2020 m. sausio–rugsėjo mėn. padidėjo kai kurių pieno gaminių eksportas iš ES* valstybių į trečiąsias šalis**. Europos Komisijos (toliau – EK) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius iš ES* valstybių į trečiąsias šalis** buvo eksportuota 197,52 tūkst. t sviesto – 21,8 proc. daugiau nei pernai sausio–rugsėjo mėn. Jungtinė Karalystė ir JAV importavo didžiausius sviesto kiekius, atitinkamai 33,70 tūkst. t ir 32,83 tūkst. t.
Daugiausia sviesto tarp ES* valstybių eksportavo Airija (iš viso 68,42 tūkst. t). Lietuva minėtu laikotarpiu į trečiąsias šalis** eksportavo 4,18 tūkst. t sviesto – 4,6 karto daugiau nei 2019 m. sausio–rugsėjo mėn., daugiausia – į Saudo Arabiją (iš viso 3,4 tūkst. t). EK prognozuoja, kad 2020 m. sviesto eksportas bus apie 10,0 proc. didesnis nei 2019 m., o 2021 m. – dar padidės apie 5,0 proc.
Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2019 m. sausio–rugsėjo mėn., nenugriebto pieno miltelių (toliau –NPM) eksportas iš ES* valstybių į trečiąsias šalis** padidėjo 13,2 proc. (iki 267,39 tūkst. t). Pagrindinės NPM importo šalys buvo Omanas ir Alžyras, kurios importavo atitinkamai 37,98 tūkst. t ir 34,23 tūkst. t NPM. Tarp ES* valstybių daugiausia NPM eksportavo Olandija (iš viso 81,57 tūkst. t) ir Belgija (iš viso 37,61 tūkst. t). EK prognozuoja, kad šiemet NPM eksportas išliks panašus kaip ir 2019 m., o 2021 m. – turėtų sumažėti apie 2,0 proc.
2020 m. sausio–rugsėjo mėn. ES* sūrių eksportas padidėjo 3,5 proc. (iki 985,81 tūkst. t). Daugiausia sūrių ES* valstybės eksportavo į Jungtinę Karalystę (iš viso 312,19 tūkst. t) ir Japoniją (iš viso 98,08 tūkst. t). Vokietija ir Olandija, didžiausios ES sūrių eksportuotojos, į trečiąsias šalis** eksportavo atitinkamai 162,38 tūkst. t ir 141,20 tūkst. t sūrių. Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2019 m. sausio–rugsėjo mėn., Lietuvos sūrių eksportas į trečiąsias šalis** padidėjo 11,30 proc. (iki 11,20 tūkst. t). Daugiausia sūrių Lietuva eksportavo į JAV (iš viso 3,32 tūkst. t).
Analizuojamu laikotarpiu nugriebto pieno miltelių (toliau – LPM) eksportas iš ES* valstybių į trečiąsias šalis** siekė 647,14 tūkst. t ir buvo apie 12,9 proc. mažesnis nei praėjusių metų sausio–rugsėjo mėn. Pagrindinės LPM importo šalys buvo Alžyras ir Kinija, kurios importavo atitinkamai 99,55 tūkst. t ir 91,65 tūkst. t LPM. Daugiausia LPM į trečiąsias šalis** eksportavo Prancūzija (iš viso 121,41 tūkst. t) ir Belgija (iš viso 118,12 tūkst. t). Lietuva analizuojamu laikotarpiu eksportavo 13,38 tūkst. t LPM, daugiausia į Alžyrą (iš viso 3,40 tūkst. t) ir Kazachstaną (iš viso 2,03 tūkst. t). Palyginti su 2019 m. sausio–rugsėjo mėn., Lietuvos LPM eksportas į trečiąsias šalis** sumažėjo 16,4 proc. EK prognozuoja, kad 2020 m. LPM eksportas bus apie 10,0 proc. mažesnis nei 2019 m, o 2021 m. – tikėtina, kad augs 5,0 proc.
*Neįtraukiami Jungtinės Karalystės duomenys.
** 2020 m. sausio–rugsėjo mėn. trečiųjų šalių duomenyse Jungtinės Karalystės duomenys pateikti be rugsėjo mėn. duomenų.
Leidinio “Agro RINKA” informacija, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
