Žemės ūkio naujienos: 2026-09-29

Iš Maroko į Lietuvą studijuoti atvykęs Youbaa Acharazas gimtinėje gyveno šalia paplūdimio, dirbo banglenčių sporto instruktoriumi. Dabar jis dirba pagalbiniu darbuotoju Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovėje „Berčiūnai“.

„Iš tikrųjų, darbas čia sunkus, nuolat yra ką veikti. Bet aš labai myliu gyvūnus, mėgstu gamtą. Iš pradžių čia tikrai smirdėjo, bet dabar man jau kvepia kaip gėlėmis. Pripratau“, – LRT TELEVIZIJAI teigė Y. Acharazas.

Šiame ūkyje dirba ne tik marokiečiai. Taip pat yra darbuotojų, atvykusių iš Ukrainos, Turkijos, Bangladešo ir Indijos. Pasak bendrovės veterinarijos gydytojo, bene visi jie iki šiol neturėję nieko bendro su gyvulininkyste.

„Vienas sakė: „Mano senelis laikė kupranugarius.“ Aš nežinau, ar čia galima laikyti darbu su gyvūnais, bet taip, pradžioj jie net bijojo karvės. Visų pirma kvapai buvo jiems didžiausias iššūkis, jie dirbo žiemą su tokia dujokauke. Jau karšta, prišalusi ta dujokaukė, o jie vis tiek dirbo“, – sakė veterinarijos gydytojas Artūras Abromaitis.

Bendrovė ėmė ieškoti užsieniečių, kai neberado norinčių dirbti lietuvių.

„Jiems iš karto visko reikia: kada išeiginės, kada atlyginimas, kiek aš uždirbsiu? Iš karto nori daug. Lietuvoj dar yra tai, kad į ūkį, kur smirda, niekas nenori eiti, kultūra tokia. O jei pašnekėtume užsienyje, tai kaip ir garbė, sako, čia sąžiningas darbas“, – kalbėjo A. Abromaitis

Užimtumo tarnybos duomenimis, užsieniečių, dirbančių žemės ūkyje, skaičius auga. Pernai šiame sektoriuje dirbo apie 2 000, šiemet jau virš 5 000 kitų šalių piliečių. Atvykėliai dažniausiai užima tas darbo vietas, į kurias šalies darbdaviai sunkiausiai randa darbuotojų.

„Natūralu, kad kaimiškose seniūnijose žmonių mažėja. Jaunimas išvažiuoja į didmiesčius, lieka didmiesčiuose ir kaime kova dėl darbuotojų yra pati įtempčiausia. Socialinių barjerų yra gana daug. Kai žmogus turi kokių nors priklausomybių, tam tikrų įsipareigojimų, jam nesinori oficialiai įsidarbinti“, – komentavo Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas sako, kad kažkada ir mūsų tautiečiai padėjo kitų šalių ūkiams ten dirbdami. Dabar užsieniečiai mūsų ūkius gelbsti nuo žlugimo. Anot jo, tokių darbuotojų poreikis tik augs. Ūkininkai ragina ieškoti sprendimų, kad užsieniečiams būtų sudarytos galimybės atvykti dirbti į ūkius, ir siūlo didinti kvotas.

„Yra įvairių sprendimo būdų, juos galima pririšti prie ūkio, kad jie, vadinkim, nepabėgtų, neemigruotų kitur, į kitas šalis ir į kitus ūkius. Čia tiesiog reikia imti ir spręsti. Jeigu mes sprendimo būdų greitai nerasime, kiekvienais metais patirsime tiesioginių nuostolių dėl to, kad nėra darbo jėgos“, – sakė Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Adriejavas.

Modernėjant ūkiams, vis dažniau ieškoma kvalifikuotų darbuotojų. Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje atlieka daugiau nei pusė tūkstančio užsieniečių.

Šaltinis: lrt.lt, Vesta Silantjevienė, Dovilė Lisauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-09-28

Investicijos į ūkį – tai ne tik nauja technika ar įranga. Gerai suplanuota investicija pirmiausia turi padėti ūkininkui dirbti efektyviau, mažinti sąnaudas, taupyti laiką ir stiprinti ūkio konkurencingumą. Ši priemonė suteikia galimybę dalį investicijų finansuoti paramos lėšomis, todėl ūkininkai gali greičiau įgyvendinti sprendimus, kuriems vien savo lėšų gali nepakakti. Ypač svarbu, kad parama gali būti skiriama ne tik gamybai, bet ir ūkyje užaugintų produktų perdirbimui – tai leidžia kurti didesnę pridėtinę vertę ir daugiau jos išlaikyti pačiame ūkyje.

