Žemės ūkio naujienos: 2025-10-31. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
„Nerimo bus tikrai labai daug“ – mažiau pinigų žemės ūkiui skirs ir valstybė, ir EK
Europos Komisija Lietuvos žemės ūkiui planuoja skirti 20 procentų mažiau lėšų nei iki šiol, dėl to šaliai gali trūkti maždaug 2-iejų milijardų eurų. Mažiau pinigų Žemės ūkio ministerijai planuojama skirti ir iš nacionalinio biudžeto. Žemės ūkio atstovai sako – padėtis kelia nerimo, sektorius gali visiškai sustoti.
„Valstybės biudžeto lėšos, kuriomis disponuojam, yra tikrai nedidelė dalis, gal tik apie 20 procentų viso biudžeto, ir tas bendras finansavimas, kuris yra skiriamas Žemės ūkio ministerijai, yra susijęs su europiniais pinigais“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Mažiau pinigų skirs ir valstybė. Kitų metų biudžeto projekte nurodyta, kad asignavimai Žemės ūkio ministerijai 142 mln. eurų mažesni nei šiemet ir kitąmet sieks kiek per milijardą 80 mln. eurų.
„Tai yra ženkliai per maža suma ir akivaizdu, kad mažindami finansavimą, kas, matome, yra ir po 2028 metų, numatoma ir apie tai jau plačiai kalbama, į stagnaciją tam tikrą žemės ūkis bus nuvaromas“, – tikina Grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas.
Buvęs žemės ūkio ministras pastebi – Lietuva iš visų Europos Sąjungos šalių žemės ūkiui iš nacionalinio biudžeto skiria mažiausiai.
„Tas mažėjimas tikrai kelia susirūpinimą, čia turbūt būtų per švelniai pasakyta, nerimo bus tikrai labai daug“, – sako buvęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Viena iš sričių, kuriai skiriami nacionalinio biudžeto pinigai – melioracijos sistemų priežiūra.
„Mes 35 metai nesugebam tinkamai finansuoti to. Yra skiriama berods apie 30 milijonų vieniems metams visai valstybei, o tiek reikėtų skirti vienam rajonui – tai yra tarsi tiksinti bomba, mes pamiršom, kad turim didžiulį turtą, kurio būklė blogėja“, – sako I. Hofmanas.
Seime svarstomas siūlymas pripažinti žemės ir maisto ūkio sektorius strategiškai svarbiais nacionaliniam saugumui. Tačiau žemės ūkio atstovai pabrėžia – siekiant tai įgyvendinti, praktiškai reikės nemažai investicijų, mat dalimi maisto produktų negebame apsirūpinti.
„Kai kurie sektoriai iš tikrųjų turi importuoti daug produktų, kaip kad daržovės, šiltnamio įvairūs užauginti produktai, kiauliena. Kai kurių produktų eksportuojame bereikalingai daug – kaip kad grūdai, eksportuojame žaliavas, kai patys galime daugiau perdirbti ir pasigaminti didesnės pridėtinės vertės produktų“, – komentuoja Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Daržovių, uogų asociacijos šaukiasi pagalbos tiesiog, kad padėkit mums tą sektorių paskatinti, reikia viskam investicijų“, – teigia Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Populiariausia mėsa Lietuvoje – kiauliena, tačiau iš visos suvartojamos kiaulienos – vietinės tik 42 proc., kitą tenka importuoti. Norint skatinti kiaulininkystę taip pat reikia pinigų.
„Afrikinis kiaulių maras tikrai viena iš priežasčių, kitose šalyse irgi yra kiaulių maras, bet kiaulininkystė tiek nesusitraukė, kaip pas mus. Yra visa eilė problemų, tai, aišku, ir gamtosauginės problemos“, – teigia ministrės pirmininkės patarėjas Vigilijus Jukna.
Kol kas žemdirbiai didelių protestų nežada, tačiau dalis pernai protestavusių dabar reiškia palaikymą įspėjamajam streikui besiruošiančiai kultūros bendruomenei.
„Vertybinis pamatas yra labai svarbu, ir dabar matome situaciją tokią, kad griaunami tie pamatai ir, jeigu nugriausime kultūrą, neatlaikys ir žemės ūkis“, – sako A. Vanagas.
