Žemės ūkio naujienos: 2026-03-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kovo 26 d. pradedama mokėti parama pagal ekologines sistemas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kovo 26 d. pradės mokėti paramą ūkininkams, įgyvendinantiems įsipareigojimus pagal kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklas „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ ir „Tarpiniai pasėliai“, pagal ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svarbos šlapynių tvarkymą ir ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Iš viso planuojama išmokėti 57,3 mln. Eur.
Iš viso iki balandžio 30 d. tinkamiems paramai gauti pareiškėjams planuojama išmokėti:
-pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 28 mln. Eur 26 tūkst. pareiškėjų;
-pagal veiklą „Tarpiniai pasėliai“ – 27 mln. Eur 11 tūkst. pareiškėjų;
-pagal ekologinę sistemą „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svaros šlapynių tvarkymas – 1,3 mln. Eur 700 pareiškėjų;
-pagal ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 1 mln. Eur 900 pareiškėjų.
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti išmokų dydžiai:
-už veiklos „Tarpiniai pasėliai“ tarpinių pasėlių per žiemą auginimą – 116,00 Eur/ha;
-už veiklos „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“:
-tiesioginės sėjos taikymą – 55,08 Eur/ha;
-kitų bearimių technologijų žemės dirbimo būdų taikymą – 16,69 Eur/ha;
-už ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklos „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ EB svaros šlapynių tvarkymą – 330,00 Eur/ha;
-už ekologinę sistemą „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ – 242,00 Eur/ha.
Atkreiptinas dėmesys, jog išmokos už veiklas „Tarpiniai pasėliai“ ir „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ yra mokamos, kai remiamas plotas iki 300 ha imtinai ir įsipareigojimai prisiimti nuo 2024 m. Kai remiamas plotas yra didesnis nei 300 ha, tuomet plotas, viršijantis 300 ha, yra remiamas 85 proc.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-24
NMA – pirmoji valstybinė įstaiga, įkūrusi Dirbtinio intelekto skyrių
Nacionalinė mokėjimo agentūroje (NMA) jau ne vienerius metus naudoja dirbtinį intelektą veikloje. Siekdama sustiprinti skaitmenizacijos ir inovacijų vaidmenį, NMA pirmoji valstybiniame sektoriuje įsteigė Dirbtinio intelekto skyrių. Jame dirba tik NMA skaitmeniniai asistentai, greitai ir patogiai konsultuojantys klientus ir efektyviai padedantys darbuotojams atlikti kasdienes funkcijas. Paklausykite pristatymo, kurį skaito skaitmeninė NMA direktoriaus pavaduotojo Tomo Orlicko versija!
NMA įsteigtas Dirbtinio intelekto skyrius atsakingas už dirbtinio intelekto, procesų automatizavimo ir robotizacijos sprendimų diegimą veikloje.
Jame jau dirba ir klientams gerai pažįstami klientų aptarnavimo specialistai Joris, Žemyna ir Vėjas bei vidiniai agentai, padedantys NMA darbuotojams optimizuoti administracinius procesus ir kitas veiklas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-25
Kvietimas siekiantiems išsaugoti mūsų krašto biologinę įvairovę
Nuo balandžio 1 d. iki gegužės 29 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia teikti paraiškas gauti paramą, skirtą biologinei įvairovei saugoti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 3 045 705 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 799 800 Eur, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – ne daugiau kaip 3 045 705 Eur.
Žinotina, jog pakeitus intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles šiuo paraiškų teikimo etapu buvo palengvintos sąlygos gauti paramą – daliai tinkamų finansuoti išlaidų bus taikomi fiksuotieji įkainiai. Tai reiškia, kad nuo šiol teikiant paraiškas įgyvendinimo taisyklėse tam tikras nurodytas investicijas bus galima įsigyti paprasčiau – šioms išlaidoms finansuoti nebereikės su paraiška pateikti trijų komercinių pasiūlymų, vykdyti pirkimų. Taip mažės administracinė našta tiek pareiškėjams, tiek paraišką vertinantiems NMA specialistams.
Remiama veikla
Pagal intervencinę priemonę remiama veikla, kuria siekiama išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų subalansuotą funkcionavimą, žemės ūkio veikla užsiimančius arba siekiančius užsiimti subjektus skatinant tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes, atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas išlikti šioms saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms:
Dėl paramos kviečiami kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių valda ar jos dalis patenka į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį.