Parama – iki 80 tūkst. eurų vienam projektui

Pagal kvietimo sąlygas vienam projektui gali būti skirta iki 80 tūkst. Eur negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės.

Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos pagal šią priemonę kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka nustatytus reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 procentų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Tai reiškia, kad investicijoms į ūkį galima gauti reikšmingą dalį reikalingo finansavimo, o jauniesiems ūkininkams sudaromos palankesnės sąlygos pradėtoms ar planuojamoms investicijoms įgyvendinti.

Daugiausia lėšų – Vidurio ir Vakarų regiono ūkiams

Kvietimui numatytas finansavimas paskirstytas pagal regionus.

Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 Eur.

Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems augalininkystės sektoriams numatyta iki 2 912 380 Eur.

Investicijos – nuo gamybos iki produktų perdirbimo

Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai. Pagal priemonę remiama ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimo, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimo rinkai veikla.

Tai reiškia, kad investicijos gali būti orientuotos ne tik į tai, kaip ūkyje užauginti daugiau ar efektyviau, bet ir į tai, kaip didesnę sukuriamos vertės dalį ūkininkas galėtų išlaikyti savo ūkyje – nuo žaliavos iki galutinio produkto.

Parama taip pat gali būti skiriama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka savo narių ūkiuose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, juos realizuoja arba perdirba ir parduoda iš jų pagamintus maisto ar ne maisto produktus.

Kas gali kreiptis?

Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) savo valdoje pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu bei jų pateikimu rinkai.

Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, vykdantiems nustatytą veiklą su savo narių ūkiuose pagaminta produkcija, reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas.

Paraiškas verta pradėti rengti jau dabar

Paraiškos bus priimamos nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir teikiamos elektroniniu būdu per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą ŽŪMIS.

Žemės ūkio ministerija pabrėžia, kad rengiant projektą svarbu iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais ir atsakingai pasirinkti konsultantus. Nekokybiškai parengta paraiška gali lemti papildomų klaidų, apsunkinti projekto vertinimą ir vėliau – jo įgyvendinimą.

Todėl ūkininkams, planuojantiems investicijas, verta nelaukti paskutinės lapkričio savaitės – įsivertinti projekto poreikius, numatomas išlaidas ir pasirengti paraišką iš anksto.

Išsami informacija apie pareiškėjų įsipareigojimus, tinkamas finansuoti investicijas ir atrankos kriterijus skelbiama Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-09-29

Pareiškėjai gali iki šių metų pabaigos įkelti į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą mėšlo pardavimo (perdavimo) dokumentus ar sutartis dėl srutų išlaistymo, kurie padėtų nustatyti, jog azoto kiekis dirvoje neviršijo 170 kg/ha.

Nustačius, kad per metus patenkantis į dirvą bendrojo azoto kiekis viršija 170 kg/ha, taikomos sankcijos, kurios gali siekti 1–5 proc. išmokų pagal paramos paraišką sumos.

Azoto kiekis, tenkantis vienam dirvos hektarui, yra apskaičiuojamas pagal gyvulių laikytojo valdos kodą, valdoje laikomus sutartinio gyvulio vienetus dalijant iš valdoje deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto ir dauginant iš 100.

NMA primena, jog paramos sąlygų reikalavimų privalo laikytis pareiškėjai, teikiantys paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškas.

Šaltinis: nma.lt, 2026-09-29

„Anksčiau pasėti žieminiai rapsai dabar „sėdi“ vandenyje. Nors jie ir turi tris lapelius, jie – dar pakankamai maži, o patys augalai vystosi lėčiau. Tačiau vėliau pasėti rapsai galėjo išvis nesudygti, nes juos užplakė lietus. Be to, į kai kuriuos laukus fiziškai neįmanoma įvažiuoti su žemės ūkio technika. Labiausiai galėjo nukentėti tie ūkininkai, kurių ūkiams teko daugiausiai kritulių: jie galėjo prarasti dalį pasėlių“, – komentuoja V. Jonušas.