Žemės ūkio atstovai su sunkiąją technika įsipareigojo dalyvauti lapkričio pabaigoje Vilniuje vyksiančiame proteste. Jame atliks bendrą kūrinį su Lietuvos džiazo bei moderniosios muzikos kolektyvais.
Šaltinis: lrt.lt, Enrika Gecaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-10-30
Naujoji Kartų kaitos strategija siekia padvigubinti jaunųjų ūkininkų skaičių
Europos Komisija (EK) šalims narėms pristatė naująją Kartų kaitos strategiją žemės ūkyje, kurios tikslas – atjauninti Europos ūkininkų bendruomenę, skatinti jaunimo įsitraukimą ir užtikrinti sektoriaus tvarumą ateityje. EK pabrėžia, kad jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs ES apsirūpinimui maistu ir kaimo vietovių gyvybingumui, todėl jiems turi būti sudarytos tinkamos sąlygos čia kurti savo gyvenimą ir karjerą. Šiuo metu Europoje tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai.
Strategija siekia sukurti integruotą, tarpsektorinį požiūrį, jungiantį bendrąją žemės ūkio politiką su socialine, švietimo, mokesčių ir regionine politika, kad kaimo vietovėse būtų sudarytos palankesnės sąlygos kartų atsinaujinimui. Taip pabrėžiama, kad kartų kaita turi būti ne tik žemės ūkio, bet visos kaimo plėtros klausimas.
EK strategija numato kelias pagrindines kryptis – geresnę prieigą prie žemės, finansinių priemonių plėtrą, žinių perdavimą ir mokymus, socialinę apsaugą vyresniems ūkininkams bei lyčių lygybės stiprinimą. Tarp naujų iniciatyvų – „Moterys žemės ūkyje“ platforma, siekianti stiprinti moterų vaidmenį žemės ūkyje, taip pat vadinamosios „Startinio rinkinio“ priemonės, skirtos padėti jauniesiems ūkininkams pradėti veiklą.
EK tikslas yra iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį nuo 12 iki 24 proc. ir bent 6 proc. žemės ūkio biudžeto skirti kartų atsinaujinimui. Iki 2028 metų valstybės narės turėtų parengti savo nacionalines integruotas kartų kaitos strategijas. O bendrosios žemės ūkio politikos kontekste – jauniems asmenims pasiūlyti startinį galimų paramos priemonių rinkinį.
Papildomas finansavimas – būtinas
Lietuva palaiko EK siekį, tačiau pabrėžia, kad ambicingi planai turi būti paremti realiais finansiniais sprendimais. Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Pekausko, norint šią viziją paversti tikrove, būtina aiškiai numatyti, iš kur bus gaunami reikalingi ištekliai. „Šeši procentai skamba gražiai, bet be papildomo finansavimo toks tikslas reikštų nuostolius kitoms sritims. Visi bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra svarbūs – negalime vieno iškelti kitų sąskaita“, – sako viceministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinį aspektą – siūlymus dėl vyresnių ūkininkų pasitraukimo iš žemės ūkio. Lietuvoje pensijos vis dar mažos, todėl pasitraukimas iš ūkio be tinkamos socialinės apsaugos galėtų reikšti ne atsinaujinimą, o skurdą.
„Kartų kaita – tarpsektorinis uždavinys. Jei norime, kad jaunas žmogus grįžtų į kaimą, turime čia kurti patrauklią aplinką – nuo švietimo ir socialinių paslaugų iki infrastruktūros“, – teigia viceministras A. Pekauskas.
Viceministras pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus, būtinas ne tik politinis koordinavimas, bet ir konkretus finansinis indėlis iš visų politikos sričių. Tik tokiu būdu bus galima užtikrinti, kad žemės ūkis išliktų patrauklus visoms kartoms, o jaunieji ūkininkai matytų kaimą kaip vietą, kur galima kurti verslą, šeimą ir ateitį.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-31
Svarbu tinkamai pateikti pranešimą per „NMA agro“ programą
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai ir paramos gavėjai, teikdami pranešimus apie įgyvendintus įsipareigojimus per „NMA agro“ programą, turi tiksliai nurodyti kontaktinius duomenis ir kitą informaciją, kad pranešimai būtų operatyviai atvaizduojami NMA Informaciniame portale ir tinkamai suadministruoti.
