Žemės ūkio naujienos: 2025-10-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palionis: EK sumažinus finansavimą Lietuvos žemės ūkiui, gali trūkti apie 2 mlrd. eurų
Europos Komisijai (EK) ateinančio laikotarpio bendrijos biudžete Lietuvos žemės ūkiui rezervavus 20 proc. mažiau lėšų nei anksčiau, šaliai gali trūkti apie 2 mlrd. eurų, sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Anot jo, nors tikėtina, jog rezervuota suma nepadidės, papildomą finansavimą tikimasi gauti per kitas europines finansines priemones.
Rugsėjį Komisija biudžete Lietuvos žemės ūkiui nusprendė rezervuoti apie 4,39 mlrd. eurų.
„Mes paskaičiavome, kad bent jau pasiekti tą minimalų lygį ir pasiekti konvergenciją, išlaikyti tą pačią Kaimo plėtros programą, kuri buvo šitame laikotarpyje, bendroje sumoje reikėtų apie 6,2–6,5 mlrd. eurų“, – „Delfi“ laidoje šią savaitę teigė A. Palionis.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas, kaimo plėtros priemones – investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas.
A. Palionio teigimu, tikėtina, kad Komisija Lietuvos žemės ūkio finansavimui daugiau lėšų negu numatyta šiuo metu neskirs.
„Manau, kad kiek jau tokie kontaktai yra buvę ir su Europos Komisija, ir su komisaru, kad tas, suapvalinus, 4 mlrd. eurų vokas nepadidės“, – teigė jis.
„Akcentuojama yra į Europos Sąjungos saugumą, akcentuojama, kad mes dar papildomai lėšų gauname kaip rytinė valstybė, kaip pasieny su Rusija, Baltarusija, kur irgi atskiras finansavimas, į kurį galėtų pretenduoti žemės ūkis“, – pridūrė ministras.
Anot jo, atlikus preliminarius skaičiavimus paaiškėjo, jog vien 2027-ųjų metų tiesioginių išmokų išlaikymui ateinančiam finansiniam laikotarpiui bus išleista apie 4,28 mlrd. eurų.
„Tai, viso labo, lieka tik 100 mln. su trupučiu antram ramsčiui. Trylika milijonų kasmet“, – teigė ministras.
Anot A. Palionio, papildomam finansavimui Lietuva lėšų gali gauti iš europinio Sanglaudos fondo, kurio šaliai skiriamas lėšas valdo Finansų ministerija, tačiau galima suma dar nežinoma.
„Kiek iš Europos Komisijos žinome, kad ir konvergencijai pasiekti yra numatyti pinigai. Kokie pinigai, dar kol kas tik patys spėliojame ir bandome skaičiuoti. Ir pats skaičiavau praeitą savaitę, bet kadangi dar su Finansų ministerija nešnekėjome, tai savo įtarimų, kokie ten pinigai, nenoriu pasakyti“, – teigė ministras.
Vis tik, A. Palionio manymu, yra galimybių rasti išeitį, kad Lietuvos žemės ūkis finansiškai nenukentėtų.
„Pirmas pojūtis yra liūdnas, gąsdinantis, bet, aš manau, derybose mes surasime tą supratimą ir žemės ūkio sektorius nenukentės“, – tikino ministras.
Kaip rugsėjį pranešė ministerija, visoms ES šalims narėms iš viso EK 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
Šaltinis: lrt.lt, 2025-10-04
Darbą Žemės ūkio ministerijoje tęs du viceministrai
Siekiant sustiprinti ir tęsti darbus svarbiame žemės ūkio sektoriuje, šiandien žemės ūkio ministro Andriaus Palionio komanda pasipildė naujais grįžtančiais nariais. Į viceministrų pareigas vėl grįžta Gediminas Tamašauskis ir Arūnas Jagminas. Ministro patarėjo pareigas pradeda eiti Genadijus Vorobjovas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-10-06
Būti matomam pirkimų sistemoje – nauda ir tiekėjui, ir ūkininkui
Siekdama padėti savo klientams turėti kuo platesnę pasirinkimų galimybę, NMA ragina galimus tiekėjus būti matomiems bei aktyviai teikti siūlymus organizuojamuose pirkimų konkursuose. Rangovui tai galimybė rasti potencialių klientų, o projektų vykdytojams sudaromos sąlygos pasirinkti jam naudingiausią pasiūlymą. Didesnis rangovų ratas neabejotinai užtikrina ir sveiką konkurencingumą bei pirkimų procedūrų skaidrumą.
