Home » Mastito gydymas prasideda nuo sukėlėjo
Karvės Straipsniai

Mastito gydymas prasideda nuo sukėlėjo

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Julija Sachnevyč | Melžimo proceso konsultantė, UAB Gameta LT

Mastitas ūkyje dažniausiai vis dar reiškia vieną dalyką – antibiotiką. Tačiau būtent čia ir prasideda didžiausia klaida. Ne todėl, kad antibiotikai nereikalingi, o todėl, kad jie dažnai naudojami be aiškaus pagrindo. Šiandien protingas antibiotikų naudojimas reiškia ne mažiau gydyti, o gydyti tik tada, kai reikia, ir būtent tai, kas reikalinga. Tai leidžia vienu metu pasiekti tris tikslus:

  • išlaikyti bandos sveikatą,
  • sumažinti gydymo kaštus
  • išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateičiai.
Pagrindinis klausimas, kuris keičia visą mastito valdymo logiką, yra labai paprastas – koks sukėlėjas?

Praktika rodo, kad tik apie trečdalis lengvo ir vidutinio klinikinio mastito atvejų iš tiesų reikalauja antibiotikų. Dažniausiai tai yra gramteigiamos bakterijos. Likusiais atvejais – ypač esant gramneigiamiems sukėlėjams arba kai bakterijų neišauga – karvės organizmas pats susitvarko su infekcija.

Tai reiškia labai konkrečius skaičius: remiantis tyrimais, taikant gydymą pagal sukėlėją, antibiotikų naudojimą galima sumažinti iki 60–65 %, neprarandant gydymo efektyvumo. Tuo pačiu trumpėja laikotarpis, kada pienas negali būti tiekiamas į pieno liniją – vidutiniškai nuo 9 dienų iki 6 dienų. Tai yra 3 dienos skirtumas vienam atvejui, kuris tiesiogiai virsta pinigais.

Dar svarbiau – toks gydymas neturi neigiamo poveikio rezultatams: nesiskiria nei pasveikimo laikas, nei pieno kiekis, nei somatinių ląstelių rodikliai, nei karvių brokavimas. Kitaip tariant, ūkyje išleidžiama mažiau, o rezultatas lieka toks pats.

Tačiau sukėlėjo nustatymas yra vertingas ne tik sprendžiant, ar gydyti konkrečią karvę. Ilgalaikėje perspektyvoje tai yra vienas stipriausių įrankių bandos problemų analizei.

Visus mastito sukėlėjus galima suskirstyti į dvi grupes – užkrečiamus ir aplinkos. Užkrečiami, tokie kaip Streptococcus agalactiae ar Staphylococcus aureus, plinta melžimo metu ir dažniausiai rodo problemas melžimo procese: higienoje, rutinoje, įrangos darbe. Aplinkos sukėlėjai, pavyzdžiui, Escherichia coli ar Streptococcus dysgalactiae, labiau susiję su guoliaviete, tvarto drėgme, ir bendra aplinkos švara.

Kai ūkyje nuosekliai kaupiami duomenys apie sukėlėjus, labai greitai tampa aišku, kur yra tikroji problema. Ir tada sprendimai keičiasi – vietoje „gydome daugiau“, pereinama prie „keičiam sistemą“.

Dar viena dažna klaida – gydymo trukmė

Praktikoje ne retai gydoma tol, kol pienas vizualiai atrodo normalus. Dėl to kartais taikoma net 5 dienų terapija. Tačiau čia svarbu suprasti skirtumą tarp infekcijos ir uždegimo.

Bakterijos tešmenyje dažniausiai būna tik pirmas kelias dienas po susirgimo. Vėliau lieka uždegiminė reakcija, kuri gali tęstis ilgiau, net kai infekcija jau eliminuota. Tai reiškia, kad gydant pagal pieno konsistencija dažnai gydomas nebe sukėlėjas, o jau tik uždegimo pasekmės.

Kai nustatoma, kad tai gramteigiamas mastitas, dažniausiai pakanka trumpesnio gydymo – pavyzdžiui, 3 kartų intramamarinės terapijos. Tai leidžia greičiau grąžinti pieną į liniją, sumažinti vaistų sąnaudas ir išlaikyti antibiotikų efektyvumą ateityje.

Vis dėlto didžiausias efektas pasiekiamas ne gydyme, o prevencijoje. Kuo mažiau mastito atvejų, tuo mažiau sprendimų reikia priimti.

Praktika rodo, kad trys dalykai daro didžiausią įtaką naujų infekcijų skaičiui: švarus ir sausas guolis, teisinga melžimo rutina ir nuoseklus po-melžiminis vilgiklis. Tai nėra sudėtingi sprendimai, tačiau jų laikymasis turi labai aiškų rezultatą – mažesnį mastito dažnį.

Papildomai gali būti naudojama vakcinacija nuo koliforminių bakterijų, tačiau ji niekada nepakeis bazinės higienos ir teisingo melžimo proceso.

Šiandien antibiotikų naudojimas ūkyje yra ne tik ekonominis klausimas. Vartotojai vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip gaminamas pienas. Kai ūkyje antibiotikai naudojami tikslingai, tik tada, kai reikia, ir yra aiški prevencijos sistema, tai kuria pasitikėjimą visai pieno grandinei.

Galutiniame rezultate protingas mastito valdymas yra strategija, o ne reakcija. Kai ūkyje derinama prevencija, sukėlėjo nustatymas ir trumpesni, tiksliniai gydymo protokolai, laimi visi: karvė, ūkis ir ilgalaikė verslo perspektyva.

Ekspertė Julija Sachnevyč

Daugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą, karvių gerovę, fermos projektavimą.