Žemės ūkio naujienos: 2026-04-01. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palionis ragina EK suvienodinti tiesiogines išmokas ūkininkams
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis ragina Europos Komisiją (EK) suvienodinti tiesiogines išmokas bendrijos ūkininkams. Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje A. Palionis pabrėžė, kad Lietuva laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 metų, pranešė Žemės ūkio ministerija.
„Negalime kalbėti apie bendrą rinką ir vienodas sąlygas, kol paramos lygis ūkininkams išlieka nevienodas“, – pranešime teigė A. Palionis.
EK pristačius, kaip sekėsi per vienerius metus įgyvendinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, ministrai išsakė pastabų ir pabrėžė, kad dabartinės geopolitinės situacijos kontekste bendroji žemės ūkio politika turi išlikti atskira, tinkamai finansuojama ir lanksti.
Pasak A. Palionio, svarbu, kad visi deklaruojami ambicingi tikslai virstų konkrečiais teisėkūros pasiūlymais ir praktikoje veikiančius sprendimus.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į apsunkintą dėl sudėtingos geopolitinės padėties trąšų prieinamumą ūkininkams. Anot jo, šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM) kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir ES apsirūpinimo maistu saugumui.
„Sprendimų reikia čia ir dabar. Prisijungiame prie Prancūzijos raginimų, kad EK skubiai pateiktų konkrečius sprendimus dėl laikino CBAM taikymo suspendavimo arba pasiūlytų kompensacinį mechanizmą dėl ūkininkams padidėjusių išlaidų kompensavimo“, – sakė A. Palionis.
Aptariant ES žemės ūkio produktų prekybos su trečiosiomis šalimis klausimą, A. Palionis atkreipė dėmesį į derybas su Jungtine Karalyste, kuri Lietuvos gamintojams yra viena pagrindinių eksporto rinkų.
„Nauji sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai ar papildomi sertifikatai reiškia papildomus kaštus. Biurokratija neturi branginti mūsų produktų“, – teigė ministras.
Tarybos posėdyje daugelis šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką.
Aptariant energetinės pertvarkos iniciatyvą ES žvejybos ir akvakultūros sektoriuose, A. Palionis akcentavo, kad tai ekonominio atsparumo klausimas, o drastiškai mažėjantis finansavimas, ypač naujoje daugiametėje perspektyvoje 2028-2034 metais, riboja galimybes įgyvendinti realius pokyčius.
Anot ministro, būtina nedelsiant supaprastinti taisykles, užtikrinti adekvatų finansavimą ir skatinti investicijas į laivyno modernizavimą bei sektoriaus energijos efektyvumą.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-03-31
Sutaupyti gali kiekvienas ūkininkas – praktinis renginys atskleis bearimio ūkininkavimo galimybes
Balandžio 14 d. ūkininko Augusto Masevičiaus ūkyje Gustainiškių kaime, Šakių rajone, vyks praktinis renginys apie bearimio ūkininkavimo technologijas ir gerosios patirties mainus. LIFE integruotojo projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vykstančio renginio metu ūkininkas Augustas Masevičius pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės sėjos taikymą derlingose Zanavykų apylinkės žemėse, išmoktas pamokas bandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių produktų. Renginys yra nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl būtina išankstinė registracija. Registracijos anketą rasite čia. Renginio programa čia.
Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vaclovas Bogužas pasidalins mokslinėmis įžvalgomis apie bearimių technologijų taikymo tobulinimą ir regeneracinės žemdirbystės galimybes. Andrius Venckus, Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės projektų atstovas, supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatais ir pasitaikančiomis klaidomis paraiškose. Dalyviai taip pat turės galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-31
Kviečiame kreiptis paramos pagal priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia susipažinti su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ paramos skyrimo reikalavimais. Pagal priemonę parama skiriama kasmet už melioracijos griovio ar melioracijos reikmėms sureguliuotos upės šlaito, įskaitant ir 3 metrų pločio griovio priežiūros juostą nuo griovio šlaito viršutinės briaunos sutvarkymą, nupjaunant, iškasant ar kitu būdu sunaikinant šiame plote esančius invazinių rūšių augalus.
Galimi pareiškėjai:
-pareiškėjai privalo būti aktyvūs ūkininkai, kaip tai nustatyta Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (Tiesioginių išmokų taisyklės) II skyriuje;
-paraišką gali teikti fizinis ar juridinis asmuo savo vardu (atskirai) arba vienas iš asmenų, jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu veikiantis kartu su fizinių ar juridinių asmenų grupe, melioracijos sistemų naudotojų asociacija ar savivaldybės administracija.
