Žemės ūkio naujienos: 2026-03-30. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Fiktyvių ūkininkų kontrolė: ropių, ridikų ir cukinijų augintojams nebebus skiriama parama
Šiais metais ropių, ridikų ir cukinijų augintojams nebebus mokama parama. Toks sprendimas priimtas nustačius piktnaudžiavimo atvejų, kai deklaruojami fiktyvūs pasėliai. Ūkininkai sako, labiau reikėtų kontroliuoti ir moliūgų augintojus. Dabar jų plotai sudaro penktadalį visų daržovių pasėlių, tačiau parduota produkcija nesiekia nė procento. Laukuose – pavasariniai darbai. Ūkininkams pradėjus sodinti, šiemet, tikėtina, bus mažiau ropių, baltųjų ir juodųjų ridikų ir cukinijų. Už šias daržoves nebebus skiriama parama.
Sprendimas priimtas, kai pernai patikrintus deklaruotus plotus ropių nebuvo rasta pusėje jų, ridikų ir cukinijų beveik penktadalyje.
„Vienas iš tokių kontroliuojančios institucijos funkcijų yra suvaldyti situaciją ir imituojančius veiklą ūkininkus eliminuoti iš šitos paramos schemos“, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros departamento direktorius Liutauras Šimkus.
Daržovių augintojai sako, jog daugiau kontrolės reikėtų ir dėl moliūgų. Vien praėjusiais metais deklaruoti moliūgų plotai sudarė beveik penktadalį visų daržovių pasėlių, tačiau pagal realizuotą produkciją šviežiam vartojimui nesiekė nė procento.
„Jei vertintume pagal moliūgų auginimo plotus, tai vienam moliūgus auginančiam ūkininkui tenka maždaug pusantro tokio, kuris tik imituoja šią veiklą“, – teigia ūkininkas Martynas Laukaitis.
Nekontroliuojant fiktyvių augintojų ūkininkams mažėja tiesioginės išmokos, netenkama dalies rinkos.
„Kai fiktyvūs augintojai prisėja moliūgų ir jų nenusiima, žmonės juos renkasi tiesiai iš laukų, neina į prekybos tinklus ir neperka iš prekinių ūkių, kurie augina produkciją rinkai. Tai yra vienas momentas. Antras momentas – mažinama susietoji parama“, – dėstė Paulius Andriejevas, Daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Ūkininkai tvirtina, jog fiktyvius augintojus sustabdytų reikalavimas įrodyti, kad daržovės neliko pūti laukuose.
„Kad kontroliuotojai reikalautų dokumentų, įrodančių realizaciją, ir kad tai nebūtų parduota už vieną centą kaimyno karvėms. Taip pat – sertifikuotų sėklų reikalavimas“, – akcentavo M. Laukaitis.
Kitų manymu, situacija keistųsi, jei neliktų dabar taikomų reikalavimų dėl valdos ekonominio dydžio. Jis reikalingas vertinant ūkininko galimybes dalyvauti įvairiose paramos programose.
„Kai ūkininkas, rašydamas projektą, turi pasiekti tam tikrą valdos ekonominį dydį ir, pavyzdžiui, planuojant auginti šilauoges, jam pritrūksta iki 30 tūkst. valdos ekonominio dydžio, jis deklaruoja moliūgus ar burokėlius“, – pastebi ūkininkas Juozas Matijošaitis.
Žemės ūkio ministras sutinka, kad paramą gaunantys augintojai turėtų ne tik deklaruoti plotus, siųsti įrodančias nuotraukas, kad moliūgai užaugo, kaip daroma dabar, bet ir pateikti įrodymus, kad daržovės buvo parduotos. Tačiau sako pakeitimams dabar ne laikas.
„Nežinau, ar dabar šitam finansiniame laikotarpyje, kuris baigsis 2027 m., kažkokius pakeitimus [inicijuoti]. Geriau tas klaidas identifikuoti ir 2028–2034 metų finansiniame laikotarpyje įgyvendinti“, – svarstė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Tarp galimų kontrolės priemonių diskutuojama, ar fiktyviems augintojams nereikėtų taikyti ir baudų. Sankcijos ūkininkams galėtų siekti paramos dydį.
„Niekada nieko nenoriu bausti. Dabar rizika ta, kad jeigu mane patikrino, tai negausiu tik paramos, bet daugiau jokio atsakomybės nenešu“, – atkreipė dėmesį ministras.
