Žemės ūkio naujienos: 2026-04-16. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Palionis sako su Skverneliu neaptarinėjęs žemės ūkio klausimų, Silickienės nepažįstantis
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako šioje kadencijoje neaptarinėjęs jokių sektoriaus klausimų su tyrime dėl plataus masto korupcijos ministerijai pavaldžioje tarnyboje figūruojančiu buvusiu demokratų lyderiu Sauliumi Skverneliu. Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti, ar panaikinti Seimo nario, buvusio Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko teisinę neliečiamybę, prokuratūrai siekiant jam pateikti įtarimus dėl kyšininkavimo.
Įtarimus norima pateikti teisėsaugai tiriant itin stambios korupcijos bylą Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kuri šalyje yra atsakinga už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą.
„Apie fitosanitarinius tyrimus tikrai ne (su S. Skverneliu nekalbėjome – ELTA), o apie žemės ūkio klausimus tikriausiai yra tekę kalbėti tik 2019-2020 metais, kai buvau žemės ūkio ministras, o Saulius buvo ministras pirmininkas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Palionis.
Ministras pažymėjo nepažįstantis ir S. Skvernelio patarėjos Agnės Silickienės, anksčiau dirbusios tarnyboje, jai byloje dabar taip pat pareikšti įtarimai.
A. Palionis taip pat sakė, kad šioje byloje nebuvo apklaustas kaip liudytojas.
Kaip skelbė ELTA, vykdant tyrimą pernai gruodį pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų. Anot prokuratūros, šiuo metu įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.
Anot teisėsaugos, tyrimo metu surinktais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenko, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
A. Palionio teigimu, įtarimų dėl J. Kornijenko veiklos ministerija turėjo dar pernai pavasarį, dėl to bendradarbiavo su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tiesa, anot ministro, nors pernai rudenį Augalininkystės tarnybos vadovo darbas įvertintas kaip viršijantis lūkesčius, J. Kornijenko taip pat pakeltas atlyginimas, toks sprendimas priimtas remiantis paties vadovo pateikta informacija.
„Nors viešoje erdvėje girdžiu, kad tai buvo eilinis metinis vertinimas, tai nebuvo ne eilinis metinis, tai buvo paties Jurijaus inicijuotas vertinimas spalio mėnesį. Kodėl įvertinau teigiamai – vertinau tai, ką atnešė pats direktorius. Derinome tai su Specialiųjų tyrimų tarnyba, žinojau, kad vyksta rimtas ikiteisminis tyrimas, tai derinome, kad nsukeltų įtarimų“, – aiškino A. Palionis.
Jis teigė, kad J. Kornijenko veiklos nėra aptarinėjęs ir su S. Skverneliu. Kartu A. Palionis pažymėjo, kad eidamas ministro pareigas jo Vyriausybėje su J. Kornijenko buvo susidūręs kaip su ministerijos Prevencijos skyriaus vadovu.
„Pačioje kadencijos pradžioje neturėjau kanclerio kaip politinio pasitikėjimo, jis laikinai buvo ministerijos kancleris“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
„Šita byla mane iš principo šokiravo, kad nepriklausomybės ketvirtame dešimtmetyje Lietuvoje dar įmanomi tokie dalykai, (…) kad čia dalyvavo Jurijus, irgi šokiravo – Prevencijos skyriaus vadovai turi būti aukščiausio skaidrumo lygio ir tikėjau, kad taip yra“, – pridūrė A. Palionis.
Jis teigė, kad dabar veikiant laikinajam vadovui atmosfera Augalininkystės tarnyboje normalizavosi, pernai metų pabaigoje prasidėjusi darbuotojų išėjimo banga baigėsi ir, nors veiklos pajėgumai yra sumažėję, dėl tarnybos veiklos skundų nėra sulaukiama.
