Žemės ūkio naujienos: 2023-10-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Patvirtintas ateinančių metų paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo tvarkaraštis
Patvirtintas paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraštis. Siekiantys investuoti į žemės ūkio valdas (finansinės priemonės, tęstinis kvietimas tik paskoloms) paraiškas bus kviečiami teikti dar šiemet – nuo lapkričio 6 d. iki 2024-ųjų kovo 29 d. Panaudojus lengvatinėms paskoloms teikti skirtą paramos sumą, kvietimas bus stabdomas.
Nuo 2024 m. kovo 1 d. iki balandžio 30 d. vyks kvietimas teikti paraiškas pagal KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama smulkiems ūkiams“ ir „Parama smulkiesiems ūkiams (pieninės galvijininkystės sektoriui)“.
Norintys investuoti į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą kitąmet vasario ir kovo mėnesiais bus kviečiami teikti paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Nuo kovo 4 d. iki gegužės 3 d. truks kvietimai teikti paraiškas pagal veiklos sritis „Miško veisimas“ ir „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“.
Į paramą trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu pareiškėjai galės pretenduoti du kartus: kovo-balandžio mėnesiais ir rugsėjį bei spalį.
Siekiantys valdyti savo ūkių rizikas jau nuo naujų metų sausio 2-osios galės kreiptis paramos gyvūnų draudimo įmokoms kompensuoti. Kvietimas teikti paraiškas truks iki 2024-ųjų spalio 31-osios.
Pajamų stabilizavimo priemonė (Rizikų fondai) taip pat startuos išsyk po naujųjų metų ir truks iki kovo 29 d.
Paraiškos pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ bus priimamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis (2024 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo datos bus nustatytos atskirai).
Su žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įsakymu susipažinti „Dėl paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones priėmimo 2024 metais tvarkaraščio patvirtinimo“ galite čia.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2023 10 20
Kviečiame teikti idėjas žemės ūkio našumo ir tvarumo srities projektams
Žemės ūkio ministerija kviečia socialinius-ekonominius partnerius, ūkininkus ir visuomenę teikti Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektines idėjas, kurios, siekiant našumo ir tvarumo žemės ūkyje, padės išspręsti praktines ūkių problemas. Konkrečias ūkių problemas EIP projektu siekiama spręsti taikant žinias ir inovacijas bei plėtojant bendradarbiavimą tarp žemės ūkio, maisto ūkio ar miškų ūkio veikla užsiimančių subjektų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų bei kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių.
Projektinių idėjų teikimas ir atranka yra naujas etapas EIP atrankos procese. Teikiant projektines idėjas didžiausias dėmesys turėtų būti teikiamas temoms, susijusiomis su žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimu, gamybos optimizavimu bei pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu ir kitais išmaniaisiais verslo valdymo sprendiniais, įskaitant netechnologinių inovacijų plėtrą. Taip pat teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui, o taip pat ir reagavimu į rinkos paklausą, įskaitant reagavimą į krizes ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimą.
Atranka vyksta pagal intervencinę priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“.
Kviečiame EIP projektines idėjas pateikti užpildant šią formą. Užpildytas ir elektroniniu parašu pasirašytas formas prašome pateikti iki lapkričio 24 d. Žemės ūkio ministerijai el. paštu: zum@zum.lt.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2023 10 20
Tyrimas atskleidė visuomenės požiūrį į šalies žemdirbius
Daugiau nei pusė (56 proc.) šalies gyventojų palankiai vertina Lietuvos žemdirbius. 48 proc. apklaustųjų nuomone, žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka. Šias ir kitas įžvalgas atskleidė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo 1012 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus, rašoma pranešime spaudai.
Lietuviai vertina ūkininkų darbą
Tyrimo metu nustatyta, kad iš 56 proc. teigiamai į ūkininkus žiūrinčių Lietuvos gyventojų: 41 proc. žemdirbius vertina greičiau palankiai, 15 proc. – labai palankiai. Sunku savo nuomonę šiuo klausimu pasakyti buvo 31 proc. apklaustųjų. 13 proc. respondentų žemdirbius vertina nepalankiai, 12 proc. – greičiau nepalankiai ir vos 1 proc. – visiškai nepalankiai. Anot tyrėjų, Lietuvos ūkininkus dažniau labai palankiai vertino moterys bei su žemės ūkiu susiję respondentai.
