Žemės ūkio naujienos: 2025-11-04. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Nors mėsos supirkimo kaina tenkina, tačiau vargina nuolat besikeičiantys reikalavimai
Mėsinius galvijus Kaišiadorių rajone ekologiškai auginantys Erika ir Saulius Kupčinskai sako, kad šiandien jų ūkis – ant apsisprendimo slenksčio. Nors mėsos supirkimo kaina tenkina, tačiau vargina nuolat besikeičiantys reikalavimai, gąsdina siaučiančios pavojingos ligos. Ūkininkai šį pavasarį sulaukė ir netikėto skambučio iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), o klausimas kitame ragelio gale – Saulių privertė kaip reikiant sunerimti.
Svarsto trauktis iš ekologijos
„Turime 110–111 mėsinių galvijų. Neseniai gimė veršiukas, ūkyje – pagausėjimas“, – į klausimą, kokio dydžio šiandien jų ūkis, atsako Erika. Pradėję nuo kelių galvijų, jiedu išaugino ne tik herefordų veislės bandą, bet ūgtelėjo ir pats ūkis. Jiedu prižiūri 100 ha nuosavos žemės, dar tiek pat – nuomoja. „200 ha šeimos ūkiui – per akis, kad spėtume susitvarkyti. Be to, mes nepurškiame laukų, žemę dirbame mechaniškai, dėliojame sėjomainą“, – paaiškina S.Kupčinskas. Jis tęsia, kad ekologiškai gyvulius auginti yra sunkiau nei tai darant įprastai. Ekologams tenka visas pluoštas reikalavimų: pašarai ir jos dedamosios turi būti tik ekologiškos, žemės negalima tręšti cheminėmis trąšomis, pasėlius draudžiama purkšti pesticidais, o susirgusių galvijų negalima gydyti antibiotikais. Erika atkreipia dėmesį į dar vieną rūpestį – ima trūkti stambius gyvulius gydančių veterinarų.
Žemės ūkio viceministrai šių metų IV ketvirtį interesantus priims pagal nustatytą grafiką. Informacija (konsultacijos) apie viceministrų priėmimo organizavimo tvarką teikiama telefonais +370 5 239 1281, +370 5 239 1391; el. paštu Maryte.Vitoniene@zum.lt, Vilija.Gaigaliene@zum.lt ar atvykus į ministerijos priimamąjį J. Lelevelio g. 6, 172 kab.Registruodamiesi asmenys turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis ir trumpai pateikti klausimo ar problemos esmę.
Viceministras Gediminas Tamašauskis (kab. 383)
Lapkričio 17 d.
14.00 – 15.15
Viceministras Artūras Pekauskas (kab. 281)
Lapkričio 20 d.
13.00 – 14.15
Viceministras Arūnas Jagminas (kab. 387)
Lapkričio 26 d.
13.00 – 14.15
Viceministras Ramūnas Krugelis (kab. 286)
Gruodžio 1 d.
14.00 – 15.15
Viceministro R. Krugelio kuruojamos sritys: Europos Sąjungos paramos politika (išskyrus ES paramos žuvininkystei politiką bei ES paramos programų įgyvendinimo stebėseną, analizę ir rizikos prevenciją, ES paramos programų techninės pagalbos priemonių įgyvendinimą), kaimo plėtra;
Viceministro G. Tamašauskio kuruojamos sritys: strateginis planavimas ir valdymas, žemės ūkio ekonomika, mokslas, mokymas ir konsultavimas, žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, krizių valdymas ir ekstremaliosios situacijos, mobilizacija, valstybės rezervo formavimas, tvarus dirvožemio naudojimas, ekologinis žemės ūkis, agrarinė aplinkosauga, augalų tręšimas ir apsauga, sėklininkystė, fitosanitarija, biokuras ir biodujų gamybos plėtra, gazoliai, valstybės pagalbos koordinavimas, kooperacijos plėtra, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra, žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų ūkių teisinis reglamentavimas, rinkos reguliavimo priemonės (pagal viceministrui pavaldžių administracijos padalinių veiklos sritis ir funkcijas);
Viceministro A. Jagmino kuruojamos sritys: žemės ūkio naudmenų struktūrų gerinimas ir apleistų žemės ūkio paskirties žemės plotų mažinimas, žemės išteklių stebėsena, žemės ūkio infrastruktūros plėtra, ištekliai ir melioracija, žuvininkystė (įskaitant Europos Sąjungos paramos žuvininkystei politiką), žemės ūkio technika, žemės ūkio inžinerinė plėtra ir techninė pažanga, žemės ūkio paskirties statinių normatyvų rengimas, energetinio efektyvumo didinimas žemės ūkyje, traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų saugaus eismo užtikrinimas;
Viceministro A. Pekausko kuruojamos sritys: atstovavimas Europos Sąjungos institucijose, Lietuvos pasirengimas pirmininkauti ir pirmininkavimas ES Tarybai 2027 metų pirmą pusmetį žemės ūkio ministro valdymo srities klausimais bei ES paramos programų įgyvendinimo stebėsena, analizė ir rizikos prevencija, ES paramos programų techninės pagalbos priemonių įgyvendinimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-03
Bus tikrinama ekologiškų produktų gamybos grandinė ir institucijų bendradarbiavimo kokybė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su Žemės ūkio ministerijos ir VšĮ „Ekoagros“ specialistais šią savaitę pradeda tarpinstitucines ekologiškų produktų atsekamumo vertinimo pratybas, kurios tęsis daugiau nei mėnesį.