Sistema skirta tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Norintiems dalyvauti pirkimų procesuose pardavėjams ir pirkėjams tereikia vieną kartą užsiregistruoti. Neprisiregistravę vartotojai turi galimybę matyti visus skelbimus, prenumeruoti ir gauti informaciją apie dominančius skelbimus ar sudominusio skelbimo nuoroda pasidalinti su kitais.
Pirkimų procedūras per NMA pirkimų sistemąprojekto vykdytojas yra įpareigotas atlikti tiems prekių ir paslaugų pirkimams, kurių vertė, įsigyjant prekes ir (arba) paslaugas, yra lygi arba didesnė nei 70 tūkst. Eur be PVM, o įsigyjant darbus – lygi arba didesnė nei 174 tūkst. Eur be PVM.
Taip pat primintina, kad projektų vykdytojai, kurie yra perkančiosios organizacijos, pirkimus turi atlikti per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą bei vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Visa informacija, susijusi su viešaisiais pirkimais, pateikiama Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-06
Tiesioginių išmokų taisyklių pakeitimai: ką svarbu žinoti ūkininkams?
Žemės ūkio ministerija patvirtino tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių pakeitimus. Jie taikomi nuo 2025 m. pateiktoms paraiškoms ir aktualūs tiems ūkininkams, kurie taiko tiesioginės sėjos būdą. Svarbiausias šių metų pokytis – naujovė ir palengvinimas 2025 m. deklaravusiems ūkininkams: šiemet galima pateikti ne tik nuotraukas, bet ir kitus lygiaverčius įrodymus, pagrindžiančius tiesioginę sėją.
Pagrindiniai pakeitimai
Nuotraukų pateikimas per „NMA agro“ programėlę
Jei ūkininkas taiko tiesioginės sėjos būdą, per 10 darbo dienų nuo augalų sudygimo jis privalo pateikti lauko nuotraukas.
Terminas priklauso nuo augalų tipo:
vasariniai augalai – ne vėliau kaip iki birželio 15 d.,
žieminiai augalai – ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d.
Nuotraukose turi būti aiškiai matyti sudygę augalai iš skirtingų lauko vietų.
Pavėlavimo pasekmės
Pavėluotai pateiktos nuotraukos priimamos iki:
birželio 30 d. (vasariniams augalams),
lapkričio 30 d. (žieminiams augalams).
Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną parama mažinama 1 proc.
Po šių datų nuotraukos nebepriimamos, nebent vėlavimą lėmė nenugalimos aplinkybės (force majeure).
Papildomi įrodymai – naujovė ir palengvinimas 2025 m. deklaravusiems ūkininkams
Šiemet ūkininkams suteikiamas papildomas būdas pagrįsti tiesioginės sėjos taikymą. Be nuotraukų galima pateikti ir kitus lygiaverčius įrodymus:
tiesioginės sėjos įrangos turėjimo dokumentus arba
paslaugos pirkimo ir apmokėjimo dokumentus (pridėjus įrodymą, kad paslaugos teikėjas turi reikiamą įrangą).
Tai palengvinimas, suteikiantis daugiau lankstumo ir mažinantis administracinę naštą ūkininkams. Šie dokumentai priimami iki 2025 m. lapkričio 15 d. el. paštu dokumentai@nma.lt.
Su žemės ūkio ministro įsakymu galite susipažinti TAR svetainėje (Nr. 3D-499, 2025-10-02).
Šaltinis: zudc, 2025-10-04
G. Kvietkauskas: agrosektorius palaiko A. Palionį, bet nerimauja, ar jis bus savarankiškas ministras
Šalies žemės ūkio bendruomenė apgailestauja dėl to, kad profesionalu vadintas Ignas Hofmanas turėjo nutraukti savo darbus ministerijoje. Pasak ūkininko ir įmonės „East West Agro“ įkūrėjo Gedimino Kvietkausko, bendruomenė pasitiki naujai paskirtu ministru Andriumi Palioniu, vis dėlto nerimauja, ar jam pavyks veikti nepriklausomai nuo politinių įtakų, ypač – nuo „Nemuno aušros“.
