Žemės ūkio naujienos: 2025-11-03

Viena labiausiai finansuotų KPP priemonių ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ padėjo investuoti į žemės ūkio valdų modernizavimą tūkstančiams Lietuvos ūkių.   

Per 2014–2025 m. laikotarpį pagal šią priemonę patvirtinti 7326 projektai, kuriems skirta 743 mln. eurų paramos.

Dalis mokėjimų – 2026 m. pradžioje

KPP lėšos paramos gavėjams pagal priemonę turi būti išmokėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Po šios datos jokie mokėjimai iš KPP nebegalimi.

Siekdama užtikrinti sklandų projektų užbaigimą ir atliepti paramos gavėjų lūkesčius, EK sudarė galimybę nuo 2026 m. sausio 1 d. tęsti likusių mokėjimų vykdymą pasinaudojant Strateginio plano lėšomis. Strateginio plano keitimas, kuris leis tęsti KPP projektų finansavimą, jau derinamas su EK.

Kas lėmė projektų įgyvendinimo terminų korekcijas?

Pagal priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ buvo finansuotas rekordinis skaičius projektų. Dalis jų susidūrė su nenumatytais sunkumais: COVID-19 pandemija, geopolitinėmis grėsmėmis, trūkinėjusiomis tiekimo grandinėmis, augančia infliacija, svyruojančiomis supirkimo kainomis. Projektų įgyvendinimą taip pat lėtino griežti aplinkosaugos reikalavimai, sudėtingos statybos leidimų išdavimo sąlygos. Kai kurie paramos gavėjai dėl šių priežasčių paramos atsisakė.

Ūkininkai ir jų atstovai ne kartą išreiškė lūkestį, kad Lietuvai skirtos ES lėšos būtų panaudotos efektyviai ir nė vienas euras neliktų nepanaudotas. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) 2024–2025 m. organizavo net 4 papildomus kvietimus pagal šią KPP priemonę. Džiugu, kad supaprastintos paramos sąlygos sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo.

KPP projektų įgyvendinimui skirtas laikas baigėsi, o pareiškėjai buvo įsipareigoję pateikti galutinius mokėjimo prašymus iki 2025 m. birželio 30 d. Tačiau ŽŪM, išgirdusi ūkininkų ir asociacijų prašymus dėl patiriamų sunkumų: statybos leidimų gavimo, užtrukusių darbų, kredito gavimo, leido nukelti galutinio mokėjimo terminą iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) duomenimis, šia galimybe pasinaudojo net 270 paramos gavėjų, kurių įgyvendinamų projektų bendra paramos suma siekė beveik 125,8 mln. Eur.

Net ir šis terminas kai kuriems projektams buvo per ankstyvas, todėl ŽŪM, dar kartą įvertinusi asociacijų prašymus, suteikė papildomą laiką projektams, kuriuose numatyti statybos darbai. Šia galimybe pasinaudojo 25 paramos gavėjai (jiems likusi išmokėti paramos suma siekė 11,3 mln. Eur). Dauguma šių projektų susiję su gyvulininkystės plėtra, kuri visada buvo prioritetinė žemės ūkio šaka.

Svarbu pabrėžti, kad jei ŽŪM nebūtų suteikusi galimybės vėluojantiems projektų vykdytojams nukelti terminų, NMA duomenimis, keli šimtai ūkių būtų likę su neįgyvendintais projektais, o nepanaudotos lėšos būtų grąžintos Europos Komisijai.

Kuriems projektams lėšų išmokėjimas gali vėluoti?

Didžioji dalis paramos gavėjų, iki rugsėjo 30 d. pateikusių galutinį mokėjimo prašymą, nepajus jokių pokyčių – jiems parama bus išmokėta įprasta tvarka.

Mokėjimai pagal projektus, kurie buvo finansuoti pagal EURI taisykles, taip pat bus vykdomi laiku, nes šiems projektams skirtų lėšų pakanka. Šios lėšos atskirtos nuo KPP.

O mokėjimo prašymus pateikę KPP projektai bus finansuojami iš KPP lėšų tol, kol KPP programoje pakaks lėšų. Paramos gavėjams, kurių mokėjimo prašymų apmokėjimui KPP lėšų neužteks, NMA perves lėšas kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kol kas tikslią lėšų išmokėjimo datą pasakyti sunku, tačiau ŽŪM deda visas pastangas, kad jos pasiektų paramos gavėjus kuo greičiau.

Kaip tai paveiks paramos gavėjus?

Svarbu pažymėti, kad paramos gavėjams nereikia imtis jokių papildomų veiksmų. NMA su jais bendradarbiauja, informuodama apie galimybę keisti paramos sutartį keičiant finansavimo šaltinį.

