (10 mėnesių), dabar jie stipendijas gaus visus metus. Ministerija skiria stipendijas, o aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos) jas paskirsto atsižvelgdamos į priėmimo į aukštąją mokyklą ir (ar) studijų rezultatus.
Vytauto Didžiojo universiteto studentams, studijuojantiems agronomijos, maisto kokybės ir saugos, žemės ūkio mechanikos inžinerijos ir tvariosios inžinerijos studijų programose, skirta 18 stipendijų. Studijuojantys Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvūnų ir maisto mokslų bei veterinarinės medicinos studijų programose gaus 10 stipendijų, Kauno technologijos universiteto maisto mokslo ir technologijos studijų programoje – 3 stipendijas.
Vilniaus kolegijoje agroverslo ir maisto technologijų bei veterinarijos specialybes pasirinkusieji gaus 9 stipendijas. Po 3 stipendijas gaus studijuojantys Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje žemėtvarką ir hidrotechninę statybą, Kauno kolegijoje – agroverslų technologijas, Alytaus kolegijoje – maisto produktų technologiją. Utenos kolegijos žemės ūkio ir maisto produktų technologijų programų studentams skirtos 5 stipendijos.
ŽŪM šioms tikslinėms skatinamosioms stipendijoms 2023 m. skyrė 150 tūkst. Eur.
Šiuo metu ministerija siekia, kad tikslinės skatinamosios stipendijos būtų mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip yra dabar.
Studijuojantys aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, turės galimybę tikslines skatinamąsias stipendijas gauti 3–6 metus – tiek, kiek trunka studijos (šešerius metus trunka veterinarinės medicinos programos studijos).
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-27
Aukcione parduodamos bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijos
Viešo aukciono būdu spalio 17 d. bus parduodami bendrovių „Šilutės veislininkystė“ ir „Šilutės polderiai“ akcijų paketai. Valstybei priklausantis 96,5 proc. UAB „Šilutės veislininkystė“ akcijų paketas parduodamas už 791 767 eurų pradinę kainą. Pagrindinė bendrovės veikla – grynaveislių mėsinių galvijų vertinimas, mėsinių galvijų mišrūnų auginimas, veislių bulių, turinčių galvijų veislės pažymėjimus, pardavimas ir kt. Rugsėjį įmonė sėkmingai baigia vykdyti savo įsipareigojimus bankui pagal kreditavimo sutartį.
Įmonė taip pat planuoja kreiptis dėl 300 tūkst. eurų ES paramos pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Gavus paramą, įmonė planuoja įsigyti naujos įrangos ir ūkio technikos: traktorių, šienapjovę, pašarų dalytuvą, tvarto vėdinimo įrangą, 10-15 kWh saulės baterijų jėgainę ir kitą įrangą.
Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 614,6 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas – 410,3 tūkst. eurų, apyvarta 2023 m. pirmąjį pusmetį siekė 290,9 tūkst. eurų. Įmonėje dirba 7 darbuotojai.
Bendrovei Armalėnų kaime (Šilutės r.) nuosavybės teise priklauso sandėliavimo, gamybos, fermų pastatų kompleksas nuomojamame 2,7 ha valstybinės žemės sklype (nuomos terminas iki 2040 m.). Valstybinės žemės sklypų nuomos pagrindais bendrovė Šilutės rajone taip pat valdo dar penkis žemės sklypus (nuomos terminai iki 2025 ir 2038 m.).
Valstybei priklausantis UAB „Šilutės polderiai“ 81,02 proc. akcijų paketas parduodamas už 1 227 600 eurų pradinę kainą. Pagrindinė šios įmonės veiklos kryptis – polderių sistemų aptarnavimas, kelių, pėsčiųjų takų, siurblinių, sausinamojo tinklo ir kitų hidrotechninių įrenginių priežiūra, remontas bei rekonstrukcija, kiti statybos rangos darbai.
Įmonės įstatinis kapitalas sudaro 704,5 tūkst. eurų, ilgalaikis turtas – 550,2 tūkst. eurų, 2023 m. 7 mėnesių apyvarta siekė 1,62 mln. eurų. Įmonėje dirba 61 darbuotojas.
