Žemės ūkio naujienos: 2026-04-15

Pirmoji nuotolinė konsultacija vyks jau šį ketvirtadienį, balandžio 16 d. Prisijungti prie susitikimo galima čia.

Informacija apie kitas konsultacijas bus skelbiama ministerijos interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos taip pat tradiciškai išleido specialų informacinį laikraštį, kuriame galima rasti informaciją apie tiesiogines išmokas ir paramą pagal kitas programas, patikrų grafiką, patarimus ūkininkams, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti sankcijų, ir kitą aktualią informaciją.

Šiemet žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks iki birželio 12 d. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma bus mažinama 1 proc.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-13

Vizito metu taip pat buvo pristatyta Ispanijos žemės ūkio ministro Luis Planas Puchades kandidatūra į Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus postą. L. P. Puchades yra buvęs Europos Parlamento narys ir Ispanijos ambasadorius Maroke, turintis daugiau nei 35 metų patirties ES politikoje ir tarptautiniuose santykiuose. Į FAO generalinio direktoriaus postą jo kandidatūrą remia Ispanijos vyriausybė. Susitikimo metu pasidalinta mintimis apie FAO tikslus, veikimo metodus, kalbėtasi apie joje vykstančius peržiūros procesus, paliesti šios organizacijos struktūros, biudžeto skaidrumo klausimai, FAO bendradarbiavimo ir veiklos suderinamumo svarba su kitomis Jungtinių Tautų organizacijomis, veikiančiomis maisto saugumo užtikrinimo pasaulyje srityje.

Ministras A. Palionis padėkojo ambasadoriui už vizitą bei įdomią diskusiją ir patvirtino, kad Lietuvos prioritetas išlieka tas pats – vienas bendras Europos kandidatas, kurį Lietuva yra pasirengusi aktyviai remti ir prisidėti prie jo sėkmingo išrinkimo pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

FAO, įsteigta 1945 m., apima žemės ūkio, žuvininkystės ir miškininkystės sritis. Jos narėmis yra 194 valstybės. Šiai organizacijai vadovauja generalinis direktorius, išrenkamas FAO konferencijos metu 4-ių metų kadencijai. Šiuo metu generaliniu direktoriumi yra dr. Qu Dongyu (Kinija), kurio antroji kadencija baigsis 2027 m. Intensyviausias pasirengimas vadovo rinkimams vyks Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu, todėl Lietuvai teks svarbus parengiamasis darbas, siekiant ES kandidato išrinkimo į šį postą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-04-14

FAO preliminarios prognozės duomenimis, 2026 m. kviečių derlius pasaulyje, palyginti su 2025 m., turėtų būti 3,0 proc. mažesnis ir sudaryti 810,0 mln. t –  tai 0,9 proc. viršytų paskutinių penkerių metų vidurkį. Šį sumažėjimą labiausia turėtų lemti žieminių kviečių pasėlių plotų sumažėjimas ES šalyse, Rusijoje. Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje perėjimas nuo miežių prie kitų javų ir palankios sąlygos sėjai didina prognozes dėl nedidelio kviečių pasėlių ploto padidėjimo. Kartu su numatomu derlingumo atsigavimu po to, kai 2025 m. sausra minėtose šalyse sumažino derliaus rodiklius, tikimasi, kad kviečių derlius turėtų priartėti prie vidutinio lygio.

Šaltinis: Agro RINKA, 2026-04-07 Nr. 4 (474)

Galvijai yra žolėdžiai gyvūnai, todėl jų raciono pagrindą turi sudaryti geros kokybės žoliniai pašarai. Tačiau klimato kaita ir įtempta geopolitinė situacija didina žemės ūkio rizikas, o kartu keičia žolynų sudėtį, mažina pašarų maistinę vertę ir jų virškinamumą.

Kaip sumažinti pašarų savikainą: sprendimas – ankštiniai augalai

Siekiant užtikrinti gyvulių produktyvumą, būtina, kad pagrindinės maistinės medžiagos – baltymai ir energija – būtų gaunamos iš ūkyje užauginamų pašarų. Todėl vienas svarbiausių sprendimų – kryptingai įrengti ir išsaugoti produktyvius, aukštos maistinės vertės žolynus.