Tinkamas paramai plotas turi patekti į Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje esantį elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“ (duomenų šaltinis – BĮIS INVA). Bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.
Jeigu planuojama vykdyti jungtinę veiklą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pareiškėjas pirmaisiais paraiškos teikimo metais privalo ne vėliau kaip iki rugpjūčio 1 d. pateikti NMA. Pavėluotai šis dokumentas priimamas iki rugpjūčio 15 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) paramos suma pagal intervencinę priemonę mažinama 1 proc.
Pagrindiniai įsipareigojimai:
-pareiškėjas privalo laikytis įsipareigojimų pagal intervencinę priemonę nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimų metų gruodžio 31 d., tačiau ne anksčiau kaip iki vėliausių įsipareigojimų pagal intervencinę priemonę įvykdymo pabaigos;
-įsipareigojimų laikotarpio trukmė – 5 metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (deklaruotus laukus);
-pareiškėjas privalo taikyti atskirų invazinių rūšių augalų naikinimo būdus ir laikytis jų naikinimo terminų, nurodytų Invazinių rūšių augalų plitimo valdymo melioracijos griovių šlaituose veiksmų plane;
-neprisiimti įsipareigojimų pagal intervencinę priemonę, tais atvejais, kai įvykdyti ir (ar) vykdomi melioracijos griovių rekonstrukcijos darbai, finansuojami valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis;
-per įsipareigojimų laikotarpį pirmaisiais metais deklaruoto ploto nepadidinti daugiau kaip 10 proc., bet ne daugiau kaip 0,10 ha, ir nesumažinti jo daugiau kaip 10 proc.;
-jeigu pirmaisiais metais deklaruotą paramai tinkamą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 0,1 ha, tada padidintam plotui prisiimami nauji įsipareigojimai, laikantis taisyklėse nustatyto bendro tinkamo paramai ploto reikalavimo.
Paramos dydis:
-644 Eur už 1 ha paramai tinkamo ploto sutvarkymą;
-773 Eur už 1 ha plotą, kai šis plotas sutvarkomas vykdant veiklą jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.
Paraiškų teikimas
Paraiškas bus galima teikti nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Pavėluotai pateiktos paraiškos priimamos iki birželio 22 d., už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma mažinama 1 proc.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-04-01
VMVT pataria: kaip suvaldyti didžiausias pašarų taršos rizikas ūkyje?
VMVT specialistai primena, kad pašarų laikymo higiena yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvūnų sveikatą ir visos maisto grandinės saugumą. Tinkamai pašarus tvarkant, laikant ir tikrinant bus išvengta jų užteršimo, sumažinta ligų rizika ir užtikrintas ūkio tvarumas. Kiekvienas ūkinių gyvūnų augintojas ir pašarų gamintojas privalo laikytis nustatytų higienos reikalavimų, kad kiek įmanoma sumažintų biologinį, cheminį ir fizinį pašarų užteršimą.
Pirminės gamybos lygmens pašarų sauga prasideda nuo aplinkos taršos valdymo – dar laukuose ir pirminio apdorojimo vietose. Ūkininkai ir pašarų ūkio subjektai, vykdantys pirminę pašarų gamybą, privalo užtikrinti, kad produkcija būtų apsaugota nuo pavojingo užteršimo, kylančio iš oro, dirvožemio, vandens, trąšų ar augalų apsaugos priemonių, biocidų, veterinarinių vaistų bei atliekų tvarkymo priemonių. Visi pirminio paruošimo produktai turi būti paruošiami – valomi, pakuojami, sandėliuojami ir transportuojami – taip, kad būtų išvengta pašarų užteršimo, sugadinimo.
Pašarų ūkio subjektai, kurie vykdo pirminę pašarų gamybą, ir tie, kurie šeria maistui auginamus gyvūnus, privalo laikytis šių pagrindinių higienos principų:
-Užtikrinti švarą ir dezinfekciją. Patalpos turi būti suprojektuotos ir prižiūrimos taip, kad jose būtų palaikoma švara: atliekamas reguliarus valymas, šalinamas mėšlas, atliekos ir kiti galimi pašarų užteršimo šaltiniai. Įranga, įrankiai, talpyklos ir dėžės, transporto priemonės, naudojamos pašarams, turi būti švarios ir techniškai tvarkingos. Valymas yra kasdienybė, o dezinfekcija būtina tam, kad būtų išvengta mikrobinio užteršimo.
