Žemės ūkio naujienos: 2026-10-02. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Mažeika siūlo dar labiau griežtinti susijusių asmenų dirbamos žemės pirkimą
Žemės ūkio ministras siūlys maksimaliai sugriežtinti reikalavimus susijusiems asmenims įsigyjant dirbamą žemę.Kęstutis Mažeika siekia nuleisti susietumo kartelę nuo 25 proc. iki 5–10 proc. ar net iki vieno procento. Be to, siekiama, kad tūkstančius hektarų dirbamos žemės jau turinčios ir parduodančios savo akcijas įmonės parduotų ir sklypus, viršijančius 500 hektarų ribą.
„Reikia taisyti šitą elementą, eliminuoti, kad neliktų apėjimo sistemų, schemų dėl tų 500 hektarų ir esminis dalykas yra tai, kad iki pirmo akcininko, iki vienos akcijos, kaip dabar yra 25 proc. susietumas, – 5 proc. yra siūlymas ar 10 proc., bet, manome, kad tai yra iki vieno procento“, – LRT RADIJUI teigė K. Mažeika.
Dabar bendras susijusių asmenų įsigyjamos dirbamos žemės plotas negali viršyti 500 hektarų. Jeigu tas pats asmuo turi daugiau kaip 25 proc. akcijų keliose skirtingose įmonėse, visos šios įmonės yra laikomos susijusiomis, jų plotai sumuojami kartu. Todėl žemė paskirstoma per kelias įmones ir taip apeinamas 500 ha ribojimas.
K. Mažeika teigė, kad artimiausiu metu bus pateiktos pataisos, sugriežtinančios žemės pirkimą ir konsolidaciją.
„Iki perleidimo (akcijų – BNS) proceso jiems būtų apribojimas dasipirkinėti žemės, plėsti tą koncentraciją. Jau vieną tikslą pasiektume, o per eilę metų, jeigu bus politinė valia, tokiu perdavimo atveju jie turėtų tą žemę parduoti rinkos kaina ir tiesiog turėti tas, kuris paveldi ar perka, ne daugiau kaip 500 ha, ką ir nustato įstatymas“, – aiškino K. Mažeika.
Stambiems ūkiams ir toliau plečiantis K. Mažeika teigė tam nepritariantis: „Manau, kad labai bloga tendencija.“
„Ne tai kad stambieji stambėja mažųjų sąskaita, kad kažkaip pritraukia jų žemes, konsoliduoja, bet dabar turime atvejį, kai jau stambieji tarpusavyje jungiasi į dar didesnius koncernus, tai čia turbūt yra didžiausia grėsmė“, – tvirtino K. Mažeika.
Ministras paminėjo „Litagros“, valdančios 13 tūkst. ha, pardavimo atvejį: „Šiandien kalba apie tai, kad nuperka estai, galbūt rytoj – kažkokia Panamoje įsikūrusi įmonė, o galiausiai už tos įmonės stovi gal net šalies agresorės investuotojas.“
BNS rašė, kad Estijos investicijų bendrovė „Infortar“ ketina įsigyti Lietuvos žemės ūkio verslo grupę „Litagra“.
K. Mažeikos teigimu, dabar Lietuvoje veikia apie 130 tūkst. mažų ir stambių žemės ūkio produkcijos auginimo ir perdirbimo ūkių.
Žemės ūkio ministras siūlo akcizo lengvatą tik maisto grandinėje dalyvaujančiam verslui
Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika siūlo mažinti dyzelino akcizą ne visiems vartotojams, o tik maisto gamybos grandinėje dalyvaujančiam verslui, įskaitant žemės ūkį. Kaip ketvirtadienį LRT radijui teigė K. Mažeika, Lietuvoje lengvata turėtų būti tokia, kad degalai nebūtų brangesni negu kaimyninėse šalyse: „Matome, 30–40 centų kaimyninėse šalyse yra pigesni degalai.“
Pasak jo, sprendimas dėl degalų kainų turėtų būti nutaikytas į tuos, kuriems degalai yra būtina gamybos sąnauda – žemės ūkiui, pavyzdžiui, pienininkystei, ar maisto produkcijos transportavimui.
„Turėtų būti galbūt nutaikyta ne į visuotinį kažkokį mažinimą…“, – ketvirtadienį LRT RADIJUI teigė K. Mažeika.
Ministro teigimu, nelogiška mažinti akcizą ir subsidijuoti degalus tiems, kurie juos naudoja pramogoms, nes visų pirma reikia padėti ten, kur degalų kaina tiesiogiai didina gamybos kaštus ir galiausiai atsispindi maisto kainoje.