Paprašyti įvardyti, kodėl teigiamai vertina ūkininkus, 26 proc. nurodė, kad pastarieji aprūpina maisto produktais, todėl laikytini maitintojais. 19 proc. pasitikėjimą ūkininkais išreiškė dėl to, kad jų nuomone, ūkininkai yra darbštūs. 7 proc. apklaustųjų vertina šalies ūkininkų pagamintos produkcijos kokybę. 4 proc. svarbu, kad tai „lietuviškas verslas“. 3 proc. respondentų patinka, kad ūkininkai gamina sveikus, natūralius vietinius produktus. Tarp neigiamai vertinančių ūkininkus, 18 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepriimtina, jog žemdirbiai „daug skundžiasi“. 4 proc. apklaustųjų atrodo, kad ūkininkai „naudoja daug chemijos, netausoja gamtos“. 3 proc. respondentų neigiamai žiūri į žemdirbius dėl to, kad šie yra „brangininkai“.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, nors neigiamai vertinančių ūkininkus yra gerokai mažiau nei juos palaikančiųjų, tokios reakcijos – žmogiškos. „Natūralu, kad kai kam gali susidaryti įspūdis, jog ūkininkai daug skundžiasi. Tačiau reikėtų neužmiršti, kad esame visiškai priklausomi nuo gamtos stichijų, o jos, kaip parodė ir šie metai – ypač nenuspėjamos ir vos per valandą gali „nušluoti“ visą metų triūsą. Taigi, reakcijos į tokius įvykius – labai žmogiškos, – paaiškina LGAA vadovas. Jo teigimu, tarša šalies žemės ūkyje taip pat yra ganėtinai minimali. Dar daugiau – pagal trąšų ir pesticidų naudojimą Lietuvos ūkininkai apskritai yra laikomi žaliausiais Europos Sąjungoje: „Turime turtingiausias sėjomainas, taikome precizinio ūkininkavimo priemones“, – priduria A.Macijauskas.
Žemės ūkis – strateginė Lietuvos ūkio šaka
Tyrimo duomenimis, beveik pusės apklaustųjų (48 proc.) nuomone, žemės ūkis yra labai svarbi Lietuvos ekonomikos šaka, 28 proc. – svarbi ir tik 1 proc. gyventojų pasirodė, kad žemės ūkis yra visiškai nesvarbus. Vidutinis vertinimas siekė 4,19 iš 5 balų. Apklausa parodė, kad maksimaliais 5 balais, kaip labai svarbią Lietuvos ūkio šaką, žemės ūkį dažniau įvardijo moterys taip pat vyresni nei 45 metų vyrai bei tie apklausos dalyviai, kurie yra gana artimai susiję su žemės ūkiu. Vidutiniškai (3 balais) žemės ūkį, kaip svarbią šalies ekonomikos šaką dažniau laiko vyrai taip pat respondentai nesusiję su ūkininkavimu.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo A.Macijausko teigimu, tyrimas atskleidė, kad esant ekonominiam neapibrėžtumui bei vykstant karui Ukrainoje, žemės ūkio sektorius Lietuvoje atlieka labai svarbias ekonomines bei socialines funkcijas ir yra reikšminga šalies ūkio šaka. „Žemės ūkis valstybei yra strategiškai svarbus ir tam yra kelios priežastys. Karas Ukrainoje, o prieš tai užklupusi COVID-19 pandemija atskleidė, kad ilgos maisto tiekimo grandinės, kai produktus gauname iš kitų šalių, krizių metu tampa labai jautriu klausimu, nes esame nebe tokie saugūs. Maisto produktais turime ir galime apsirūpinti patys. Tai parodo šalies atsparumą krizėms“, – įsitikinęs A.Macijauskas. Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. birželio mėn. pabaigoje Lietuvos grūdų augintojų asociacijos užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1012 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Šaltinis: 15min.lt 2023 10 20
Seime – žemės ūkio ir kaimo diena
Seime penktadienį vyks žemės ūkio diena ir kaimo sueiga, kurioje bus aptartos kaimo ir žemės ūkio perspektyvos po 2024 metų. Kaip BNS teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis, renginio tikslas yra identifikuoti ir aptarti žemės ūkio ir kaimo problemas, į kurias atsižvelgtų partijos, rašydamos rinkimų programas artėjant Seimo, prezidento ir Europos Parlamento rinkimams.
