Žemės ūkio naujienos: 2026-09-09. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Latakas: iš Rusijos ir Baltarusijos gabenamų grūdų kilmės tikrinimas mažins jų krovą
Žemės ūkio ministrui nurodžius tikrinti iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitu per Lietuvą gabenamų maistinių grūdų kilmę, Klaipėdos jūrų uosto vadovas sako, kad tai mažins jų krovą ir eksporto per Klaipėdos uostą patrauklumą. Kęstučiui Mažeikai siekiant, kad grūdų mėginiai būtų imami ne Klaipėdos uosto teritorijoje, bet pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, Algis Latakas sako, jog tai yra neįmanoma.
Jo teigimu, tokios papildomos procedūros kelia klausimą, ar tokia tiekimo grandinė apskritai yra ekonomiškai patraukli.
„Vienareikšmiškai bet kokia papildoma procedūra, jeigu ji turi savo įtaką laikui arba turi savo įtaką kainai, bet kokiu atveju tada šito produkto siuntėjas, jo pardavėjas arba tas pirkėjas ir visa kita grandinė turi vertinti, ar apsimoka tada veikti tokioje grandinėje, kuri užima tiek laiko ir kainuoja atitinkamą kainą“, – teigė uosto vadovas.
„Įvedus tikrinimą (maistinių grūdų kilmės – BNS), tai iš tikrųjų taip“, – sakė jis paklaustas, ar tikrinimas iš esmės mažins maistinių grūdų krovos patrauklumą per Klaipėdos uostą.
Kaip rašė BNS, K. Mažeika antradienį pareiškė, jog kol atliekami pirmieji tyrimai ir laukiama jų rezultatų, kroviniai nestabdomi, todėl norima keisti tvarką ir grūdų mėginius imti ne Klaipėdos uoste, o pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija.
Savo ruožtu uosto vadovas A. Latakas teigia, kad mėginius imti pasienyje būtų patogiausia, tačiau tai „yra praktiškai neįmanoma“.
„Turi stabdyti traukinius, traukiniai, vagonai ir visa kita kainuoja, tai daryti jau atvežtam tokiam kroviniui uoste taip pat yra gan sudėtinga, nes jie turėtų būti neiškraunami, o laikomi tuose vagonuose, kol bus patikrinimai padaryti“, – aiškino jis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė Aistė Prielgauskaitė BNS aiškino, jog patikros procesas pradedamas pasienyje, kai vežėjas muitinei pateikia visus dokumentus, tačiau fiziniai grūdų mėginiai gali būti įmami tik atvykus į krovinio iškrovimo vietą.
Pasak A. Latako, nors iki šiol galiojusi tvarka įpareigojo tikrinti pašarinių grūdų kilmę, tačiau jie negabenami per Klaipėdos uostą: „Visi (grūdai – BNS) yra maistiniai, o maistiniai grūdai nepapuola po jų kilmės tikrinimo failu, tai jie iš tikrųjų ir nėra tikrinami (iki šiol nebuvo tikrinami – BNS).“
Anot uosto vadovo, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta apie 50 tūkst. maistinių grūdų, visi jie atgabenti iš Kaliningrado srities, ne iš žemyninės Rusijos, ir tai, jo žodžiais, „suminština“ riziką, kad į Lietuvą vežami galbūt okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pagrobti grūdai.
„Jeigu grūdai būtų vežami iš žemyninės Rusijos, tai turbūt tada rizika (dėl vogtų iš Ukrainos grūdų – BNS) būtų žymiai didesnė, nes niekas negali žinoti, iš kur, kas ir kaip buvo į tuos vagonus pakrauta. Kai yra vežama iš Kaliningrado srities, tai yra žymiai mažesnė rizika, bet teoriškai vertinant visada visko gali būti“, – teigė A. Latakas.
Anot jo, sprendimai pažabojant rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzitą priklausys nuo bendro susitarimo tarp visų Baltijos valstybių: „Aš negalėčiau pasakyti, kokios galimybės yra vienašališkai kažkuriai vienai iš Europos šalių įvesti kažkokias naujas taisykles šitų tranzitinių grūdų tikrinimui, bet, ko gero, susitarus šalys ir priimtų tam tikrą sprendimą.“
BNS rašė, jog VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijose tikrins jų kilmę. Anot tarnybos atstovės A. Prielgauskaitės, tyrimai bus atliekami Vokietijos laboratorijoje, o jų rezultatai vertinami Jungtinėje Karalystėje.
