Žemės ūkio naujienos: 2026-03-27. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Patvirtintos 2026 m. tiesioginių išmokų taisyklės
Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės. Kviečiame susipažinti su aktualiausiais pakeitimais. Primename , jog šiemet deklaravimas vyks nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikoma viena darbo diena) tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc.
Kompleksinės klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinė sistema) „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ įsėliui trumpinamas išlaikymo dirvoje terminas – įsėjus iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus, nepertraukiamai išlaikyti reikės 6 savaites (anksčiau buvo 8 savaitės). Posėliui nustatyta papildoma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites (išlieka galimybė posėlį pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites).
Ūkininkai, dalyvaujantys ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, pievas antraisiais−penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais galės atnaujinti bearimėmis technologijomis.
Ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ nurodyta, kad nepriklausomas konsultantas turi būti įtrauktas į Žemės ūkio agentūros tinklapyje skelbiamą sąrašą, taip pat patikros vietoje metu nebus reikalaujama pateikti jo akreditavimo pažymėjimo kopijos.
Pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą už daugiametes pievas, kurios yrasaulės elektrinių teritorijose, paramai bus tinkami visi plotai su žoline danga.
Be to, pakoreguotas susietąja parama remiamų daržovių sąrašas – nuo šiol cukinijos, baltieji ir juodieji ridikai bei ropės nebebus remiami susietąja parama. Taip pat keičiasi susietajai paramai deklaruojamo ploto vertinimas. Skaičiuojant bendrą vaisių, uogų ir daržovių plotą, į jį įtraukiami ir riešutai, todėl deklaruojant 2 ha ir didesnį bendrą vaisių, uogų, daržovių ir riešutų plotą atvirame grunte, privaloma per „NMA agro“ programą pateikti nuotraukas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-27
Lietuvos vyriausiasis veterinaras: kaip esame pasiruošę gyvūnų ligų protrūkiams?
Lietuva aktyviai dalyvauja formuojant Europos gyvūnų sveikatos politiką. Nuo 2025 m. gegužės vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas eina Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (ang. FAO) Europos Komisijos dėl snukio ir nagų ligos (EuFMD) vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas. Ši pozicija patvirtina Lietuvos strateginę svarbą Europoje, leidžia tiesiogiai dalyvauti priimant sprendimus ir koordinuotai stiprinti gyvūnų ligų prevenciją regione.
Pokalbio metu V. Kiudulas atskleidžia, kokios grėsmės šiuo metu kelia didžiausią pavojų ūkiams, kaip Europa į jas reaguoja ir kokie praktiniai sprendimai padeda labiausiai apsaugoti ūkius, eksporto sektorių ir pačius vartotojus.
Kaip Lietuvos atstovavimas EuFMD vadovybėje leidžia mūsų šaliai prisidėti prie sprendimų gyvūnų ligų prevencijos politikoje?
EuFMD yra viena svarbiausių regioninių platformų, stiprinanti šalių pasirengimą ir bendradarbiavimą kovojant su snukio ir nagų liga. Ji veikia prie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir nuo 1954 m. vienija apie 40 Europos ir kaimyninių regionų valstybių. Komisija stiprina veterinarijos sistemų pajėgumus, koordinuoja prevencines priemones, organizuoja mokymus, pratybas, mokslinį bendradarbiavimą ir rizikos analizę bei glaudžiai bendradarbiauja su Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) ir Europos Komisijos sveikatos ir maisto saugos direktoratu (DG SANTE).
Lietuva dalyvauja EuFMD vykdomajame komitete kaip vicepirmininkė, todėl gali tiesiogiai prisidėti prie strateginių sprendimų, kurie formuoja Europos mastu priimamą gyvūnų ligų prevencijos politiką. Man asmeniškai svarbu, kad galime dalintis ir savo nacionaline patirtimi, aktyviai dirbti formuojant regionines strategijas, padedančias valstybėms geriau pasiruošti galimiems protrūkiams ir greičiau reaguoti į grėsmes.
Lietuva aktyviai prisideda prie EuFMD komiteto darbų – artimiausias vykdomojo komiteto posėdis vyks šių metų balandžio 16–17 d. Vilniuje, todėl turime galimybę tiesiogiai organizuoti svarbius sprendimų priėmimo procesus. Tokia veikla stiprina bendradarbiavimą tarp šalių, užtikrina greitą apsikeitimą informacija ir leidžia koordinuoti veiksmus visame regione, tuo pat metu parodant, kad Lietuva yra patikima ir aktyvi partnerė gyvūnų sveikatos srityje.
