Žemės ūkio naujienos: 2026-09-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tyrimas: lietuviai vertina ūkininkų darbo svarbą, bet yra niuansų
Įsibėgėjant ginčams dėl daugiamečio ES biudžeto, naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai – argumentas pasisakantiems už tolesnę didelę paramą žemės ūkiui. Dauguma Lietuvos gyventojų taip pat palaiko ją, bet patys nėra pasiruošę mokėti daugiau už produktus, jei šie būtų „žalesni“.
Antradienį Briuselyje vyko ES bendrųjų reikalų taryba, kurioje vienas pagrindinių klausimų – 2028–2034 m. ES biudžetas. Šalys narės nesutaria dėl jo dydžio. „Taupiosios“ valstybės, kaip kad Vokietija ar Nyderlandai, siekia mažinti Europos Komisijos pasiūlytą maždaug 2 trln. eurų biudžetą per mažesnį sanglaudos ir Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą. Kitos – nori išlaikyti paramą regionams ir žemės ūkiui, kuri sudaro didžiąją dalį biudžeto. Lietuva – tarp pastarųjų bei toliau siekia, kad ES tiesioginės išmokos žemdirbiams pagaliau būtų suvienodintos (dabar lietuviai gauna apie 80 proc. ES vidurkio).
Taip pat antradienį paskelbta naujausia „Eurobarometro“ apklausa, kuri rodo, kad ES piliečiai vertina žemdirbių darbą – 95 proc. europiečių mano, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbūs Europos ateičiai. 70 proc. sako, kad BŽŪP, apie kurią žino 71 proc. apklaustųjų, atneša naudą ne tik ūkininkams, bet ir visiems ES piliečiams.
Tik 38 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti 10 proc. didesnę kainą už žemės ūkio produktus, kurie paliktų mažesnį anglies dioksido pėdsaką.
„Kalbant apie vartojimo įpročius, maisto kokybė ir kilmė yra svarbiausi veiksniai, į kuriuos atsižvelgia europiečiai“, – sakoma Europos Komisijos pranešime spaudai.
97 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių pritaria, kad žemės ūkis ir kaimo vietovės yra svarbūs Europos ateičiai. Net 90 proc. – daugiausia ES – žino apie BŽŪP ir 83 proc. pritaria, kad ji naudinga ne tik ūkininkams, bet ir visiems kitiems. 32 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ES parama žemės ūkiui yra per maža, 57 proc. – kad užtektina (ES vidurkis atitinkamai – 29 proc. ir 55 proc.).
73 proc. lietuvių (ES vidurkis) taip pat teigia, jog ūkininkai turėtų keisti gamybos būdus, kad labiau prisidėtų prie kovos su klimato kaita, net jei tai sumažintų jų konkurencingumą. Tačiau tik 38 proc. apklaustųjų sutiktų mokėti 10 proc. didesnę kainą už žemės ūkio produktus, kurie paliktų mažesnį anglies dioksido pėdsaką. ES vidurkis – 57 proc.
„Eurobarometro“ apklausa daryta šių metų gegužės 26 d. – birželio 15 d., Lietuvoje apklausti 1 032, ES – 26 456 asmenys.
Latvija skubos tvarka įveda pasienio kontrolę trečiųjų šalių grūdų kroviniams
Latvijos Saeima ketvirtadienį skubos tvarka priėmė pataisas, kuriomis numatyta trečiųjų šalių grūdų krovinių pasienio kontrolė. Pakeitimais numatoma perduoti vyriausybei teisę nustatyti, kokios gyvūnų pašarų siuntos iš trečiųjų šalių turi būti tikrinamos pasienyje, taip pat reikalavimus ir tvarką, pagal kurią Maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka šią kontrolę.
Parlamento spaudos tarnyba skelbia, kad pataisos skirtos užtikrinti, kad per Latvijos teritoriją nebūtų gabenami Ukrainoje pagrobti kroviniai, įskaitant grūdus.