K. Mažeikos atstovas Justas Jaskonis BNS teigė, jog Vyriausybė dar turės spręsti dėl šių tyrimų apmokėjimo – kol kas juos apmoka VMVT, o Vyriausybei pritarus, kad būtų tikrinama maistinių grūdų kilmė, už juos mokės krovinių užsakovai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad tai yra bendra Baltijos šalių problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad jei rusiškų grūdų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar ES lygiu.
Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, o ūkininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.
Šaltinis: Dominykas Biržietis, Evelina Paškovskytė, BNSl, rt.lt, 2026-09-09
Pernai nukentėjusiems nuo šalnų ir liūčių siūloma skirti dar 860 tūkst. eurų
Nuo praėjusių metų šalnų ir liūčių nukentėjusiems ūkininkams Finansų ministerija siūlo iš valstybės rezervo skirti dar 860 tūkst. eurų kompensacijų. Dėl to trečiadienį spręs Vyriausybė. Anot ministerijos, siūloma patirtą žalą, dėl kurios pernai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, kompensuoti tokia pat dalimi, kaip ir anksčiau – 22 proc. žalos dydžio.
Dėl šalnos 12,5 tūkst. eurų būtų skirta Alytaus, o 11,7 tūkst. – Anykščių savivaldybėms. Tuo metu dėl liūčių Anykščiams numatoma 37,9 tūkst., Biržų – 293,7 tūkst., Joniškio – 78,2 tūkst., Kelmės – 9,6 tūkst., Kėdainių – 34,1 tūkst., Klaipėdos rajono – 27,4 tūkst., Kretingos – 110,9 tūkst., Pakruojo – 36,5 tūkst., Šilalės – 8,2 tūkst., Šilutės – 183,6 tūkst., Telšių – 15,7 tūkst. eurų.
Vasarį iš valstybės rezervo dėl liūčių ir šalnų žalos buvo skirta 40,9 tūkst. eurų, o balandžio pabaigoje – dar 320,5 tūkst. eurų.
Skelbta, kad Lietuvoje pernai buvo nustatyta 4 818 hektarų šalnų pažeistų vaiskrūmių ir uogynų plotų, dar 9 116 hektarų – kitų žemės ūkio augalų ir pasėlių. Dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo 17,6 tūkst. hektarų augalų ir pasėlių plotų.
Vyriausybė šiemet balandžio 1-ąją atšaukė pernai pavasarį ir vasarą dėl šalnų ir ilgo lietaus padarinių žemės ūkiui paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-09
Estijos „Infortar“ perka „Litagrą“
Estijos investicijų bendrovė „Infortar“ perka Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“ – įgyvendinus sandorį „Infortar“ taps didžiausia pieno gamintoja Baltijos šalyse, skelbia įmonė. Antrinė „Infortar“ įmonė įsigis 100 proc. „Litagros“ akcijų iš bendrovės įkūrėjo Gintaro Kateivos, Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ ir Adomo Grigaičio, antradienį pranešė įmonės. Sandoris bus užbaigtas gavus institucijų leidimus ir įvykdžius kitas numatytas sąlygas. Sandorio vertė neskelbiama.
„Infortar“ vykdomasis direktorius Marttis Talgre (Martis Talgrė) pranešime teigė, kad šis sandoris – viena didžiausių Estijos užsienio investicijų į Lietuvos žemės ūkį.
„Istoriškai Estija ir Lietuva buvo žemės ūkio šalys. Mūsų geografinė platuma ir klimatas ypač tinkami pieno gamybai, mūsų karvių primilžis yra didžiausias Europoje, o ūkiai – moderniausi. Pienas yra svarbiausias mūsų gamtos išteklius, o didinant jo gamybą jis galėtų tapti svarbiu eksporto produktu ir padėti mums sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose“, – pranešime teigė „Infortar“ vadovas Ainas Hanschmidtas (Ainas Hanšmitas).
„Invalda INVL“, kuri yra „Litagros“ akcininkė nuo 2011 metų, teigia, kad sandoris patvirtina sukurtą bendrovės vertę ir sėkmingai užbaigia investavimo ciklą.