Paramos suma ir tinkamos finansuoti išlaidos
Parama teikiama dotacijos forma, taikant nustatytus vieneto įkainius ir kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas.
Išlaidų finansavimo tvarka ir paramos dydžiai skiriasi, atsižvelgiant į patiriamas išlaidas, t. y.:
Kai tinkamoms finansuoti išlaidoms nustatyti fiksuotieji vieneto įkainiai, šių išlaidų vertė apskaičiuojama pagal nustatytus fiksuotųjų vieneto įkainių dydžius.
-pievų bei šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, palankios buveinių būklės atkūrimo ir sąlygų šioms buveinėms išlikti sudarymo darbų išlaidos, tokios kaip sumedėjusios ir žolinės augalijos pašalinimo ir sutvarkymo bei išvežimo darbų išlaidos, ir panašios su pievų ir šlapynių palankios būklės atkūrimu, sąlygų buveinėms išlikti sudarymu susijusios išlaidos – 3 124,31 Eur už 1 ha;
-ganyklos (-ų) tvoros (-ų) įsigijimas ir įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę – 61,26 Eur už 1 m;
-elektrinio (-ių) piemens (-ų), įskaitant jo (-ų) komponentus, įsigijimo išlaidos – 2,82 Eur už 1 m.
Svarbu žinoti, kad išlaidos, viršijančios nustatytus įkainius, bus laikomos netinkamomis finansuoti.
Kai tinkamoms finansuoti išlaidoms fiksuotieji vieneto įkainiai nenustatyti, didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti yra 70 000 Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Mažiausias taikomas paramos intensyvumas – 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo.
Tinkamos finansuoti išlaidos, kurioms fiksuotieji įkainiai netaikomi, yra šios:
-naujų, iki 0,1 ha ploto, seklių kūdrų įrengimas vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose;
-bendrosios išlaidos. Finansuojama bendrųjų išlaidų dalis gali būti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir ne didesnė kaip 1 800 Eur.
Paraiškų teikimo būdas
Paramos paraiškos NMA teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant jas elektroniniu paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-24
Prasideda laukų tręšimo metas
Nuo kovo 21 d. leidžiama tręšti laukus mėšlu ir srutomis. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai iki balandžio 30 d. vykdys reidus ir tikrins, ar tręšiama laikantis teisės aktų reikalavimų, apsaugant paviršinius ir požeminius vandenis bei dirvožemį nuo taršos.Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų išvengta galimo pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui. Netinkamai tvarkomos srutos gali užteršti gruntą, požeminius ir paviršinius vandenis, taip pat patekti į gyventojų šulinius. Dėl šios priežasties draudžiama skleisti mėšlą ir srutas ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės bet kuriuo metų laiku.
Šiais reikalavimais norima gerinti prie tręšiamų laukų gyvenančių žmonių sąlygas, mažinant mėšlo ir srutų skleidžiamus kvapus, o kartu – oro ir vandens telkinių taršą.
Aplinkos apsaugos departamentas yra atnaujinęs atmintinę „Mėšlo ir srutų tvarkymas“, kurioje pateikiami pagrindiniai aplinkosaugos reikalavimai biologinių trąšų kaupimui, laikymui, tvarkymui ir naudojimui tręšiant laukus, siekiant užtikrinti tvarų ūkininkavimą ir išvengti aplinkos taršos.
Kaupimas ir laikymas ūkiuose
-Ūkinius gyvūnus auginančių asmenų ūkyje susikaupiantis mėšlas ir srutos turi būti tvarkomi vadovaujantis nustatytais reikalavimais – turi būti kaupiami pagal laikymo talpų dydį ir gyvulių skaičių.
-Srutos ir skystasis mėšlas turi būti kaupiami srutų kauptuve – statinyje ar įrenginyje, pritaikytame kaupti ir laikyti srutas ar skystąjį mėšlą. Tai apsaugo nuo išsiliejimo ir patekimo į aplinką.
-Laikant 10 sutartinių gyvulių (SG) ar daugiau, srutų ir skystojo mėšlo kauptuve privaloma taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones.
Tręšimas ir naudojimas
-Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.