Dažniausi neatitikimai susiję su neteisingai nurodytu vardu ir pavarde, valdos numeriu, taip pat į netinkamus laukelius įrašyta informacija.
Dėl netinkamai pateiktų pranešimų pailgėja jų administravimo laikas, taip pat tokie pranešimai nėra matomi NMA Informaciniame portale.
NMA, siekdama klientams padėti išvengti klaidų, atkreipia dėmesį, kaip tinkamai išsiųsti pranešimą per „NMA agro“ programą:
Norint išsiųsti pranešimą, reikia:
– pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, iš pasirenkamo sąrašo nurodyti tipą, potipį (jei toks yra), savo vardą, pavardę, valdos numerį (tais atvejais, kai pranešama apie įvykdytus įsipareigojimus pagal plotinio pobūdžio priemones) arba vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą bei projekto numerį (kai pranešama apie įsipareigojimus pagal investicinio pobūdžio priemones).
-Tuomet nufotografuoti paspaudus fotoaparato ženkliuką.
-Pranešimą galima išsiųsti paspaudus laiško ženkliuką.
Atkreipiame dėmesį, kad naudotojo duomenys, ypač vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas, turi būti nurodomi tiksliai, kaip asmens dokumente ar įmonės registracijos dokumentuose, atsižvelgiant į lietuviškas raides ar kitus rašybos ypatumus (netinkamo duomenų pateikimo pvz.: pranešime įrašyta ‘XXX’ UAB, kai dokumentuose nurodoma UAB „XXX“, su gramatinėmis klaidomis įrašoma pavardė, pridėti papildomi žodžiai, tokie kaip „V. K. ūkis“ ir kt.).
Taip pat atkreipiame dėmesį, jog siunčiant pranešimą svarbu nurodyti visą kontaktinę informaciją to asmens, kuris įsipareigojo įgyvendinti veiklas ir apie jas pranešti (aktualu tais atvejais, kai pranešimą pildo kitas asmuo).
Svarbu, jog dėl kiekvieno atlikto įsipareigojimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukasiš skirtingų lauko vietų (t. y. nuotraukos turi būti nufotografuotos iš skirtingų matymo vietų, pvz., iš vieno lauko kampo ir iš kito), kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan.
Taip pat primename, jog klientų patogumui siunčiant pranešimus apie atliktas vieną kartą suvesti duomenys (vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas, veiklos aprašymas, valdos kodas ar projekto numeris) yra automatiškai išsaugomi programos duomenų laukeliuose.
Tai leidžia išvengti klaidų pildant pranešimo duomenis ir palengvina pranešimų siuntimą ypač tiems naudotojams, kurie siunčia keletą pranešimų.
Išsamią „NMA agro“ programos naudojimo ir laukų fotografavimo instrukciją galite rasti svetainėje www.nmaagro.lt.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-30
Artėja žemės mokesčio mokėjimo terminas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad jau parengė žemės mokesčio deklaracijas už 2025 metus, kurias privačios žemės savininkai – įmonės ir gyventojai – gali peržiūrėti prisijungę prie VMI Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) ir apie tai sulauks VMI pranešimų. Tiems žemės savininkams, kurie nėra VMI elektroninių paslaugų vartotojai arba šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau nenurodė savo el. pašto adreso, žemės mokesčio deklaracijos bus siunčiamos klasikiniu paštu. Šiemet žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 17 d.
„Popierines deklaracijas klasikiniu paštu išsiųsime maždaug 150 tūkst. žemės savininkų. Atkreipiame dėmesį į būtinybę gyventojams nurodyti teisingą savo gyvenamosios vietos adresą su pašto kodu, kad deklaracijos juos pasiektų laiku. Adresą galima pasitikrinti savo seniūnijose arba prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų. Tačiau yra viena išimtis – jei apskaičiuota mokėtina žemės mokesčio suma yra 2 eurai arba mažiau, tuomet žemės mokesčio deklaracija nesiunčiama ir žemės mokesčio mokėti nereikia“, – teigia VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.
