Žemės ūkio naujienos: 2026-09-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Viceministrė: savaitės pabaigoje turėtų būti aiškesnė audros žala ūkiams
Prieš daugiau nei dvi savaites visoje Lietuvoje siautusiai audrai pridarius didelių nuostolių ūkininkams ir dėl to Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, žemės ūkio viceministrė sako, kad audros padaryta žala ūkiams bus aiškesnė savaitės pabaigoje, kai savivaldybės pateiks informaciją ministerijai. „Paprašėme savivaldybių informaciją apie ūkininkų kreipimusis pateikti iki rugsėjo 11 dienos, tai iki šios savaitės pabaigos tikimės turėti gerokai aiškesnį žalos masto vaizdą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete kalbėjo Genovaitė Benulienė.
„Šiuo metu pirmiausia turime tiksliai įsivertinti žalos mastą. Kai gausime ir įvertinsime iš visų savivaldybių duomenis, tada bus sprendžiama dėl kreipimosi į Europos Komisiją dėl papildomos paramos“, – pridūrė ji.
Ministras Kęstutis Mažeika aiškino, kad rugsėjo 11 dienos terminas leistų anksčiau gauti Europos Sąjungos paramą nukentėjusiems ūkininkams.
„Kodėl tas laikas yra rugsėjo 11 diena? Tai yra svarbu tam, kad galėtume dar šiemet kreiptis dėl pagalbos ūkininkams, kad spėtume į rudeninį EK krepšelio skirstymą pagalbos lėšų, – komiteto posėdyje sakė K. Mažeika. – Kitu atveju mūsų kreipimasis būtų tik pavasarį ir nusitemptų viskas į rudenį (2027 metų – BNS).“
Ministro atstovas Justas Jaskonis BNS teigė, kad kreipusis į EK iki spalio kompensacijos už patirtą žalą galėtų pasiekti ūkininkus anksčiausiai kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Ūkininkų atstovams komiteto posėdyje kėlus klausimą, kokie nuostoliai ir išlaidos bus kompensuoti, komiteto pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad ūkininkai turėtų pateikti visas išlaidas ir nuostolius, kuriuos patyrė dėl audros padarinių.
„Turi būti pateiktos visos išlaidos, jeigu jos yra. O kiek bus galima kompensuoti, yra kitas klausimas“, – posėdyje teigė B. Ropė.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas pabrėžė, kad dėl audros dalis pasėlių vis dar yra po vandeniu.
„Vakarų Lietuva arba Šiaurės Lietuva susidūrė su dideliais krituliais ir šioje vietoje labai didelė dalis pasėlių yra po vandeniu ir dabar dar tebėra po vandeniu. Derliaus nuėmimas yra ne tai, kad sudėtingas, bet praktiškai neįmanomas ir neaišku, ar bus įmanomas“, – posėdyje sakė A. Vanagas.
K. Mažeikos siūlymu Vyriausybė rugpjūčio 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją valstybės lygiu, tai leidžia efektyviau koordinuoti pagalbos priemones ir netaikyti paramos mažinimo ar kitų sankcijų už įsipareigojimus, kurių dėl ekstremalių aplinkybių ūkininkai negalėjo įvykdyti.
Anot ministro, ekstremalios situacijos paskelbimas atvėrė galimybę Lietuvai kreiptis europinės paramos.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2026-09-09
VMVT paėmė dar du neaiškios paskirties grūdų siuntų iš Rusijos mėginius
Žemės ūkio ministrui nurodžius tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per Lietuvą gabenamų ne tik pašarinių, bet ir maistinių grūdų kilmę, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia paėmusi dar du grūdų siuntų, atvykusių geležinkeliu iš Kaliningrado srities, mėginius. Kaip BNS teigė VMVT atstovė Aistė Prielgauskaitė, mėginiai trečiadienį buvo paimti Klaipėdos uoste muitinės prižiūrimuose sandėliuose.
„Siuntos buvo atvykusios iš Rusijos teritorijos, paimti du mėginiai, nes buvo atvežtas didelis kiekis grūdų. Analogiška situacija kaip ir imant ankstesnius mėginius – dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta paskirtis, tai maistui ar pašarams skirti grūdai“, – BNS trečiadienį sakė A. Prielgauskaitė.