„Liūdna, kad netenkame tikro bendruomenės lyderio, bet vilties suteikia tai, kad ministerijos vairą perima ne atsitiktinis žmogus, o profesionalas, galintis tęsti pradėtus darbus“, – interviu Eltai sakė G. Kvietkauskas.
Kaip vertinate buvusį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną?
Aš jį vertinčiau kaip vieną geresnių žemės ūkio ministrų Lietuvos istorijoje. Visų pirma todėl, kad jis yra profesionalas, jis buvo žemės ūkio bendruomenės lyderis ne vienerius metus. Iš pradžių kilo klausimų, kaip I. Hofmanui pavyks išlaikyti balansą tarp profesinio ir politinio lauko, bet, manau, kad jis susitvarkė labai gerai.
Teisybės dėlei reikėtų pridėti, kad anksčiau trumpam atėjęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius palikdamas pareigas iš tiesų padėjo gerus pamatus visam sektoriui – supaprastino ūkininkams skiriamas paramas ir išsaugojo sektoriaus pinigus, kurie būtų sudegę šių metų liepą kaip nepanaudotos lėšos. I. Hofmanas labai sklandžiai pratęsė K. Starkevičiaus liniją.
Kiek suprantu ir kiek girdžiu, I. Hofmanas niekada nebuvo Remigijaus Žemaitaičio ministras, ko gero, dėl to ir yra keičiamas. Nes kam keisti gerai dirbantį žmogų?
Visoje Europoje ūkininkų padėtis yra labai prasta ir tai tęsiasi jau trejus metus. Ūkių pajėgumas investuoti yra stipriai kritęs, kai kurios gamyklos Europoje vis dar dirba ne visu pajėgumu, o praėjusiais metais kai kurios gamyklos pusei metų buvo sustabdžiusios savo veiklą. Vadinasi, rinka yra stipriai kritusi ir atsigavimo ženklų dar nėra.
Vis dėlto šiais metais Lietuvos žemės ūkio rinka yra stipriai atsigavusi. Tikrai turime būti dėkingi Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), kad europinio masto sunkmečiu buvo sugebėta rasti paramos priemonių, padėjusių ūkiams investuoti ir gerinti savo darbo našumą. Todėl I. Hofmaną, kaip žemės ūkio ministrą, vertinu puikiai.
Sakote, kad jau trejus metus Europos ūkininkų situacija prasta, tačiau Lietuvai sekasi geriau. Kokią įtaką tam turėjo politiniai sprendimai?
Kalbėdamas apie prastą situaciją kalbu apie ūkių pajėgumus investuoti. 2022 metai buvo labai stiprūs visam agrosektoriui, tai iš dalies lėmė ir pokovidinis atsigavimas. Paradoksalu, tačiau net ir Rusijos karas Ukrainoje kažkokiu būdu stimuliavo ūkių norą investuoti pinigus. Tuo pat metu labai brango žemės ūkiui reikalinga technika – per 2022 m. ji pabrango vidutiniškai apie 30 proc.
2023–2024 m. mėgstu vadinti rinkos pagiriomis. Tuo metu Europos ir pasaulio gamintojai ignoravo rinkos dinamiką, laikė aukštas kainas, o kai susigaudė, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės nebegali tiek sumokėti, pradėjo leisti kainas, rinka sustojo.
Visos Europos tikrai nelepino nei derlius, nei oras, ypač šiais metais. Prie šios aplinkybės pridėkime žemą grūdų supirkimo kainą, prastą kokybę. Susumavus visa tai, ūkių investicinis pajėgumas krinta.
Tačiau Lietuvoje, esant tokioms sąlygoms, rinką stimuliavo politiniai instrumentai.
Grįžkime prie politikos. Jūsų pastebėjimu, kaip ūkininkų bendruomenė vertina naujai ateinantį ministrą Andrių Palionį?
Be abejo, nieko nenudžiugino I. Hofmano atstatydinimas, nes viskas veikė gerai. Kita vertus, šiame kontekste nenuliūdino tai, kad žemės ūkio ministru skiriamas ne visiškai naujas žmogus – A. Palionis yra iš I. Hofmano komandos, jis jau yra ėjęs ministro pareigas ir gerai supranta žemės ūkio sektoriaus situaciją.