„Girdime turbūt tą kainą, kiek tai kainuotų (valstybės biudžetui akcizo mažinimas – BNS). Tuos degalus pilsis ir tie, kurie dirba darbus – žemę, vežioja krovinius, maistą vežioja, ir tie, kurie pramogauja“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, lengvata galėtų pasinaudoti gaminantys sektoriai, paslaugų teikėjai: „Išskirti tik ūkininkus būtų nesąžininga šioje vietoje, nes tai yra svarbu visiems, kurie naudoja degalus – ir maisto išvežiojimui, ir paslaugų sektoriui. Žemės (žemės ūkio sektoriui – BNS) – taip pat.“
„Turbūt tai diskusijos klausimas. Ir ta lengvata turėtų koreliuoti su mūsų kaimyninių šalių priemonėmis“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat pabrėžė, kad spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje ūkininkams bus pradėta dalinti 20 mln. eurų parama, skirta kompensuoti gerokai pabrangusius degalus ir trąšas.
Anksčiau ministras yra sakęs, kad ji bus skirstoma pirmiausia mišriems ir vidutiniams ūkininkams, o kiekvienas jų gali tikėtis iki 4,5 tūkst. eurų.
Kaip rašė BNS, Europos Komisija yra sudariusi 540 mln. eurų vertės skubios paramos ūkininkams paketą, o Lietuvos ūkininkų kompensacijoms dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų iš žemės ūkio rezervo skirta 9,788 mln. eurų ES paramos.
Vyriausybė dukart padidino šią paramą – iki beveik 20 mln. eurų.
Estija uždraudė Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitą per savo uostus
Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė uždrausti rusiškos ir baltarusiškos kilmės grūdų tranzitą per Estiją, Rusijai ieškant naujų grūdų eksporto maršrutų, nesusijusių su Juodąja jūra. „Rusija puola Ukrainos uostus ir trukdo Ukrainos grūdams patekti į pasaulinę rinką. Būtų ciniška tuo pačiu metu leisti jai eksportuoti savo grūdus per mūsų uostus. Estija to neleis“, – pabrėžė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
Pasak jo, Estijos pozicija aiški: „Jau rugsėjį sakėme, kad nėra prasmės planuoti Rusijos grūdų gabenimą per Estiją. Dabar mes galutinai užkertame tam kelią, taikydami nacionalinę sankciją. Mes nepadėsime Rusijai sušvelninti karo, kurį ji pati pradėjo, pasekmių“.
Iki šiol Rusijos grūdų tranzitas per Estiją praktiškai nevyko. Tačiau Rusija ieško naujų eksporto maršrutų, ir auga susidomėjimas Estijos uostais. Šis draudimas užtikrina, kad Estija netaps nauju Rusijos grūdų tranzito maršrutu.
„Bendradarbiaujame su Latvija ir Lietuva, kad užtikrintume, jog Rusijos grūdų tranzitas nevyktų per Baltijos valstybių uostus. Baltijos valstybės negali leisti, kad per mūsų uostus būtų remiama Rusijos karo ekonomika“, – pabrėžė M. Tsahkna.
2024 metais Europos Sąjunga įvedė muitus Rusijos ir Baltarusijos grūdų produktams, kad sustabdytų jų importą į ES. Tačiau šie muitai nevisiškai užkerta kelią grūdų tranzitui per Europos Sąjungą į trečiąsias šalis.
Estijos valdžios naujausias sprendimas įsigalios kitą dieną po jo paskelbimo valstybiniame leidinyje „Riigi Teataja“ („Valstybės žiniose“).
Šaltinis: lrt.lt, 2026-10-01
Naujovė: NMA statistinius duomenis pradeda teikti interaktyviu būdu
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda teikti statistinius duomenis nauja interaktyvia forma. Naujas statistikos pateikimo būdas leidžia vartotojams ne tik peržiūrėti duomenis, bet ir juos filtruoti, analizuoti pagal pasirinktus kriterijus bei matyti nuolat atnaujinamą informaciją. Pirmąja tokio tipo ataskaita jau gali pasinaudoti vietos veiklos grupės (VVG), teikusios projektus pagal priemonę „Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)“.
Esminis šio sprendimo pranašumas – ataskaitoje pateikiama informacija nėra statinė. Duomenys atsinaujina automatiškai, todėl aktualiausia ir naujausia statistika pasiekiama visuomet.
Interaktyvia forma pateikiami statistiniai duomenys leidžia vienoje vietoje patogiai analizuoti skirtingus duomenų pjūvius, stebėti finansavimo ir vietos projektų skaičių pagal vietos plėtros strategijas bei pasirinkti aktualius duomenis pagal konkrečius kriterijus.