„Mėginiai yra perduoti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui Lietuvoje, kuris spręs, į kurią šalį siųsti mėginius“, – pridūrė ji.
Anot jos, dar nėra aišku, kurioje užsienio laboratorijoje – Prancūzijos ar Vokietijos – bus tikrinama jų kilmė.
„Sieną kertantis subjektas mums turi pateikti dokumentus, muitinė juos vertina, tuomet mes vertiname, ir kai krovinį persikrauna, nes tai jis padaro muitinės sandėlyje, iš ten fiziškai imami mėginiai“, – sakė VMVT atstovė.
BNS rašė, jog VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio tris mėginius ir užsienio laboratorijose tikrins jų kilmę. Anot A. Prielgauskaitės, tyrimai bus atliekami Vokietijos laboratorijoje, o jų rezultatai vertinami Jungtinėje Karalystėje.
Pasak A. Prielgauskaitės, įtariama, jog jų kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose – tai yra jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos.
Pasak VMVT, pašarinių grūdų iš Rusijos, Baltarusijos ir kitų nepatikimų šalių siuntų nuo 2024 metų į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą nebuvo atvykę.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika antradienį pareiškė, jog kol atliekami pirmieji tyrimai ir laukiama jų rezultatų, kroviniai nestabdomi, todėl norima keisti tvarką ir grūdų mėginius imti ne Klaipėdos uoste, o pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija.
Savo ruožtu uosto vadovas Algis Latakas BNS teigė, kad mėginius imti pasienyje būtų patogiausia, tačiau tai „yra praktiškai neįmanoma“.
Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, o ūkininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.
Dėl pernykščių gamtos stichijų nukentėję ūkininkai sulauks 860 tūkst. eurų valstybės pagalbos
Vyriausybė, siekdama sušvelninti praėjusių metų nepalankių gamtinių sąlygų padarinius žemės ūkiui, nutarė iš valstybės rezervo skirti 860 073 eurus. Šios lėšos bus išmokėtos kaip nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektams, patyrusiems nuostolių dėl stichinių meteorologinių reiškinių. Parama skirta iš dalies atlyginti nuostolius, kilusius dėl pavasarinių šalnų, kuomet šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, taip pat dėl ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio ekstremaliąją padėtį.
„Labai svarbu, kad kompensacijos kuo greičiau pasiektų ūkininkus, susidūrusius su dideliais finansiniais sunkumais dėl gamtos negandų“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Valstybės rezervo lėšos bus pervestos šių rajonų savivaldybėms:
-Alytaus – 12 493 Eur (dėl šalnų); Anykščių – 49 636 Eur, iš kurių 11 693 Eur skirti už šalnų padarytą žalą, o 37 943 Eur – už nuostolius dėl ilgo lietingo laikotarpio; Biržų – 293 713 Eur (dėl liūčių); Joniškio – 78 186 Eur (dėl liūčių); Kelmės – 9 634 Eur (dėl liūčių); Kėdainių – 34 144 Eur (dėl liūčių); Klaipėdos – 27 435 Eur (dėl liūčių); Kretingos – 110 866 Eur (dėl liūčių); Pakruojo – 36 529 Eur (dėl liūčių); Šilalės – 8 213 Eur (dėl liūčių); Šilutės – 183 556 Eur (dėl liūčių); Telšių – 15 668 Eur (dėl liūčių).
Žemės ūkio ministerija primena, kad nuostolių fiksavimas yra labai svarbus – žemdirbiai, nukentėję nuo šių metų audros, privalo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybes. Jos visą informaciją apie patirtus nuostolius ministerijai turi pateikti iki rugsėjo 11 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-09
Žemės ūkyje – mažiau administracinės naštos, stipresni ūkiai ir daugiau Lietuvoje sukuriamos vertės
Patvirtintame Lietuvos Respublikos XXI Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyti konkretūs darbai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Jais siekiama mažinti administracinę naštą ūkininkams, stiprinti ūkių atsparumą, skatinti lietuviško maisto gamybą ir didinti Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę. „Mūsų tikslas – kad valstybės sprendimai būtų jaučiami kasdienėje ūkininkų veikloje, leistų jiems matyti perspektyvą dirbti, investuoti ir kurti savo ateitį Lietuvoje“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Mažiau administracinės naštos ūkininkams
Vienas iš prioritetų – administracinės naštos mažinimas žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės bei kaimo plėtros srityse. Iki 2028 metų siekiama ją sumažinti 30 proc.