Praėjusiais metais daržovių augintojams iš viso buvo išmokėta apie pusantro milijono eurų paramos.
Bus finansuojamas įšalusios žemės kriterijaus nustatymas
Informuojame, kad paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas gauti valstybės paramą žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sektorių mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros projektams vykdyti. Paraiškos pagal šį kvietimą priimamos nuo kovo 27 d. iki balandžio 17 d. Atkreipiame dėmesį, kad antrojo kvietimo metu priimamos paraiškos vykdyti projektą pagal vieną konkrečią temą – įšalusios žemės kriterijaus nustatymas ir vertinimas Lietuvoje.
Projekto tikslas – parengti moksliškai pagrįstą, praktikoje pritaikomą ir visoje Lietuvos teritorijoje vienodą kriterijų, kuris leistų objektyviai nustatyti įšalusios žemės būklę žemės ūkio veiklos reguliavimo tikslais. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai prisidės prie efektyvesnio aplinkosauginių reikalavimų taikymo, ypač užtikrinant vandens apsaugą nuo taršos nitratais, ir sudarys prielaidas aiškesniam, duomenimis grįstam sprendimų priėmimui praktikoje.
Paraiškas finansavimui gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, įtrauktos į Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos švietimo ir mokslo institucijų registrą, kurių veikla apima mokslinių tyrimų vykdymą, taikomąją veiklą ir rezultatų sklaidą.
Valstybės pagalbos suma 2026–2028 metų laikotarpiui sudaro 12 tūkst. eurų. Gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Išsamią informaciją apie šio kvietimo sąlygas, finansavimo galimybes bei paraiškų teikimo tvarką galima rasti čia.
Taip pat primename, kad šiuo metu dar vyksta paraiškų priėmimas pagal anksčiau skelbtą kvietimą, kuriam numatyta 425 tūkst. eurų, skirtų finansuoti platesnį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų spektrą. Paraiškos pagal šį kvietimą priimamos iki balandžio 9 d.
Išsamią informaciją apie pirmojo kvietimo sąlygas, finansavimo galimybes bei paraiškų teikimo tvarką rasite čia.
Kviečiame Lietuvos mokslo ir studijų institucijas aktyviai dalyvauti ir teikti paraiškas, siekiant įgyvendinti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-27
Europos Komisija pritarė Strateginio plano pakeitimams: daugiau lankstumo ir paprastesnės taisyklės ūkininkams
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimams. O tai atvers daugiau galimybių ūkininkams, sumažins administracinę naštą ir suteiks daugiau lankstumo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Dalis pakeitimų buvo parengti ir pateikti EK vertinimui atsižvelgiant į naujus ES teisės aktus – nuo 2026 m. įsigaliojusį žemės ūkio politikos supaprastinimo reglamentą (vadinamąjį Omnibus III).
Kas keičiasi ūkininkams?
Daugiau lankstumo dėl daugiamečių pievų
Įgyvendinant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų GAAB 1 standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“, Lietuvoje nuo šiol leidžiama daugiamečių pievų plotą sumažinti ne iki 5 proc., o iki 10 proc., lyginant su 2018 m. referenciniais metais. Jei ši riba būtų viršyta, pievas reikėtų atkurti, tačiau numatytos ir tam tikros išimtys.
Mažesnė administracinė našta ekologiniams ūkiams
Ekologiniai ūkiai, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal reglamentą (ES) 2018/848, bus laikomi atitinkančiais dalį svarbiausių aplinkosauginių reikalavimų (GAAB 1, 3, 4, 5, 6 ir 7). Tai ženkliai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams, kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus.
Aiškesnės taisyklės dėl pakrančių ir melioracijos griovių
GAAB 4 standarte „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ melioracijos griovio sąvoka suderinama su nacionaliniais teisės aktais, nekeičiant GAAB 4 taikymo teritorijos, pagrindinių principų ir reikalavimų.
Lankstesni sprendimai dėl dirvožemio apsaugos
GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ bus tiksliau įvertinama erozijos rizika. Į vertinimą bus įtrauktas papildomas kriterijus – šlaito ilgis. Erozijos rizika bus laikoma reikšminga tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų. Tai leis tiksliau įvertinti galimą erozijos pavojų, kartu sumažins šių teritorijų plotą.