Kaip paaiškino Nacionalinės ekonomikos komisijos pirmininkas Arvilis Ašeradenas, pataisos numato galimybę kontroliuoti pašarų krovinius, įskaitant mėginių ėmimą laboratoriniams tyrimams, siekiant patikrinti jų kilmę. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai kyla įtarimų, kad faktinė krovinio kilmė neatitinka dokumentuose nurodytos kilmės arba gali būti susijusi su Rusijos okupuotomis Ukrainos teritorijomis.
Ministrų kabinetas turės nustatyti, kuriems iš trečiųjų šalių įvežamiems gyvūnų pašarų kroviniams taikoma kontrolė, taip pat parengti reikalavimus ir kontrolės tvarką.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-09-24
Rugsėjo 22 d. startuoja parama švaresnei žemės ūkio technikai: atveriama galimybė įsigyti kooperuojantis
Rugsėjo 22 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skelbia naują kvietimą žemdirbiams, norintiems įsigyti mažiau taršią, antros kartos biodegalais ar elektra varomą žemės ūkio techniką. Šiuo finansavimu siekiama sudaryti sąlygas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas žemės ūkio sektoriuje ir paskatinti tvaresnių technologijų diegimą šalies ūkiuose. Priemonei skiriama 7 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.
Naujovė – galimybė techniką įsigyti jungtinės veiklos pagrindu
Lyginant su ankstesniais kvietimais, šių metų paramos sąlygose numatytas svarbus pokytis – projektas gali būti vykdomas jungtinės veiklos pagrindu. Tai reiškia, kad du ar daugiau ūkininkų gali sudaryti rašytinį susitarimą, pateikti bendrą paraišką ir kartu įsigyti reikiamą antros kartos biodegalais ar elektra varomą žemės ūkio techniką arba savaeigę mašiną.
„Tai – puiki galimybė ūkininkams prisidėti prie taršos Lietuvoje mažinimo ir žalesnės šalies kūrimo. Siekiame suteikti ūkininkams daugiau lankstumo: galimybė techniką įsigyti kooperuojantis leis pasidalinti investicijas ir efektyviau naudoti brangią, mažiau taršią techniką. Tikimės, kad šis sprendimas paskatins daugiau ūkių rinktis pažangesnes technologijas ir kartu prisidėti prie Lietuvos klimato tikslų“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.
Šis sprendimas leis ūkininkams bendrai valdyti įrangą, efektyviau ją panaudoti savo ūkiuose ir pasidalinti finansine našta. Tokiu būdu tvarūs technologiniai sprendimai tampa prieinama ir tiems žemdirbiams, kuriems vieniems įsigyti brangią inovatyvią techniką būtų per didelis finansinis iššūkis.
Inovatyvi technika – žingsnis tvaresnio žemės ūkio link
Žemės ūkio sektorius yra atsakingas už penktadalį Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl šio sektoriaus žalioji transformacija yra viena iš valstybės klimato politikos prioritetų. Inovatyvios, mažiau arba visiškai netaršios žemės ūkio technikos skatinimas yra viena iš priemonių šiems tikslams pasiekti.
„Elektra ir biodegalais varomos žemės ūkio technikos rinka Lietuvoje jau pradeda formuotis, todėl šiame etape valstybės parama tvaresnę žemdirbystę pasirinkusiems ūkininkams yra itin svarbi. Tikimės, kad ji padės priimti drąsesnius sprendimus ir investuoti į ateities technologijas“, – teigia Agnė Markauskienė, APVA Žaliosios transformacijos departamento vadovė.
Finansavimo sąlygos ir reikalavimai įrangai
Teikiama parama galės pasinaudoti pirminę žemės ūkio gamybą vykdantys labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio kooperatyvai, įmonės bei ūkininkai.
Maksimali skiriama paramos suma vienam pareiškėjui ar bendrai paraiškai gali siekti iki 600 tūkst. eurų, kompensuojant iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Numatytas įsigyjamų technikos vienetų skaičius nėra ribojamas.
Finansavimas skiriamas įsigijus naują, Žemės ūkio technikos registre registruojamą įrangą, varomą biodujomis, biometanu arba elektra. Technika turi būti nauja, atitikti bazinę komplektaciją. Dažniausiai įsigyjamos technikos pavyzdžiai: traktoriai, derliaus nuėmimo technika, krautuvai, savaeigiai purkštuvai, šienapjovės, smulkintuvai, srutų skirstytuvai, pašarų dalytuvai, srutvežiai, kita technika, naudojama žemės ūkio produktų gamyboje.