Tam bus paprastinami paramos ir priežiūros procesai, peržiūrimi pertekliniai reikalavimai ir ieškoma sprendimų, kurie leistų ūkininkams daugiau laiko skirti pagrindinei veiklai, o ne administracinėms procedūroms.
Kartu siekiama, kad paramos ir kontrolės sistemos būtų aiškesnės ir patogesnės pareiškėjams, o valstybės institucijų taikomi reikalavimai – proporcingi ir pagrįsti.
Daugiau Lietuvoje užauginto ir pagaminto maisto
Svarbi žemės ūkio politikos kryptis – stiprinti Lietuvos maisto grandinę ir didinti vietos produkcijos dalį.
Numatoma toliau plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines. Jų dalį viešuosiuose pirkimuose siekiama padidinti iki 20 proc. Taip būtų sudaroma daugiau galimybių Lietuvos ūkininkams ir maisto gamintojams tiekti savo produkciją vartotojams, o viešajam sektoriui – rinktis vietos gamintojų produkciją.
Taip pat bus skatinama ūkininkų kooperacija, žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba.
Didesnis ūkių atsparumas klimato rizikoms
Žemės ūkio sektoriaus atsparumas vis labiau priklauso nuo gebėjimo prisitaikyti prie nepalankių gamtinių sąlygų ir klimato kaitos.
Todėl numatoma sudaryti daugiau galimybių ūkininkams investuoti į priemones, padedančias apsisaugoti nuo nepalankių klimato reiškinių. Taip pat numatomas draudimo įmokų kompensavimas, padedantis ūkiams geriau valdyti su gamtinėmis rizikomis susijusius nuostolius.
Parama jaunimui ir ūkių perėmimui
Ne mažiau svarbi ir ūkių kartų kaita. Siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams perimti šeimos ūkius, investuoti į jų modernizavimą ir kurti ilgalaikę veiklos perspektyvą kaime.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti konkretūs darbai ir pamatuojami rodikliai iki 2028 metų. Šių darbų įgyvendinimas prisidės prie Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir atsparumo didinimo.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-09
Išankstinius avansus šią savaitę bus gavę 96 proc. paramos gavėjų
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), pradėjusi net dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai mokėti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti avansus, toliau operatyviai perveda šias išmokas paramos gavėjams. Planuojama, kad šią savaitę avansinės išmokos bus išmokėtos dar daugiau nei 4 tūkst. paramos gavėjų, taigi jas iš viso bus gavę beveik 99 tūkst. paramos gavėjų – tai sudaro 96 proc. klientų. Išmokėta suma sieks daugiau kaip 155 mln. Eur.
Avansinės išmokos operatyviai mokamos ir gyvulininkystės ūkiams – avansai išmokėti beveik 21 tūkst. paramos gavėjų, tai sudaro beveik 91 proc. visų gyvulius laikančių ūkių.
Pažymėtina, kad įtaką paramos išmokėjimui daro ne tik atitiktis paramos skyrimo reikalavimams, kurių rezultatai rodomi ALNSIS. Mokėjimų terminą lemia taip pat ir reikiamų dokumentų pateikimas laiku (pvz., žemės ūkio naudmenų valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai), kiti reikalavimai, kurių įvykdymo terminas dar nėra pasibaigęs, o pareiškėjas dar nėra įvykdęs numatytų įsipareigojimų.
Avansinių išmokų mokėjimas bus tęsiamas iki pat lapkričio 30 d. Pareiškėjai, operatyviai pašalinę nustatytus neatitikimus ar pateikę trūkstamą informaciją, bus neatidėliojant įtraukiami į artimiausius mokėjimo etapus.
Daugiau informacijos apie išankstinių avansų mokėjimo etapus, atitiktį reikalavimams ir mokėjimus galite rasti straipsnyje https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/del-isankstiniu-avansu-mokejimo-etapai-atitiktis-reikalavimams-mokejimai-8UR/.