Duomenys, pateikiami naujojoje VVG ataskaitoje
NMA pateiktoje ataskaitoje naudotojai gali patogiai ir interaktyviai analizuoti svarbiausius VVG veiklos bei finansavimo duomenis:
-paramai gauti pateiktų ir patvirtintų paraiškų statistiką;
-paramos lėšų išmokėjimo bei panaudojimo dinamiką;
-projektų pažangą pagal atskirus regionus ir teritorijas;
-detalią statistiką pagal konkrečias veiklos sritis bei priemones.
Šis naujas statistikos pateikimas, nurodžius patvirtintų projektų paraiškos gavimo datą, pareiškėjo tipą, sutarties pasirašymo datą, veiklos sritį ar pasirinktą VVG, suteikia galimybę lengvai surasti aktualią informaciją apie projektus.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-09-30
Kviečiame teikti paraiškas pagal SP priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“
Spalio 1 d. – lapkričio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Kvietimui skirta bendra paramos suma: 1 149 946 Eur paramos lėšų (iš jų sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 392 173 Eur).
Paramos dydis vienam paramos gavėjui ir intensyvumas
Paramos intensyvumas pagal intervencinę priemonę – 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas).
Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 10 000 Eur be PVM, kai parama skiriama tvoroms ir elektros padavimo bei palaikymo įrenginiui įsigyti ir įsirengti, ir 12 000 Eur be PVM, kai parama skiriama tvoroms bei elektros tiekimo ir palaikymo įrenginiui įsigyti ir įsirengti, taip pat aviganių veislės šunims įsigyti, kuriems nustatytas fiksuotasis įkainis:
a) vienam Podhalės aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM;
b) vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.
Finansuojamos:
-vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo) įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo) įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-mobilaus tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (apsauga nuo prasikasimo netaikoma) įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-stacionaraus, neelektrinio tinklinio aptvaro ir jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo) įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-stacionaraus, neelektrinio tinklinio aptvaro su elektrine juosta / viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo) įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ui) ir (arba) jo (-ų) dalių įsigijimo ir įsirengimo išlaidos;
-iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos;
-gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:
-užsiima žemės ūkio veikla;
-įregistravę žemės ūkio valdą;
-turi avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.
Taip pat fiziniai asmenys, kurie yra ne jaunesni nei 18 metų amžiaus.
Svarbiausi įgyvendinimo taisyklių pakeitimai
Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio ministro įsakymu buvo patvirtinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo taisyklių pakeitimai.
Pakeistose taisyklėse nurodyta, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų. Pareiškėjas su paraiška privalo pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje laikomi taisyklių 9 punkte nurodyti Ūkinių gyvūnų registro informacinėje sistemoje registruoti ūkiniai gyvūnai, pažymą, patvirtinančią, kad nuo 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui nebuvo skirta kompensacija už paraiškoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencijos priemonių (specialių tvorų, elektrinių piemenų ir pan.) įsigijimą ir įrengimą pagal savivaldybės institucijos patvirtintą kompensavimo / finansinės paramos teikimo tvarkos aprašą.
Pakeistose taisyklėse taip pat atnaujinta informacija apie paramos teikimą toms investicijoms, kurios įgyvendinamos savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Lazdijų r., Molėtų r., Vilniaus r.;
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Anykščių r., Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.;
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Jonavos r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r., Zarasų r.“
Taisyklės taip pat papildytos punktu, kuriame nurodoma, kad parama neskiriama, jei pareiškėjui, kuris yra fizinis asmuo, ar pareiškėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovui, kitam valdymo ar priežiūros organo nariui, kitam asmeniui, turinčiam teisę atstovauti pareiškėjui ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, asmeniui, turinčiam teisę surašyti ir pasirašyti pareiškėjo finansinės apskaitos dokumentus, per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, turto pasisavinimą, turto iššvaistymą, apgaulingą pareiškimą apie juridinio asmens veiklą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, nusikalstamą bankrotą, teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, prekybą žmonėmis, vaiko pirkimą arba pardavimą.
Paraiškų teikimo tvarka
Paraiška ir pridedami dokumentai gali būti teikiami vienu iš šių būdų:
-naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės svetainės (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“);
-pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, pateikiant paraišką ir skenuotus prašomus dokumentus (PDF formatu).
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos 23.59.59 val.
Kai paraišką teikia įgaliotas asmuo, pareiškėjo suteiktas ir patvirtintas parašu (juridinio asmens atveju vadovo parašu patvirtintas) įgaliojimas (skenuotas PDF formatu) per ŽŪMIS portalą, naudojantis ŽŪMIS pranešimų siuntimo funkcija (ŽUMIS meniu punktas „Pranešimai“), arba pasirašytas kvalifikuotu el. parašu el. paštu paraiskos@nma.lt turi būti pateiktas NMA likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki paraiškų pateikimo termino pabaigos.