Paramos gavėjams, kuriems galutinis mokėjimas bus atliktas Strateginio plano lėšomis, nekils jokių papildomų įsipareigojimų ar reikalavimų – jų projektai ir toliau bus įgyvendinami pagal KPP taisykles.

Taip pat jiems nekils sunkumų kreipiantis dėl paramos pagal Strateginio plano priemones: po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo pareiškėjas gali teikti paraiškas tiek pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, tiek pagal kitas Strateginio plano priemones. Iš Strateginio plano apmokėta paramos suma neturės įtakos skaičiuojant didžiausią galimą paramos sumą pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-31

Paraiškų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektamsteikti NMA nebus galima atsižvelgiant į Priemonės įgyvendinimo taisyklių Priemonės įgyvendinimo taisyklių 39 punktą, kuriame numatyta ribotos trukmės kvietimo paraiškų priėmimo sustabdymo galimybė, bei SP administravimo taisyklių 721 punktą, kuriame nurodyta, jog, vykdant galimą sustabdyti ribotos trukmės kvietimą teikti paramos paraiškas ir pasiekus paramos paraiškų priėmimo laikotarpiui skirtą paramos lėšų sumą, NMA sustabdo paramos paraiškų priėmimą atitinkamame regione ir apie šį faktą paskelbia NMA interneto svetainėje, nurodydama paramos paraiškų priėmimo regionui sustabdymo momentą (data ir laikas sekundžių tikslumu).

Kadangi visų gautų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioneparaiškų prašoma suma pasiekė paraiškų priėmimo laikotarpiui skirtą Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionui paramos lėšų sumą, atsižvelgus į teisės aktų nuostatas, nuo šiandien, t. y. lapkričio 3 d., 9 val. 21 min. 42 sek., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono paraiškos nepriimamos.

Primintina, jog šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms buvo skirta 27 915 684 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 250 000 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 17 665 684 Eur).

Šiandien turimais duomenimis, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams pagal Priemonę pateiktose paraiškose prašoma paramos suma viršijo kvietimui skirtą sumą ir sudaro 19 289 109 Eur.

Primintina, kad ūkininkai ir toliau gali kreiptis lengvatinės paskolos. Tam skirta 5 000 000 Eur paramos lėšų (iš jų Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 1 000 000 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 4 000 000 Eur).

Paraiškos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams,pateiktos iki šio informacinio pranešimo paskelbimo, t. y. lapkričio 3 d., 9 val. 21 min.42 sek., bus vertinamos SP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Paraiškos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams, pateiktos po šio informacinio pranešimo paskelbimo, t. y. lapkričio 3 d., 9 val. 21 min. 42 sek., nebus priimamos ir nebus vertinamos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-11-03

Šiemet šiai priemonei įgyvendinti skirta 1 726 242 Eur paramos lėšų, iš kuriųSostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 586 597 Eur.

Kompensuojama – aptvarai ir aviganiai

Pagal priemonę finansuojamas apsaugos priemonių, kurios skirtos apsaugoti gyvulius nuo vilkų,kartu su aviganiu (aviganiais) arba be jo (jų), įsigijimas ir įsirengimas.

Finansuojamos apsaugos priemonės yra šios:

• vielinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• mobilus tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (apsauga nuo prasikasimo netaikoma);

• stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

• elektros tiekimo ir palaikymo įrenginys (-iai) ir (arba) jo (-ų) dalys;

• iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos. Gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai.

Labai svarbu, kad apsaugos nuo plėšrūnų priemonės būtų įrengtos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų techninių reikalavimų ir rekomendacijų.

Parama – ūkinius gyvūnus laikantiems fiziniams ir juridiniams asmenims

Dėl paramos apsaugoti gyvūnus nuo plėšrūnų galės kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą bei laiko avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje. Laikomų gyvulių sąlyginis gyvulių (SG) dydis nustatomas vadovaujantis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo reikalavimais. Pareiškėjai turi laikyti ne mažiau kaip 1 SG saugomų galvijų.

Parama galės būti skiriama pareiškėjams, kurių projektai bus įgyvendinami šiose savivaldybėse – čia, vadovaujantis per pastaruosius 5 m. užregistruotais vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų skaičiumi (ne mažiau kaip 10), vilkų daromos žalos tikimybė yra didžiausia:

-I savivaldybių grupė (nustatyta 101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Telšių r., Utenos r., Vilniaus r.
-II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Širvintų r., Zarasų r.
-III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Elektrėnų sav., Jonavos r., Jurbarko r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kėdainių r., Kelmės r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Švenčionių r., Tauragės r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r.