Liūdna, kad nebus I. Hofmano, nes jis buvo tikras ūkininkų bendruomenės lyderis ir sąžiningai atstovavo žemės ūkio sektoriui, bet būtų daug liūdniau, jei dabar gautume „iš debesų“ paimtą ministrą. A. Palioniui ūkininkų bendruomenės palaikymą aš matau.
Paskutinieji du ministrai – K. Starkevičius ir I. Hofmanas – tikrai stipriai dirbo dėl biurokratijos mažinimo žemės ūkyje. Tikiuosi, kad A. Palionis tęs šiuos darbus, taip pat tikiuosi, kad naujasis ministras nėra stipriai priklausomas nuo „Nemuno aušros“ ir galės veikti savarankiškai. Mano nuomone, A. Palionis buvo tikrai neblogas viceministras, viliuosi, kad jis tęs I. Hofmano pradėtą liniją ir darbus.
Kaip ir minėjote, A. Palionis, nors trumpai, bet jau yra buvęs žemės ūkio ministru. Kaip prisimenate tą laikotarpį?
Agrosektorius prisimena pozityvų pokytį, kai Giedrių Surplį pakeitęs A. Palionis pirmiausia surengė apskritojo stalo diskusiją su visais agrosektoriaus atstovais – ūkininkais, technikos pardavėjais, žemės ūkio asociacijomis ir kitais agrosektoriaus dalyviais. Iki tol tai buvo labai reta praktika, kad ministerija kalbėtųsi ne fragmentiškai su atskirais žemės ūkio sektoriaus dalyviais, o su visais kartu.
Taip pat 2025 m. A. Palionis, kaip žemės ūkio viceministras, dėjo dideles pastangas, kad Europos Sąjungos (ES) pinigai nenukeliautų atgal į Briuselį, o būtų teisingai paskirstyti Lietuvos žemės ūkiui. 2025 m. Lietuvos žemės ūkyje buvo kritiniai, nes per pastarąjį ES paramos periodą buvo priimta daug neefektyvių paramos priemonių, kurios nebuvo įgyvendintos, todėl ES pinigų įsisavinimas buvo itin svarbus.
Jūsų nuomone, kokie turėtų būti pirmieji naujai paskirto ministro darbai? Ar šiuo metu yra kokių nors degančių klausimų?
Liepsnojančių laužų nėra. Yra daug temų, kurios yra ilgalaikės ir kurios turi būti išspręstos, tačiau šiuo metu nėra konfliktų tarp ūkininkų bendruomenės ir valdžios. Svarbiausia, kad ministerija išlaikytų dialogą su žemės ūkio sektoriaus atstovais ir kad nepamirštume, jog ŽŪM nėra Aplinkos apsaugos ministerija.
Kalbant apie Aplinkos ministeriją – naujasis ministras A. Palionis sako norintis miškų ūkį iš Aplinkos ministerijos perkelti į ŽŪM lauką. Kaip vertintumėte tokį sprendimą?
Man atrodo, kad tai būtų logiška, nes miškų ūkis irgi yra ūkis – jame sodinama, kertama, atsodinama. Niekas nenori miškų naikinimo, visi nori efektyvaus auginimo ir atstatymo, todėl ŽŪM, ko gero, turi daugiausia kompetencijų šioje vietoje. Aš palaikyčiau tokį žingsnį.
Jūsų nuomone, ar Lietuvos žemės ūkio politika turi aiškią kryptį?
Tai yra fundamentali problema. Dar anksčiau tuometis Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis bandė inicijuoti nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės žemės ūkio politikos, tačiau galiu pasakyti, kad iki dabar žemės ūkis Lietuvoje vis dar neturi strateginės krypties. Kartais aklai vykdomi ES žaliojo kurso reikalavimai, o su besikeičiančiomis partijomis keičiasi prioritetai, žemės ūkio politika, su kiekviena kadencija žemės ūkis turi naują kryptį.
Beje, Lietuva Europos kontekste išsiskiria ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis – ištinka šalnos, sausros, krušos ir liūtys. Nepaisant to, bendrasis ES žemės ūkio reglamentas yra pakankamai suabsoliutintas visoms Europos valstybėms ir visoms gamtinėms juostoms bei klimatinėms sąlygoms – kartais mes gauname tokias taisykles, kurios visiškai neatitinka mūsų realybės.