„Kad į programas įtrauktų ne tai, kaip jis mieste sėdėdamas sugalvoja, bet tai, ko tikisi žemdirbiai“, – teigė V. Pranckietis. Pasak jo, į Seimą ketina atvykti apie 500 ūkininkų, atstovausiančių įvairiems žemės ūkio sektoriams. Renginyje nuotoliu dalyvaus eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Vojciechovskis), atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą– jis aptars Vidurio ir Rytų Europos regiono žemės ūkio politiką ir rinkos padėtį karo Ukrainoje kontekste.
Nepriklausomybės aikštėje bus demonstruojama naujausia ir išmaniausia žemės ūkio technika – modernūs traktoriai, išmanieji tręštuvai, „plačiasparnis“ purkštuvas, bus ūkinių gyvūnų paroda, o Seimo rūmų Didžiajame kiemeprisistatys bitininkai, bus demonstruojama, kaip žemės ūkyje pritaikomi dronai. Vitražo galerijoje bus pristatytos naujausios mokslininkų sukurtas inovacijos žemės ūkyje, kurios jau taikomos praktikoje, bus galima pamatyti, kaip tiksliojo ūkininkavimo technologijos ir dirbtinis intelektas keičia žemės ūkį.
Šaltinis: 15min.lt 2023 10 20
Dirvožemio erozijai įtakos turi ir finansinės paslaugos: bus atliekamas svarbus tyrimas
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva grupė mokslininkų parengė Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją. Joje ekspertai išanalizavo esamą šalies dirvožemių erozijos rizikos situaciją bei pateikė tris scenarijus, kaip ateityje ją gali pakeisti ūkinės veiklos pobūdis, intensyvumas bei klimato kaita. Asociacijos pranešime dėstoma, kad šios studijos duomenys itin svarbūs žemės ūkio sektoriui ir šiam sektoriui paslaugas teikiančiam verslui, ja remsis ir šalies finansų įstaigos, vertindamos, kokį poveikį aplinkai daro jų teikiamos finansinės paslaugos – tokius lūkesčius joms kelia Europos Centrinis Bankas.
Europos Komisija, pristačiusi Žaliojo kurso politiką, paskelbė tikslą iki 2050 metų paversti Europą pirmuoju pasaulyje klimatui neutraliu žemynu. Svarbų vaidmenį siekiant tikslo atlieka ir finansų įstaigos. Jos ne tik rengia savo veiklos perėjimo prie neutralumo klimato kaitai strategijas, bet vertins ir kokį poveikį aplinkai daro jų teikiamos finansinės paslaugos – ūkinių veiklų finansavimas.
Lietuvoje dirvožemio erozijos problema žemės ūkio teritorijose yra sukurta per pastaruosius 70–80 metų, kuomet buvo suformuota ir įgyvendinta intensyvaus žemės ūkio strategija, o dirvožemis naudotas siekiant kuo didesnio ūkinės veiklos efektyvumo.
Lietuvos dirvožemio dangos erozijos laipsnio ir rizikos tyrimo rezultatai parodė, kad siekiant optimizuoti žemės ūkio sektoriaus plėtrą bei jo finansavimą klimato kaitos ir kraštovaizdžio ekologinio tvarumo kontekste, turi būti skiriamas didelis dėmesys regioninei žemės ūkio politikai bei ūkinės veiklos žemės ūkyje priemonių rėmimo ir skatinimo diferencijavimui.
