Žemės ūkio naujienos: 2026-04-29. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ūkininkai ryžtasi taikyti neariminį ar tiesioginės sėjos būdą: reikia mažiau degalų, trąšų
Šalies ūkininkai ieško būdų, kaip mažinti klimato kaitos poveikį, ūkininkavimo sąnaudas. Ūkininkai ryžtasi keisti tradicinį ūkininkavimą į neariminį ar tiesioginės sėjos – plotai didėja, taupomos sąnaudos, sunaudojama mažiau degalų, trąšų. Tačiau mokslininkai įspėja, kad norint ūkininkauti moderniai, reikia agronomijos žinių, sudėtingos technikos ir kantrybės laukiant rezultato.
Dvidešimt šešių hektarų laukui apsėti pupomis pakaks trijų valandų ir sėjamoji važiuos į kitą lauką. Pernai čia augo žieminiai kviečiai, žiemą tarpiniai pasėliai. Ekspertai ir ūkininkai, stebintys, kaip vyksta sėja Augusto Macevičiaus ūkyje, Šakių rajone, sako, kad tiesioginės sėjos technologija teisinga, pupos šešių centimetrų gylyje.
Jis su tėvais dirba daugiau nei 500 hektarų žemės, augina kviečius, rapsus, vikius, kanapes, šakninius ridikus, soją. Didžiausias dėmesys – dirvožemio kokybei gerinti.
„Tiesioginė sėja yra, kai pravažiavus po sėjos ant dirvos paviršiaus lieka ne mažiau 50 procentų augalinių liekanų. Ir paviršius 50 procentų turi būti nejudintas, toks juostinis žemės dirbimas. Čia jis gal tik 5–10 procentų judina“, – pasakoja Neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos vadovas Tautvydas Beinoras.
Taip pažangiai ūkininkaujant, kas dabar labai svarbu, sutaupoma, naudojama mažiau degalų, trąšų, lieka laiko ir laisvalaikiui. Bet reikia spęsti ir kylančias problemas.
„Tu įsileidi gamtą, kartais ji įžengia per giliai į tavo kiemą. Tai graužikai, pelės, šliužai, tai vieni iš blogųjų dalykų, kurie apkarpo tavo derlių“, – teigia ūkininkas A. Macevičius.
Pasak ūkininkų, neariminė žemdirbystė, kur nenaudojamas plūgas, ir tiesioginė sėja tausoja dirvožemį, mažina klimato kaitą.
„Sutaupom laiko, aišku, mažiau reikia tą žemę krutinti, šiek tiek degalų sutaupom, bet svarbiausia, kad dirvožemis yra sveikesnis“, – sako Jurbarko rajono ūkininkas Egidijus Giedraitis.
„Taupumo vardan mes, suvalkiečiai, taupom kurą, sąnaudas, resursus. Įsigyti techniką, tai irgi investicijos“, – tikina Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas.
Ūkininkai pripažįsta – pradėjus taikyti pažangias technologijas, derlius pirmais ir antrais metais būna mažesnis. Ne paskutinėje vietoje ir gaunama parama.
„Realiai aštuoni metai be plūgo. Jeigu reikėtų pirkti iš savų pinigų, būtų skausminga, bet kai galima buvo pasinaudoti parama būtent sėjamajai nusipirkti, kodėl gi ne?“ – sako Jonavos rajono ūkininkas Aidas Garnys.
„Nacionalinės mokėjimo agentūros programa yra, įsipareigoji sumažinti kurą 30 procentų, trąšų 20 procentų ir tada gauni rimtą paramą. Jie penkis metus mažiau naudoji kuro ir trąšų“, – teigia S. Jundulas.
Tačiau siekiant pažangiai ūkininkauti būtinos žinios, sako mokslininkai, todėl ne visi tam ryžtasi. Neariminė žemdirbystė turėtų būti taikoma kartu su kitomis priemonėmis – privalu naudoti sertifikuotą sėklą, laikytis sėjomainos, atsižvelgti į dirvožemio tipą.
„Reikia, aš sakyčiau netgi agronominio išsilavinimo jau tada, tai yra vienas iš stabdžių. Aišku, dar yra baimių visokių, reikia ir sudėtingos technikos. Priežasčių yra ir rimtų, bet tie, kas pabando, turi žinių ar kas konsultuoja, ta technologija pasiteisino“, – sako Žemės ūkio akademijos dėstytojas, profesorius Vaclovas Bogužas.