Teks vytis kalendorių

Biržų rajono ūkininkus konsultuojantis Linas Agro regiono agronomas Tomas Rukštelė teigia, kad ir šis regionas nukentėjo nuo kaip niekad gausių liūčių. Pasak jo, žieminiai rapsai pastebimai atsilieka nuo augimo tikslų.

„Dalis ūkių rapsus pasėjo tik pačioje rugsėjo pradžioje – galimybių to padaryti anksčiau nebuvo. Tačiau pasėti vėliau, nors ir išdygę, yra silpni. Šie pasėliai nėra pasiekę tokios būklės, kokia turėtų būti rugsėjo pirmai dekadai. Todėl jiems teks vytis kalendorių“, – teigia T. Rukštelė.

Jis papildo, kad situacijos nepagerina ir vyraujantys orai. „Rugsėjis – gana vėsus, o ir orų prognozės nedžiugina. Jau dabar oro temperatūra naktimis pastebimai nukrenta, tad ūkininkų dienos – kupinos nerimo. Vis dėlto, jei ruduo bus ilgas, o žiema – švelni, viskas su žieminiais rapsais bus gerai.“

Gali prireikti viso priemonių paketo

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusius ūkininkus agronomai skuba nuraminti. Jų teigimu, pasėliams sustiprinti prireiks daugiau pastangų, bet skubėti atsisveikinti su kitų metų derliumi – tikrai neverta.

Anot T. Rukštelės, pirmiausia vertėtų sulaukti palankesnių orų, kurie leistų įvažiuoti į laukus. Paklaustas, kokių priemonių gali prireikti, specialistas įvardija trąšas, mikroelementus ir biostimuliatorius.

„Trąšas ir jose esančias maistines medžiagas žieminiams rapsams reikės atiduoti per lapus. Kadangi turime pakankamai silpnus pasėlius, prireiks ir azotinių trąšų. Savo ruožtu, biostimuliatoriai padės užauginti tvirtas šaknis, pernešant į jas reikalingą deguonį“, – sako agronomas.

Esant vandens pertekliui dirvoje, rapsus užauginti – sunku, bet įmanoma

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vyravę itin gausūs krituliai leido dirvoje susiformuoti ilgalaikiam vandens pertekliui. Kaip paaiškina žemės ūkio ekspertai, žieminiai rapsai yra jautrūs ilgalaikiam vandens pertekliui, taip pat neigiamai reaguoja į dirvos suspaudimą. Teigiama, kad dėl minėtų veiksnių žieminių rapsų lapai tampa mėlyni, neretai išryškėja geltonos dėmės, kurios ilgainiui gali apimti ir visą lapą.

„Taip augalai praneša apie sutrikusį apsirūpinimą maisto medžiagomis. Geltonos dėmės lapuose, mangano stoka išryškėja užmirkusiuose rapsuose, kurie auga šarminėje dirvoje. Tuo metu mėlyni lapai ir augalų kotai yra būdingi sutrikus fosforo patekimui. Tokiais atvejais svarbu ne tik atsižvelgti į lapų anatomiją, bet ir į šaknų būklę. Kaip bebūtų, skilčialapiai neparodo maistinių medžiagų trūkumo, kol neišauga tikri lapeliai“, – komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė G. Pšibišauskienė.

Ruošiant žieminių rapsų apsaugos strategiją, ekspertė pataria nusiteikti keliems skirtingams etapams. Pirmuoju ji įvardija skilčialapių etapą, kurio esmė – sužadinti augalo augimą.
„Skilčialapių fazėje esantys žieminiai rapsai aktyviai vykdo fotosintezę, bet dėl labai mažo lapų ploto negeba įsisavinti reikalingų medžiagų. Šiame tarpsnyje žieminių rapsų pasėliai auga gana sunkiai, nes jie gana ribotai įsisavina maistines medžiagas – net ir per lapus. Todėl dabar geriausia – suminkštinti dirvą ir naudoti augimą sužadinančius preparatus, turinčius amino, huminių rūgščių ir mikroorganizmų. Tai – ypač svarbu, kai dėl gausių kritulių dirvos pluta yra itin suplota“, – sako G. Pšibišauskienė.