-Draudžiama tręšti, skleisti mėšlą ar srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Išimtis taikoma tik daugiametėms pievoms, ganykloms, ariamajai žemei su augaline danga (apsėta, apsodinta augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 12 proc.
-Draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, užtvindytos, įmirkusios arba apsnigtos žemės.
Sanitarinės ir apsauginės zonos
-Mažiausi leistini sanitariniai atstumai turi būti išlaikomi: nuo tvarto iki gyvenamojo namo – ne mažiau kaip 10 m, nuo mėšlidės – 15 m, o iki šachtinio šulinio – atitinkamai 15 m ir 20 m.
-Turi būti laikomasi sanitarinių reikalavimų, siekiant apsaugoti aplinkinius gyventojus ir biologinę įvairovę. Iš netvarkingai laikomo mėšlo ištekančios srutos gali užteršti geriamąjį vandenį azoto junginiais.
Dokumentavimas ir atsakomybė
-Ūkininkai privalo vesti apskaitą apie sukauptą ir panaudotą mėšlą bei srutas. Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir daugiau, duomenys apie panaudotą mėšlą ir srutas turi būti pateikiami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.
-Už netinkamą mėšlo tvarkymą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį gresia bauda iki 230 eurų, o kitiems atsakingiems asmenims – iki 430 eurų. Pakartotiniai pažeidimai gali lemti didesnes baudas, iki 430 eurų fiziniams asmenims ir iki 1 100 eurų kitiems atsakingiems asmenims.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2026-03-24
Fanatiškas požiūris į „žaliąjį kursą“ sužlugdys Lietuvos ūkininkus?
Ūkininkai jau perėjo į „išgyvenimo režimą“, kyla grėsmė kaimo bendruomenėms. Europos Sąjungos siekis iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu neabejotinai yra kilnus. Tačiau tas kilnumas šių dienų realijose primena bandymą lakstyti apsikaišiojus gėlių žiedais tarp aplink skraidančių bombų. Noras būti „žaliems“, panašu, sukrautas ant paprastų piliečių, o pirmiausia, ant visus maitinančių ūkininkų pečių, todėl tiek Lietuvos, tiek kitiems Europos žemdirbiams tai jau pradeda panašėti į ekonominį mirties nuosprendį.
Naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (sutrumpintai vadinamas CBAM pagal angliško pavadinimo pirmąsias raides – Carbon Border Adjustment Mechanism), kuris visa apimtimi trąšų sektoriui įsigaliojo jau nuo šių metų sausio 1 dienos, ūkininkus privertė susiimti už galvos. Prognozuojama, kad dėl šio mokesčio Lietuvos ūkininkai kasmet patirs nuo 60 iki 110 milijonų eurų nuostolių, o savikainos šuolis neišvengiamai pasieks ir galutinį vartotoją.
Apie tai, kodėl „žaliasis kursas“ praktikoje virsta „juoduoju scenarijumi“, kalbamės su Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininku Mantu Župerka bei analizuojame platesnį sektoriaus kontekstą per kitų žemdirbių savivaldos lyderių įžvalgas.
Kas yra CBAM ir kodėl jis atsirado?
ES gamintojai moka už taršą per apyvartinius taršos leidimus, tuo tarpu trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos ar Maroko gamintojai – ne. Dėl to importuojama produkcija tampa nesąžiningai pigi. Teigiama, kad CBAM mokestis turėtų išlyginti konkurencijos sąlygas ir skatinti ne ES valstybes investuoti į švaresnę gamybą.
Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus sako, kad CBAM įvedimo pagrindinis tikslas – riboti taršių produktų patekimą į ES rinką. Aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė teigia, kad tarifas yra „minimalus“ ir neturėtų lemti drastiško kainų šuolio, tačiau žemdirbių asociacijos pateikia visai kitokius skaičius.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas tiesiai šviesiai pareiškė, kad CBAM kasmet Lietuvos žemdirbiams gali kainuoti 60–110 mln. eurų, nes numatomas mokesčio augimas.
Jo teigimu, problema yra ne tik neadekvati trąšų kaina, kuri jau pasiekė 512 Eur už toną, bet ir dirbtinai kuriamas jų deficitas rinkoje.
