Žemės ūkio naujienos: 2026-04-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerija imasi pokyčių: stiprinama veislininkystė ir vertinama grūdų džiovinimo kainodara
Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje aptarti veislininkystės stiprinimo klausimai ir grūdų augintojams aktualios problemos. Daugiausia dėmesio skirta teisinio reguliavimo pokyčiams, kurie padėtų mažinti ūkininkų finansinę naštą ir didinti sektoriaus skaidrumą.
Naujas impulsas veislininkystei
Darbo grupės nariai įvertino valstybės paramos veislininkystei efektyvumą. Pripažinta, kad šiuo metu taikomas modelis, kai didelėms įmonėms teikiama tik nereikšminga (de minimis) pagalba, nėra pakankamai veiksmingas ir neužtikrina ilgalaikio sektoriaus stabilumo.
Siekdama pagerinti situaciją Žemės ūkio ministerija rengia naują Veislininkystės įstatymo redakciją, kurią planuojama pateikti Seimui rudens sesijoje. Projekte numatoma galimybė gyvulių augintojus vienijančioms organizacijoms pavesti vykdyti valstybinę funkciją – rinkti duomenis iš veisėjų, taip pat užtikrinti papildomą šios veiklos finansavimą.
Viena esminių pokyčių sąlygų – skėtinės organizacijos, vienijančios sektoriaus asociacijas, įkūrimas. Sutarta, kad asociacijos artimiausiu metu konsultuosis su savo nariais ir įvertins jungimosi galimybes. Lygiagrečiai ministerijos teisininkai vertins, ar tokios organizacijos funkcijas, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, galėtų atlikti AB „Lietuvos veislininkystė“.
Siekiama subalansuoti atsiskaitymo terminus
Darbo grupė vėl sugrįžo prie grūdų augintojams itin aktualaus atsiskaitymo terminų disbalanso klausimo. Šiuo metu ūkininkai už įsigytas trąšas privalo atsiskaityti per 30 dienų, o už parduotą produkciją apmokėjimą gauna tik per 60 dienų. Toks skirtumas lemia apyvartinių lėšų trūkumą, verčia ūkininkus skolintis ir mokėti palūkanas.
Ministerija svarsto galimybę suvienodinti atsiskaitymo terminus. Tai padėtų užtikrinti sąžiningesnes sąlygas rinkoje, sumažintų piktnaudžiavimo riziką ir prisidėtų prie ūkių finansinio stabilumo.
Bus vertinama grūdų džiovinimo paslaugų kainodara
Posėdyje aptarta ir grūdų džiovinimo paslaugų kainodara. Grūdų augintojų atstovų teigimu, Lietuvoje šios paslaugos kaina yra gerokai didesnė nei kai kuriose kaimyninėse šalyse. Augančios energijos kainos kelia papildomų iššūkių artėjančiam sezonui.
Siekdama apsaugoti ūkininkus nuo nepagrįsto išlaidų augimo, ministerija analizuos grūdų džiovinimo kainas ir ieškos būdų, kaip optimizuoti sąnaudas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-21
Atnaujinamas Strateginis planas: daugiau dėmesio tvariems vandentvarkos sprendimams ir paramos skirstymo tvarkai
Žemės ūkio ministerija siūlo tikslinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, siekiant efektyviau panaudoti Europos Sąjungos paramą, stiprinti aplinkosauginius sprendimus ir atrankos sąlygas ūkininkams. Siūloma keisti intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ paramos teikimo modelį. Praktika parodė, kad pirmoji veikla, skirta reguliuojamojo drenažo įrengimui jau rekonstruotose melioracijos sistemose, nepaisant aktyvaus viešinimo ir palankių paramos sąlygų nesulaukia pareiškėjų susidomėjimo.
Tuo tarpu antroji veikla – melioracijos sistemų rekonstravimas – išlieka paklausi. Daugiau kaip pusė pareiškėjų jau dabar rekonstruodami melioracijos sistemas savanoriškai diegia reguliuojamojo drenažo sprendimus, prisidedančius prie efektyvesnio vandens išteklių valdymo.
Atsižvelgiant į tai, siūloma apjungti abi veiklas (bei jų lėšas) ir 65 proc. paramos intensyvumu remti melioracijos sistemų rekonstrukciją su privalomu reguliuojamo drenažo diegimu. Šie pakeitimai leis efektyviau panaudoti Strateginio plano lėšas bei kryptingiau siekti aplinkosauginių tikslų.
Visiems vienoda paramos skyrimo tvarka
Kitas svarbus pakeitimas susijęs su intervencine priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Iki šiol, teikiant paramą pagal priemonę, nebuvo taikoma atranka (tokia išlyga „žalioms priemonėms“ yra numatyta BŽŪP reglamente). Paraiškos buvo priimamos pagal ribotos trukmės kvietimus, kurie galėjo būti sustabdomi pasiekus kvietimui numatytą lėšų sumą. Visgi toks modelis sulaukė kritikos, kadangi dalis pareiškėjų nespėdavo pateikti paraiškų, o pateiktos paraiškos dažnai būdavo ne geriausios kokybės.
Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas dalyvauti kvietimuose bei efektyviau panaudoti priemonės lėšų likutį, siūloma atsisakyti šios praktikos ir pereiti prie kitose investicinėse priemonėse įprastos paraiškų atrankos sistemos. Atrankos metu prioritetas bus teikiamas pareiškėjų, kurie investuoja į ŠESD/ amoniako mažinimą, smulkesnių ūkių, jaunųjų ūkininkų, pripažintų žemės ūkio kooperatyvų bei jų narių ir ūkininkaujančių vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, projektams. Tikimasi, kad šis pokytis užtikrins vienodas visiems sąlygas pareiškėjams pateikti paramos paraiškas iki kvietimo pabaigos, padidins teikiamų paraiškų kokybę, leis atrinkti geriausius, labiausiai paramos tikslus atitinkančius projektus.
Pakeitimai dėl daugiamečių pievų
Numatomas dar vienas Strateginio plano pakeitimas, susijęs su naujausiais ES teisės aktų pakeitimais, t. y. – žemės ūkio politikos supaprastinimo reglamentu (vadinamuoju Omnibus III). Remiantis šiuo reglamentu, siūloma keisti „daugiamečių žolynų“ apibrėžimą ir jam keliamus privalomus reikalavimus. Numatoma, kad žemė, kuri 2026 m. sausio 1 d. buvo priskirta ariamosios žemės kategorijai, ir toliau būtų laikoma ariama žeme ir nebūtų perklasifikuojama į daugiamečius žolynus, net jei nustatytas 5 metų laikotarpis yra pasibaigęs ir žemė per tą laikotarpį nebuvo ariama, dirbama ar atsėta kitomis žolių ar žolinių pašarų rūšimis.
Šiuos Strateginio plano keitimus turės įvertinti ir jiems pritarti Europos Komisija.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-20
Mažės ūkininkams taikomų sankcijų skaičius
Informuojame, kad buvo pakeista Sankcijų už paramos sąlygų reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (Sankcijų metodika). Šiuo pakeitimu reglamentuoti nereikšmingi Valdymo reikalavimų pažeidimai, kurie gali būti aktualūs nuo balandžio 13 d. žemės ūkio naudmenas deklaruojantiems ūkininkams. Sankcijų metodika papildyta nuostatomis, nurodančiomis, jog sankcijos gali būti netaikomos nustačius nereikšmingus Valdymo reikalavimų pažeidimus ir juos per ištaisius per Sankcijų metodikoje nustatytą laiką.
Kaip nustatyta Sankcijų metodikoje, nereikšmingi reikalavimų pažeidimai – tai tie, kurių nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo Valdymo reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba turi jam tik nereikšmingų pasekmių.
Sankcijų metodikos pakeitimu nustatytas sąrašas konkrečių pažeidimų, kurie gali būti laikomi nereikšmingais, bei jų pašalinimo sąlygos (pašalinama atliekamos patikros metu arba per 5 darbo dienas po atliktos patikros), pvz.:
-Valdymo reikalavimų aprašo 21 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimai, kurie nedaro įtakos maisto saugai, tinkamumo vartoti terminui, laikymo sąlygoms ar atsekamumui ir yra pašalinami atsakingos kontrolės institucijos atliekamos patikros metu;
-Valdymo reikalavimų aprašo 28 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimai, kurie nesukėlė pašarų užteršimo ar nekelia grėsmės pašarų saugai ir yra pašalinami atsakingos kontrolės institucijos atliekamos patikros metu;
-Valdymo reikalavimų aprašo 36 punkte nurodytų reikalavimų laikyti augalų apsaugos produktus ir beicuotą sėklą pagalbinio ūkio paskirties pastatuose ar jų patalpose, dėžėse ar spintose, paženklintose įspėjamaisiais ženklais, pažeidimai, kurie pašalinami per 5 darbo dienas nuo atsakingos kontrolės institucijos atliktos patikros;
-Ir kt.
Visą nereikšmingų pažeidimų sąrašą bei jų pašalinimo sąlygas rasite 2026 m. balandžio 8 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintame Sankcijų metodikos pakeitime. Pakeitimas įsigaliojo balandžio 13 d.