Pernai, už 2024 m., buvo apskaičiuota apie 60,8 mln. eurų žemės mokesčio, kurį turėjo sumokėti 787 tūkst. žemės savininkų: maždaug 50,4 mln. eurų – gyventojai ir 10,4 mln. eurų – įmonės.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-10-24
Lietuvos „cukrininkai“ plečia patirties ir bendradarbiavimo ratą
Pagelbstint mūsų šalies mokslininkams bei Danijos Šiaurės šalių runkelių tyrimo instituto (NBR) agronomams, Lietuvos cukrinių runkelių augintojai bandys atrasti pačias tinkamiausias Lietuvoje auginti cukrinių runkelių veisles. Pirmieji ledai pralaužti – šių metų pavasarį Kėdainių krašto cukrinius runkelius auginantys ūkininkai lankėsi Danijoje, o spalio 7–9 d. atsakomojo vizito į Lietuvą buvo atvykę patys agronomai iš Danijos. Beveik neabejojama, kad šie vizitai abiem pusėm atneš apčiuopiamos naudos.
Praėjusią savaitę į Lietuvą atskridę cukrinių runkelių tyrimų srityje dirbantys agronomai iš Danijos, kurie daug metų specializuojasi šioje srityje, lankėsi Kėdainių cukraus fabrike, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Rumokų bandymų stotyje bei Valstybinės augalininkystės tarnybos netoli Babtų auginamų cukrinių runkelių veislių bandymų laukeliuose. Apžiūrėjęs bandymų laukus, išmatavęs runkelius ir pasikalbėjęs su kolegomis, kurie atlieka tuos pačius bandymus Lietuvoje, svečias VL sakė, kad bandymų metodika panaši kaip ir Danijoje.
„Lietuvoje bandymų kokybė tikrai nebloga, vizualiai viskas atrodo gerai. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje vyksta eksperimentinė veikla, tik norėtųsi, kad ši sritis būtų truputį daugiau išplėtota, nes Danijoje atliekame daugiau bandymų negu Lietuvoje“, – pradiniais pastebėjimais su VL pasidalijo NBR agronomas Andrius Hansenas Kemezys.
Danijoje dirbantis lietuvis agronomas minėjo, kad iš to, ką jis pamatė ir sužinojo, sudėtinga atsakyti, ar vietos ūkininkai pasirinkę auginti tinkamas cukrinių runkelių veisles. Pasak A.H.Kemezio, ar veislės tinkamos, galima būtų spręsti atliekant bandymus Lietuvoje, o ne iš Danijos statistikos. NBR agronomams specialistams būtų labai priimtina sukurti bendrą palyginamąją Danijoje bei Lietuvoje auginamų ir tiriamų tų pačių cukrinių runkelių veislių statistikos suvestinę. Tuomet galėtų vystyti bendradarbiavimą, palyginti rezultatus Lietuvoje, Švedijoje ir Danijoje, įvertinti, kur kokiomis temomis vieni kitiems galėtų padėti.
„Aš daugiau žvelgiu iš mokslininko pozicijos, labiau vertinu bandymus. Kaip agronomas dar tiek neįsigilinau į Lietuvoje taikomas cukrinių runkelių auginimo technologijas, bet manau, ūkininkai patys randa metodus ir būdus, patys išsiaiškina, kurios technologijos jiems priimtinesnės, kaip juos auginti. Manau, šioje vietoje pranašu nebūsiu. Pats ūkininkas turi rasti savo agronominį sprendimą“, – viešnagės Lietuvoje metu kalbėjo jis.
Agronomo pastebėjimu, šiemetis sezonas buvo labai tinkamas cukrinių runkelių auginimui – ankstyva sėja, geras sudygimas, nors iš pradžių ir buvo šalta. Danijoje augintojai turėjo šiek tiek bėdų su ankstyvaisiais kenkėjais, bet runkeliai praėjo šį tarpsnį ir vėliau – nuo vasaros pradžios – pradėjo sparčiai augti. „Šiuo metu, spalio mėnesį, matome, kad derlius tikrai geras, aukštas cukringumas. Manau, kad metų pabaigoje matysime vos ne rekordinį derlių. Tokia būtų šiemetė mano prognozė“, – dėstė A.H.Kemezys.