Remiantis statistika, neariminės žemdirbystės plotai užima daugiau nei pusantro milijono hektarų, tiesioginė sėja taikoma dviejų šimtų hektarų plotuose. Lietuva siekia, kad iki 2030-ųjų tiesioginės sėjomainos plotų būtų bent šešis kartus daugiau.
Šaltinis: lrt.lt, Rūta Ribačiauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, 2026-04-28
Lukašenka ragina atnaujinti žemės ūkį Čornobylio AE avarijos paveiktose vietose
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka siekia, kad šalis atnaujintų žemės ūkio veiklą teritorijoje, kuri nukentėjo per Čornobylio atominės elektrinės (AE) avariją. Apie tai jis prakalbo po 40-ųjų Čornobylio AE avarijos metinių, remdamasi Lenkijos regioniniu laikraščiu „Centrum Europy“ praneša „TVP World“.
1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje esančios Čornobylio AE 4-asis reaktorius sprogo bandymo metu, o į atmosferą pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Didžioji dalis radioaktyviųjų medžiagų iškrito Baltarusijoje – buvo užteršta apie 23 proc. jos teritorijos, įskaitant maždaug 1,8 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Didelėje dalyje pietų Baltarusijos, netoli sienos su Ukraina, buvo nustatyta radiacijos paveikta draudžiama zona. Skaičiuojama, kad žemės ūkyje nebebuvo galima naudoti 265 tūkst. hektarų žemės.
„Centrum Europy“ pranešė, kad pirmadienį A. Lukašenka lankėsi valstybės valdomame ūkyje Gomelio srityje, kurią paveikė Čornobylio AE avarija.
Vizito metu jis prakalbo apie poreikį, kad atsirastų daugiau žemės ūkio paskirties žemės.
„Mes privalome atgaivinti šias žemes bet kokia kaina. Privalome susigrąžinti žemę kurią turėjome Sovietų Sąjungos laikais ir mes galime tai padaryti“, – sakė A. Lukašenka.
Nuo 1993 m. Baltarusijos žemės ūkyje palaipsniui vėl imta naudoti dalį teritorijų, kurias mažiau paveikė radioaktyvios medžiagos. Baltarusijos pareigūnų duomenimis, apie 20,5 tūkst. hektarų žemės, kuri buvo užteršta per Čornobylio AE avarija, vėl naudojama žemės ūkyje.
A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos valdžia parengė naują sistemą, kaip vėl įveiklinti „taip vadinamas Čornobylio žemes“. Jis aiškino, kad problema buvo politizuota, kai teritorijoje buvo uždrausta ūkininkauti, bet dabar tuos sprendimus sunku atšaukti.
Anot jo, bus vertinamas kiekvienas rajonas ir kiekvienas žemės sklypas, ir bus įkurti pieno ūkiai, aplink kuriuos žemę būtų galima saugiai naudoti pašarų gamybai.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad dalis nuo Čornobylio AE nukentėjusios draudžiamos zonos nebus visiškai saugi dar dešimtis tūkstančių metų, nors radiacijos lygis užterštose vietovėse turėtų ženkliai sumažėti per kelis ateinančius šimtmečius, nes pagrindiniai radionuklidai suirs.
Ekspertai ir gamtosaugininkai taip pat perspėja, kad per anksti atnaujinus žemės ūkio ar miškininkystės veiklą gali pasklisti radioaktyviosios dalelės, o tarša išplisti į prieš tai mažiau paveiktas teritorijas, kas sukeltų pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms.
Čornobylio AE avarija laikoma didžiausia branduoline katastrofa pasaulio istorijoje. Dėl jos reikėjo iškeldinti šimtus tūkstančių gyventojų, o buvusioje Sovietų Sąjungoje milijonus žmonių paveikė katastrofos pasekmės.
Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2026-04-28
Izraeliečiams prekiavus Rusijos pagrobtais Ukrainos grūdais, ES imsis sankcijų
Europos Sąjunga svarsto galimybę pritaikyti sankcijas Izraelio fiziniams ir juridiniams asmenims, padėjusiems Rusijai neteisėtai prekiauti iš Ukrainos pavogtais grūdais, praneša leidinys „Haaretz“ ir naujienų portalas „Unian“. Kaip leidiniui pareiškė ES užsienio reikalų atstovas Anuaras El Anuni, Europos Sąjunga „atkreipė dėmesį į pranešimus, kad Rusijos šešėlinio laivyno laivui, gabenusiam iš Ukrainos pavogtus grūdus, buvo leista iškrauti krovinį Izraelio Haifos uoste, nepaisant pirmesnių Ukrainos kontaktų su Izraelio valdžios institucijomis šiuo klausimu“.