Paramos dydžiai

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui gali siekti:

-10 000 Eur be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai;
-12 000 be PVM, kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai ir aviganiai šunys, kuriems įsigyti taikomas šie fiksuotieji įkainiai:

-vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;
-vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.

Tinkamos finansuoti išlaidos kompensuojamos 65 proc.

Įsigyjamų investicijų PVM nekompensuojamas.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjų prašomai paramos sumai viršijus skirtąją, paraiškos bus vertinamos pagal atitiktį atrankos kriterijams ir parama bus skiriama daugiau balų surinkusioms paraiškoms.

Atrankos kriterijai ir už atitiktį jiems skiriami atrankos balai yra šie:

Kai projektai įgyvendinami savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):

-I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų) – suteikiama100 balų;
-II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų) – suteikiama 70 balų;
-III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų) – suteikiama 50 balų.

Papildomas paraiškų atrankos vertinimas atliekamas pirmenybę skiriant pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus saugomose teritorijose, kurios įtrauktos į Saugomų teritorijų valstybės kadastrą.

Paraiškų teikimas NMA

Paraiškos pagal priemonę priimamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos ŽŪMIS (www.zumis.lt) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“), taip pat jas siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt. Dokumentai, pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, turi būti nuskenuoti ir pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-31

Mokesčio dydis priklauso nuo konkrečios savivaldybės taikomo tarifo – jis svyruoja nuo 0,01 iki 4 procentų žemės vertės, kuri nustatoma pagal Registrų centro vertinimus. Šiemet žemės mokestis bus apskaičiuojamas pagal 2023 metais nustatytas mokestines vertes.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) iš anksto paskaičiuoja mokestį ir elektroniniu ar įprastu paštu pateikia apie tai pranešimą, o žemės savininkui belieka atsiskaityti iki nustatyto termino. Ir, žinoma, mokant nepridaryti klaidų.

Į ką atkreipti dėmesį?

Įmokos kodas. Vienas svarbiausių aspektų mokant žemės mokestį – teisingas įmokos kodas, kurį privalu nurodyti atliekant pavedimą. Žemės mokesčio kodas gyventojams yra 3011. Jei mokėtojas suklysta ir nurodo neteisingą kodą, lėšos gali būti neįskaitytos arba nukeiptos ne ten, kur norėta.

Mokėtojo duomenys. Taip pat būtina atidžiai tikrinti mokėtojo duomenis, ypač jei mokama už kitą asmenį. Netikslumai nurodant žemės savininko vardą, pavardę ar asmens kodą gali sukelti painiavą, dėl kurios mokestis taip pat gali būti neužskaitytas.

Mokesčio suma. Pasitaiko atvejų, kai sumokama netiksli sumą, nes vadovaujamasi senu pranešimu arba bandoma savarankiškai apskaičiuoti mokestį ir klystama. Tikslią mokėtiną sumą kasmet iki lapkričio 1 d. apskaičiuoja ir žemės savininką informuoja VMI. Jei visgi su apskaičiuotu mokesčiu nesutinkama, galima teikti prašymą patikslinti duomenis.

Delsimas ir delspinigiai. Dar vienas rizikos momentas – mokėjimo atlikimas paskutinę dieną, kai dėl techninių sutrikimų ar lėtesnio pavedimo apdorojimo įmoka gali būti užfiksuota jau po termino. Nesumokėjus žemės mokesčio laiku, gali būti skaičiuojami delspinigiai.

Taip pat svarbu atsiminti, jog tam tikrais atvejais žemės mokestį turi mokėti ir tie, kurie žemę jau pardavę. Pardavėjas, o ne naujasis savininkas, turi sumokėti žemės mokestį už visus metus, jei sklypas buvo parduotas po birželio 30 d.

Kaip susimokėti patogiausia?

Supaprastinti žemės mokesčio mokėjimą ir išvengti anksčiau aptartų klaidų padeda šiuolaikinės technologijos. Pavyzdžiui, elektroninė sistema „Mano VMI“ pati suformuoja mokėjimo nurodymą su teisingu gavėju, įmokos kodu ir suma, todėl sumažėja tikimybė suklysti. O bankai elektroninės bankininkystės erdvėje dažnai pateikia paruoštas šablonų formules mokesčiams.

Taip pat tvarkyti finansus padeda mobiliosios programėlės. Pavyzdžiui, „Perlas Go“, kuri leidžia vienoje vietoje apmokėti ne tik žemės, bet ir kitus mokesčius bei visas namų sąskaitas. Ši programėlė taip pat siunčia priminimus, kad vartotojas nepamirštų terminų – tai padeda išvengti pavėluotų mokėjimų.