Pratybų metu bus atliekamas ekologiškų produktų atsekamumo tyrimas nuo parduotuvės iki pat ekologiško produkto žaliavų gamintojo, veikiančio Europos Sąjungoje, ar žaliavų importuotojo. Specialistai vertins ekologiškų produktų ženklinimą, tikrins ekologinę gamybą liudijančių sertifikatų autentiškumą, ekologiškų produktų priėmimo, pervežimo, gamybos reikalavimų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Tuo pačiu bus vertinamas ir ekologinę gamybą koordinuojančių ir kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimo efektyvumas. Lietuvoje ekologinės gamybos kontrolę nuo ūkininko iki didmeninės prekybos atlieka VšĮ „Ekoagros“ specialistai, o mažmeninėje prekyboje ženklinimo kontrolę bei tokių produktų pateikimo į rinką reikalavimų kontrolę – VMVT. Žemės ūkio ministerija atsakinga už institucijų veiksmų koordinavimą ir teisės aktų rengimą.
Nustačius pažeidimus ekologinėje gamyboje institucijos pagal nustatytą tvarką keičiasi informacija, o esant reikalui gali atlikti ir bendrus patikrinimus, koordinuoti savo veiksmus.
Jei nustatomi pažeidimai, kurie veda į kitas Europos Sąjungos ar net į trečiąsias šalis, kreipiamasi į tų šalių kompetentingas institucijas per OFIS (ang. Organic Farming Information System) sistemą. Tų šalių institucijos yra įpareigotos pagelbėti ir atsakyti klausiančiajai šaliai.
Tokia sistema garantuoja visoje Europos Sąjungoje vieningą kontrolės ir atsekamumo sistemą.
Kaip veikia ši sistema, bus dar kartą patikrinta pratybų metu, nes ekologiški produktai yra vieni iš tų, kuriuos nesąžiningi gamintojai ar pardavėjai bando klastoti.
Šaltinis: vmvt.lt, 2025-11-03
Dėl vėluojančių mokėjimų ūkininkams politikai į Seimą „ant kilimėlio“ kviesis ŽŪM atstovus
Dalis Lietuvos ūkininkų, dalyvavusių programoje „Investicijos į žemės ūkio valdas“, šiemet greičiausiai liks be jiems priklausančios paramos. Apie 20 mln. Eur išmokų nuspręsta perkelti į kitus metus. Kol vieni politikai kaltina institucijų neatsakingumą ir reikalauja aiškintis, kas priėmė klaidingą sprendimą, kiti tikina, kad situaciją dar galima suvaldyti ir trūkstamus pinigus rasti.
Neatsakingas sprendimas
Agrobite.lt kalbinti politikai šią situaciją apskritai vertina neigiamai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad toks elgesys iš institucijų pusės yra neatsakingas: „Institucijos, kurios reikalauja iš ūkininkų maksimalaus susitelkimo ir finansinio prisidėjimo, pačios pasielgė labai neatsakingai. Pirmiausia reikėtų ieškoti atsakingų asmenų, kurie priėmė tokius sprendimus, ir pareikalauti iš jų atsakomybės“.
Jam antrina ir Seimo KRK pirmininkas Bronis Ropė. Jis taip pat susidariusią padėtį vertina neigiamai ir netgi retoriškai klausia, kam išvis buvo renkamos paraiškos, jeigu dabar nėra lėšų apmokėjimui.
Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius pripažįsta, kad padėtis nėra gera, tačiau išreiškia ir viltį, jog Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ras būdų ją išspręsti.