A. Palionio teigimu, naujo nuolatinio vadovo atranką planuojama skelbti vasarą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Augalininkystės tarnybos veiklos, per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 mln. eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Praėjusią savaitę generalinė prokurorė pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą, prašydama panaikinti S. Skvernelio teisinę neliečiamybę.
Kreipimesi į Seimą nurodyta, kad S. Skvernelis per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę priėmė didelės sumos – 51 tūkst. eurų – kyšį.
Palionis: paramos sąlygų jauniems ūkininkams griežtinimas apribotų veikiančius sąžiningai
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) atskleidus didelio masto fiktyvių jaunųjų ūkininkų sukčiavimo schemą, žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad finansavimo šiai žemdirbių grupei skyrimo griežtinimas nesąžiningų veiksmų neapribotų, tačiau apsunkintų veiklą dirbantiems skaidriai. Jo teigimu, pareigūnų atskleista ES lėšų pasisavinimo schema yra žinoma.
„Tikriausiai bet kuriame finansiniame projekte, jeigu bus nesąžiningų žmonių, taisyklės ir kažkokie apribojimai vis tiek neapribos nesąžiningumo. O sugriežtinimas, kad ir ta pati jaunųjų ūkininkų įsikūrimo schema, apriboja tuos paprastus ir tikrus jaunus ūkininkus, kurie nuoširdžiai eina į žemės ūkį ir nori tęsti savo veiklą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Palionis, paklaustas, ar paramos skyrimo procedūros neturėtų būti peržiūrimos.
„Schemos jau buvo atskleistos žymiai anksčiau ir taisyklės yra keistos jau po šitų schemų dar iki šitos kadencijos“, – kalbėjo jis.
A. Palionio teigimu, jaunųjų ūkininkų skatinimas bus vienas iš pagrindinių naujo ES finansavimo laikotarpio prioritetų, jų plėtrai ketinama paskirstyti maždaug keturiskart didesnę europinę paramą. Iki tol, vasarą planuojama su Europos Komisija suderinti mažos apimties pilotinį paramos projektą, teigė ministras.
„Bandysime kitokiu keliu nueiti“, – pabrėžė jis.
Kaip rašė BNS, FNTT šią savaitę atskleidė didelio masto sukčiavimo schemą – asmenys siekė neteisėtai įgyti daugiau nei 0,5 mln. eurų ES fondų lėšų, skirtų žemės ūkiui.
Tarnybos teigimu, buvo sukurta sudėtinga schema, prisidengus fiktyviais jaunaisiais ūkininkais, klastojant dokumentus bei imituojant žemės ūkio veiklą, teiktos paraiškos ES finansavimui gauti.
Atsakomybėn buvo patraukti 22 asmenys, o dar keturi organizatoriai jau nuteisti.
Ramūno Karbauskio kontroliuojama žemės ūkio įmonė atleidžia daugiau nei pusę darbuotojų
Ramūno Karbauskio netiesiogiai valdoma, gyvulininkystės padalinį naikinanti Joniškio rajono Skilvionių žemės ūkio bendrovė ketina atleisti daugiau nei pusę darbuotojų. „Skilvionių žemės ūkio bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai apie grupės darbuotojų atleidimą – iš 38 darbuotojų įspėta 20 dirbančiųjų“, – Eltai teigė Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.
Anot jos, darbo neteks 6 pagalbiniai gyvulininkystės ūkio darbininkai, 5 įvairių kultūrų augalų bei gyvulių augintojai ir kitų sričių darbuotojai.
„Atleidimo priežastis – gyvulininkystės padalinio naikinimas, atleidžiami pagal etatų mažinimą“, – nurodė tarnybos atstovė.
Atleidimus planuojama vykdyti nuo balandžio 30 iki gegužės 4 dienos.
Ramūnas Karbauskis netiesiogiai kontroliuoja 74,13 proc. bendrovės akcijų.
Įmonės pagrindinė veikla – grūdų auginimas, ji taip pat užsiima gėlių ir dekoratyvinių augalų auginimu, gyvulių veisimu, kitomis žemės ūkio veiklomis, skelbiama rekvizitai.lt.