Baigus sandorį grupės ūkiuose iš viso bus laikoma 16,6 tūkst. gyvulių, metinė pieno gamyba pasieks 93 tūkst. tonų, o bendras dirbamos žemės plotas išaugs iki 23 tūkst. hektarų. Nauja veiklos kryptimi taps paukštininkystė, įskaitant kalakutų ir broilerių ūkius.
Dabartinė „Litagros“ vadovų komanda ir toliau valdys bendrovės veiklą, o „Infortar“ neplanuoja jokių reikšmingų jos pokyčių, teigiama pranešime.
Registrų centro duomenimis, G. Kateiva dabar turi 48,9 proc., „Invalda INVL“ netiesiogiai valdo 48,81 proc., o A. Grigaitis – apie 2,3 proc. įmonės akcijų.
1991 metais įkurta „Litagra“ užsiima pienininkyste, augalininkyste, paukštininkyste, pašarų gamyba bei kita su žemės ūkiu susijusia veikla. Grupėje yra bendrovės „Joniškio grūdai“, „Litagros“ žemės ūkio centras, Estijos įmonė „Agrohold Estonia“ ir kitos – iš viso 34 įmonės.
2025 metų grupės konsoliduotos pajamos siekė 69 mln. eurų ir buvo 26,1 proc. didesnės nei užpernai (54,7 mln. eurų), ji uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 2,5 karto daugiau (3,4 mln. eurų), rodo įmonės ataskaita.
Grupės konsoliduotas pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 14,5 mln. eurų, teigiama pranešime.
Grupė dirba iš viso 10,5 tūkst. hektarų žemės, joje yra beveik 400 darbuotojų.
„Infortar“ veikia septyniose šalyse. Pagrindinės jos veiklos sritys yra jūrų transportas, energetika ir nekilnojamasis turtas – joje yra 107 bendrovės, įskaitant tris asocijuotas ir dvi pastarųjų antrines įmones. Be asocijuotų bendrovių „Infortar“ dirba 6,9 tūkst. žmonių.
Praėjusiais metais „Infortar“ įsigijo vieną didžiausių pieno gamintojų Estijoje „Estonia Farms“, o 2024 metais – „Halinga Farms“. Jų ūkiuose laikoma 8,3 tūkst. melžiamų karvių ir prieauglio, o per dieną juose pagaminama iki 160 tonų pieno. Grupės antrinės bendrovės valdo daugiau kaip 13 tūkst. hektarų žemės.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-08
Budrys: jei rusiškų grūdų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių
Lietuvai ir Latvijai siekiant neleisti rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per jų uostus, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad jei jų krova augtų, reikėtų imtis griežtesnių priemonių siekiant tai pažaboti nacionaliniu, regioniniu ar Europos Sąjungos (ES) lygiu.„Mes nematome Lietuvos uoste jokių pasikeitimų dėl krovos (rusiškų grūdų krovos augimo šiemet, palyginti su pernai – BNS), suprantame, kad dabar tas sezonas, pats krovos metas artėja.
„Šią dieną vyksta konsultacijos, kokios tos priemonės galėtų būti ir jeigu matysime, kad skaičiai yra augantys – aš kalbu tiek apie Rusijos grūdų krovą, tiek apie riziką, kad gali būti tarp jų ir vogtų (iš Ukrainos – BNS) grūdų – žinoma, kad reikės imtis ir griežtesnių priemonių“, – pridūrė jis.
Paviešinus informaciją apie galimą okupuotose Ukrainos teritorijose Rusijos pagrobtų grūdų tranzitą per Lietuvą ir Baltijos šalis, K. Budrys sako, kad šiuo metu nėra požymių, kad Lietuvos įmonės yra „įsitraukusios į tokias eksporto schemas“.
„Dalis grūdų yra pavogti iš okupuotų (Ukrainos – BNS) teritorijų ir jie jokiais būdais neturėtų būti legalizuoti rinkose, o tuo labiau jokia forma kirsti Europos Sąjungos teritorijos ar atsidurti Europos Sąjungoje“, – teigė K. Budrys.
Pasak ministro, priemonės galėtų būti susijusios „tiek su galimais muitais, ką ES yra svarsčiusi kitoms prekių kategorijoms, tiek su prieiga prie pačių uostų.“
Kaip rašė BNS, Latvijos vyriausybei planuojant įvesti 300 proc. importo muitą grūdų kroviniams iš Rusijos ir Baltarusijos bei jų apdorojimui, Lietuvos žemės ūkio ministras sako, kad toks tarifas negali būti taikomas tranzitiniams grūdams pagal ES reglamentą.