„Ūkininkai turi savo įsipareigojimus ir dabar gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Tačiau ŽŪM turi galimybių peržiūrėti biudžetą ir rasti trūkstamus pinigus. Tokia situacija susiklosto ne pirmą kartą – tik reikia kalbėtis su Finansų ministerija“, – išeitį įvardija politikas.
Kas atsakingas – NMA ar ŽŪM?
Dėl atsakomybės politikų nuomonės išsiskyrė.
Pasak K. Mažeikos, kaltų ieškoti reikėtų visoje sprendimų grandinėje.
„Kai atsakomybę dalijasi didelė grupė – iš tiesų jos nėra išvis. Planavimą atlieka NMA, sprendimus priima ŽŪM, o kartais procesai vyksta atvirkščiai. Atsakomybė abipusė, tačiau šį kartą reikėtų pripažinti klaidas ir jas ištaisyti“, – pabrėžia K. Mažeika ir priduria, kad ši situacija pasitikėjimo institucijomis tikrai neprideda.
B. Ropė pasisako griežčiau. Pasak jo, atsakomybę turėtų prisiimti tie, kas rinko paraiškas ir žinojo apie galimą finansavimo trūkumą.
Tuo tarpu K. Starkevičius ragina ieškoti ne kaltininkų, o sprendimų: „Abi institucijos turi veikti išvien. NMA savo darbą padarė, o ŽŪM kartu su Finansų ministerija dabar turi užtikrinti finansavimą.“
Kas toliau?
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas B. Ropė teigia, kad jeigu ūkininkai kreipsis pagalbos į Seimo narius, bus sureaguota. Be to, pasak jo, galima savo interesus ginti ir teisinėmis priemonėmis: „Jeigu ūkininkai kreipsis, sureaguosime ir inicijuosime parlamentinį svarstymą. Taip pat jie gali bylinėtis su institucija, kuri pasirašė sutartį ir jos nevykdo“.
K. Starkevičius kalbėdamas apie politinius žingsnius išlieka optimistiškas: „Tikiuosi, kad visos pusės bus supratingos. Dabar šių lėšų turi ieškoti ŽŪM. Bet pusės turi sutarti, nes ateityje reikės dirbti su kitais projektais. Todėl nemanau, kad kažkuri pusė norės pyktis, išsaugos supratingumą ir nei viena pusė netaikys sankcijų, jeigu atsitiks blogiausia.“
K. Starkevičius pažadėjo, kad artimiausiame Kaimo reikalų komiteto posėdyje kvies ŽŪM pasidalyti sprendimais, kaip ruošiamasi susidariusią situaciją išspręsti.
Parlamentinės kontrolės klausimą komitete žadėjo kelti ir K. Mažeika.
„Tikrai siūlysime komitete, kad tai būtų parlamentinės kontrolės klausimas, turi būti išklausyta visa informacija, galbūt išgirsime, kas ir kur suklydo. Reikėtų priimti sprendimus, kad ateityje tokios klaidos nepasikartotų, o tuo pačiu ir sprendimą, kad žmonėms nereikėtų taip ilgai laukti išmokėjimų“, – užtvirtina K. Mažeika.
Šaltinis: agrobite.lt, Giedrė Vilkytė, 2025-11-03
Investicijos į bioekonomikos verslus: nuo strateginių tikslų iki realių pokyčių ūkiuose
Netrukus prasidės naujas paraiškų teikimo etapas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į bioekonomikos verslus“. Ši priemonė atveria kelią verslams ir ūkiams siekti tvaresnės gamybos bei didesnės pridėtinės vertės. 2025 m. kvietimui numatyta skirti net 30 mln. eurų.
Nuo biomasės iki inovacijų
Priemonės „Investicijos į bioekonomikos verslus“ tikslas – skatinti bioekonomikos plėtrą ir prisidėti prie nacionalinių poreikių įgyvendinimo, kurie apima beatliekės veiklos ūkiuose skatinimo, novatoriškų produktų iš biomasės gamybą bei bioekonomikos verslų skatinimą.
Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad ši programa leidžia modernizuoti ūkius, didinti energijos efektyvumą ir prisidėti prie žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo.
Paramos intensyvumas šiemet padidintas iki 30 proc. nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės didelėms įmonėms (anksčiau buvo 20 proc.), o labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms negali viršyti 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Vieno projekto vertė gali siekti net iki 10 mln. eurų, o finansavimas suteikiamas inovatyvioms technologijoms – nuo biodujų jėgainių ir perdirbimo įrangos iki naujų produktų kūrimo iš biomasės. T. y. remiamos investicijos turi skatinti perėjimą prie žiedinės, beatliekės gamybos ir padėti kurti tvarius bioekonomikos verslus visoje Lietuvoje.