Visur, kur siekiama gerų rezultatų, reikia ir investuoti. Anot agronomo iš Danijos, investicijos į techniką turi būti kiekvieno ūkininko dienotvarkėje, tačiau jis kaip mokslininkas privaląs pastebėti, jog investuoti į mokslą irgi apsimoka. Pavyzdžiui, Danijoje yra ilgametė tradicija investuoti į bandymus, remti bandymus, atlikti tyrimus ir tų tyrimų rezultatais paremti visą cukrinių runkelių auginimo technologijų vystymąsi, nes tai galų gale atneš pelną.
„Pavyzdžiui, mes atliekame bandymus tam, kad ūkininkai gautų didesnį derlių ir cukriniai runkeliai, kaip kultūra, liktų ateityje, neštų pelną ir ateinančiais metais, ir po 5 metų, ir dar ateities kartoms. Tai yra investicija į ateitį“, – patikino jis.
Saldžiosios šaknys kasdien keliauja į Kėdainių cukraus fabriką.
Jo paties istorija, kaip pateko į Daniją ir kaip pasiliko svetur – labai gyvenimiška. Prieš 20 metų išvyko mokytis į Daniją per Erasmus studijų mainų programą. Lietuvoje buvo pradėjęs agronomijos mokslus ir juos užbaigė Danijoje. Pagal įgytą specialybę dabar dirba NBR projektų vadovu, užsiima moksliniais tyrimais. Danijoje sukūrė šeimą ir net vidurinį vardą pasiėmė iš žmonos, kuri yra danė.
Vizito metu Lietuvoje cukrinių runkelių veislių tyrimais domėjosi ir NBR direktorius švedas Joakimas Herrströmas, kurio vadovaujamas institutas daug metų dirba cukrinių runkelių tyrimų srityje. Nuo antradienio iki ketvirtadienio Lietuvoje atsakomojo vizito metu lankęsi šios šalies mokslininkai aptarė bendradarbiavimo perspektyvas.
Išliks tie, kurie nebijos keistis
Žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ vadovo Mindaugo Garucko teigimu, jų krašto ūkininkai jau investuoja, mato ilgalaikę perspektyvą moksle. Cukrinių runkelių augintojai susiduria su iššūkiais – labai priklausomi nuo gamtos, valdžios politinių sprendimų, nuo sukaupto žinių bagažo bei padarytų klaidų. Papildomų iššūkių atneša šiltėjantis klimatas, o kartu su juo – cukrinių runkelių pasėlius puolančios bakterijos, parazitai, ligos.
„Mokslininkai jau dabar ieško atsakymų į klausimus, kuriuos ūkininkai galbūt jiems užduos po 2–5 metų. Pastarieji, žiūrėdami į ateitį, prognozuoja, ieško ligoms atspariausių, derlingiausių ir pelningiausių cukrinių runkelių veislių. Jeigu cukriniai runkeliai susirgo, ūkininkai neturi plačios gamos vaistų, kuo juos gydyti ar kuo stiprinti, kad užkirstų kelią ligoms, parazitams, vabalams, kirmėlėms. Visų ūkininkų tikslas – užauginti sveikus runkelius, o tai padaryti, kai atsiranda naujos ligos, sudėtinga“, – ūkiškai dėstė M.Garuckas.
Anot VL pašnekovo, matydami bendrą situaciją Europoje, Lietuvos cukrinių runkelių augintojai bei perdirbėjai įžvelgia tam tikras grėsmes. Europos žemėlapyje vadinamoji cukrinių runkelių juosta kyla į šiaurę. Šiemet Austrijoje ir Čekijoje dėl didelių investicijų į fabrikus poreikio, dėl konkurencinės cukraus rinkos Europoje ir sudėtingų runkelių auginimo sąlygų du cukraus fabrikai buvo uždaryti. Jie neturėjo kokybiškos, už konkurencingą kainą žaliavos, nes ūkininkai atsisakė auginti šią kultūrą. Su nemažais iššūkiais ūkininkai susiduria ir Lietuvoje. Nors dar nėra masinis reiškinys, pasak M.Garucko, tam tikrų indikacijų, tam tikrų ligų židinių jau fiksuojama arba įtariama, nes kai kurioms ligoms ir bakterijoms išplisti reikia tam tikro laiko.
