Žemės ūkio naujienos: 2026-04-28. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Netrukus bus galima teikti paraiškas dėl paramos ūkių biosaugai
Nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priims paraiškas gauti paramą ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių pasekmių prevencijai.Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Pagal priemonę remiama veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes. Remiamos investicijos į prevencinę veiklą gyvulininkystės ūkiuose, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 274 593 Eur suma. Vidurio ir Vakarų regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 2 313 712 Eur.
Galimi pareiškėjai
Pareiškėjai gali būti fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus) ar juridiniai asmenys, laikantys ūkinius gyvūnus:
-ūkininkai, fiziniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai;
-juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai.
Paramos dydis ir intensyvumas
Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių (SG) (įskaitytinai), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 000 Eur, o ūkiams, kurie laiko 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, ir negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur priemonės įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodytu atveju. Didžiausia paramos suma pagal šią intervencinę priemonę vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų strateginio plano laikotarpiu negali viršyti 600 000 Eur.
SG apskaičiuojamas taisyklių18 punkte nustatyta tvarka.
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui
-Pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos.
-Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus. Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą.
-Iki paraiškos pateikimo turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose. Planas turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniu padaliniu.
Jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, jis turi būti savo vardu, kaip valdos valdytojas, įregistravęs valdą bei ūkininko ūkį. Juridinis asmuo turi būti savo vardu, kaip valdos valdytojas, įregistravęs valdą.
Finansuojamos išlaidos
Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu, vykdoma veikla bei numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose. Tinkamos išlaidos turi atitikti SP administravimo taisyklėse nurodytus bendruosius reikalavimus.
Paramos lėšomis gali būti finansuojamos:
-vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, apsaugai nuo paukščių tinklai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
-ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
-žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
-dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių asmenims ir (ar) transporto priemonėms įsigijimo išlaidos;
-pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
-konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
-nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos (pvz., langų, grotų, tinklelių) įsigijimo išlaidos;
-ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių persirengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos, maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos.
Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai
Paraiškos vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį įgyvendinimo taisyklių 35 skyriuje nustatytiems atrankos kriterijams. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 20 privalomų balų. Jeigu paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko 20 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.
Atrankos kriterijai
Už specializaciją:
-nėra gavęs investicinės paramos biosaugai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ – skiriama 30 balų;
-nėra gavęs investicinės paramos biosaugai pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“– skiriama 20 balų.
Vertinant atitiktį šiam kriterijui, atrankos balai suteikiami tik už vieną pareiškėjo pasirinktą kriterijų.
Už SG:
-iki 20 (įskaitytinai) SG – suteikiami 35 balai;
-didesnis kaip 20 iki 200 SG (įskaitytinai) – suteikiami 25 balai;
-daugiau kaip 200 SG – suteikiama 20 balų.
Už ūkinių gyvūnų laikymo vietą: kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vieta yra vietovėje, kurioje ES sprendimuarba Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus įsakymuyra taikomos užkrečiamosios ligos prevencinės ir kontrolės priemonės laikomai gyvūnų rūšiai, skiriami 35 balai.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiškos ir prašomi dokumentai SP administravimo taisyklėse nustatyta tvarka Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu paraiskos@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“).
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-28
Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba: Lietuva ragina ES imtis skubių veiksmų
Liuksemburge šiandien susirinkusi Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba aptarė ne vieną aktualų klausimą. Lietuvai ypač svarbus – sparčiai blogėjanti situacija pieno sektoriuje. Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, pieno kainos krenta jau pusmetį. Daugelis pieno gamintojų, ypač smulkesni šeimos ūkiai, susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Tai rodo ir Vilniuje gamintojų surengta protesto akcija. Geopolitinė įtampa spaudimą žemės ūkio rinkoms, įskaitant ir pieno sektorių, tik dar labiau didina.
Ministras A. Palionis paragino imtis koordinuotų ES lygio veiksmų, įskaitant galimybę aktyvuoti žemės ūkio rezervą, kad būtų stabilizuota rinka ir užtikrintas pieno gamintojų veiklos tvarumas. Jis taip pat paprašė išanalizuoti galimybę taikyti ir išimtinę privataus sūrių sandėliavimo priemonę.
