Žemės ūkio naujienos: 2025-10-03. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Siekiančiųjų apsaugoti ūkius nuo užkrečiamųjų ligų grėsmės pateiktos paraiškos baigtos vertinti
Informuojame, kad baigtas paraiškų vertinimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo pateiktos 152 paraiškos, kuriose prašoma suma viršija 5 mln. Eur. Teigiamai įvertintos 108 paraiškos, kuriose bendra prašoma suma siekia daugiau kaip 2,5 mln. Eur.
Primintina, kad nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d. vykusiam paraiškų priėmimo etapui buvo skirta 2 642 346 Eur paramos lėšų. Iš jų sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 587 068 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. eurų, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.
NMA apie sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo informuos pareiškėjus nustatyta tvarka.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-10-02
Galima prarasti teisę į žemės sklypo nuomą
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad nuomai suprojektuoto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus) kadastro duomenų byla žemėtvarkos skyriui turi būti pateikta per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Jeigu per šį laikotarpį kadastro duomenų byla nepateikiama, NŽT priima naują sprendimą nenuomoti valstybinės žemės sklypo ir išbraukti asmenį iš patvirtinto sąrašo. Tai reiškia, kad teisė nuomotis suprojektuotą žemės sklypą yra prarandama.
Kadastrinius matavimus atlieka matininkai pagal asmens (užsakovo) ir matininko (vykdytojo) sutartį. Baigus darbus, žemės sklypo kadastro duomenų bylos teikiamos tikrinti Registrų centrui per Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos posistemę „GeoMatininkas“.
Už žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą moka pats asmuo, kuriam sklypas buvo suprojektuotas. Pagal teisės aktus, asmenys savo lėšomis turi sumokėti ne tik už žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės nuomojami žemės sklypai, bet ir už šių žemėtvarkos projektų įgyvendinimo darbus, t.y. suprojektuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylų parengimo darbus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-09-22
NŽT organizuojamuose aukcionuose – ir valstybinės žemės nuoma
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) gauna įvairių klausimų dėl valstybinės žemės nuomos aukcione, todėl dalinamės, kokia tvarka yra išsinuomojama kitos paskirties valstybinę žemę aukcionuose. „Organizuojant valstybinės žemės nuomos aukcionus siekiama ne tik papildyti savivaldybių biudžetus, bet ir garantuoti skaidrumą bei lygias galimybes visiems dalyviams. Šiemet tokių aukcionų surengta per 100“, – sako Gabrielė Valentaitė, NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja.
Sprendimus nuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus aukciono būdu priima ir sutartį sudaro valstybinės žemės sklypo patikėtinis:
-miestų ir miestelių teritorijose sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;
-kai valstybinės žemės sklypo patikėjimo teisė priskirta NŽT, sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas asmuo;
-kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas.
Pasitikrinti kas yra konkretaus vieno ar kito valstybinio žemės sklypo patikėtinis galima Teritorijų planavimo ir statybos vartuose (TPS vartai).
Aukciono organizavimas ir dalyvavimas
Visus valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionus vykdo NŽT elektroniniu būdu – Registrų centro portale www.evarzytynes.lt.
Valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionuose gali dalyvauti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos, kaip numatyta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse.
Kai aukcione nuomojamas sklypas, į kurio nuomą pirmumo teisę turi Žemės reformos įstatyme ir Žemės įstatyme nurodyti asmenims – vykdomi uždarieji aukcionai (skirti tik šiems asmenims). Uždarasis aukcionas įvyksta, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du aukciono dalyviai.
Kitais atvejais rengiami atviri aukcionai, kuriuose gali dalyvauti visi suinteresuoti ir teisę pirkti parduodamą ar išsinuomoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą turintys asmenys.
Aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo aukciono laimėtojas privalo žemės sklypą naudoti pagal nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei aukciono organizatoriaus nustatytas žemės sklypo naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus.
Subnuoma ir nuomos nutraukimas
Nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) duodamas, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį.
Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta:
1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį;
2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka;
3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius.
Žemės nuomos sutartis prieš terminą turi būti nutraukiama:
1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir gavęs įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus;
2) jeigu žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ar būdas, kai tokia galimybė nenumatyta nuomos sutartyje arba jos pakeitime;
3) valstybinės žemės nuomininkas sklype esančius statinius ar įrenginius naudoja ne pagal jų tiesioginę paskirtį ir gavęs įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus.