„Gimęs kūdikis su savimi atsineša genus, tačiau augant aplinka ir gyvenimo patirtis gali suformuoti du skirtingus žmones. Ūkininkui sąnarius pradeda skaudėti daug vėliau, nors traumą jis patyrė gal jaunystėje. Cukrinių runkelių auginimo srityje – lygiai taip pat, kaip ir žmogui. Kai kurias cukrinių runkelių auginimo problemas reikia spręsti ankstyvoje stadijoje, galbūt genetiškai įskiepyti jiems imunitetą. Tai viena iš nišų. Todėl atrenkama, kuri veislė kam atspari, kokie jos pranašumai. Bet pačios geriausios vienos veislės nėra, nes kiekvienas ūkininkas atsirenka pagal savo auginimo technologiją, ūkio dirvožemį, klimatą ir technologinius procesus, o kartais ir įsitikinimus“, – kalbėjo M.Garuckas.
Jo nuomone, ateityje išliks tie ūkininkai, kurie sugebės prisitaikyti, nebijos pokyčių, naujovių. Jeigu šiame šimtmetyje bijos keistis, nerizikuos, tai ūkininko tempas netrukus bus per lėtas, jis atsiliks, jam nebeapsimokės auginti cukrinių runkelių, nes tai jam nebus pelninga kultūra. Pats augintojas taps nekonkurencingas, nepatrauklus cukraus fabrikui, nes iš 1 ha nesugebės užauginti norimo kiekio (tonomis) cukrinių runkelių šaknų, pasiekti gero cukringumo.
„Visur yra ekonomika, visur dedasi centai. Centas prie cento – ir susidaro įspūdingos sumos“, – dėstė M.Garuckas, tarp naujų iššūkių paminėdamas ir CO2 emisijas, ekologinį aspektą, ir tai, kad ES griežtai prižiūrimas, ribojamas cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas.
Viskas – apie cukrinius runkelius
Kalbėdamas apie bendradarbiavimo partnerius, M.Garuckas VL pasakojo, kad Danijoje yra įkurtas fondas, kurio 50 proc. priklauso Danijos ir Švedijos ūkininkams, o kiti 50 proc. priklauso „Nord Sugar“ grupei – organizacijai, kuri valdo cukraus fabrikus Europoje ir iš cukrinių runkelių gamina cukrų. Fondas įkurtas tam, kad ūkininkams gamybiniuose plotuose padėtų pasiekti gerų rezultatų.
„Jie yra labai praktiniai žmonės, patys dirba laukuose, visos jų rekomendacijos ir išvados skiriamos tiesiai ūkininkams, visos problemos sprendžiamos žemiškai“, – apie šią organizaciją ir joje dirbančius žmones kalbėjo M.Garuckas.
Jis lygino, kad mokslininkai rašo straipsnius, juos publikuoja, siekia išlaikyti savo kvalifikaciją, renka balus. Panašų darbą dirba ir ši organizacija. Jos agronomai specialistai gauna pinigus už tai, kad ūkininkai ir pramonė jiems užduoda konkrečius klausimus, o jie suranda atsakymus, kaip spręsti problemas, kaip teisingai auginti cukrinius runkelius. Ir viskas sukasi apie cukrinius runkelius.
„Kyla klausimas, kodėl mes esame įdomūs ir kodėl jie važiuoja pas mus? Jie domisi todėl, kad mes mokame saugoti cukrinius runkelius esant dideliems šalčiams. Pavyzdžiui, pernykštis mūsų cukrinių runkelių pristatymas tęsėsi net iki vasario mėnesio. Tai yra menas, technologiniai sprendimai, kaip cukrinius runkelius išlaikyti tokius, kad pristačius žiemą, fabrikas dar sugebėtų iš jų išgauti cukrų. Lietuvos ūkininkai patiekia kokybišką žaliavą cukraus fabrikui. Cukrinius runkelius mokame ir galime išsaugoti žiemą, tiktai klausimas, kiek tai kainuoja, kas už tai moka ir kam to reikia“, – vieną iš Danijos instituto agronomų susidomėjimo sritį atskleidė M.Garuckas.