Šaltinis: lrt.lt, Marta Kraujelytė, ELTA, Evelina Paškovskytė, BNS, 2026-04-15
Aplinkos ministras: smulkių dirbamos valstybinės žemės plotų parduota mažiau, nei tikėtasi
Nuo šių metų leidus ūkininkams nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, besiribojančius su jų žeme, aplinkos ministras sako tikėjęsis didesnio tokių sandorių masto, todėl žada geriau komunikuoti apie galimybę įsigyti mažus sklypus. „Daugelis ir aš asmeniškai galvojome, kad bus didesnis bumas, bet matome, kad taip nėra“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Kastytis Žuromskas.
„Daugiau dėmesio NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS) dės į komunikavimą ir reklamą, kad pajamų (iš žemės pardavimo – BNS) būtų dar daugiau. (…) Nacionalinė žemės tarnyba turi ir komunikacijos planą papildomai iki gegužės pabaigos“, – pridūrė ministras.
Iki šiol gauta 4,4 tūkst. prašymų įsigyti tokią žemę, iš kurių 2,64 tūkst. nagrinėjami, o 1,72 tūkst. – atmesti, rodo komitete pristatyti NŽT duomenys.
NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė teigė, kad iki šiol sudarytos 32 sklypų pardavimo sutartys, o vidutinė hektaro kaina siekia apie 7,5 tūkst. eurų.
„Vidutinė vieno hektaro kaina, kadangi keletą pigesnių sklypų pardavėme, nukrito iki 7,5 tūkst. eurų, nes pradžioje buvo apie 10 tūkst. eurų“, – komitete teigė G. Valentaitė.
Tuo metu Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis paraiškų atmetama: „Tai sėkmės procentas yra be galo mažas.“
G. Valentaitė pabrėžė, kad dažniausiai prašymai atmetami, nes sklypai patenka į urbanizuotas teritorijas: „Pagrindinė atmetimų priežastis – žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją.“
NŽT duomenimis, nuo metų pradžios už tokių sklypų pardavimą valstybė gavo 0,78 mln. eurų, o įgyvendinus visus prašymus valstybės biudžetas pasipildytų dar 24 mln. eurų.
Pasak tarnybos, daugiau prašymų pateikta Šilutės, Kėdainių, Šalčininkų, Vilkaviškio rajonų bei Šiaulių savivaldybėse.
Seimas pernai gruodį priėmė įstatymų pataisas, kuriomis ūkininkams leista įsigyti mažus žemės sklypus. Be to, numatyta, kad vienas asmuo negalės nusipirkti daugiau nei 21 hektarą tokios žemės.
Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką valstybinę žemės ūkio paskirties žemę daugiau asmenų gali įsigyti be aukciono, o 80 proc. pajamų už ją pateks į Valstybės gynybos fondą.
K. Žuromskas yra sakęs, kad valstybinių iki 3 ha sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras plotas siekia 127 tūkst. ha. Jo teigimu, pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.
Šaltinis: lrt.lt, Lukas Oželis, BNS, 2026-04-15
Kaip planuoti tręšimą 2026 m. pavasarį: naujausi dirvožemio tyrimų duomenys
Siekdama padėti ūkininkams optimizuoti pavasario tręšimo darbus ir užtikrinti racionalų trąšų naudojimą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia 2026 m. pavasario dirvožemio stebėsenos duomenis. Reprezentatyvų tyrimą, vadovaudamasi ŽŪM patvirtinta metodika, atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija. Specialistai ištyrė daugiau kaip 800 dirvožemio ėminių visoje Lietuvoje. Gauti duomenys leidžia objektyviai įvertinti mineralinio azoto migraciją bei tiksliai suplanuoti tręšimą skirtinguose šalies regionuose. Visą informacinį straipsnį ir detalius stebėsenos duomenis rasite čia.