Aukcionų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 1 dalis, Vyriausybės nutarimai Nr. 260 ir Nr. 261, kuriais yra nustatytos valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos taisyklės bei aukcionų organizavimo taisyklės.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-30
ILTE dovanėlė ūkininkams: daliai jų žada paskolas geresnėmis sąlygomis
Ūkininkų atstovai teigia, kad sektorius dėl prasto sezono susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu ir pasigenda valstybės siūlomų priemonių, kurios padėtų susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Tuo metu nacionalinis plėtros bankas ILTE tikina, kad žemės ūkis yra žemos rizikos sektorius, kuriam svarstoma pradėti siūlyti geresnių sąlygų apyvartines paskolas.
„Džiovinimo įkainiai dideli, o mes negalėjome parduoti nė vienos sausos tonos (grūdų – ELTA), tad už nupirktą produkciją sulaukėme ženkliai mažesnių pajamų. Apyvartinėms lėšoms labai trūkstame pinigų – apie 80 mln. eurų bendrai“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.
Jis tikino, jog šiuo metu sudėtinga rasti, kas suteiktų paskolas apyvartinėms lėšoms su mažesnėmis nei 12 proc. palūkanomis, o Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) numatytose Kaimo plėtros priemonėse siūlomas finansavimas yra pernelyg biurokratiškas ir „ne itin viliojantis“. „Todėl ir nėra tų paraiškų daug pateikta. (…) Tad kreipėmės į ILTE, šį komitetą ir ŽŪM, kad pasiūlytume sukurti paprastesnę priemonę lengvatinėms paskoloms suteikti“, – aiškino A.Vanagas.
„ILTE yra valstybinis bankas, tad šioje vietoje, kai žemdirbiams yra ypač sunku – turi būti sukurti instrumentai, kuriais gali pasinaudoti visi“, – sakė LGAA vadovas. ILTE valdybos narė: apyvartines paskolas svarstysime siūlyti ir ūkininkams Nacionalinio plėtros banko valdybos narė Giedrė Gečiauskienė savo ruožtu teigė girdinti ūkininkų lūkesčius ir tikino, kad kitais metais ILTE galėtų pradėti teikti apyvartines paskolas.
„Žemės ūkio sektorius, vidutiniškai, yra gana žemos rizikos sektorius, tad jis yra vienas iš sektorių, kuriam galėtume sukurti skolinimo instrumentą iš būtent savo balansinės veiklos“, – Seimo KRK posėdyje kalbėjo G.Gečiauskienė. „Kitų metų pirmame pusmetyje jau planuojame turėti apyvartines paskolas. Pirmiausia žiūrime į verslo segmentą, tačiau išgirdusi šios diskusijos problematiką manau, kad mums reikia plėsti savo fokusą ir prijungti žemės ūkio poreikius apyvartinėms paskoloms“, – teigė ILTE valdybos narė.
ELTA primena, kad ILTE, bendradarbiaudama su „Citadele“ banku, smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) teikia iki 100 tūkst. eurų siekiančias mikropaskolas apyvartinėms lėšoms be turto įkeitimo. Paskolos teikiamas pagal priemonę „Portfelinės garantijos 3“, kuri finansuojama valstybės lėšomis. Maksimalus paskolos grąžinimo terminas – 60 mėnesių. Finansavimas prieinamas įmonėms, kurios turi mažiau nei 250 darbuotojų, jų metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų ir arba balanse nurodyto viso turto vertė ne didesnė nei 43 mln. eurų. Šie kriterijai taikomi visos įmonių grupės lygiu.
Šaltinis: lrytas.lt, Vygantas Tuzas, 2025-09-28
K.Marinskas – ūkininkas iš širdies: geriausias jausmas – atiduoti visas jėgas
Daugiau kaip 150 hektarų dirbantis ūkininkas Kintas Marinskas ūkyje sukosi nuo mažens. Baigęs mokyklą išmėgino ir staliaus, ir statybininko duoną, ragavo ir gyvenimo mieste. Vis dėlto, po kelerių metų suprato, kad mieliausia jam darbuotis ūkyje ir nieko nelaukęs grįžo į gimtąjį Biržų rajoną.