Baltymai yra viena svarbiausių gyvulių mitybos dalių, todėl baltymingų pašarų gamyba ūkyje tampa strateginiu sprendimu. Ypač svarbūs pupiniai augalai, kurie ne tik aprūpina gyvulius baltymais, bet ir gerina dirvožemio būklę – fiksuoja azotą, mažina trąšų poreikį ir prisideda prie gamybos sąnaudų mažinimo.

Klimato kaita, brangstantys baltyminiai pašarai ir GMO vengimas skatina ieškoti patikimų vietinių baltymų šaltinių. Praktikoje tai galima pasiekti dviem pagrindiniais būdais:

-Įvertinus dirvožemio savybes ir augimo sąlygas, didinti liucernų plotus;
-Auginti saldžiuosius lubinus, kurie gali pakeisti sojų rupinius galvijų racione.

Lubinai – vertingas baltymų šaltinis lengvoms dirvoms

Lubinai (tiek siauralapiai, tiek baltažiedžiai) – viena vertingiausių ankštinių kultūrų, ypač tinkanti lengvesnėms dirvoms. Jie išsiskiria didele maistine verte: žaliųjų baltymų kiekis siekia 286–366 g/kg, augaluose gausu nepakeičiamų amino rūgščių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Vertinga ir žalioji masė – ją galima ne tik aparti, bet ir naudoti žaliajam pašarui arba silosui, ypač mišiniuose su varpiniais javais. Pagal baltymų kiekį ir amino rūgščių sudėtį lubinai yra visavertis pašaras, tinkantis įvairių rūšių gyvuliams, taip pat naudojamas ir ekologinėje žuvininkystėje.

Be pašarinės vertės, lubinai svarbūs ir dirvožemiui – jie fiksuoja azotą, gerina dirvos struktūrą ir mažina trąšų poreikį. Dėl šių savybių tai puikus priešsėlis kitoms kultūroms.

Auginant lubinus svarbu atsižvelgti į dirvožemio savybes. Jie geriausiai auga lengvose, smėlingose ir rūgštesnėse dirvose (optimalus pH 5–6), tačiau netinka kalkingoms dirvoms ir plotams, kurie neseniai kalkinti.

Lubinai sėjami anksti pavasarį (iki balandžio pabaigos), 2–4 cm gyliu. Rekomenduojama sėjos norma – apie 100–120 augalų/m² (apie 170–200 kg/ha), tarpueiliai – apie 15 cm. Po sėjos naudinga dirvą suvoluoti. Jie jautrūs šalčiui dygimo ir žydėjimo metu. Siekiant geresnio azoto fiksavimo, sėklas rekomenduojama apdoroti nitraginu, ypač jei lubinai tame lauke anksčiau nebuvo auginti.

Šie augalai nėra reiklūs tręšimui, tačiau svarbu laikytis sėjomainos – į tą pačią vietą lubinus rekomenduojama grąžinti ne anksčiau kaip po 4–5 metų, siekiant išvengti ligų plitimo.

Pašarams tinkamiausios yra vadinamosios „saldžiosios“ lubinų veislės, kuriose alkaloidų kiekis labai mažas (<0,5 g/kg), todėl jos saugios gyvulių mitybai.

Mėlynžiedė liucerna– stabilus ir produktyvus baltymų šaltinis

Mėlynžiedės liucernos – daugiametės, itin vertingos pašarinės ankštinės žolės, pasižyminčios dideliu derlingumu ir aukšta maistine verte. Jos yra vienas patikimiausių baltymų šaltinių gyvulininkystės ūkiuose, be to, gerai žiemoja ir yra atsparios sausroms dėl giliai įsiskverbiančios šaknų sistemos.

Liucernos ne tik aprūpina gyvulius kokybišku pašaru, bet ir gerina dirvožemį – gumbelinės bakterijos fiksuoja azotą (iki 100 cnt/ha šaknų, daug daugiau N nei dobilai), todėl jos yra puikus priešsėlis kitoms kultūroms. Tačiau, lyginant su kitais ankštiniais augalais, liucernos yra reiklesnės fosforui ir kaliui.

Lengvai prisitaiko prie įvairių ūkių sąlygų, tačiau mėgsta šilumą ir karbonatingą dirvožemį. Geriausiai liucernos auga kalkinguose, gerai drenuotuose priemoliuose, kurių pH ≥ 6,2. Jos netoleruoja rūgščių dirvų ir aukšto gruntinio vandens lygio – tokiomis sąlygomis silpnėja šaknų sistema, mažėja derlius ir atsparumas.