O tie, kas vertina tiesioginį aptarnavimą ir galimybę pasikonsultuoti, mokestį gali sumokėti fizinėse mokėjimovietose. Žemės mokestis surenkamas ir pašto skyriuose, kai kurių prekybos centrų kasose ar „Perlo“ terminaluose visoje Lietuvoje. Tai ypač patogu vyresnio amžiaus ar atokiau gyvenantiems žmonėms.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-10-29

Vien savo lėšų ir smulkesniems, ir stambiems ūkiams tokiems projektams nepakanka. Dotacijos bei lengvatinės paskolos jiems yra didelė paspirtis. Netrukus bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Paraiškos bus renkamos nuo lapkričio 24 dienos iki gruodžio 19 dienos. Šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklės buvo pakeistos, – jos jau yra patvirtintos. Šiais metais paramos dydis projektui, kai teikiama negrąžintina dotacija, padidintas iki 1 mln. eurų, – anksčiau jis siekė iki 0,5 mln. eurų. Patvirtintose taisyklėse naujos žemės ūkio technikos ir naujos žemės ūkio įrangos tinkamos finansuoti išlaidos yra nustatytos pagal atskirus žemės ūkio sektorius. Taip pat jose atnaujintos fiksuotųjų įkainių, nustatytų naujų pieno ūkio fermų ir plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybai, reikšmės. Yra ir kitų pakeitimų.

Pasistatė grūdų saugyklas

Šiųmetė javapjūtė buvo pirmoji, kai Pasvalio rajone, Vaškų seniūnijos Iciūnų kaime ūkininkaujantys Rimas ir jo tėvas Romas Breimeriai grūdus subėrė į naujas grūdų saugyklas. Abu Breimeriai žemės ūkio kultūromis – rapsais, kviečiais, salykliniais miežiais, pupomis, kukurūzais apsėja apie 400 hektarų žemės.

„Anksčiau grūdus tėtis laikydavo dar nuo kolūkio laikų – nuo sovietmečio Nairiuose išlikusiame sandėlyje. Nors jis ir buvo restauruotas, valant bei džiovinant jame grūdus reikėdavo labai daug rankų darbo. Maždaug prieš 15 metų tėtis pasinaudojo galimybe ir, gavęs paramos, pasistatė nedidelį elevatorių. Vėliau ūkio bazė susitelkė kitoje vietoje, – Iciūnuose prie namų, o ir aš pradėjau savarankiškai ūkininkauti. Mums būtinai reikėjo naujos grūdų saugyklos.

Turėjau jos viziją, ketinome imtis statybos už savo lėšas. Bet pradėjus projektuoti saugyklą kaip tik atsirado galimybė pasinaudoti parama pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas yra geras, todėl nutarėme koreguoti projektą taip, kad tilptume į jos rėmus“, – sakė R.Breimeris.

Pasak jo, sunkiausia buvo parengti paramai dokumentus. Reikėjo įvertinti ir projekto atsiperkamumą, ir parengti verslo planą. „Tuomet, kai įveikėme projektavimo stadiją ir gavome pritarimą, pradėjus statybas viskas vyko sklandžiai, – užsiminė ūkininkas. – Už savo pinigus pastačius tam tikrą dalį statinių, dalis išlaidų buvo kompensuota, o galutinai užbaigus statybas buvo kompensuota ir likusi išlaidų dalis.

Lėšomis, kurias gavau pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, padengiau dalį paskolos, o likusią jos dalį bankui sugrąžinti turiu per numatytą laiką. Taigi šią vasarą jau turėjome viską: du grūdų saugojimo bokštus – talpyklas, grūdų valymo įrangą bei džiovyklą. Po pastoge esame įrengę ir grūdų išbėrimo iš priekabų – paėmimo į valyklą duobę“.

Padidino našumą

Pasak jaunojo ūkininko R.Breimerio, jeigu ne naujoji grūdų džiovykla – saugykla, šiųmetė javapjūtė būtų buvusi labai sunki, o grūdų logistikos sąnaudos būtų smarkiai padidėjusios. „Lietus trukdė darbams. Būdavo, porą dienų kombainai kulia laukuose, o po to lietus vėl juos priversdavo parvairuoti namo. Tačiau tomis dienomis, kol oras neleisdavo kirsti javų, galėjome valyti ir džiovinti iškultus grūdus. Tai smarkiai padidino darbų našumą.