Jis pabrėžė, kad ES smerkia veiksmus, kurie padeda finansuoti neteisėtus Rusijos karinius veiksmus ir apeiti Europos Sąjungos sankcijas.
„Esame pasirengę užkirsti kelią tokiems veiksmams, prireikus į sąrašus įtraukdami trečiųjų šalių fizinius ir juridinius asmenis“, – pridūrė A. Anuni.
Jis pareiškė, kad Europos Sąjunga taip pat paprašė Izraelio valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos šiuo klausimu.
Žiniasklaida pranešė, kad į Izraelį atplaukė laivas „Panormitis“ su daugiau nei 6 tūkst. tonų kviečių ir 19 tūkst. tonų miežių. Yra požymių, kad visą šį grūdų krovinį okupantai išvežė iš Ukrainos.
Izraelio žiniasklaida rašė, kad 2026 m. Izraelyje jau buvo iškrautos keturios partijos iš Ukrainos pavogtų grūdų. Kalbant konkrečiai, Haifoje buvo priimtas Rusijos šešėliniam laivynui priklausantis laivas ABINSK su pavogtu kviečių derliumi.
Dėl to, kad buvo priimtas laivas su grūdais, pagrobtais okupuotose teritorijose, Ukraina jau iškvietė Izraelio ambasadorių. Savo ruožtu Izraelio užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jokių įrodymų šiems kaltinimams pagrįsti iki šiol nepateikta.
Šaltinis: lrt.lt, ELTA, 2026-04-28
Toliau mažinamas patikrų vietoje skaičius: patikslinta įsipareigojimo saugoti dokumentus patikrų tvarka
Kontrolės supaprastinimo bei patikrų mažinimo procesai yra vienas iš prioritetinių Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbo sričių, kuriai skiriama daug dėmesio, atliekami susiję pakeitimai. Siekiant, kad kuo daugiau patikrų būtų atliekama nuotoliniu būdu, t. y. naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“, buvo pakeistos vidinės NMA procedūros, nustatant konkrečius atvejus, kuriais patikros metu turi būti patikrinti paramos gavėjo originalūs dokumentai ir jų saugojimo faktas.
Nustatyta, kad paramos gavėjo, įgyvendinusio investicinį projektą, įsipareigojimas saugoti dokumentų originalus patikros vietoje metu bus tikrinamas šiais atvejais:
– kai projektas yra laikomas rizikingu;
– kai tikrinamas projektas, įgyvendintas pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“;
– kai tikrinami deklaruojami ploto sutvarkymo darbai (pelkės ir pan.);
– kai tikrinami infrastruktūros ar statybos darbai, montuojamos investicijos ir kai tikrinamame mokėjimo prašyme deklaruojamos daugiau ne 5 investicijos (netaikoma nematerialioms investicijoms);
– jei dėl kitų priežasčių vykstama į projekto įgyvendinimo vietą.
Išskyrus šiuos atvejus, paramos gavėjo dokumentų originalai ir jų saugojimo faktas patikros vietoje metu galės būti netikrinamas, o visa patikrai reikalinga informacija galės būti teikiama naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“, tad nuotoliniu būdu atliekamų patikrų bus dar daugiau.
Vis dėlto akcentuotina, kad paramos gavėjo įsipareigojimas saugoti su projektu susijusius dokumentus išlieka ir jo būtina laikytis. Primintina, kad, kaip numatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano administravimo taisyklėse (SP administravimo taisyklės), paramos gavėjai, bet kuriuo kontrolės laikotarpiu NMA paprašius, turi juos pateikti NMA.
Pažymėtina, kad tokia patikrų apimtis mažinanti tvarka, kai paramos gavėjo originalūs dokumentai ir jų saugojimo faktas bus tikrinami tik nurodytais atvejais, taikoma tik planinėms patikroms, atliekamoms pateikus mokėjimo prašymą. Kai vykdomos užsakomosios, rizikingų projektų patikros ar kasmetinės projektų priežiūros patikros, dokumentai ir jų saugojimo faktas bus tikrinami.