Mantas Župerka: „Mes patys save smaugiame iš paskutiniųjų“
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Mantas Župerka atkreipia dėmesį, kad dar prieš įvedant CBAM mokestį grūdų kainos ir trąšų savikainos disproporcija buvo tokia didelė, kokios nebuvo net sunkiausiais krizės metais.
„Šiandieną grūdai kainuoja apie 170–180 eurų už toną. Iki to nelaimingo karo Ukrainoje, tona salietros kainuodavo tiek pat – apie 180 eurų.
Grūdai žiemą pabrangdavo gal 10–15 eurų, ir tai buvo normalu.
Bet dabar mes turim tragišką vaizdą, nes grūdų kaina liko 180 eurų, o trąšos jau kainuoja mažiausiai 400 eurų, ir čia dar neskaitant CBAM mokesčio“, – skaičiuoja M. Župerka.
„Jeigu trąšų kaina būtų 180 eurų plius CBAM, dar galėtume kalbėti kažką, bet dabar ir taip jau savikaina yra dvigubai didesnė nei pajamos.
Aš keliu klausimą – iš kur mes tuos grūdus pirksim? Panašu, kad jei taip bus toliau, ūkių Lietuvoje tiesiog neliks“, – įspėja M. Župerka.
M. Župerka stebisi Europos Sąjungos užsispyrimu tęsti griežtą aplinkosauginį reguliavimą tuo metu, kai pasaulio geopolitinė situacija liepsnoja.
„Kai pasižiūri, kas vyksta Ukrainoje, kas vyksta Irane, apie kokį taršos mažinimą mes dar galime kalbėti? Mes čia galime save pasmaugti, bet problemų neišspręsime, kol ten viskas nesusitvarkys.
Mes smaugiame save iš paskutiniųjų, daug aukojame, o tuo tarpu Amerika iškart nuėmė visus žaliojo kurso reikalavimus. Europa mato, kad žaliasis kursas sugriuvo, bet vis tiek bando kažką spausti“, – rėžia ūkininkas.
Trąšas gamina visai čia pat, bet kaina kandžiojasi
Kėdainiai garsėja ne tik kaip solidžių ir stiprių ūkių kraštas. Būtent mūsų krašte veikia viena iš stipriausių visos Europos trąšų gamykla „Lifosa“, už kelių dešimčių kilometrų – ir „Achema“. Bet ar tai duoda finansinį pranašumą vietos ūkininkams? Panašu, kad ne.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius situaciją vadina neprotinga.
„Vietos gamintojai įsiveža žaliavą, pagamina trąšas ir eksportuoja, o Lietuvos ūkininkai pigiau jų įsigyti negali. Pirkdami atvežtines trąšas iš trečiųjų šalių, mes dar papildomai susimokame mokestį, nors vietinės gamybos kainos rinkoje yra beveik identiškos.“
Mantas Župerka, ūkininkaujantis „Lifosos“ pašonėje, šią problemą jaučia kasdien.
„Iš „Lifosos“ galime pirkti trąšas ir perkame, bet vietiniai gamintojai laiko labai aukštą kainų lygį. Būtų logiška, kad jei gamykla čia pat, tai ir produkto kaina galėtų būtų kita.
Bet čia jau veikia rinkos dėsniai. „Lifosa“ neprivalo trąšų parduoti būtent mums, jie gali jas parduoti bet kur pasaulyje ir paklausa yra didžiulė, ir dėl kainų niekas ten nesidera.
Realybė yra tokia, kad gamykla stovi pas mus, kvapai pas mus, tarša pas mus, o pigesnio produkto nėra ir turbūt nebus“, – sako M. Župerka.
Destabilizuota trąšų rinka lems mažesnį derlių
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžia, kad CBAM poveikis jau dabar matomas per importo statistiką. 2026 m. sausį ES azoto trąšų importas sumažėjo daugiau kaip 80 proc.
„Kai importas krenta taip drastiškai, tai nebėra teorija – tai realus tiekimo šokas. Trąšos sudaro iki trečdalio ūkininko sąnaudų. Jei prieinamumas mažėja, tai smūgis maisto saugumui. Mes palaikome klimato tikslus, bet klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų. Šiandien destabilizuosime trąšų rinką – rytoj turėsime derliaus mažėjimą ir dar didesnį kainų šuolį vartotojams“, – sako dr. A. Svitojus.