Tiems ūkininkams, kurie neturi saugyklų, tekdavo gaišti laiką eilėse ties grūdus superkančių įmonių elevatoriais. Ties jais rikiuodavosi laukiantys eilės grūdvežiais, pavyzdžiui, 25 tonas nuvežęs sunkvežimis turėdavo laukti kelias valandas, kol grūdai bus priimti. Tai – didelė gaišatis. Mes gi, turėdami saugyklas, galėjome ramiau dirbti. Dalį išdžiovintų grūdų pardavėme pagal išankstines sutartis, kitus saugome saugyklose laukdami palankesnių supirkimo kainų“, – kalbėjo R.Breimeris.

Parama – pagal išlaidų rūšis

Rudens pabaigoje – lapkričio 24 dieną bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas gauti paramai pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Jis tęsis iki gruodžio 19 dienos. Ūkininkams – tai svarbi paramos priemonė, todėl jiems pravartu žinoti ir apie jos įgyvendinimo taisyklių pakeitimus.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės, taisyklių pakeitimo tikslas – užtikrinti tinkamą SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2023–2027 metų laikotarpiu skirtų paramos lėšų panaudojimą ir administravimą. Svarbiausi pokyčiai įgyvendinimo taisyklėse yra susiję su investiciniam projektui tenkančiu paramos dydžiu ir paramos formomis.

Pagal šią SP priemonę numatytos trys paramos formos. Viena jų – investicinė parama (negrąžintina dotacija), kita – investicinė parama (negrąžintina dotacija ) ir lengvatinė paskola investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Trečia – lengvatinė paskola investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Paramos sumos

Pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ jos įgyvendinimo taisyklėse yra numatyta didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui ir su ja susijusios sąlygos. Tuomet, kai teikiama tik investicinė parama (negrąžintina dotacija), didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 1 mln. eurų, kai paramos paraiška teikiama ne pagal supaprastintąją tvarką. Jeigu paramos paraiška teikiama pagal supaprastintąją tvarką, parama vienam projektui negali viršyti 80 tūkst. eurų.

Tuomet, kai teikiama investicinė parama (negrąžintina dotacija) ir lengvatinė paskola, didžiausia paramos suma projektui negali viršyti 1,2 mln. eurų (taikoma, kai paramos paraiška teikiama ne pagal supaprastintąją tvarką) arba 280 tūkst. eurų (taikoma, kai paramos paraiška pateikta supaprastintąja tvarka). Numatyta, kad didžiausia leistina lengvatinės paskolos suma negali viršyti 200 tūkst. eurų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpį negali viršyti 1,7 mln. eurų, įskaitant gautą lengvatinę paskolą.

Fiksuotieji įkainiai

Pasak A.Grygalienės, priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra atnaujinti fiksuotieji įkainiai, kurie taikomi naujos pieno ūkio fermos ploto vieno kvadratinio metro statybai ir naujo plokščiadugnio grūdų saugojimo bokšto talpos tūrio vieno kubinio metro statybai. Pavyzdžiui, naujoms pienininkystės ūkio fermoms statybos fiksuotasis įkainis yra 308,89 euro už 1 kv. metrą. Naujo plokščiadugnio grūdų saugojimo bokšto talpyklos fiksuotieji įkainiai nustatyti atsižvelgiant į talpyklos tūrį. Jei jis mažesnis nei 500 kub. metrų, nustatytas 128,6 euro įkainis.

Jei bokšto talpa yra nuo 500 iki 1000 kub. metrų, įkainis sudaro 91,79 euro. O jei talpyklos tūris yra 1000 kub. metrų ir didesnis – 75,42 euro. „Įkainiai atnaujinami kasmet, juos indeksuojant panaudojus Lietuvos duomenų agentūros pateiktus vidutinius metinius statybos sąnaudų elementų kainų pokyčius“, – sakė A.Grygalienė.

Taisyklėse išlaidos naujai žemės ūkio technikai ir naujai žemės ūkio įrangai įsigyti nustatomos pagal atskirus žemės ūkio sektorius: pieninės galvijininkystės sektoriui, mėsinės galvijininkystės ir kitus gyvulininkystės sektorius, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir vaistažolininkystės sektoriui. Taip pat patikslintos tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos.

Prie tinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos su gyvūnų biologine sauga susijusios išlaidos, investicijos į drėkinimą (kai naudojamas požeminis ir (ar) paviršinis vanduo). Atliekti ir kiti įgyvendinimo taisyklių nuostatų patikslinamojo pobūdžio pakeitimai. Įgyvendinimo taisykles ir jų pakeitimą galima rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje: 3D-640 Dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklės.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2025-10-28