Jo teigimu, kitas aspektas – cukrinių runkelių veislių bandymai skirtingose klimatinėse sąlygose, skirtinguose dirvožemiuose. Anksčiau net mažoje Lietuvoje cukrinių runkelių tyrimus vykdė keliose vietose: Joniškėlyje, Rumokuose bei Dotnuvoje, o Skandinavijos šalyse klimatas yra labiau jūrinis, tad ir iššūkiai – kiti.
„Jiems įdomu, kaip pas mus į klimato ir auginimo sąlygų kaitą reaguoja tam tikros cukrinių runkelių veislės, su kokiomis problemomis šiemet susidūrėme, kokie esminiai iššūkiai, ar sugebėjome susitvarkyti su ligomis. Sulaukėme rekomendacinio pobūdžio pastabų. Bet jei norėtume žengti labiau į praktinį lygį, kaip jie ir dirba, tai mums pasitempti reikia labai nedaug. Ir tai, manau, yra realu padaryti“, – vylėsi ŽŪK vadovas.
Todėl M.Garuckas neatmetė, kad iš šio susitikimo abiem pusėm yra nauda – abi pusės mokosi, bando viena kitą artimiau pažinti, vertina kiekvienos potencialą – ką kurie gali. „Noriu tikėti, kad ir mūsų svečiai išsivežė tam tikrų idėjų, nes per vizito aptarimą buvo net ir aštrių diskusijų“, – prisipažino cukrinių runkelių augintojų atstovas.
Jis aiškino, kad Kėdainių krašto ir Sūduvos cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai bei Kėdainių cukraus fabrikas investuoja Lietuvoje užsakydami bandomuosius laukelius. Vieni yra pas ūkininkus, kiti – LAMMC Rumokų bandymų stotyje, o Augalininkystės tarnyba Muniškėse (Kauno r.) ir LAMMC Rumokų bandymų stotyje turi valstybinius laukelius, kur yra registruojamos sėklos, tiriamos naujos veislės ir turi užsakomuosius, ką užsakinėja ūkininkai ir pramonė kartu.
Tyrimai užtrunka iki 4 metų, imami bandymai, atliekami matavimai, tiriami mėginiai, pasitelkus duomenis metų pabaigoje cukrinių runkelių sėklų veislių komisija vertina, kokios veislės perspektyvios, kokios yra naujos, kurioms veislėms suteikti galimybę ir įtraukti į rekomenduojamų cukrinių runkelių veislių auginimo sąrašą. Tuomet ūkininkai gauna rekomenduojamų veislių sąrašą.
„Mes visi sėdime vienoje valtyje. Ūkininkams reikia sugebėti užauginti tinkamą žaliavą cukraus fabrikui, tad visi yra suinteresuoti bendradarbiavimu, – aiškino M.Garuckas. – Tie žmonės, kurie atvyko iš Danijos instituto, teikia rekomendacijas Skandinavijos pramonei, kaip kovoti su tam tikrais iššūkiais, kaip ieškoti problemų sprendimų, į juos kreipiasi ir labai dažnai jie ieško praktinių kelių.“
Mūsų šalies cukrinių runkelių augintojai viliasi suvienodinti bandymų metodologiją su Skandinavijos šalyse naudojama metodologija ir įtraukti Lietuvą, kad ateityje lietuviai galėtų lengviau vykdyti lyginamąsias analizes ir taip išplėstų tyrimų lauką. Ūkininkai supranta mokslo svarbą, patys į tai investuoja, palaikydami mokslo įstaigas Lietuvoje.
Komentaras
Dirbame nevienodomis sąlygomis
Dr. Zita Brazienė, LAMMC Rumokų bandymų stoties vadovė
Mes savo stotyje atliekame užsakomuosius cukrinių runkelių veislių tyrimus. juos užsako Kėdainių cukraus fabrikas ir ŽŪK. Šiemet tyrėme 20 tradicinių bei 18 Conviso Smart tipo cukrinių runkelių veislių. Su jais taip bendradarbiaujame jau seniai. Danijos NBR atstovus ir domino šie tyrimai, nes jie savo institute irgi atlieka praktiškai analogiškus tyrimus su cukrinių runkelių veislėmis, tik pas juos žymiai daugiau veislių ir jie tokius tyrimus atlieka ne vienoje vietoje – Danijoje, Švedijoje ir dar kai kuriose kitose šalyse.