Snukio ir nagų liga kelia rimtą pavojų ūkiams ir eksporto sektoriui. Kaip vertinate šios ligos grėsmę Lietuvai šiuo metu?
Pastarųjų metų epidemiologinė situacija rodo, kad snukio ir nagų ligos rizika tebėra nuolatinė. Liga yra endeminė daugelyje Azijos šalių, nemažai atvejų kasmet registruojama ir Turkijoje, nors ten plačiai taikoma vakcinacija.
Europa daugiau kaip 20 metų turėjo laisvos nuo šios ligos šalies statusą, tačiau pastaraisiais metais fiksuoti nauji ligos atvejai Vokietijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, o šiais metais – ir Kipre. Kai kuriais atvejais iki šiol nėra galutinai nustatytas tikslus ligos patekimo kelias, todėl grėsmė išlieka nuolat.
Pastarieji snukio ir nagų ligos protrūkiai Europoje parodė, kad net pavieniai atvejai gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių gyvulininkystės sektoriui – vien Vokietijoje bendri nuostoliai vertinami apie 1 mlrd. eurų, o protrūkiai Vengrijoje ir Slovakijoje lėmė masinį gyvulių sunaikinimą, prekybos ribojimus ir papildomas išlaidas ligos kontrolei, dar kartą pabrėždami stiprios prevencijos ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Snukio ir nagų liga yra viena pavojingiausių gyvūnų užkrečiamųjų ligų. Lietuva šiuo metu turi laisvos nuo šios ligos šalies statusą, tačiau intensyviai prekiaujant globaliu mastu bei pervežant gyvūnus rizika išlieka reali. Todėl keliame sau prioritetinius uždavinius: nustatyti ligą ankstyvoje jos stadijoje, stiprinti biologinio saugumo sistemą ūkiuose ir būti pasirengus greitai reaguoti.
Kokios kitos gyvūnų ligos Lietuvoje ir Europoje šiuo metu kelia didžiausią pavojų?
Europoje didelis dėmesys skiriamas ir kitų pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenai bei kontrolei. Ypač aktualios ligos yra afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas, Niukaslo liga, vis didesnę reikšmę įgyjančios vektorių platinamos ligos – mėlynojo liežuvio liga bei gumbelinis galvijų dermatitas. Šios ligos gali greitai plisti tarp valstybių ir turėti reikšmingą poveikį gyvulininkystės sektoriui, žemės ūkiui bei maisto tiekimo grandinėms, todėl nuolatinis epidemiologinės situacijos stebėjimas ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas yra itin svarbūs.
Kokias svarbiausias pamokas iš kitų šalių patirties galime pritaikyti Lietuvoje, kad sustiprintume biologinio saugumo priemonių taikymą ūkiuose?
Kitų šalių patirtis aiškiai rodo, kad sėkmingiausia prevencija ta, kuri prasideda ūkyje. Griežtos biologinio saugumo priemonės – transporto kontrolė, lankytojų ribojimas, dezinfekcija ir tinkama gyvūnų registracija – yra esminės. Labai svarbus ir ūkininkų informuotumas bei gebėjimas greitai reaguoti pastebėjus pirmuosius ligos požymius: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo efektyviau galima ją suvaldyti.
Lietuvoje įgyvendintos biosaugos priemonės gali būti pavyzdžiu kitoms šalims ir, mano įsitikinimu, daugelis ES šalių galėtų pasimokyti iš mūsų patirties, ypač kiaulių ir paukščių auginimo vietose, kur biosaugos priemonės įgyvendintos nuosekliai ir sistemingai. Vis dėlto dar turime silpnų vietų, ypač nedideliuose ūkiuose, kur gyvulių laikytojai nenoriai investuoja į biosaugos priemones.
Kaip Lietuva bendradarbiauja su ES ir kaimyninėmis šalimis, kad protrūkiai būtų identifikuoti ir likviduoti greičiau?