Antrojo etapo metu, kai žieminiai rapsai jau turi 1–3 tikruosius lapus, ekspertė pataria aktyviai skatinti pasėlių augimą, didinant tiek lapų skaičių, tiek ir jų plotą. Anot jos, tam praverstų nitratinio azoto turinčios trąšos.

„Tiesa, tręšti juo rekomenduojama tik pirmosiomis rugsėjo dekadomis, nes žieminiai rapsai privalo spėti pasiruošti ir sukaupti pakankamą cukrų kiekį žiemai. Labai svarbu, kad šiuo laikotarpiu augalui būtų atiduotda reikalinga trąšų norma – nuo 30 iki 50 veikliosios medžiagos vienetų hektarui. Norint paskatinti augalų šaknų vystymąsi, cukraus kaupimą ir lapelių augimą, žieminius rapsus verta pamaitinti, fosforu, manganu, kaliu, pasitelkus kombinuotąsias trąšas“, – pataria agrotechnologijų žinovė.

Tręšimas azotu – be jokios rizikos

Rapsų augimui skatinti ypač rekomenduojama rinktis amino rūgščių produktus su skysto azoto trąšomis, skirtomis tręšti per lapus. Šiuos sprendimus jau išbandė nemažai ūkininkų, o rezultatai labai dažnai pranoksta lūkesčius, nes augalai į purškimą sureaguoja nedelsiant.

„Skysto azoto trąšomis praturtinti amino rūgščių produktai turi dviejų formų azotą, todėl dalis azoto suveikia greitai, o kita dalis yra ilgo veikimo. Šie purškimai yra saugūs, nes azotas yra visiškai sunaudojamas augalų augimui ir nėra rizikos dėl augalų peraugimo ar kokybiško pasiruošimo žiemojimui, purškimą darant net spalio mėnesio pirmoje pusėje“, – sako G. Pšibišauskienė.

Ji papildo, kad žieminis rapsas priklauso bastutinių augalų šeimai. Jai priklausantiems augalams labai svarbus yra boras, kuris skatina jaunų augalo dalių augimą.
„Rapsų pasėlių purškimai augimo reguliatoriumi, kai rapsų augalai pasiekia 4–5 tikrųjų lapelių tarpsnį, – tinkamiausias laikas panaudoti kompleksines mikroelementų trąšas. Jos skatina fotosintezę, augalų augimą, cukrų ir sausų medžiagų kaupimą augale, bei užtikrina tinkamą augalų pasiruošimą žiemojimui“, – teigia Linas Agro ekspertė.

Turint silpnus ir streso paveiktus rapsų pasėlius pravartu prisiminti, kad biostimuliatoriai mažina augalų patiriamą stresą ir skatina efektyvesnį maisto medžiagų įsavinimą iš dirvos bei intensyvesnį augalų augimą. Todėl purškiant pasėlius augalų apsaugos produktais, visada reikėtų įvertinti rapsų pasėlių būklę ir matant, kad augalai patirią stresą, panaudoti biostimuliatorius.

Pataria susitelkti į šaknų auginimą

Ne mažiau svarbu, pasak G. Pšibišauskienės, yra ir šaknies vystymosi skatinimas – ypač, kai atsilieka žieminių rapsų vegetacija. Pasak ekspertės, trumpėjančios dienos ir silpstanti saulės spinduliuotė – nepalanku žieminiams rapsams.

„Todėl dabartiniu metu rekomenduojama skatinti šių augalų šaknų augimą. Be abejo, fosforo panaudojimas per lapus skatina šaknies augimą. Tačiau kai pasėliai stipriai atsilieka nuo vegetacijos standartų, rekomenduojama papildomai panaudoti šaknų augimo skatinimo aktyvatorius su polisacharidais“, – teigia G. Pšibišauskienė.

Be azoto, mangano, fosforo, kalio ir biostimuliatorių, agrotechnologijų ekspertė rekomenduoja į darbinius purškiamuosius mišinius įdėti ir sieros oksido. Pasak jos, gausūs lietūs nustumia labai judrią sierą gilyn į dirvą, kurioje mažos žieminių rapsų šaknys negali pasiekti sieros. Pasitelkus produktus augalų tręšimui siera, subalansuotas azoto įsisavinimas palengvina augalų mitybą.