Atkreipiamas dėmesys, kad parama nebus teikiama ne žemės ūkio paskirties mašinoms, pavyzdžiui, sunkiesiems keturračiams, sniego motociklams, sodo žoliapjovėms – traktoriukams, priekaboms, puspriekabėms bei įvairiai miško technikai.
Paraiškos priimamos nuo rugsėjo 22 d. APVIS savitarnos sistemoje, kol pakanka kvietime numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip 12 mėn. nuo kvietimo pradžios.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-09-16
Šių metų grūdų sezonas: gerą derlių lydėjo kokybės iššūkiai
Nepaisant permainingų oro sąlygų, šių metų grūdų sezonas Lietuvos ūkininkams susiklostė gana sėkmingai. Pirminiais vertinimais, bendras javų, rapsų ir ankštinių kultūrų derlius sieks apie 7,7–7,9 mln. tonų, panašiai kaip ir 2025 m. Kviečiai išlieka svarbiausia kultūra – jų derlius gali sudaryti apie 4,9 mln. tonų, o didžioji dalis produkcijos bus eksportuojama.
Nepaisant brangusių trąšų ir kuro, prie pozityvaus sezono vertinimo prisideda ir palankesnės derliaus kainos. Rugpjūčio pabaigoje kviečių supirkimo kainos buvo maždaug 30 proc. aukštesnės nei prieš metus, o Europos biržose gruodžio mėn. kviečių ateities sandoriai rugsėjo pradžioje siekė apie 246 eurus/t. Rapsų kainos tuo pačiu laikotarpiu viršijo 550 eurų/t, o tai yra vienas aukščiausių lygių per pastaruosius dvejus metus.
Kainas palaiko mažesnė pasiūla, rūpesčių kelia derliaus kokybė
Prognozuojama, kad 2026–2027 m. pasaulinis kviečių derlius sudarys apie 817-821 mln. tonų, arba maždaug 3 proc. mažiau nei ankstesnį sezoną. Tuo pačiu pasaulinės grūdų atsargos gali sumažėti apie 4–5 proc., todėl rinkoje išlieka kainų augimą palaikantys veiksniai.
Vis dėlto daliai šalies ūkių didžiausiu iššūkiu tapo ne derliaus kiekis, o jo kokybė. Dėl birželio–liepos mėnesiais vyravusių šiltų ir drėgnų orų, kai kuriuose Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Centrinės Lietuvos regionuose išplito fuzariozė, todėl dalis grūdų buvo perkvalifikuoti į pašarinius dėl padidėjusių fuzariozės pažeidimų ar mikotoksinų kiekio.
Ūkininkams tai reiškia ne derliaus praradimą, o mažesnę jo vertę. Maistiniai kviečiai rinkoje parduodami aukštesne kaina nei pašariniai, todėl kokybės rodikliai tiesiogiai veikia ūkių pajamas. Didžiausią poveikį jaučia mažesni ūkiai, turintys ribotas grūdų džiovinimo, sandėliavimo ir kokybės valdymo galimybes.
Kokia situacija ūkiuose?
Nors 2026 m. rezultatai vertinami teigiamai, neapibrėžtumas dėl kito sezono išlieka. Rudeninė sėja vyksta sudėtingesnėmis sąlygomis dėl lietingų orų, o papildomą spaudimą ūkių pelningumui kelia išaugusios trąšų kainos. Palyginti su 2025 m., azoto trąšų kainos padidėjo apie 26 proc., fosforo trąšų apie 16 proc., o kalio trąšų kainos išliko panašiame lygyje. Kadangi Lietuva išlieka viena intensyviausiai azotines trąšas naudojančių ES šalių, šie pokyčiai daro reikšmingą įtaką grūdų auginimo savikainai.
Nepaisant šių iššūkių, bendras sektoriaus vaizdas išlieka pozityvus. Lietuva ir toliau išlieka viena didžiausių grūdų eksportuotojų regione. Todėl 2026 m. sezoną galima vertinti kaip pakankamai sėkmingą šalies grūdų augintojams: derlius išliko stabilus, kainų aplinka buvo palanki, o sektoriaus finansinė padėtis geresnė nei prieš metus. Vis dėlto artimiausiu metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas ne derliaus kiekiui, o jo kokybės išsaugojimui, sąnaudų kontrolei ir pasirengimui 2027 m. sezonui.