Abiejų įmonių dokumentų rinkinius (tiek popierinius, tiek elektroninius) galima įsigyti nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. Dokumentų rinkinyje pateikiama informacija apie įmonių veiklą, teikiamas paslaugas, valdomą turtą, finansinės apžvalgos analizė bei kita aktuali informacija. Dokumentų rinkinio pardavimo kaina 145 eurai.
Potencialių pirkėjų vokų su paraiškomis dalyvauti aukcionuose registravimas vyks spalio 9–16 dienomis, aukcionai numatyti spalio 17 d. Laimėtojais bus pripažinti tie aukcionų dalyviai, kurie pasiūlys didžiausią kainą už akcijas. Gautos lėšos bus pervestos į valstybės biudžetą.
Vokus su paraiškomis dalyvauti aukcionuose gali pateikti tik asmenys, įsigiję dokumentų rinkinį pagal Informaciniame biuletenyje paskelbtą privatizavimo programą.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-28
NMA konferencijoje aptartos su plotu ir gyvuliais susijusių priemonių aktualijos
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) šiais metais jau antrą kartą surengė konferenciją „Tiesioginių išmokų bei Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano su plotu susijusių priemonių aktualijos“. Su ALNSIS rezultatais supažindinimo NMA Kontrolės departamento direktorius Liutauras Šimkus Pranešimas. Konferencijos įrašą rasite NMA „Youtube“ kanale paspaudę šią nuorodą. Atsakymus į konferencijos metu užduotus klausimus galėsite rasti NMA interneto svetainės skiltyje „Dažniausiai užduodami klausimai“.
Rugsėjo 26 d. vykusioje konferencijoje be NMA atstovų dalyvavo žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis, pranešėjai iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), socialiniai partneriai ir savivaldybių žemės ūkio skyrių ir seniūnijų atstovai.
Viceministras Egidijus Giedraitis padėkojo už bendradarbiavimą priimant paraiškas išmokoms už deklaruotus plotus bei gyvulius gauti ir pabrėžė, kad kolegų bei partnerių bendras darbas ypač svarbus, siekiant sėkmingai įgyvendinti strateginio plano paramos priemones.
NMA direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Tomas Orlickas pasidžiaugė, kad Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) padėjo pasiekti tikslą pirmiausia ne bausti, o priminti ūkininkams apie įsipareigojimus ir paskatinti jų laikytis – daugelio pareiškėjų deklaruoti plotai yra tinkami paramai gauti ir išmokos didžiąją dalį pareiškėjų pasieks dar iki metų pabaigos.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-27
Ūkininkai Kairaičiai neturime, kur dėtis
„Keturi mėnesiai iš eilės nei krinta, nei kyla pieno kaina. Ji stabiliai maža ir nuostolinga. Mūsų ūkiui ji tikrai nepalanki. Bet mes neturime, kur dėtis: pasistatėme melžimo aikštelę, turime įsipareigojimų. Ir, kaip sakoma, savo noru užsidėjome virvę ant kaklo“, – pasakoja Dalios ir Aido Kairaičių ūkio savininkė Dalia.
Ūkininkai pastaruoju metu yra itin susirūpinę savo verslais. Jiems atrodo, kad valstybė nelabai suvokia, kas yra ūkis, o išlaikyti jį kažkaip reikia. Kazlų Rūdos savivaldybėje esančio vieno stambiausių pienininkystės ūkių savininkė Dalia Kairaitienė sutiko pasidalinti savo sunkumais.
Dalios ir Aido Kairaičių ūkis gyvuoja jau 30 metų. Prisiminusi savo jaunystę Dalia juokiasi, kad būdama jauna panelė visiems sakydavo, jog karvių nelaikys ir gyvens kur nors Kaune. O dabar yra susikūrusi visai priešingą gyvenimą, nei įsivaizdavo. Dalia teigia, kad per visą ūkininkavimą buvo gerų laikų, užaugino dukras, kurios taip pat įsteigė savo ūkius, daug dirbo, daug pasiekė. „Turime apie 1000 hektarų žemės ir 1000 karvių. Mes ir sėjame, ne tik karves auginame. Mūsų trys dukros, jų vyrai visi trys ūkininkauja. Visiškai atskiri keturi ūkiai. Jeigu iškyla kokių sunkumų, vieni kitiems padedame“, – teigia Dalia.