Esant tinkamoms sąlygoms, per sezoną galima gauti 3–4 derlius: apie 40–50 t/ha žalios masės, 10–12 t/ha SM (~120 GJ/ha energijos). Orientacinis pirmos pjūties laikas – gegužės pabaiga–birželio pirmas dešimtadienis. Trijų pjūčių derlius – 35 – 40 t ha-1 žaliosios masės. Liucernas pradėjus pjauti žydėjimo pradžioje, galima šienauti net tris kartus, o kraunant žiedpumpurius – net keturis. Šiuo laiku pjaunamoje liucernų žolėje yra daugiausiai vertingų maisto medžiagų ir mažiausiai ląstelienos. Tačiau pašaro kokybė tiesiogiai priklauso nuo pjovimo laiko. Didžiausia maistinė vertė pasiekiama žydėjimo pradžioje – tuomet žolėje daugiausia baltymų ir mažiausiai ląstelienos. Taip išlaikomas balansas tarp liucernų derliaus kiekio ir kokybės.

Vėliau augalams bręstant didėja biomasė, tačiau mažėja pašarinė vertė – didėja ląstelienos ir lignino kiekis, blogėja virškinamumas. Nors pašaro gaunama daugiau, bet jis būna prastesnis, nes mažėja baltymų, riebalų, karotino ir kai kurių mineralinių medžiagų kiekis. Todėl planuojant pjovimą svarbu rasti balansą tarp derliaus kiekio ir pašaro kokybės.

Nors liucernos pačios apsirūpina azotu, svarbu užtikrinti pakankamą fosforo ir kalio kiekį. Taip pat reikėtų vengti chloro turinčių kalio trąšų, kurios kenkia gumbelinėms bakterijoms.

Liucernos gali būti sėjamos pavasarį, vasaros pabaigoje arba rudenį. Vasaros viduryje sėti nerekomenduojama dėl stiprios piktžolių konkurencijos. Sėjama į gerai paruoštą dirvą, 0,5–1,0 cm gyliu, rekomenduojama norma – 10–25 kg/ha, priklausomai nuo veislės.

Siekiant išlaikyti produktyvų ir ilgaamžį žolyną, rekomenduojama vieną kartą per sezoną leisti augalams peržydėti, o nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios nešienauti – tuo metu augalai kaupia maisto medžiagas šaknyse ir pasiruošia žiemai.

Žolinių pašarų kokybę lemiantys veiksniai

Žolinių pašarų kokybę ir maistingumą lemia daugelis veiksnių, tačiau didžiausią įtaką turi augalų vegetacijos tarpsnis.Žolėms augant ir bręstant, mažėja baltymų, riebalų, pelenų bei neazotinių ekstraktinių medžiagų kiekis, ypač karotino. Taip pat kinta mineralinių medžiagų – fosforo, kalio, kalcio, magnio – koncentracija. Daugiausia vertingų maisto medžiagų ir vitaminų sukaupiama augalų lapuose, tuo tarpu stiebuose dominuoja ląsteliena. Augalams vystantis lapų santykinis kiekis mažėja, o stiebų – didėja, todėl pašaro kokybė prastėja. Kartu blogėja ir pašaro virškinamumas, nes didėja ląstelienos, o ypač lignino, kiekis.

Be augalų vegetacijos tarpsnio, žolinių pašarų kokybei didelę įtaką daro ir aplinkos bei ūkininkavimo veiksniai. Klimato kaita ir intensyvus žemės ūkis keičia maistinių medžiagų apytaką dirvožemyje, mažina biologinę įvairovę ir didina žolynų nestabilumą. Dėl to pašarų kokybė tampa labiau priklausoma nuo oro sąlygų ir ūkininko sprendimų.

Didelio derliaus siekimas dažnai grindžiamas išorinėmis sąnaudomis – mineralinėmis trąšomis, pesticidais ir iškastine energija. Tokios sistemos yra jautresnės aplinkos pokyčiams, todėl ilgainiui didėja tiek ekonominė, tiek agronominė rizika.

Ypač svarbus veiksnys – azoto trąšų naudojimas. Sausros sąlygomis augalai prasčiau įsisavina maisto medžiagas, todėl didėja nitratų išplovimo ir požeminio vandens taršos rizika.