ŽŪB „Berčiūnai“ kelias tvarumo link
Kaip tokios investicijos atrodo praktikoje, o tiksliau – kas paskatino ūkį investuoti į modernias mėšlo-srutų separavimo ir biodujų gamybos sistemas, pasakoja žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Berčiūnai“ vadovė Oksana Puronaitė.
„Pirmiausia tai suvokimas, kad turime išmokti dirbti tvariai“, – atskleidžia O. Puronaitė.
„Gilinomės, kurios investicijos turėtų efektą žalinti gyvulių auginimą. Tad ES ir valstybės programa mums buvo labai didelė pagalba atlikti tikslines investicijas“, – tęsia ŽŪB „Berčiūnai“ vadovė.
Pasak jos, ūkis įsidiegė mėšlo-srutų separavimo ir biodujų gamybos sistemas, kurios leido ne tik sumažinti taršą, bet ir pagerinti gyvulių gerovę.
„Separuojame skystą karvių mėšlą, jį pasterizuojame ir grąžiname į guoliavietes. Tai užtikrina gyvulių komfortą – jie guli natūralioje aplinkoje, lyg pievoje“, – pasakoja vadovė ir priduria: „Pasterizavimo procesas sunaikina žalingus mikroorganizmus, o reikalinga energija gaunama iš mūsų biodujų jėgainės. Ji veikia 24 valandas per parą ir tiekia elektrą visai sistemai.“
Ūkyje įdiegtos technologijos mažina išmetamą azoto ir amoniako kiekį bei leidžia efektyviau panaudoti organines trąšas.
„Naudojame bakterijas, kurios suriša amoniako ir azoto garavimą į aplinką, o rezervuarus dengiantys dangčiai dar labiau sumažina taršą“, – aiškina O. Puronaitė.
ŽŪB „Berčiūnai“ gyvulius taip pat laiko specialiame ceche, kurio technologijos sumažina į aplinką patenkantį metaną dėl karvių atrajojimo.
Kairaičių ūkio pavyzdys
Aido ir Dalios Kairaičių ūkis – didžiausias šeimos pienininkystės ūkis Lietuvoje, laikantis per 1 000 karvių, šį pavasarį taip pat žengė milžinišką žingsnį tvarumo link. Ūkininkai pasistatė mikrobiodujų jėgainę ir mėšlo separavimo-pasterizavimo sistemą.
„Investicijas paskatino parodoje pamatytos technologijos. Dar labiau tvariomis investicijomis domėtis privertė nepastovi elektros kaina. Atrodė, neįtikėtina, jog išlaikant gyvulius dar ir elektrą gali gaminti. Įžvelgėme daug privalumų“, – pasakoja A. ir D. Kairaičių ūkyje dirbantis jų žentas Marius.
Biodujų jėgainė patenkina apie 75 proc. ūkio elektros ir šilumos poreikio. 65 proc. visų investicijų dengė parama, skirta ir iš Europos Sąjungos.
A. ir D. Kairaičių ūkis yra konkretus bioekonomikos veiklos pavyzdys: nuo organinių išteklių tvarkymo iki energijos gamybos, užtikrinant žiediškumą ir tvarumą.
Kalbinti ūkininkai neslepia – norėtų dar daugiau investuoti į ūkius, kad atsinaujintų ir labiau prisidėtų prie bioekonomikos vystymo.
Papildomų balų galimybė
Gavus paramą projektą būtina įgyvendinti per 36 mėn. Vertinant paraišką taikomi projektų atrankos kriterijai, pagal kuriuos prioritetizuojami projektai. Atrankos balai skiriami:
jei gamybos procese kaip žaliava yra naudojama Lietuvoje užauginti, pagaminti žemės ūkio produktai, kurie sudaro ne mažiau kaip 60 proc. žaliavos;
jei numatytas gamybos procese susidariusių atliekų perdirbimas;
jei numatoma perdirbti ekologiškus žemės ūkio produktus ar pagal NKP sistemos reikalavimus pagamintus produktus;
jei numatytos investicijos į technologijas, kuriomis perdirbami žemės ūkio produktai maistui, tolimesniam panaudojimui maisto sektoriuje ar pašarams;
jei investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą;
pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, jei numatyta perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. arba 80 proc. savo narių valdose išaugintų / pagamintų žemės ūkio produktų.
Paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, kurie užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimo veikla arba ketina tuo užsiimti.
Kvietimas teikti paraiškas prasidės 2025 m. lapkričio 3 d ir truks iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Šaltinis: agrobite.lt, 2025-11-03