Nereikšmingų pažeidimų sąrašas parengtas tarpusavyje bendradarbiaujant Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA)ir Valstybinei augalininkystės tarnybai, pasirėmus pastarųjų įstaigų patirtimi ir identifikavus dažniausiai pasitaikančius reikšmingų pasekmių neturinčius pažeidimus. Šis pakeitimas – dar vienas žingsnis siekiant palengvinti ūkininkams paramos gavimo procesą bei mažinti jiems tenkančią administracinę naštą.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-16
Kompleksinės ekologinės sistemos veiklos „Augalų kaita“ reikalavimai ir įsipareigojimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena pagrindinius įsipareigojimus pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) veiklą „Augalų kaita“. Pagal veiklą „Augalų kaita“ parama skiriama už kasmet taikomą ne mažiau kaip 4 augalų, iš kurių vienas yra pupinių šeimos augalas, kaitą pagal šią veiklą deklaruotame plote. Siekiantys gauti paramą pagal šią veiklą, pareiškėjai įsipareigoja:
-ariamoje žemėje deklaruoti bendrą ne mažesnį kaip 1 ha tinkamą naudmenų plotą, kuris sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų;
-kasmet auginti ne mažiau kaip 4 skirtingus augalus, kurie gali būti pasirenkami iš Klasifikatoriaus I−III grupės ar Klasifikatoriaus kodo GPŽ;
-nuo 2025 m. prisiėmusiems įsipareigojimus − pagrindiniam augalų kaitos nariui galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto;
-nesėti to paties žemės ūkio augalo dvejus metus iš eilės tame pačiame plote;
-vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kad kasmet vienas iš augalų kaitos narių būtų iš ankštinių augalų rūšies:deklaruojant sojas, žirnius, pupas, pupuoles, pupeles, lubinus, vikius, avinžirnius, lęšius, seradėles, pelėžirnius, garždenius, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, perluočius, azotą kaupiančių augalų mišinius, žemės ūkio augalų mišinius, kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys, žolinių augalų mišinius ir liucernas, dobilus – vienerius metus tame pačiame plote, jiems kasmet skirti ne mažiau kaip 10 proc. ploto;
-deklaruojant liucernas, dobilus, barkūnus, esparcetus, ožiarūčius, perluočius, seradėles, garždenius, žolinių augalų mišinius, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios, kmynus, tą patį augalą galima auginti ne ilgiau kaip 4 metus tame pačiame lauke ir nuo antrųjų pagal šią veiklą deklaravimo metų jiems skirti ne daugiau kaip 20 proc. pagal šią veiklą einamaisiais metais deklaruoto ploto;
-dalyvauti veikloje 4 metus, paraišką teikiant kasmet ir deklaruojant tokį patį bendrą pagal šią veiklą plotą (prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama);
-per įsipareigojimų laikotarpį pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ir nesumažinti daugiau kaip 10 proc.;kasmet deklaruojant daugiau kaip 1 ha ne tų pačių plotų ir (ar) ankstesniais metais deklaruotą plotą siekiant padidinti daugiau kaip 1 ha, deklaruoti tik tokius plotus, kurie praėjusiais metais jau buvo deklaruoti tiesioginėms išmokoms gauti.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-17
Pradedamos rizikingų projektų patikros
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) balandžio mėnesį pradėjo rizikingų projektų patikras vietoje. Patikros atliekamos ūkiuose, kurie atitinka NMA nustatytus rizikos kriterijus ir kuriems dar nėra pasibaigęs kontrolės laikotarpis. Iš viso planuojama patikrinti 318 rizikingų projektų – tai baigti įgyvendinti, tačiau jų kontrolės laikotarpiu NMA vis dar administruojami investiciniai projektai, atitinkantys NMA nustatytas rizikas.
Patikros vietoje gali būti atliekamos, jei projektui buvo nustatyta bent viena iš šių rizikų:
-rizika dėl dirbtinių sąlygų gauti paramą;
-rizika dėl paraiškoje numatytų rodiklių nepasiekimo arba dalinio rodiklių pasiekimo;
-rizika dėl atrankos kriterijų neišlaikymo;
-rizika dėl projekte numatytos veiklos nevykdymo arba imitavimo;
-rizika dėl projekto įgyvendinimo ne pagal patvirtintas sąlygas;
-rizika dėl investicijų nenaudojimo arba dalinio naudojimo projekte numatytoje veikloje.
Šiais, 2026 metais, sudarydama rizikingų projektų sąrašą patikroms, NMA pritaikė platesnį vertinimo modelį, t. y. analizavo ne tik patį projektą, bet ir pareiškėjo portretą, kuris leidžia matyti platesnį kontekstą ir įvertinti, ar egzistuoja sisteminių rizikų, galinčių turėti įtakos projekto įgyvendinimui. Taigi papildomai buvo atsižvelgiama į:
-pareiškėjo ankstesnę projektinę patirtį,
-istorinius neatitikimus ar pažeidimus,
-finansinį stabilumą,
-ryšius su kitais projektais ar susijusiais subjektais,
-veiklos modelį ir jo atitikimą deklaruojamiems tikslams.
NMA atkreipia dėmesį, kad atliekamos patikros yra būtina įgyvendinto projekto priežiūros dalis. Tai yra prevencinė priemonė, padedanti užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami skaidriai, laikantis nustatytų reikalavimų ir efektyviai naudojant skirtas lėšas.