Lietuvos žemės ūkiui didelį nerimą kelia ir išaugusios trąšų kainos. Trąšų prieinamumą ir įperkamumą dar labiau apsunkina šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM). Pasak A. Palionio, šią situaciją taip pat būtina kuo skubiau spręsti. Optimizmo suteikė žemės ūkio ir maisto komisaro pažadas jau gegužės mėnesį pristatyti „trąšų veiksmų planą“.
Tarybos posėdyje dėmesys skirtas ir Ukrainai – Lietuva nuosekliai pasisako už visokeriopą paramą šiai su rusijos agresija kovojančiai šaliai.
Pajamų paramos modelį vertina kritiškai
Briuselyje susirinkę visų šalių žemės ūkio ministrai daug diskutavo ir apie žemdirbių pajamų paramos modelį po 2027 metų. Anot ministro A. Palionio, jis bus tvarus tik tuo atveju, jei bus grindžiamas sąžiningu bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu, užtikrinant lygias konkurencines sąlygas. Kaip jau ne kartą buvo akcentuota, naujajame laikotarpyje turi būti baigta išorinė tiesioginių išmokų konvergencija.
„Pajamų parama turi būti aiškiai siejama su realia žemės ūkio veikla ir skiriama tik tiems, kurie faktiškai ūkininkauja ir palaiko apsirūpinimo maistu saugumui svarbius gamybos pajėgumus. Mums, ES rytų pasienio valstybei, tai turi ir strateginę reikšmę“, – kalbėjo ministras. Jo nuomone, valstybėms narėms turi būti paliktas pakankamas lankstumas priimant sprendimus, įskaitant teisę pačioms pasirinkti taikomus kriterijus.
Lietuva kritiškai vertina siūlymą privalomai taikyti proporcingo mažinimo ir išmokų sumos ribojimo mechanizmus.
Kiti klausimai
Tarybos posėdyje taip pat aptarta gamtos gaisrų rizikos prevencija. Ministras A. Palionis atkreipė dėmesį į tai, kad be stabilaus ir pakankamo BŽŪP finansavimo bei platesnio kitų ES finansinių priemonių įsitraukimo, geri norai apsaugoti žemės ūkį ir kaimo gyventojus gali likti neįgyvendinti.
Žemės ūkio ministrai dėmesio skyrė ir durpių išteklių panaudojimo, augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos supaprastinimo klausimams.
Šaltinis: lrt.lrv.lt, 2026-04-27
Kompensacijoms dėl šalnų ir liūčių iš rezervo ūkininkams norima skirti 320,5 tūkst. eurų
Vyriausybei siūloma iš valstybės rezervo skirti 320,5 tūkst. eurų iš dalies kompensuoti kai kurių rajonų ūkininkų pernai patirtus nuostolius dėl šalnų bei užsitęsusių liūčių – dėl to šalyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Kaip nurodoma Finansų ministerijos išvadoje, valstybės parama už nuostolius siektų 22 proc. patirtos žalos.
„Nutarimo projektu ūkio subjektų patirtą žalą (dėl ilgo lietingo laikotarpio – BNS) siūloma kompensuoti tokiu pačiu principu, t. y. tokia pat procentine dalimi, kaip ir nuo šalnų nukentėjusių žemės ūkio veiklos subjektų patirtus nuostolius, (22 proc. patirtos žalos dydžio)“, – tvirtina ministerija.
Kompensacijoms dėl šalnų poveikio Alytaus rajono gyventojams, ūkininkams ir ūkiams numatyta 7,6 tūkst. eurų, o Kretingos rajono – 2,3 tūkst. eurų. Šios savivaldybės ūkininkams dar 85 tūkst. eurų kompensacijų numatoma dėl liūčių.
Dėl ilgo lietingo laikotarpio taip pat siūloma skirti kompensacijas Biržų rajono savivaldybei – 27,26 tūkst. eurų, Klaipėdos – 14,9 tūkst. eurų, Panevėžio – 88,25 tūkst. eurų, Plungės – 57,227 tūkst. eurų, Radviliškio – 6,789 tūkst. eurų, Rokiškio – 5,617 tūkst. eurų, Skuodo – 21,122 tūkst. eurų, Šiaulių – 2 tūkst. eurų, Šilalės – 2,33 tūkst. eurų.