Bendros žemės ūkio politikos aš nematau, jos nėra. Galbūt jei būtų laikomasi linijos, kad ministerijoje dirba žemės ūkio sektoriaus profesionalai, laikui bėgant tai išsispręstų, bet mes užlipame ant to paties grėblio, kai vyksta nauji rinkimai ir tada gauname, ką gauname.
Žemės ūkio sektorius ir žemės ūkio atstovai yra priklausomi ne tik nuo gamtos sąlygų ir ES paramos, bet ir nuo politikos, o tokiomis sąlygomis dirbti tikrai sunku.
Klimato kaita – viena dažniausių šiuo metu aptariamų temų. Kokių iššūkių kyla šalies ūkininkams dėl besikeičiančių klimatinių sąlygų?
Turime būti budrūs ir pasimokyti iš kiekvienų metų. Pavyzdžiui, šiemet nuo pavasario iki rugpjūčio mėnesio buvo labai neramu, nes vasara buvo šalta, javapjūtė vėlavo rekordiškai ilgai – tris savaites, dėl to komplikavosi derliaus nuėmimas, kadangi vienu metu reikėjo nuimti ir žieminį rapsą, ir žieminį kvietį, jau buvo subrendusios vasarinės kultūros, tuo pačiu metu prasidėjo ir žieminių pasėlių sėja. Šalies ūkininkus santykinai išgelbėjo rugpjūtis, kurio metu nebuvo daug kritulių.
Dar neturiu tikslių skaičių, bet panašu, kad šiais metais derliaus kiekis bus vienas didžiausių kada nors turėtų, tačiau jis bus prastos kokybės, o supirkimo kaina – maža. Kita vertus, prastą kokybę ir mažą kainą kompensuoja didesnis derliaus kiekis, todėl situacija nėra tragiška.
Bet yra ir gerų dalykų – šalies ūkininkai mokosi ir tobulėja. Posovietiniame Lietuvos ūkyje būdavo prikuliama vidutiniškai 3,5–4 tonos kviečių ir toks skaičius buvo laikytas normaliu. Šiuolaikiniame ūkyje prikuliama 7–8 tonos, o kai kur – ir 10 tonų, nors anksčiau atrodė, kad tokį kiekį derliaus galima nuimti tik Ukrainos juodžemyje. Taigi matome, kad tobulėja technologijos, ūkininkai mokosi, dėl to didėja derliaus grąža iš vieno hektaro.
Jūsų nuomone, kokie pokyčiai neišvengiami Lietuvos žemės ūkio sektoriuje?
Lietuvoje mes dešimtmečiais atsiliekame nuo perdirbimo. Mes primityviai užauginame grūdą ir jį parduodame, dėl to esame labai priklausomi nuo supirkimo kainų svyravimų, o šiemet supirkimo kainos itin žemos. Žemomis kainomis superkami prastos kokybės grūdai, net jeigu jų prikuliama daugiau, nėra tas pats, kas didelis kiekis prastos kokybės grūdų, superkamų už žemą kainą. Tam, kad būtų prikulta daug tonų, reikalingi didesni technikos ir laiko resursai.
Yra ir dar vienas ydingas dalykas. Daugybę metų ES parama, skirta įsigyti technikai ir ūkiams modernizuoti, didžiąja dalimi buvo skirta labai silpniems ūkiams, labai daug paramos yra nukeliavę lavonams reanimuoti – finansiškai neraštingiems, neveikiantiems ūkiams, kurie gauna paramą, nes atitinka paramos sąlygas, bet vėliau nesugeba vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir susiduria su finansinėmis problemomis, kurios kartais baigiasi ūkio bankrotu.
Parama turėtų būti skirta ekonomikos skatinimui – pirmiausia tiems ūkiams, kurie moka panaudoti gautas lėšas ir kurti pridėtinę vertę. O kalbant apie tai, kaip žemės ūkis gali prisidėti kuriant dar didesnę pridėtinę vertę, mes ir vėl grįžtame prie perdirbimo – šiuo metu tai yra pagrindinė tema.