Azoto atsargos išliko stabilios
Tyrimų duomenimis, 2026 m. pavasarį dirvožemyje nustatytas mineralinio azoto kiekis išliko panašus į 2025 m. rudens rodiklius. Vidutiniškai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta 47,1 kg/ha azoto (tik 5,6 kg/ha mažiau nei prieš žiemą).
Tokį stabilumą lėmė palankios žiemos meteorologinės sąlygos: nedidelis kritulių kiekis ir žemesnė temperatūra ribojo nitratų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius. Didžioji dalis azoto sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje, iš kurio augalai pavasarį jį pasisavina lengviausiai. Nustatyta, kad vyrauja nitratinė azoto forma, kuri tiesiogiai lemia spartų augalų augimą ir būsimą derlių.
Regioniniai skirtumai
Mineralinio azoto pasiskirstymas šalyje išlieka netolygus:
-Vidurio Lietuvoje didžiausios atsargos – vidutiniškai apie 60 kg/ha. Gausiausi kiekiai užfiksuoti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Šakių ir Marijampolės rajonuose, taip pat beveik visoje Panevėžio rajono teritorijoje ir dalyje Vilkaviškio rajono teritorijos.
-Vakarų Lietuvoje vidutinis kiekis siekia 42,8 kg/ha.
-Rytų Lietuvoje mažiausias kiekis – 37,7 kg/ha.
Daugiau nei pusėje Rytų Lietuvos ir beveik pusėje Vakarų Lietuvos tirtų laukų nustatytas labai mažas mineralinio azoto kiekis (≤35 kg/ha). Tai rodo, kad šiuose regionuose papildomas pavasarinis tręšimas bus efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias.
Dirvožemio tipo ir augalų įtaka
Tyrimas patvirtino tiesioginę mineralinio azoto kiekio priklausomybę nuo dirvožemio tipo:
-Sunkesni dirvožemiai (molis, priemolis) sukaupta vidutiniškai 60,2 kg/ha azoto. Šiose dirvose azotas išsilaiko ilgiau, mažesnė jo praradimo rizika.
-Lengvesniuose dirvožemiuose (priesmėlyje, smėlyje) atsargos siekia atitinkamai 47,9 ir 37,4 kg/ha. Čia azotas migruoja sparčiau, didesnė jo praradimo rizika.
Mažiausios azoto atsargos nustatytos po daugiametėmis žolėmis ir ganyklomis, o didžiausios – po žiemkenčių ir rapsų pasėliais, kur rudenį buvo sukaupta daugiau augalinių liekanų.
Ką rodo sieros tyrimai?
Efektyviam azoto įsisavinimui kritiškai svarbi siera. Jei šio elemento trūksta, augalai negali pilnavertiškai panaudoti dirvožemyje esančio azoto.
Šį pavasarį vidutinis mineralinės sieros kiekis siekia 27,3 kg/ha. Daugumoje regionų (ypač Vakarų ir Rytų Lietuvoje) vyrauja mažas arba vidutinis sieros kiekis. Mažiausios jos atsargos užfiksuotos pievose, ganyklose ir mažesnio intensyvumo ūkiuose. Planuojant tręšimą, sieros balanso užtikrinimas yra viena pagrindinių gero derliaus sąlygų.
Kitos svarbios rekomendacijos:
-Žiemkenčius pirmuoju tręšimu rekomenduojama tręšti iki 60 kg/ha, o po geresnių priešsėlių – apie 45 kg/ha.
-Jei sieros kiekis dirvožemyje mažesnis nei 20 kg/ha, rekomenduojamas papildomas tręšimas: rapsams – 20–40 kg/ha sieros, o javams, runkeliams, kukurūzams, pupoms ir bulvėms – 10–20 kg/ha.
Pavasarinio tręšimo principas – ne didinti trąšų kiekius, o priimti tikslius, duomenimis ir tyrimais pagrįstus sprendimus.