„Galiausiai, trečiajame etape žieminiai rapsai pasiekia rozetės tarpsnį: jų pasėliuose būna ne tik sukontroliuotos piktžolės, pabiros, bet ir išauginta tvirta šaknis bei vešli lapija. Šiame etape rekomeduojama galutinai suformuoti augimo kūgelį augimo reguliatorių–fungicido pagalba, sukontroliuoti ligas bei atlikti tręšimą makroelementais, skatinančiais cukrų kaupimą per lapus. Tam tikslui verta pasitelkti produktus su fosforu, kaliu ir manganu“, – pataria Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.

Šaltinis: linasagro.lt, 2026-09-11

Ūkį įsigijo bendrovė „Agrovis Nord ApS“. Už jos stovi trys verslo partneriai – Johnas Ivanovas, Jakobas Mørkas ir Sørenas Stadilis. Pirkėjai žemės ūkyje nėra naujokai: jie jau valdo kitą maždaug 250 hektarų ūkį, kuriame plėtojama pieno gamyba ir mėsinių galvijų auginimas. Vienas iš naujųjų savininkų anksčiau dirbo dabar įsigytame ūkyje vadovu, todėl investuotojams perkamas verslas buvo gerai pažįstamas.

Į sandorio kainą įėjo ne vien žemė ir nekilnojamasis turtas. Pirkėjams atiteko 147 hektarai žemės, gyvulininkystės bei sandėliavimo pastatai, visas mašinų ir technologinės įrangos parkas bei 580 galvijų banda. Skelbiama, kad vien gyvulių ir technikos vertė sudarė apie 1,2 mln. eurų.

Jeigu visą 6,3 mln. eurų sandorio kainą vien aritmetiškai padalytume iš 147 hektarų, gautume beveik 42,9 tūkst. eurų už hektarą. Tačiau toks skaičiavimas būtų klaidinantis, nes į kainą įtraukti pastatai, gyvuliai, technika ir kita gamybinė infrastruktūra. Lygiai taip pat 6,3 mln. eurų padalijus iš 580 galvijų būtų gaunama beveik 10,9 tūkst. eurų vienam bandos gyvuliui, tačiau tai nėra galvijo kaina – tai tik būdas parodyti, kokio masto kapitalas sutelktas šioje gamybinėje sistemoje.

Sandoris išsiskiria ir tuo, kad pirkėjai neapsiriboja vien naujai įsigytu ūkiu. Jų jau valdomas 250 hektarų ūkis kartu su naujais 147 hektarais reiškia, kad grupės žemės ūkio bazė išauga bent iki 397 hektarų. Investuotojai neslepia ambicijų stiprinti pozicijas ir tapti vienais reikšmingesnių žemės ūkio verslo dalyvių Pietų Jutlandijoje.

Šis sandoris vyksta itin koncentruotame ir produktyviame Danijos pieno sektoriuje. Danijos pienininkystės tarybos duomenimis, 2025 m. šalyje pieną supirkėjams tiekė 2 081 ūkis, buvo laikoma apie 548 tūkst. melžiamų karvių, o bendra pieno gamyba siekė 5,75 mlrd. kilogramų. Tai reiškia, kad vienai melžiamai karvei statistiškai teko apie 10,5 tūkst. kilogramų pieno per metus. Danijos pieno produktų eksporto pajamos tais metais sudarė 31,4 mlrd. kronų.

Šie skaičiai leidžia geriau suprasti ir 580 galvijų ūkio vietą Danijos žemės ūkyje. Pagal 2025 m. sektoriaus rodiklius vienam pieną tiekiančiam Danijos ūkiui vidutiniškai teko apie 263 melžiamos karvės.

Rinkoje galima rasti ir kitokių pavyzdžių. Pietų Jutlandijoje parduodamas modernus ekologinis pieno ūkis su maždaug 170 melžiamų karvių ir prieaugliu, trimis 2020 m. pagamintais „DeLaval“ melžimo robotais bei 240 hektarų naudojamos žemės, iš kurios apie 149 hektarai priklauso ūkiui. Jo prašoma kaina taip pat yra maždaug 6,3 mln. eurų. Tai parodo, kad vien hektarų ar karvių skaičius neatskleidžia pieno ūkio vertės – kainą stipriai lemia pastatų būklė, technologijos, žemės nuosavybės struktūra, gamybos leidimai, bandos vertė ir galimybės plėsti gamybą.

Šaltinis: agrobite.lt, 2026-09-21