Ne mažiau svarbi ir organinės anglies bei azoto dinamika dirvožemyje. Pereinant nuo intensyvaus arimo prie daugiamečių žolynų, dirvožemyje gali didėti organinės anglies kiekis, tačiau intensyvus organinės medžiagos irimas taip pat didina mineralinio azoto kiekį. Jei augalai jo nepasisavina, ypač žiemos–pavasario laikotarpiu, dalis azoto prarandama išplovimo būdu.

Todėl siekiant stabilios pašarų kokybės svarbu ne tik pasirinkti tinkamas augalų rūšis, bet ir taikyti subalansuotą tręšimą bei atsakingai valdyti dirvožemio būklę.

Išvados ir praktiniai patarimai

Ankštinės žolės, ypač liucernos, yra vienas patikimiausių būdų užtikrinti kokybišką ir baltymingą pašarą ūkyje. Jos ne tik didina pašarų maistinę vertę, bet ir gerina dirvožemį, mažina trąšų poreikį bei padeda stabilizuoti gamybos sąnaudas.

Siekiant išlaikyti aukštą pašarų kokybę, ypač svarbu tinkamai pasirinkti pjovimo laiką. Ankstyvesnis pjovimas – žydėjimo pradžioje – leidžia išlaikyti didesnį baltymų kiekį ir geresnį pašaro virškinamumą, nors derliaus kiekis gali būti šiek tiek mažesnis.

Planuojant liucernų auginimą, būtina atsižvelgti į dirvožemio savybes – jos geriausiai auga kalkinguose, gerai drenuotuose dirvožemiuose, o rūgščios ir užmirkusios dirvos joms netinka. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą fosforo ir kalio kiekį, nes azotu augalai apsirūpina patys.

Norint išlaikyti produktyvų žolyną, rekomenduojama:

-laikytis tinkamų pjovimo terminų ir nešienauti per žemai (ne mažiau kaip 10 cm);
-vieną kartą per sezoną leisti augalams peržydėti;
-vengti pjovimo nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio pradžios, kad augalai galėtų pasiruošti žiemai;
-laikytis sėjomainos principų ir vengti atsėliavimo.

Pavasarį svarbu įvertinti žolynų būklę ir atlikti pagrindinius priežiūros darbus. Žolynų akėjimas padeda pašalinti pernykštės žolės likučius, pagerina dirvos aeraciją ir skatina vegetaciją. Tą darbą jau reikėjo atlikti arba padaryti kuo greičiau.

Tręšimą reikėtų planuoti atsižvelgiant į oro sąlygas, dirvožemio tyrimus ir augalų poreikius. Žolynuose, kuriuose vyrauja ankštiniai augalai, rekomenduojama naudoti kompleksines fosforo ir kalio trąšas, vengiant chloro turinčių produktų. Rekomenduojama žolynams su vyraujančiomis pupinėmis žolėmis naudoti kompleksines NPK (NPK 8-20-30, NPK 5-15-30, NPK 8-20-30 (Ca+Mg) ar kitas) bent po 250–300 kg/ha.

Ankštiniai augalai (pašariniai žirniai, pupos, lubinai, liucernos, dobilai) gali gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, absorbuodami ir fiksuodami molekulinį azotą, jie padeda sumažinti azoto trąšų kiekį bei ūkininkų gamybos sąnaudas.

Kiekvieno ūkio situacija yra individuali, todėl priimant sprendimus svarbu remtis ne tik bendromis rekomendacijomis, bet ir konkrečiais duomenimis. Ypač tai aktualu vertinant žolynų būklę, pašarų kokybę ir gyvulių mitybos balansą, todėl vertėtų pasikonsultuoti su specialistais.

Šaltinis: valstietis.lt, LŽŪKT vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius, 2026-04-13

Apie tai, kaip atrodo ateities ūkis ir ką iš tiesų reiškia į mokslu grįstos investicijos, pasakoja „Agrokoncerno grupės“ įkūrėjas, „Ateities ūkio“ projekto autorius Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanas profesorius Rolandas Stankevičius.