Papildomai primename, kad pagal SP administravimo taisykles paramos gavėjas privalo saugoti šiuos dokumentus:
– paramos paraiškos ir jos priedų kopijas;
– paramos sutarties, kai tokia sutartis sudaroma, ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus;
– išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus bei mokėjimo prašymų kopijas;
– susirašinėjimo su NMA dokumentus;
– viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas;
– įgyvendintų viešumo priemonių įrodymų dokumentus;
– kitus su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus.
Paramos gavėjas privalo sudaryti paramos paraiškos bylą, kurioje turi būti saugomi visi nurodyti dokumentai ar jų kopijos.
Tuo tarpu nustačius, kad paramos gavėjas nesilaiko įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, jam gali būti taikomos sankcijos, nustatytos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones taikymo metodikoje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-28
Kviečiame teikti paraiškas gauti nacionalinę paramą finansuoti konsultavimo paslaugas
Nacionalinė mokėjimo agentūra iki gegužės 26 d. kviečia teikti paraiškas dėl konsultavimo išlaidų finansavimo pagal Ūkio subjektų, užsiimančių pirmine žemės ūkio produktų gamyba, konsultavimo išlaidų finansavimo taisykles. Remiama veikla ir galimi pareiškėjai. Pagal nacionalinę priemonę remiama veikla – konsultavimo paslaugų teikimas ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, pagal šias konsultavimo sritis:
-Žemės ūkio verslo planavimas, verslo planų parengimas ir veiklos teisiniai klausimai;
-Gyvūnų gerovė ir biosauga;
-Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės GAAB) standartai ir taikomi reikalavimai bei žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai;
-Gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimas;
-Kooperacijos žemės ūkyje plėtra, trumpųjų grandinių teikiamų galimybių taikymas.
Galimi pareiškėjai – žemės ūkio sektoriuje konsultavimo paslaugas teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų grupės, veikiantys partnerystės, bendradarbiavimo ar jungtinės veiklos sutarties pagrindais, kai bent viena iš veiklos sričių yra konsultavimas.
Paramos dydžiai
Šiam kvietimui skirtos lėšos numatytos konsultavimo paslaugoms teikti dvejų metų laikotarpiui (2026–2027 m.):
-2026 metams skiriama 787 000 Eur, 2027 metams (iki rugpjūčio 31 d.) – 500 000 Eur.
Bendra kvietimui skiriama valstybės biudžeto lėšų suma sudaro 1 287 000 Eur.
Paramos suma vienam paramos gavėjui gali skirtis priklausomai nuo gautos konsultacijos tipo:
-individualios konsultacijos atveju pagalbos intensyvumas yra 100 proc. konsultacijos įkainio, kai vienos konsultacijos fiksuotasis valandinis įkainis yra 58 Eur.
-dalyvavimo konsultaciniame renginyje atvejais pagalbos intensyvumas yra iki 100 proc. nuo renginio organizavimo kainos. Didžiausia kompensuojama suma už vieną konsultacinį renginį, vykdomą tiesioginio kontakto su pagalbos gavėjais būdu yra 740 Eur, o už vieną konsultacinį renginį, vykdomą nuotoliniu būdu, – 590 Eur.
Paraiškų vertinimas
Paraiškų vertinimas apima paraiškų administracinės atitikties ir tinkamumo skirti valstybės biudžeto lėšas vertinimą.
Tuo atveju, kai pagal šį kvietimą konsultavimo paslaugoms teikti 2026–2027 metų laikotarpiui numatytos valstybės biudžeto lėšos yra nepakankamos visoms pateiktoms paraiškoms finansuoti, pareiškėjams, surinkusiems 30 ir daugiau atrankos balų, skiriamas finansavimas mažinamas proporcingai jų surinktų balų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, kad kvietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos yra paskirstytos pagal atskirus kalendorinius metus, finansavimas proporcingai mažinamas iš kiekvieniems metams numatytos valstybės biudžeto lėšų sumos, paraiškas vertinant ir finansuojamų projektų sąrašus sudarant kiekvieniems kalendoriniams metams atskirai.
Paraiškų pateikimo NMA tvarka
Paraiška ir kiti Finansavimo taisyklėse nurodyti dokumentai pasirašyti pareiškėjo vadovo ar pareiškėjo įgalioto asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu teikiami NMA el. paštu dokumentai@nma.lt.
Paraiška ir prašomi dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 valandos. Paraiška ir prašomi dokumentai gali būti pasirašyti bei pateikti ir tinkamai įgalioto asmens. Kitais būdais pateikta paraiška nepriimama ir nevertinama.