Apsilankę mūsų bandymų stoties laukuose, jie taip pat viską apžiūrėjo. Domėjosi ir kita galimybe. Jie yra sukūrę duomenų bazę, į kurią gali prisijungti bet kas norintis, ji vieša. Ateityje jie norėtų sukelti ir Lietuvos mokslininkų atliekamų cukrinių runkelių veislių tyrimų duomenis. Tada būtų galima naudotis šiais duomenimis bendrai, tik reikia suvienodinti tyrimo atlikimo metodiką. Bet ir mūsų metodika labai panaši, skiriasi tik kelios smulkmenos.
Susitikę taip pat kalbėjome apie jų institutą, kokie atliekami tyrimai ir kas juos finansuoja. Jie atlieka mokslinius tyrimus, bet patys nėra mokslininkai, neturi mokslininkų vardų. Tad jiems keliami truputį kiti reikalavimai ir galimas kitoks finansavimas.
Mums, cukrinių runkelių tyrėjams, labai įdomu prisijungti prie jų puslapio, nes ten yra labai platūs, įvairūs duomenys ne vien apie cukrinių runkelių veislių tyrimus. Iki šiol nežinojome apie jų institutą, nežinojome jų adreso, kur prisijungimas yra visiškai laisvas. Gal mūsų stambesni augintojai žinojo, bet aš nežinojau. Tad prisijungti ir pažiūrėti, kokie ten vykdomi tyrimai, kaip viskas yra, tikrai verta. Ir keistis duomenimis, plačiau bendradarbiauti. Tokiu būdu apie Lietuvą sužinos ir kitų šalių cukrinių runkelių augintojai – apie Lietuvos institucijas ir jose atliekamus tyrimus.
Mes esame mokslo įstaiga ir mūsų veiklą riboja tai, kad iš ekonominės veiklos galime uždirbti ne daugiau nei 20 proc. savo pajamų. Be to, mokslininkai vertinami tik už mokslinę produkciją: mokslinius straipsnius tarptautiniuose žurnaluose, mokslinių projektų vykdymą. NBR instituto darbuotojams nėra taikomi šie reikalavimai, todėl jie gali daugiau savo laiko skirti tyrimų rezultatų viešinimui tarp ūkininkų, mokslinių straipsnių skelbimui populiarioje spaudoje. Ūkininkams jų veikla yra labai naudinga, nes tyrėjai greitai atkreipia dėmesį į naujas problemas ir greitai jas tiria, turi įsirengę savo mokslinę laboratoriją.
Ko Lietuvoje reikėtų? Sakyčiau, gal reikėtų, kad ūkininkai skirtų finansavimą mokslui – kurtų nepriklausomą bandymų stotį, kuri atliktų ne tik cukrinių runkelių augintojams reikalingus tyrimus. Tai turėtų būti bandymų stotys, nepriklausančios kokioms nors firmoms. Žinau, kad Anglijoje irgi yra ūkininkų finansuojamos nepriklausomos bandymų stotys. Tada ūkininkams tikrai būtų nauda.
Šaknys keliauja į fabriką
Pasibaigus rugsėjui, Kėdainių cukraus fabrikas skelbė, kad didžioji dalis cukrinių runkelių dar žaliuoja laukuose, nėra kasami, nes šaknys vis dar intensyviai kaupia cukrų. Tačiau didžiojoje dalyje laukų yra pastebimos lapų ligos. Viena dažniausiai pastebimų – lapų rudmargė (Cercospora beticola).
Daugumoje cukrinių runkelių laukų ši liga yra pažeidusi tik dalį lapų, tačiau kai kuriuose laukuose pažeista didžioji dalis cukrinių runkelių lapų. Ketvirtosios gamybos savaitės duomenimis, į fabriką atvežtų runkelių švarumas siekė 92,8 proc., o vidutinis runkelių cukringumas buvo šoktelėjęs iki 16,84 proc. Kai rugsėjo mėn. cukringumas siekė 16,06–16,34 proc., o švarumas – 91,8–93,2 proc.
Šaltinis: valstietis.lt, Rima Kazakevičienė, 2025-10-27
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