Lietuva aktyviai bendradarbiauja su ES ir pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijomis, keičiasi informacija realiu laiku ir koordinuoja prevencijos bei reagavimo priemones. Reguliarūs tiesioginiai šalių veterinarijos tarnybų ir vyriausiųjų pareigūnų susitikimai leidžia operatyviai aptarti epidemiologinę situaciją ir greitai koordinuoti veiksmus – tai ypač svarbu krizių metu.
Ar dalyvaujame regioninėse pratybose ar tarptautiniuose simuliaciniuose scenarijuose ir kaip tai stiprina mūsų pasirengimą galimiems ligų protrūkiams?
Regioninės ir tarptautinės pratybos yra vienas svarbiausių pasirengimo būdų – jos leidžia praktiškai išbandyti mūsų reagavimo planus, įvertinti pasirengimą ir sustiprinti koordinavimą tarp tarnybų bei šalių institucijų. Lietuva ne tik dalyvauja, bet ir prisiima lyderystę – artimiausios tokios pratybos dėl snukio ir nagų ligos vyks šį lapkritį Lietuvoje su Latvijos, Estijos ir Lenkijos atstovais.
Kokias praktines rekomendacijas ūkininkams norėtumėte pabrėžti siekiant dar labiau sumažinti ligų riziką ūkiuose?
Pagrindinė rekomendacija ūkininkams – griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: patenkančiųjų į ūkio teritoriją kontrolė, transporto dezinfekcija, nuolatinė gyvūnų sveikatos stebėsena ir tinkamas jų registravimas. Bet kokių neįprastų sveikatos pokyčių atveju svarbu nedelsiant pranešti veterinarijos specialistams – ankstyvas pranešimas yra viena efektyviausių priemonių užkirsti kelią ligai plisti.
Taip pat svarbu sekti oficialią informaciją ir rekomendacijas VMVT svetainėje.
Ar šiais metais VMVT planuoja naujų iniciatyvų ar kampanijų, kad svarbiausia informacija būtų kuo labiau pasiekiama ir naudinga ūkininkams ir visuomenei?
Šiemet VMVT jau inicijavo nacionalinę komunikacijos kampaniją „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“, kurios tikslas – stiprinti ūkinių gyvūnų gerovę ir skatinti nuoseklią biologinio saugumo praktiką ūkiuose. Kampanija remiasi patikrinimų rezultatais, rodančiais, kad biosaugai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Taip pat ūkininkams numatomi praktiniai mokymai ir rekomendacijos, kaip atpažinti pirmuosius gyvūnų ligų požymius bei greitai reaguoti.
Be to, siekiame dar labiau stiprinti bendradarbiavimą su ūkininkų organizacijomis, kad svarbiausia informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją ir padėtų geriau pasirengti galimoms rizikoms. Svarbu pabrėžti, kad gyvūnų ligų prevencija ir informavimas yra nuolatinis procesas. Epidemiologinė situacija nuolat keičiasi, todėl nuolat atnaujiname žinias ir jomis dalinamės.
Šaltinis: vmvt.lrv.lt, 2026-03-27
Pokyčiai Anykščių rajono karvių ūkyje
Prieš kelis mėnesius vienos šeimos karvių ūkis Anykščių rajone atsidūrė visuomenės akiratyje dėl užfiksuotų prastomis sąlygomis laikomų galvijų. Ūkį patikrinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė, kad dalis gyvulių buvo purvini, aplipę mėšlu, mažų veršelių guoliavietės prastai prižiūrėtos, taip pat rasta pažeidimų, susijusių su bandos laikymu ir registravimu.
Ūkininkui buvo nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus. Praėjus kuriam laikui po to, kai buvo pateikti įrodymai apie pašalintus trūkumus, veterinarijos inspektoriai, iš anksto neįspėję, sugrįžo į ūkį ir atliko pakartotinį tikrinimą, kurio metu nustatė, kad trūkumai ir pažeidimai tikrai pašalinti, o pokyčiai fermoje – akivaizdūs.
Tikrinimo metu gyvuliai ūkyje rasti švarūs, veršeliai laikomi gardeliuose nepririšti, jų guoliavietės tvarkingos, sausos, pakreiktos, pakanka geros kokybės pašaro. Tvarte palaikoma tvarka, mėšlas šalinamas du kartus per dieną, pašarai laikomi rulonuose, melžimo įranga ir viso proceso higiena prižiūrimi tinkamai. Daugiau tvarkos ir fermos aplinkoje – pašalinti buvę statybiniai likučiai ir kiti nereikalingi daiktai.