Tačiau, anot K. Budrio, daug svarbiau yra padėti Ukrainai eksportuoti jos grūdus.
„Noriu pabrėžti šitoje temoje, kad mums daug svarbesnis yra klausimas – tai nereiškia, kad mes tai ignoruojam jokiais būdais – padėti Ukrainai eksportuoti jos grūdus, neprarasti derliaus. Žinome, kad Rusija taip pat atakuoja ir laivus, ir uostus, kurie užsiima krova“, – Vilniuje sakė ministras.
Kaip rašė BNS, premjeras Mindaugas Sinkevičius antradienį pareiškė, kad tai yra bendra Baltijos šalių problema, todėl su Latvija jau tariamasi dėl bendros atsakomosios reakcijos.
K. Mažeika pirmadienį nurodė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) nedelsiant pradėti visų iš šių šalių tranzitu gabenamų grūdų – ne tik pašarinių, bet ir maistinių – kilmės tyrimus. VMVT uoste praėjusią savaitę jau paėmė vieno grūdų krovinio mėginius ir užsienio laboratorijoje tikrins jų kilmę.
Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė antradienį paragino ieškoti sprendimo, kad Rusija neišnaudotų Lietuvos ir kitų ES šalių Baltijos jūros uostų grūdų eksportui.
Problema iškilo grūdininkams neseniai pareiškus, kad iš Kaliningrado srities tranzitu per Baltijos šalių uostus eksportuojamus rusiškus grūdus siūloma gabenti gerokai pigiau nei lietuviškus, todėl pastarieji stovi sandėliuose, o ūkininkai prašo valdžios uždaryti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.
Budrys: siūloma Baltarusijos piliečiams riboti NT įsigijimą prie strategiškai svarbių objektų
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad siūloma riboti galimybes Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą (NT), esantį šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų, įrenginių ir karinių teritorijų. Pasak ministro, taip siekiama mažinti galimas grėsmes tokių objektų veiklai ir funkcionavimui.
„Vyriausybė tarp institucijų, tarp ministerijų šį klausimą svarstė, ir bendras sutarimas buvo, kad reikia riboti tokio nekilnojamojo turto įsigijimą, kuris būtų šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ir įrenginių, šalia karinių teritorijų, kad nesukeltų papildomų rizikų veikloms, kurios tenai vykdomos, ar funkcionavimui tų objektų“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Ministras priminė, kad Rusijos piliečiams nekilnojamojo turto įsigijimo ribojimai jau yra taikomi. Tuo metu Baltarusijos piliečiams siūloma nustatyti ribojimus turtui, esančiam šalia nacionaliniam saugumui reikšmingų objektų.
„Rusijos piliečiams jau dabar taikomas yra ribojimas įsigyti nekilnojamąjį turtą, Baltarusijos piliečiams siūloma taikyti būtent šitą apimtį, tai yra dėl turtų, kurie yra šalia tokių objektų“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Anot K. Budrio, papildomų ribojimų klausimas buvo svarstomas Vyriausybėje po to, kai pavasarį priimant Ribojamųjų priemonių įstatymą Seimas pavedė ministrų kabinetui įvertinti, kokios papildomos priemonės galėtų būti taikomos.
Be to, pasak ministro, siūloma tikslinti ir ribojimus, susijusius su viešųjų renginių organizavimu. K. Budrio teigimu, vertinant asmenų veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ar okupuotose teritorijose turėtų būti atsižvelgiama ne vien į patį dalyvavimo faktą.
„Manome, kad reikia detalizuoti, ne vien tiktai pagal faktą vertinti, kad kažkas koncertavo ar vykdė kitokią meninę veiklą Rusijoje ar Baltarusijoje, ar okupuotose teritorijose, bet taip pat turėtų būti kiti veiksniai: (…) mastas, įtaka, ar yra propagandos siunčiama žinutė“, – kalbėjo K. Budrys.
Pasak jo, šiuos siūlymus taip pat numatoma teikti svarstyti Seimui.
ELTA primena, kad šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, yra sustabdyta teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą šalyje. Išimtis taip pat taikoma tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas įgyjamas paveldėjimo būdu.