-Naudoti tinkamos kokybės vandenį ir prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvūnams girdyti ir pašarams ruošti turi būti naudojamas tik švarus, tinkamos kokybės vanduo. Girdymo sistemos turi būti reguliariai valomos ir neturi tapti taršos šaltiniu ar skatinti patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi.
-Užtikrinti biologinę saugą ir taikyti veiksmingą kenkėjų kontrolę. Pašarų laikymo ir ruošimo patalpos, talpos turi būti suprojektuotos ir prižiūrimos taip, kad į jas nepatektų graužikai, paukščiai, vabzdžiai ar kiti parazitai – pagrindiniai ligų nešiotojai ir (ar) tiesioginiai pašarų teršėjai.
-Stebėti ir valdyti pelėsio ir toksinų susidarymo riziką. Būtent pelėsis yra mikotoksinų šaltinis, todėl laikymo vietos turi būti sausos, gerai vėdinamos, apsaugotos nuo drėgmės ir kondensato, o pašarai bei kraikas tvartuose reguliariai keičiami, kad būtų išvengta pelėjimo.
-Laikyti pašarus atskirai nuo pavojingų medžiagų. Netinkamas laikymas gali paversti kokybiškus pašarus kenksmingais. Viena didžiausių rizikų ūkyje pašarų užteršimas cheminėmis medžiagomis. Pašarai privalo būti laikomi atskirti nuo chemikalų, įskaitant valymo ir sanitarines priemones, pavojingų medžiagų, trąšų bei kitų produktų, draudžiamų naudoti gyvūnų pašaruose. Net ir minimalus sąlytis su šiomis medžiagomis gali turėti rimtų pasekmių.
-Užtikrinti saugų pašarų laikymą ir paskirstymą. Grūdai turi būti tinkamai sandėliuojami ir nepasiekiami gyvūnams, o vaistiniai pašarai (vaistinių pašarų tvarkymas turi būti atskirtas nuo įprastų pašarų tvarkymo) ir įprasti pašarai, skirti atskiroms gyvūnų rūšims ar veislėms, turi būti laikomi taip, kad nekiltų rizika jais šerti kitus gyvūnus. Ūkio vidaus šėrimo sistema turi užtikrinti, kad reikiami pašarai būtų patiekti į reikiamą šėrimo vietą.
Pašarų ūkio subjektai turi registruoti šią informaciją:
-Augalų apsaugos produktų ir biocidų naudojimą.
-Genetiškai modifikuotų grūdų naudojimą.
-Parazitų ar ligų, galinčių turėti įtakos pirminės produkcijos saugai, atvejus.
-Tyrimų, gautų paėmus pirminės produkcijos mėginius, ar kitų mėginių, paimtų diagnozės tikslais, kurie svarbūs pašarų saugai, rezultatus.
-Pašarų kilmę ir kiekius, pašarų paskirties vietas.
Viena iš svarbiausių informacijos registracijos paskirčių – užtikrinti atsekamumą, pašarų saugą ir rizikų valdymą visoje maisto grandinėje. Pašarų higiena ir tinkamas jų tvarkymas yra būtini siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, sumažinti ligų riziką, užkirsti kelią taršai ir užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugi ir kokybiška gaunama produkcija.
Gera šėrimo praktika – tai ir tinkamas ganyklų valdymas kuo labiau sumažinant galimą biologinę kryžminę taršą iš mėšlo, ir žemės ūkio cheminių medžiagų naudojimo išlaukimo laikotarpio užtikrinamas.
Svarbios sąlygos sėkmingai įgyvendinti higienos reikalavimus – tai personalo kompetencijos ir atsakinga apskaita. VMVT pažymi, kad asmenys, atsakingi už gyvūnų šėrimą ir priežiūrą, privalo turėti reikiamų įgūdžių ir žinių apie pašarų saugą, o apskaitą, susijusią su jų tiesiogine veikla ūkyje, gali padėti tvarkyti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, veterinarai, agronomai.