R. Karbauskis pabrėžia, kad žemės ūkis turi būti vertinamas kaip modernus ir konkurencingas verslas: „Žemės ūkis yra verslas. Kalbame apie verslą, kuris turi būti sėkmingas. Tai inovatyvus verslas ir, norint, kad jis būtų sėkmingas, į žemės ūkio veiklą būtina įtraukti robotizaciją ir kitus mokslo pasiekimus.“ „Ateities ūkio“ projektas prasidėjo nuo augalininkystės, tačiau jau persikėlė ir į gyvulininkystės sritį.

„Turime didžiausią fermų kompleksą Europoje, kuris talpins 10 tūkst. galvijų, iš kurių daugiau kaip 4500 – melžiamos karvės. Tai reiškia, kad pagaminsime apie 150 tonų pieno per dieną. Nežinau, ar pasaulyje pavyktų rasti kitą tokio dydžio, taip moderniai įrengtą fermą.“

Technologinio proveržio netrūksta ir augalininkystėje: „Dronai, skaneriai, tikslusis tręšimas, preciziškas purškimas – tai naujovės, kurios po 20–30 metų bus įprastos. Tačiau jau dabar tai yra „Ateities ūkio“ dalis. Konferencijų ir renginių metu siekiame parodyti ūkininkams, kaip atrodo ateities ūkis. Į šį procesą įtraukėme mokslininkų komandą iš Lietuvos mokslų universiteto. Be mokslo pagalbos ateities sukurti neįmanoma“, – teigia R. Karbauskis.

Lietuva – tarp lyderių

Jeigu į ateities ūkį pažvelgtume per pasaulinių tendencijų prizmę, ar tikrai esame žingsniu priekyje? Prof. dr. R. Stankevičius pabrėžia, kad lyderiaujame: „Inovacijos išties aktyviai diegiamos į Lietuvos ūkį. Robotizacija, dirbtinis intelektas, naujausios technologijos – Lietuva tikrai patenka į pasaulinį TOP dešimtuką.

Pirmaujančios šalys – pieno gamybos lyderės: JAV, Naujoji Zelandija, Danija. Stovime ne taip toli nuo jų, todėl pasaulyje atrodome išties solidžiai.“ Dar vienas svarbus aspektas Lietuvos naudai – klimato zona, palanki pašarų auginimui. „Užauginame kokybiškus pašarus, turinčius daug energinės vertės ir maisto medžiagų. Tai prisideda prie tvarumo siekio ir technologijų plėtros“, – sako dr. R. Stankevičius. Vis dėlto, norint išlaikyti tempą, būtinas nuoseklus perėjimas į dar aukštesnį efektyvumo lygį.

„Mūsų tikslas – per artimiausius metus viršyti Europos Sąjungos primilžio vidurkį ir tapti vienu produktyviausių ūkių Europoje ir pasaulyje. Investuojame didelius pinigus ir turime padaryti tai geriau nei kiti“, – teigia R. Karbauskis. Anot jo, Lietuvos pažangą vertina ir užsienio partneriai. „Užsienio svečiai, atvykę į Lietuvą, mato tai, kas jiems kelia pavydą. Bendradarbiaujame su Danijos žemdirbiais, kurių gyvuliai garsėja visame pasaulyje. Jie atviri: pas juos tokių ūkių tiesiog nėra.“

Kiek kainuoja efektyvumas?

Žemės ūkis neišvengiamai susijęs su cikliškumu – čia susipina rinkos svyravimai, klimato iššūkiai ir ilgalaikės investicijos, kurių grąža ne visada prognozuojama. Be nuoseklių pastangų proveržio pasiekti neįmanoma. „Nuo gyvulininkystės neatsiejami kainų svyravimai: būna krizės, būna ir pakilimai. Mūsų tikslas – pasiekti tokį produktyvumą, kad krizės būtų lengvai įveikiamos“, – viliasi R. Karbauskis. Efektyvumas čia tampa esminiu veiksniu.

10 tūkst. gyvulių priežiūrai ir išauginimui tradiciniame ūkyje prireiktų apie 300–400 žmonių, o „Ateities ūkyje“ tai užtikrina vos 50 darbuotojų. „Kalbant apie savikainą, apie 25 proc. pieno savikainos skiriama atlyginimams. Mūsų darbuotojai uždirba daugiau nei kitur. Tai – efektyvumas, kurio siekiame iš gyvulininkystės.“ Vis dėlto iššūkiai kyla ne tik gyvulininkystėje. Praėjusį sezoną augalininkystės sektorius patyrė nuostolių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas atsparumui gamtos veiksniams.