Sunkumai tęsiasi jau penkerius metus
Pastaruoju metu Dalia su vyru susiduria su sunkumais. Nuo to laiko, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, verslas patyrė krizę, o karas Ukrainoje taip pat nepadėjo atsitiesti. Dalia teigia, kad gamta šiais metais nuostolių nepridarė, tačiau trąšos brangios, kuras brangus, elektra šiek tiek atpigo. Jie taip pat pasistatė pieno melžimo aikštelę ir įsipareigojo tęsti veiklą penkerius metus. Liko dveji, tad net jeigu norėtų, Dalia negalėtų nutraukti ūkininkavimo.
„Mes turime įsipareigojimų bankams, gavome Nacionalinės mokėjimo agentūros paramą melžimo aikštelei įsirengti. Norėdami baigti ūkininkauti turėtume greitai bankui grąžinti visą paskolą, o mes daug pasiskolinome. Nacionalinei mokėjimo agentūrai irgi turėtume sugrąžinti tai, ką gavome melžimo aikštelei įsirengti. O mes tų pinigų neturime… Dabar mažai uždirbame“, – pasakoja Dalia.
Taip pat ji piktinasi, kad dalis žmonių nelabai suvokia, kas yra ūkis ir kaip jame sprendžiami visi reikalai. „Mes susidūrėme su problema dėl žalinimo. Mes įsėjome pagal tuos reikalavimus kokią priklauso žolę, išlėkščiavome laukus, kad galėtume pasiruošti žieminių rapsų sėjai. Tikrintojai nufotografavo ir sako, kad čia žolių visokių priaugę. Bet mes tas žoles ir įsėjome, tas žoles galima įsėti…“, – teigia pašnekovė. Dalia su vyru pritaria plotų žalinimui, tačiau nesupranta, kodėl reikia nuolat tikrinti laukus ir dar nesuprasti, ką tikrina. Ūkininkė papasakojo, kad buvę daug tokių atvejų, kai patys tikrintojai nufotografuoja ir prašo ūkininkų ateiti, paaiškinti, kokios ten žolės, nes patys nesupranta, ką mato.
Pieno pylimas į laukus – didžiulė nepagarba
Paklausta, ar neketina protestuoti, kaip daugelis kitų ūkininkų, Dalia atsakė, kad nelabai nori apie tai kalbėti. Tiesa, pripažino, kad su vyru buvo nuvažiavusi į susitikimą su pieno perdirbimo įmonės ir kitų ūkio bendrovių vadovais. Tačiau ūkininkė teigė buvusi prieš pieno laistymą laukuose.
Dalia yra visa širdimi prieš maisto švaistymą ir prisimena tėvų pamokas vaikystėje. „Jeigu mes melžiame pieną, sušeriame karvėms šitokius brangius pirktus ir pačių pasigamintus pašarus, ir melžėjoms turime mokėti, tai kaip mes galime pieną išpilti laukuose. Yra manančių, kad mes visi vieningai dabar į laukus turime pilti pieną… Nepritariu. Negalima maisto švaistyti. Mus ir tėvai mokino, kad jeigu duonos plutelę numetei ant žemės, tai ją reikia pakelti, nuvalyti, pabučiuoti…“, – teigia ūkininkė.
Naujienos Kairaičių ūkyje
Nepaisant visų sunkumų Kairaičių ūkyje vis dėlto yra naujovių. Visai neseniai jie įsirengė pieno melžimo aikštelę. Dalia teigia, kad šią idėją jie parsivežė iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ūkininkai taip pat prisidėjo prie Kazlų Rūdos „Slow“ arenos įrengimo. Visa tai – savanoriška ūkininkų parama idėjos autoriams ir kūrėjams.
„Aišku, jie siūlė atsilyginti, kad bent kuras atsipirktų. Bet mes nieko neprašėme. Ten yra ką veikti: žentas dieną kulia javus kombainu, o naktį važiuoja su krautuvu, krauna šieno ritinius. Liudas Mikalauskas, kuolus sukalęs, virves įtempęs, rodo, kur viską dėti. Yra reikalų visą mėnesį išlaikyti areną keturiems koncertams“, – pasakoja Dalia.