Dėl šalnų patirti ūkininkų nuostoliai Alytaus rajono savivaldybėje siekė 34,7 tūkst. eurų, o Kretingos – 10,5 tūkst. eurų.
Tuo metu dėl liūčių Biržų rajono savivaldybė nurodė 121,4 tūkst. eurų žalą, Kretingos – 386,3 tūkst. eurų, Klaipėdos – 67,8 tūkst. eurų, Panevėžio – 143 tūkst. eurų, Plungės – 260,1 tūkst. eurų, Radviliškio – 30,8 tūkst. eurų, Rokiškio – 25,5 tūkst. eurų, Skuodo – 93,3 tūkst. eurų, Šiaulių – 9,2 tūkst. eurų, Šilalės – 8,6 tūkst. eurų.
Vyriausybė balandžio 1-ąją atšaukė pernai pavasarį ir vasarą paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją – dėl šalnų ir ilgo lietingo laikotarpio padarinių žemės ūkiui.
Kaip rašė BNS, dėl šalnų poveikio ekstremalią situaciją Vyriausybė paskelbė 2025 metų gegužės 28-ąją, o dėl ilgo lietingo laikotarpio padarinių – rugpjūčio 13-ąją. Tai leido netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įvairių įsipareigojimų.
Lietuvoje buvo nustatyta 4818 hektarų šalnų pažeistų vaiskrūmių ir uogynų plotų, dar 9116 ha – kitų žemės ūkio augalų ir pasėlių. Dėl ilgo lietingo laikotarpio nukentėjo 17,6 tūkst. ha augalų ir pasėlių plotų.
Europos Komisija pernai jau skyrė Lietuvai 1,1 mln. eurų paramą nukentėjusiems ūkininkams. Kartu su nacionaline parama žemdirbiams, pateikusiems 368 paraiškas dėl nuostolių sodų ir uogynų derliui, pernai išmokėta 3,3 mln. eurų.
Pasak Žemės ūkio ministerijos, praėjusią vasarą kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.
Daugiau lėšų ūkių atsparumo didinimui ir biosaugai: keičiamas Strateginis planas
Ūkininkams svarbi žinia – Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Tai leis efektyviau panaudoti paramos lėšas ir padės užkirsti kelią gyvulių ligų plitimui. Atsižvelgiant į išaugusius afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio ligos atvejus, pritarta siūlymui didinti finansavimą priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Biosaugos stiprinimui papildomai skirta 2,5 mln. eurų, perskirstytų iš kitų Strateginio plano priemonių, kuriose buvo susidaręs nepanaudotų lėšų likutis.
Šis pakeitimas leis didesniam skaičiui gyvulininkystės ūkių pasinaudoti parama biosaugos priemonių diegimui ir geriau apsisaugoti nuo ligų bei kitų grėsmių. Tai sustiprins jų pasirengimą ir užtikrins veiklos tęstinumą galimų krizių atveju.
Kada galima kreiptis paramos?
Šiomis lėšomis ūkininkai galės pasinaudoti jau netrukus: paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ bus renkamos nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
Planuojama, kad ir ateityje nepanaudotos Strateginio plano lėšos bus nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia – pirmiausia ūkių saugumui ir atsparumui stiprinti.
Šaltinis: lrt.lrv.lt, 2026-04-27
Laukinių paukščių apsaugos valdymo reikalavimai
Ūkininkai, kurių valda patenka į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) esantį paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi laikytis nustatytų ūkinės veiklos apribojimų pagal 3 žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimą „Laukinių paukščių apsauga“. Žemės ūkio veiklos subjekto valdos plote, kuris patenka į PPIS esantį Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų, kurie gali apimti draudimus:
-suarti ar persėti pievas;
-pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis (leidžiama jas atsėti nesuariant žoliniais augalais ar jų mišiniais, nurodytais Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių klasifikatoriaus III ir IV grupėse, atsėtas pievas deklaruojant kodu DGP);
-sausinti pievas (įrengti naujas sausinimo sistemas).
Tais atvejais, jei plotai, patenkantys į paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, buvo suarti ar apsėti pasėliais, o juose tokia ūkinė veikla yra draudžiama, žemės ūkio veiklos subjektai toje pačioje vietoje turi atkurti daugiametę pievą iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos.