„Pavyzdžiui, nepaisant gamtos nuostolių, tai buvo vieni sėkmingiausių metų pašarų gamybai. Mažiname riziką, didiname pajamas, todėl šios veiklos pelningumas tampa užtikrintas“, – dalinasi pašnekovas.

Žmonės svarbiau už robotus

Kasdienėje veikloje net ir pažangiausi sprendimai susiduria su žmogiškais iššūkiais. „Gyvulių gerovė svarbi, tačiau jos be specialistų nebūtų. Mūsų ūkyje dirba nemažai veterinarų, santechnikų, melžėjų ir kitų techninių darbuotojų. Didžiausias iššūkis – suburti tinkamą kolektyvą. Komanda turi augti kartu su ūkiu“, – įsitikinęs R. Karbauskis. Jis pasakoja, kad komanda moko ir gyvūnus. „Karvės yra protingi gyvūnai, jos gana greitai išmoksta pačios ateiti į melžimo aikštelę ir grįžti atgal. Tačiau tai – kolektyvo ir gyvulių sąveika, kurią reikia išpildyti.“

„Ateities ūkio“ komanda nuosekliai laikosi gyvulių gerovės krypties – atsisakyta antibiotikų ir papildų, skirtų ne sveikatai stiprinti, o produktyvumui didinti. „Produktyvumą kelti siekiame per genetiką ir kokybišką gyvulių maitinimą. Manome, kad gyvūnų gerovė padės pasiekti geriausius rezultatus“, – įsitikinęs pašnekovas. Šį požiūrį papildo ir kryptingas darbas su genetika – ūkyje auginamos daniškos telyčios, pasirenkamos patikimos, visame pasaulyje vertinamos veislės. Būtent tai leidžia siekti aukštų rezultatų ne trumpalaikėmis priemonėmis, o ilgalaike, tvaria plėtra.

Vieta, kur gimsta ateities sprendimai

Verslo ir mokslo sinergija šiandien tampa vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių kurti pažangius ir konkurencingus sprendimus žemės ūkyje. „Su „Agrokoncerno grupe“ dėl šio projekto palaikome ryšį gerokai anksčiau. Bendra patirtis duoda postūmį tolimesniam bendradarbiavimui: kartu ėjome į „Ateities ūkio“ projektavimą, kūrimą, remiantis mokslinėmis žiniomis ir tyrimais“, – sako prof. dr. R. Stankevičius. Mokslinė patirtis čia tampa ne teoriniu pagrindu, o praktiniu įrankiu, taikomu įvairiose srityse – nuo genetikos ir veisimo iki pašarų gamybos, visavertės mitybos užtikrinimo ir ligų prevencijos. „Verslo ir mokslo susiliejimas turi gražią ateitį. Toks didžiulis verslas turi daug duomenų, kuriuos svarbu išanalizuoti.

Ateities sprendimai gimsta ne iš intuicijos, o iš tikslios analizės ir planavimo. Tikslūs duomenys leidžia atlikti prevenciją, matyti virškinimo sutrikimus, prognozuoti kitas ligas, kurioms galėsime laiku užkirsti kelią. Tai taupo laiką ir padeda užtikrinti produktyvumą“, – pasakoja profesorius. Būtent toks požiūris rodo, kad šiuolaikinis ūkis vis labiau remiasi ne vien patirtimi, bet ir duomenimis grįstais sprendimais. Šiuos tikslus įgyvendinti praktikoje padeda modernios technologijos – tai jau ne tradicinė laboratorija, o sprendimai, integruoti į visus gyvulininkystės procesus.

„Melžimo metu kiekvienos karvės pienas tikrinamas lazerio pagalba: naudojame lietuviškas lazerines technologijas. 24 valandų bėgyje gauname tikslią informaciją apie pieno kokybę ir galime daryti išvadas apie sveikatos būklę. Kalbant apie veršelius, jie sveriami ir šeriami automatiškai. Žinome, kiek suvalgė per dieną“, – aiškina R. Karbauskis.