Ganyklose pririštą jautį užpuolė palaidi šunys, tad teko kviesti šungaudžius
„Gyvenimą baigiu nugyventi, bet kad svetimi šunys – vienas panašus į aviganį, o kitas – į „kiemo lenciūginį“ – valandų valandas terorizuotų, pultų kandžioti ganykloje pririštą jautį, matau pirmąkart, – stebėjosi Romualdas Galdikas iš Lazdininkų. – Gaila gyvulio – antai ginasi kaip įmanydamas, bando įspirti, o tie parazitai siunta dar daugiau.“
Egzekuciją stebėjo per atstumą
Ganykla plačiai atsiveria priešais Galdikų sodybą, tačiau šeimininkas priverstas nervintis ir egzekuciją stebėti gerokai per atstumą. „Nuo ankstaus ryto čia rymau, štai ir dienoti pradėjo, gyvulys ištroškęs, bet kad neįmanoma prieiti pagirdyti – tik prisiartinsiu, nasrus į patį suvarys“, – neabejojo Romualdas.
Kad ganykloje vyksta negeri dalykai, nes per visą naktį be atvangos skalambija du šunys, R. Galdiką perspėjo paskambinusi kaimynė. Bet ir žmona Stanislava prisiminė ne pirma naktis tokį lojimą girdėdavusi.
„Triukšmas būdavo baisus, bet iš ryto šunų nebelikdavo nė kvapo. Kai sykį nuėjusi į ganyklą pamačiau, kad mūsų jautis kažkoks keistas, lyg būtų užgainiotas, o žemė aplink jį – ištrypta, pamaniau: arti yra pamiškė, gal vilkai ateina ir dėl to kažkieno šunys draskosi? Kaip tik per televiziją šiomis dienomis buvo kalbėję, jog Plungėje ūkininkui vilkai išpjovė avis“, – pasakojo Stanislava.
Dičkį sugavo šungaudžiai
Ne vieną valandą stebėdamas, kaip įniršę šunys, ypač tas didysis, puola norėdami nuskriausti jo jautį, Romualdas pagalbos paprašė Kretingos rajono policijos komisariato – gal bent šunų savininkus suras? Pareigūnai – Reagavimo skyriaus tyrėja Viktorija Momkevičienė ir jos kolega Martynas Grigaitis – „Pajūrio naujienoms“ sakė kone visus Lazdininkus apvažiavę, kiemus apėję, visų, ką sutikę, klausinėję: turi tokį šunį ar neturi, gal žino, kas turi… Bet nieko nelaimėjo.
„Na, ne vietiniai jie, Lazdininkuose tokių nesu regėjęs – iš toliau esančių sodybų atbėgo“, – įsitikinęs Romualdas.
Galiausiai pareigūnai iškvietė specialiąją tarnybą. Atvykę šungaudžiai tą didįjį, agresyvųjį, pagavo, į prieglaudą Klaipėdoje išsigabeno, pažadėję nufotografuoti ir paskelbti socialiniuose tinkluose – gal šeimininkai atsiras, gal jie ir patys savo augintinio ieško, bet neranda?
Šunį išsivežė, o stresą patyręs gyvulys laukuose taip ir liko stovėti, R. Galdiko žodžiais, kaip įbestas mietas. „Aš ir pats turiu šunį, bet prižiūriu, nepaleidžiu, žinau, kad manasis niekam blogo nepadarys“, – atviravo lazdininkiškis.
Paklaustas, ar šuns šeimininko reikalaus atlyginti, Romualdas teigė tokį norą pareiškime policijai pareiškęs, bet juokavo žalą pradėsiąs skaičiuoti mažiausiai nuo vieno euro.
„Neturiu tikslo pasipelnyti. Gal šuns šeimininkas – kultūringas žmogus, o šuo nutrūko ir nešė kudašių, kur akys mato“, – svarstė jis.
—
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kretingos skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Sauliaus Alonderio komentaras:
„Komisiją žalai suskaičiuoti organizuoja Kretingos rajono Žemės ūkio skyrius. Bet kokiu atveju, jeigu šeimininkas įtaria gyvulio sveikatos sutrikdymą arba sužalojimus, prieš kreipiantis į šią komisiją, reikia, kad gyvulį apžiūrėtų ir išvadas pateiktų privatus veterinarijos gydytojas licencijuotas specialistas, kuris nuspręs, ar reikia, jei reikia, tai kokio gydymo reikia ir kiek tai kainuos. Patirto streso pasekmės gali būti, bet gali ir nebūti – priklauso nuo gyvulio. Todėl reikia daugiau laiko, kad pamatytum, ar gyvulys netapo baikštus, ar nekrenta jo svoris.