Tinkama pašarų kokybė ir jų sauga yra neatsiejama gyvūnų gerovės dalis, tiesiogiai atliepianti VMVT vykdomos komunikacijos kampanijos „Kaip jie gyvena? Tavo sprendimas“ vertybes. Kiekvienas sprendimas ūkyje – nuo švaraus vandens užtikrinimo iki atsakingo pašarų sandėliavimo – lemia ne tik auginamų gyvūnų gyvenimo kokybę, bet ir visos visuomenės pasitikėjimą lietuviška produkcija.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-31
Ūkininkai reikalauja aiškumo: ES žemės ūkio ateitis negali būti statoma ant neapibrėžtumo
Artėjant diskusijoms dėl naujosios Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir Europos Sąjungos daugiametės finansinės programos, Copa-Cogeca siunčia aiškią žinią – be stiprios ir pakankamai finansuojamos žemės ūkio politikos nebus nei maisto saugumo, nei sektoriaus konkurencingumo, nei atsparumo krizėms. Organizacija pabrėžia, kad būtina išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą ir užtikrinti, jog jos biudžetas nemažėtų, o būtų indeksuojamas pagal infliaciją. Pasak ūkininkų ir kooperatyvų atstovų, stabilus finansavimas yra būtina sąlyga investicijoms į produktyvumą, inovacijas ir prisitaikymą prie klimato kaitos, kartu garantuojant nenutrūkstamą maisto tiekimą Europoje.
Tačiau ne mažiau svarbiu klausimu tampa siūloma naujoji veiklos rezultatų vertinimo sistema. Copa-Cogeca ją vertina kritiškai – esą pernelyg didelis dėmesys aplinkosauginiams rodikliams gali sukurti perteklinę administracinę naštą ir ignoruoti ekonominį ūkių gyvybingumą. Vietoje to siūloma kurti paprastesnę ir labiau subalansuotą sistemą, kuri vertintų ir ūkių pajamas, produktyvumą bei konkurencingumą.
Didelį susirūpinimą kelia ir nacionalinių planų valdymas. Organizacijos teigimu, BŽŪP taisyklių išskaidymas per kelis reglamentus tik didina biurokratiją ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl siūloma visus su politika susijusius elementus – nuo ūkininko apibrėžimo iki kontrolės sistemų – sujungti į vieningą teisinę struktūrą.
Copa-Cogeca taip pat akcentuoja, kad parama turi pasiekti tik aktyviai ūkininkaujančius subjektus, kurie realiai kuria pridėtinę vertę – gamina maistą, palaiko kaimo gyvybingumą ir prisideda prie visuomenės gerovės. Tuo pačiu siūloma valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo, kad jos galėtų atsižvelgti į nacionalinius ypatumus.
Kita jautri tema – tiesioginių išmokų „lubos“. Organizacija pasisako prieš privalomą jų taikymą, argumentuodama, kad tai gali pakenkti efektyviai dirbantiems ūkiams. Vietoje to siūloma palikti valstybėms galimybę pačioms pasirinkti tinkamiausias perskirstymo priemones.
Aplinkos ir klimato tikslai, pasak Copa-Cogeca, turi būti įgyvendinami subalansuotai – neperkeliant visos naštos ūkininkams. Todėl būtina stiprinti savanoriškas agroaplinkosaugos priemones ir užtikrinti realius finansinius paskatinimus už visuomenei teikiamas paslaugas.
Ne mažiau svarbus aspektas – rizikos valdymas. Siūloma stiprinti investicines priemones, kurti veiksmingesnius krizių valdymo instrumentus ir net svarstyti Europos lygmens perdraudimo mechanizmą. Taip pat pabrėžiama, kad naujosios politikos įgyvendinimui būtinas pereinamasis laikotarpis, kad ūkininkai ir institucijos galėtų tinkamai pasirengti pokyčiams.
Į šias diskusijas nuolat įsitraukia ir Lietuvos žemės ūkio rūmai. ŽŪR pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pabrėžia, kad sprendimai dėl BŽŪP turi būti grindžiami ne tik politiniais susitarimais, bet ir realia sektoriaus patirtimi: „Šiandien sprendžiame ne tik finansinius klausimus – sprendžiame Europos gebėjimą apsirūpinti maistu ir išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves. Jei BŽŪP bus silpninama ar pernelyg komplikuojama, prarasime ūkių stabilumą, o kartu ir strateginį saugumą. Todėl būtina išlaikyti stiprią, aiškią ir ūkininkams veikiančią politiką. Taip pat artimiausiu metu organizuosime diskusijas ne tik su mūsų nariais, bet ir su valdžios institucijomis – turime dirbti taip, kad būtų atsižvelgta į žmonių, realiai vystančių sektorių, ekspertines nuomones,“ – teigia ŽŪR pirmininkė.