Anot jo, atsargų lygis kai kuriose ES šalyse dengia tik pusę reikiamo kiekio būsimam derliui. Tai reiškia, kad ūkininkai priversti rizikuoti ir tręšti mažiau, o tai tiesiogiai lemia prastesnį derlių ir brangesnę duoną bei mėsą ant pirkėjų stalo.
Vartotojas – galutinė grandis, kuri sumokės už viską
Daugelis pirkėjų mano, kad ūkininkų problemos lieka tik kaimo vietovėse, tačiau M. Župerka skuba šį mitą išsklaidyti. Brangstant trąšoms ir kurui, brangsta viskas: nuo pieno iki daržovių. Tačiau čia išryškėja dar viena neteisybė – žemos supirkimo kainos ūkininkui ir nemažėjančios kainos lentynose.
„Vakar buvau parduotuvėje. Pieno supirkimo kaina jau kadaise krito 30 procentų, ūkininkas gauna grašius, o du litrai pieno lentynoje vis tiek kainuoja 2,60–2,90 euro. Blogiausia, kad vartotojas nemato to pigimo, kurį pajunta ūkininkas, bet kai viskas brangsta dėl mokesčių – vartotojas tai pajunta akimirksniu“, – pastebi M. Župerka.
Situaciją blogina ir gyvulininkystės sektoriaus bėdos. LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė atkreipia dėmesį, kad be išaugusių kaštų ūkius smaugia ir administracinė našta, pavyzdžiui, tręšimo planų sudarymas, kuris mažiesiems ūkiams tampa nepakeliama finansine prievole.
Apie investicijas kalba neina, ūkininkai žiūri, kaip išgyventi
Paklaustas apie ateitį ir investicijas, Mantas Župerka karčiai nusijuokia – šiandien apie tai niekas negalvoja. Lietuvos ūkiai perėjo į „išgyvenimo režimą“, kurį diktuoja ne noras tobulėti, o baimė prarasti tai, kas sukurta.
„Aš manau, investicijos bus tik pirmo būtinumo. Jei ūkis matys, kad negali be kažko išgyventi, tai nori nenori turės investuoti. Čia kaip jaunai šeimai su būstu – arba moki nuomą, arba perki savo, bet dabar tai bus tik kraštutinis variantas.
Žmonės turi daugybę skolų iš praeitų metų.
Ūkininkas gali paprašyti atidėti mokėjimą už trąšas ar chemiją, bet už žemės nuomą jis visada sumokės pirmiausia, nes kitaip žemę atiduos kitam.
O matom, kad žmonės jau sunkiai ir nuomas susimoka“, – sako Kėdainių krašto ūkininkas.
Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis pripažįsta, kad situacija yra ypač jautri ir žada siekti mokesčio atidėjimo ar koregavimo europiniu lygmeniu. Tačiau žemdirbiai pažadais sotūs nebuvo niekada.
Dr. Arūnas Svitojus įspėja, kad artimiausios savaitės bus lemiamos. Diskusijos su „Copa-Cogeca“ ir kitomis ES organizacijomis turėtų parodyti, ar Briuselis išgirs realų žemės ūkio šauksmą, ar liks ištikimas ideologiniam planui, nepaisant to, kokią kainą už tai teks sumokėti.
„Vienareikšmiškai, Europa eina į susinaikinimą. Rusai mums grūdų juk neparduos. Bet ir savų nebeturėsim. Kol vyksta tokie dalykai pasaulyje, apskritai negali būti jokios kalbos nei apie CBAM, nei apie papildomus aplinkosaugos reikalavimus.
Mes ir taip esam netaršūs, palyginus su kitais, bet norime būti kažkokie neįmanomai švarūs, kai tuo tarpu aplink viskas griūva. Mes tiesiog turime galvoti apie išgyvenimą. Tik taip, ir ne kitaip“, – reziumuoja M. Župerka.
Jei CBAM mokestis nebus koreguojamas, o vietos pramonė ir toliau diktuos globalias kainas be atodairos į vietos augintoją, „žaliasis kursas“ Lietuvoje gali palikti ne švaresnę gamtą, o tuščius laukus ir bankrutavusias kaimo bendruomenes. O kiek ūkių neatlaikys šio naujo mokesčio? Parodys laikas ir… išaugusios maisto kainos.