Tirs garsų poveikį

Technologiniai sprendimai ūkyje atsiveria ir netikėtomis kryptimis, kurios dar tik pradedamos tyrinėti. Vis dažniau kalbama ir apie tai, kad gyvūnų savijautą gali veikti ne tik mityba ar aplinka, bet ir garsas. Ar muzika gali mažinti stresą, gerinti savijautą, o gal net turėti įtakos produktyvumui? Atsakymų į šiuos klausimus dar ieškoma. „Fermose bus įrengta garsiakalbių sistema: siekiame atlikti bandymus, kaip muzika veikia gyvūnus. Ieškodami sprendimų susidūrėme su tuo, kad visame pasaulyje kol kas nėra aiškaus atsakymo, kaip tai veikia fermų aplinkoje, nes tokių bandymų niekas nėra daręs“, – pasakoja verslininkas.

Dėmesys atliekoms didina tvarumą

Galvijai yra vienas taršiausių ūkio aspektų, tačiau R. Karbauskis pabrėžia, kad „Ateities ūkio“ veikla nukreipta į tvarumą, pagalbą gamtai ir pagarbą gyvuliui. Įmonės planuose – net kelios biometano gamyklos, kurių naudą pajus ir gyventojai. Tai reiškia, kad ateities ūkyje mėšlas tampa energijos šaltiniu, galinčiu apšildyti tūkstančius namų. „Čia gaminamas biometanas bus perduodamas į Lietuvos dujų tinklą. Kuriame ekonomiką, kurioje panaudojama viskas. Mėšlas tampa trąša, tačiau iš jo pašalinamos dujos. Tokiu būdu, neteršiant gamtos, skatiname atsinaujinančią energetiką – dujos atiduodamos suvartojimui namų ūkiuose“, – apie ambicingą projektą pasakoja pašnekovas.

Misija – pritraukti jaunus talentus

Daugelis darbdavių susiduria su iššūkiais, siekiant pritraukti jaunus specialistus, ypač spartaus technologijų proveržio laikotarpiu. R. Karbauskis pabrėžia, kad dėmesys jaunimui yra būtina sėkmės sąlyga. „Daug metų dirbame su moksleiviais ir studentais: skiriame stipendijas, finansuojame studijas. Norime, kad jauni žmonės ateitų pas mus. „Ateities ūkyje“ jau dirba nemažai tokių specialistų – vadovų amžiaus vidurkis siekia apie 30 metų. Dabar turime jauną ir stiprų kolektyvą. Suprantame, kad jaunimui svarbios kokybiškos darbo sąlygos, todėl investuojame ne tik į gyvulių, bet ir į žmonių gerovę.

Tai ilgalaikė strategija, kuri jau duoda rezultatų.“ Dvylika metų trunkantis bendradarbiavimas su Veterinarijos akademija – vienas ryškiausių to pavyzdžių. „Per šį laiką užaugo ne viena specialistų karta, kuri šiandien sėkmingai dirba. Džiugu sutikti buvusius studentus ir tęsti bendradarbiavimą“, – sako prof. dr. R. Stankevičius. Nepaisant sėkmingų rezultatų pritraukiant jaunus tyrėjus, vadovus ir techninius darbuotojus, jų poreikis tik auga.

„Veterinarija ir zootechnika – įdomios ir perspektyvios sritys. Šiuolaikinės fermos yra modernios, inovatyvios, todėl jaunam žmogui, pasirinkusiam šį kelią, nuobodu tikrai nebus. Siekiame būti geriausi Europoje ir pasaulyje, o tai įgyvendins auganti jaunoji karta. Suteikiame geras darbo sąlygas, padedame įsikurti, įsigyti būstą – visa tai sugrįžta per darbuotojų įsitraukimą ir rezultatus“, – teigia verslininkas. Jam pritaria ir Veterinarijos fakulteto dekanas.

„Studijos atliepia dabarties tendencijas: jos inovatyvios ir įtraukiančios. Daug dėmesio skiriame praktinių įgūdžių formavimui ūkiuose. Jauni žmonės savo akimis pamato, kaip atrodo modernios fermos.“ Tokios iniciatyvos leidžia „Agrokoncerno grupei“ dėl talentų sėkmingai konkuruoti su pažengusiomis Vakarų šalimis – ir aiškiai parodo, kad sėkmingą karjerą šiandien galima kurti ne išvykus, o čia, Lietuvoje.

Šaltinis: lrytas.lt, 2026-04-09