Atnaujintas ir pieno blokas: pakeistos durys, pagerintas apšvietimas, grindys švarios. Visi darbuotojai turi galiojančius sveikatos ir įgūdžių atestatus.
Ši istorija primena, kad situacija keičiasi, jei problemos nėra ignoruojamos. Svarbu ne tik pastebėti, bet ir suteikti galimybę problemas išspręsti – juk pokyčiai priklauso nuo pačių ūkininkų atsakomybės.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-03-25
Seimas atsisakė privalomo žemės sklypų ribų žymėjimo riboženkliais, neliks ir baudų
Seimas panaikino privalomą žemės sklypų ribų žymėjimą riboženkliais bei panaikino administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą ar nukėlimą. Ketvirtadienį tokias Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pataisas palaikė 90 Seimo narių, 1 buvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Už Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus vieningai balsavo 97 Seimo nariai.
Nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojus naujam reguliavimui, žemės savininkai galės apsispręsti, ar jų sklypų ribos bus paženklintos riboženkliais, ar ne. Jei sklypo savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis nutars atsisakyti ribų ženklinimo riboženkliais, tai reikės nurodyti sklypo ribų ženklinimo–parodymo akte. Šis dokumentas bus neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.
Atsisakius privalomų riboženklių, taip pat nuo liepos neliks dabar už sugadintus riboženklius gyventojams numatytų baudų. Parlamentarai taip pat panaikino administracinę atsakomybę už neteisėtą riboženklio pastatymą, perdarymą, pašalinimą ar nukėlimą.
Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, šiuo metu jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.
Už neteisėtą riboženklio pakeitimą, pavyzdžiui, pašalinimą ar nukėlimą dabar numatytos nuo 100 iki 350 eurų siekiančios baudos.
ELTA primena, kad atsisakyti baudų ir pareigos sklypų ribas ženklinti riboženkliais pernai rudenį pasiūlė Seimo nariai Simonas Gentvilas, Viktoras Pranckietis ir parlamentarų gretas jau palikęs Kazys Starkevičius. Jų nuomone, pažengus technologijoms tokie fiziniai žymėjimai prarado prasmę ir yra perteklinė administracinė našta, tik savininkui pageidaujant tie riboženkliai galėtų atsirasti.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančio vieno didžiausių Baltijos šalyse pieno perdirbimo kooperatyvų „Pienas LT“ generaline direktore paskirta Rita Juknevičienė, ji pakeitė įmonei beveik trejus metus vadovavusį Audrių Skučą. Tokį sprendimą antradienį priėmė įmonės valdyba. R. Juknevičienė pareigas pradėjo eiti trečiadienį, rodo įmonės valdybos posėdžio protokolas Registrų centre.
R. Juknevičienė nuo 2025 metų lapkričio iki šiol vadovavo bendrovės „BaltMilk“ verslo plėtrai, 2019–2025 metais toje pačioje įmonėje dirbo gamybos vadove, o 2015–2019 metais – vyresniąja technologe.
2003–2015 metais ji vadovavo bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ gamybos technologinei laboratorijai, rodo jos socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyra.
Kaip rašė BNS, „Pienas LT“ pernai dukart iki 14,5 mln. eurų augino pelną prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), o apyvartą – 20 proc. iki 181 mln. eurų.
„Pienas LT“ pernai per parą perdirbo apie 650–700 tonų pieno, tačiau planuojama, kad įmonės pajėgumai išaugs beveik du kartus iki 1,3 tūkst. tonų, šiemet baigus 50 mln. eurų vertės gamyklos plėtrą.
Bankas „Luminor“ pernai birželį įmonės modernizavimui ir apyvartiniam kapitalui paskolino daugiau nei 30 mln. eurų, dar 20 mln. eurų – Šiaurės investicijų bankas (NIB).
Gamykloje diegiamos naujos linijos ir technologijos, plečiamas produktų talpyklų ir pienovežių parkas, todėl mažės išlaidos energijai, pagerės logistika. Planuojama, kad bus sukurta daugiau nei 150 naujų darbo vietų.
„Pienas LT“ vienija 350 pieno gamintojų – 76 ūkiais daugiau nei prieš metus. Gamykla perdirba apie 20 proc. Lietuvoje pagaminamo pieno, produkciją eksportuoja į 40 šalių.