Komentaro autorius – „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas Paulius Liubancas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-09-23
Servituto panaikinimas: ką svarbu žinoti žemės savininkams ir matininkams
Žemės sklypų savininkams ir matininkams praktikoje kyla klausimų, kada gali būti panaikintas žemės sklype nustatytas servitutas ir ar jo galima atsisakyti atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pažymi, kad servituto panaikinimas nėra techninis žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimas ir žemės sklypo kadastriniais matavimais servituto naikinti negalima. Servitutas gali būti panaikintas tik esant Civiliniame kodekse nustatytiems pagrindams ir tik servitutą išregistravus.
Servitutas – tai teisė naudotis kitam asmeniui priklausančiu nekilnojamuoju daiktu arba jo savininko teisių apribojimas, reikalingas tam, kad būtų galima tinkamai naudotis kitu nekilnojamuoju daiktu. Pavyzdžiui, kelio servitutas, suteikiantis teisę per vieną žemės sklypą patekti į kitą.
Servitutas gali būti nustatomas įstatymu, savininkų sandoriu, teismo sprendimu, o įstatymų numatytais atvejais – administraciniu aktu. Administraciniu aktu servitutą nustato NŽT, kai jis yra suprojektuotas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte ir atitinka Žemės įstatyme nustatytas sąlygas.
Pasikeitus žemės sklypo savininkui servitutas savaime neišnyksta, jis ir toliau galioja. Taip pat servitutas paprastai išlieka ir padalijus žemės sklypą.
Nuo 2025 m. kiekvienam žemės sklype nustatomam servitutui yra rengiamas atskiras servituto planas, o servitutų ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
Kadastriniai matavimai servituto nepanaikina
NŽT atkreipia žemės savininkų ir matininkų dėmesį, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra procedūra, kuria galima panaikinti jau nustatytą servitutą. Civiliniame kodekse yra nustatyti konkretūs servituto pasibaigimo pagrindai, todėl vien tai, kad atliekant kadastrinius matavimus patikslinamos sklypo ribos, plotas ar kiti kadastro duomenys, nesudaro pagrindo servitutui išnykti.
Kadastriniais matavimais negalima ir paprasčiausiai „perkelti“ servituto į kitą sklypo vietą. Teisės aktai nenumato jau nustatyto servituto vietos, parametrų ar turinio pakeitimo procedūros. Jeigu servitutas ankstesnėje vietoje tapo nebereikalingas, o teisė naudotis svetimu sklypu reikalinga kitoje vietoje, turi būti sprendžiama dėl esamo servituto panaikinimo ir naujo servituto nustatymo teisės aktų nustatyta tvarka.
Išimtis taikoma, kai gali būti tikslinamas administraciniu aktu nustatyto servituto plotas. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, pasikeitė žemės sklypo plotas, ribos ir dėl to pasikeitė servituto plotas, tačiau kiti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nustatyti servituto parametrai – rūšis, turinys, vieta, plotis, atstumas nuo konkretaus objekto – nepasikeitė.
Kada servitutas gali baigtis?
Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas gali baigtis jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku, žuvus vienam iš šių daiktų, pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei, išnykus servituto būtinumui arba suėjus senaties terminui.
Praktikoje aktualus atvejis yra servituto būtinumo išnykimas. Pavyzdžiui, jeigu pasikeitus aplinkybėms į žemės sklypą jau galima tinkamai patekti kitu keliu ir svetimu sklypu naudotis nebereikia, dėl servituto pabaigos gali susitarti tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkai. Jiems nesusitarus, klausimą sprendžia teismas.
Svarbu ir tai, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas baigiasi, kai jį nustačiusi institucija priima sprendimą servitutą panaikinti. Toks sprendimas turi būti grindžiamas Civilinio kodekso 4.131 – 4.135 straipsniuose nurodytais dokumentais, įrodančiais, kad servitutas tapo neaktualus.