„Ūkininkauti mokiausi visų pirma iš šeimos. Aišku, visada pravažiuodamas pažiūrėsi, kaip kaimynai, kaip kitam rajone daro. Taip pat esu dirbęs užsieny – tik dėl to, kad pažiūrėti, kaip ten ūkininkaujama. Aišku, augant ir kitur norėjos nosį įkišti – buvau ir baldžiumi, ir statybininku, grįždavau tik vasaromis tėčiui padėti.
Bet galų gale grįžau pilna koja į ūkį“, – pasakoja K.Marinskas. „Rezultatai šitame darbe pasimato tik kai atiduodi save 100 proc. darbui ir nieko kito negalvoji, tik eini tuo keliu. Nes pribėgom tai daryti nelabai įmanoma. Kartais, aišku, turi ir prakentėti blogesnius laikus. Bet, kaip mes sakom, duonai užteks, o toliau bus geriau“, – sako ūkininkas. Šiuo metu K.Marinsko laukuose nenuimtas tik pupų derlius, kituose – ražiena arba jau pasėti žieminiai rapsai. „Dirbame kartu su tėvuku, daugiausia šeimos nariai. Padeda ir „Linas Agro“ atstovai – jie turi nuostabų vadybininką Tomą, kuris visada pataria iš praktikos, ne pagal knygutę.
Tai čia, manau, ir yra svarbiausia – kai žmogus žmogui žmogus. Taip ir atsiranda ta partnerystė. Bendradarbiaujant man svarbiausia ir yra žmogiškumas – kad nebūtų svarbiau parduoti, bet ir patarti“, – sako K. Marinskas. „Šiuo metu mūsų auginamų pupų veislė yra „Trumpet“, jas pirkome iš „Linas Agro“. Kviečius taip pat auginome iš jų, labai nebloga veislė – LG Nida. Taip pat auginame labai gerą žieminių rapsų veislę „Dominator“ – jos šiemet tiesiog nespėjome nusipirkti, nes labai greit buvo išparduota. Ir taip pat turime vasarinių salyklinių miežių veislę – jie taip pat iš „Linas Agro“, – apie partnerystę su bendrove pasakoja ūkininkas.
Geriausias jausmas – žinoti, kad atidavei visas jėgas
Pasak K.Marinsko, kiekvienas sezonas ir metų laikas ūkyje ypatingas – tiek sėjimas, javų prižiūrėjimas, tiek derliaus nuėmimas. „Smagiausia yra kai sėji, kultūros dygsta, vėliau važiuoji, prižiūri jas. Emocingiausia, kai važiuoji per sausras pro laukus, galiausiai palyja ir matai, kaip tą pačią dieną augalai atsigauna. Tai ūkininkas visada stengiasi daryti kiek išeina, kiek gali iš savęs. O smagiausia ir būna tada, kai gamta prisideda į gerąją pusę. Ir žinai, kad ir pats save 100 proc. atidavei laukams ir nebegalėjai daugiau kur pasistengti.
O linksmiausia, kai dirbam visi kartu, ilgai, padeda tėtis su broliu. Ir nėra, kad kažkas ką kito veikia, miega ar dar ką“, – sako K.Marinskas. „Kad ir šiemet – turėjome tų liūčių, dėl ko labai liūdna, bet visai Lietuvai liūdna. Emociškai būtų sunkiausia, jei kažkodėl tik pas tave vieną taip būtų. Bet šiemet taip išėjo visiems – ir visi klampojom, murkdėmės. Bet visi vieni kitiems padedam ir kažkaip tvarkomės su tuo. Tokie jau metai“, – dalijasi ūkininkas. Poilsio, ypač šiuo metų laiku, K.Marinsko kasdienybėje nedaug. Išmokti pailsėti, pasak jo, ir yra sunkiausia.
„Nes darbų yra visada. Sako kai kas, kad ūkininkai dirba tik vasarą – tai taip tikrai nėra. Gal pas kitus ir yra, bet pas mane tikrai ne. Varai, varai, tada žiūri, kad nebegali atsikelti iš ryto. Ir supranti, kad gal jau reikėtų pailsėti“, – šypteli K.Marinskas. „Čia galima taip pat paminėti „Linas Agro“, kurie kartais išveža ir su ūkininkais pakeliauti. Šiemet buvome Graikijoje. Smagiausia gal ir yra su kito rajono ūkininkais važiuoti, tada pamatai, kaip kitam gale kas, prisirenki pažįstamų. Ir vėliau susitikęs net ir po kelių metų tuos veidus prisimeni“, – teigia ūkininkas.