Tuo metu Vyriausybei šių metų pavasarį buvo pasiūlyta įvertinti galimybę nustatyti papildomus nekilnojamojo turto įsigijimo ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ir karinių teritorijų.
Šaltinis: lrt.lt, Evelina Paškovskytė, BNS, Jokūbas Šiuipys, ELTA, 2026-09-08
Mokslas ūkyje – stipresnė gyvulininkystė: ES ministrai ieško sprendimų sektoriaus ateičiai
Gyvulininkystės sektoriaus ateitis priklausys ne tik nuo investicijų į ūkius, bet ir nuo to, kaip greitai juose bus pritaikomos mokslo žinios, inovacijos ir skaitmeninės technologijos. Tai akcentuota Dubline vykusiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skirta mokslinių tyrimų ir inovacijų reikšmei stiprinant gyvulininkystės sektoriaus produktyvumą, atsparumą ir gyvūnų gerovę.
„Gyvulininkystės sektoriui tenka vienu metu spręsti ne vieną iššūkį – didinti produktyvumą ir konkurencingumą, užtikrinti gyvūnų gerovę, efektyviau naudoti išteklius, prisitaikyti prie klimato kaitos ir kartu išlikti patraukliam jaunajai kartai. Atsakymų į šiuos klausimus turime ieškoti ne supriešindami produktyvumą ir tvarumą, o pasitelkdami mokslą ir inovacijas“, – sako Lietuvai susitikime atstovavęs žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.
Pasak jo, vien sukurti naują technologiją ar inovatyvų sprendimą nepakanka. Tikroji inovacijos vertė atsiranda tada, kai ji pasiekia ūkį ir tampa kasdienio darbo dalimi.
„Turime sudaryti sąlygas ūkininkams išbandyti naujus sprendimus, juos pritaikyti savo ūkiuose ir gauti reikiamą finansavimą. Ypač svarbu, kad inovacijos būtų prieinamos ne tik didžiausiems ūkiams. Smulkieji ir vidutiniai ūkiai taip pat turi turėti galimybę pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis, robotika, genetinės pažangos ir kitų mokslinių tyrimų rezultatais, kurie gali padėti ūkininkams ne tik didinti gamybos našumą, bet ir anksčiau pastebėti gyvūnų sveikatos problemas, tiksliau valdyti pašarų naudojimą, mažinti nuostolius ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas. Tam būtinos ne tik investicijos, bet ir žinios, konsultacijos, mokymai bei ūkininkų bendradarbiavimas“, – teigia viceministras.
Geresnė gyvūnų sveikata, tinkamesnės laikymo sąlygos, genetiniai sprendimai ir individualiai pritaikytas šėrimas gali prisidėti ir prie didesnio produktyvumo, ir prie efektyvesnio išteklių naudojimo.
R. Taraškevičiaus teigimu, inovacijos taip pat gali tapti svarbiu atsaku į kartų kaitos problemą. Modernus, technologijomis paremtas ūkis gali būti patrauklesnis jauniesiems ūkininkams, o skaitmeniniai sprendimai leidžia dalį fiziškai sudėtingų ir daug laiko reikalaujančių darbų automatizuoti.
Nuo laboratorijos – iki tvarto
Dubline vykusios diskusijos išryškino vieną esminę sąlygą: Europos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumas bus matuojamas ne vien tuo, kiek naujų technologijų sukuriama, bet ir tuo, kaip greitai jos pritaikomos realiuose ūkiuose.
Todėl, siekiant stiprinti sektoriaus atsparumą, svarbu glaudžiau susieti mokslą, verslą, ūkininkus ir politikos formuotojus. Mokslinių tyrimų rezultatai turi tapti praktiniais sprendimais, o ūkininkų patirtis – impulsu naujiems tyrimams ir inovacijoms.
Šios diskusijos Lietuvai ypač aktualios ir artėjant pirmininkavimui ES Tarybai. Nuo kitų metų pradžios Lietuva perims atsakomybę už Tarybos darbų koordinavimą ir šešis mėnesius telks valstybes nares bendriems sprendimams dėl Europos žemės ūkio ateities. Todėl jau dabar svarbu įsiklausyti į kitų šalių patirtį, identifikuoti bendrus iššūkius ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų Europos ūkiams išlikti konkurencingiems, atspariems ir pasirengusiems.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-09
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