Daugiau galimybių įgyvendinti GAAB 7
Įgyvendinant GAAB 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus, ūkininkai vietoje pasėlių kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo galės taikyti pasėlių įvairinimą. Mažesniems ūkiams, turintiems nuo 10 iki 30 ha ariamosios žemės, reikės auginti bent 2 pasėlius, vieną iš jų ne didesniame kaip 75 proc. plote. Ūkiams, turintiems nuo 30 ha ariamosios žemės, reikės auginti bent tris pasėlius. Vienos rūšies augalai turės sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių augalai – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto. Pasėlių įvairinimui reikalavimai minimalūs: nereikės pasėlių keisti kasmet, auginti tarpinių pasėlių, tas pačias kultūras toje pačio vietoje galima auginti neribotą metų skaičių. Šiemet dar vienas GAAB 7 palengvinimas – standartas nebus taikomas ūkiams, turintiems iki 30 ha paramai tinkamo ploto.
Trumpinamas laikotarpis medžių ir gyvatvorių genėjimui
Patikslintas GAAB 8 standarto reikalavimas „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, nustatant trumpesnį draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpį – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (buvo nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.). Tokiu būdu GAAB 8 reikalavimai bus suderinti su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais, pagrįstais moksliniais ornitologiniais duomenimis.
Lankstesnės sąlygos tarpiniams pasėliams
Atsižvelgiant į besikeičiančias klimato sąlygas:
-posėliui lieka iki šiol galiojusi nuostata pasėti jį po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites, taip pat sudaroma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje ne trumpiau kaip 8 savaites;
-įsėlio išlaikymo terminas sutrumpintas nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Daugiau galimybių trumpoms tiekimo grandinėms
Ūkininkams, kuriantiems trumpųjų tiekimo grandinių logistikos centrus, suteikiama daugiau laisvės – nuo šiol nebereikalaujama užtikrinti viso bazinių maisto produktų asortimento. Tai leis ūkiams tikslingiau specializuotis, telktis į vieną ar kelis konkrečius sektorius, stiprinti kooperaciją ir efektyviau investuoti, taip greičiau užsitikrinant ekonominę grąžą. Be to, ūkiai galės įsigyti įvairesnių, bendrai naudojamų specializuotų transporto priemonių – ne tik skirtų tiesioginiam maisto realizavimui, bet ir pritaikytų kitiems veiklos etapams (pvz., priekabų, skirtų daržovėms vežti, derliui nuimti), taip pat specializuoto transporto, pritaikyto produkcijos paruošimui prekybai.
Daugiau lėšų dotacijoms
Dalis nepanaudotų lengvatinių paskolų lėšų perkeliama į dotacijas:
-22,5 mln. Eur perkeliami iš finansinių priemonių į dotacijas priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“
-4,86 mln. Eur perkeliami iš finansinių priemonių į dotacijas priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“.
Tai leis daugiau ūkininkų pasinaudoti investicine negrąžintina parama.
Kontrolės sistemos pokyčiai
Įgyvendinant intervencinę priemonę ,,Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, mokymų vykdymo fakto patikrinimo funkcijas atliks Žemės ūkio agentūra. Tai padės išvengti nereikalingos biurokratijos ir leis dirbti efektyviau.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-03-27
Aktualu siekiantiems paramos pagal ekologines sistemas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti, kuriose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) nori dalyvauti ir gauti išmokas. Kviečiame susipažinti su pagrindiniais ekologinių sistemų reikalavimais.
Pareiškėjai gali pasirinkti iš šių ekologinių sistemų:
-Kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ ir „Daugiamečių žolių juostos“;
-„Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“;
-„Eroduotos žemės keitimas pievomis“;
-„Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“;
-„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“;
-„Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“;
-„Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP);
-„Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“;„Gyvūnų gerovė“.
Siekiantys gauti paramą pagal ekologines sistemas privalo atitikti bendruosius reikalavimus ir jų laikytis visą įsipareigojimų laikotarpį.
Aktualūs ekologinių sistemų taisyklių pakeitimai
Primename, jog kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Tarpiniai pasėliai“ įsėliui trumpinamas išlaikymo dirvoje terminas – įsėjus iki liepos 1 d. į pagrindinius žemės ūkio augalus, nepertraukiamai išlaikyti reikės 6 savaites (anksčiau buvo 8 savaitės). Posėliui nustatyta papildoma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje 8 savaites (išlieka galimybė posėlį pasėti po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti bent 8 savaites).
Ūkininkai, dalyvaujantys ekologinėse sistemose „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, pievas antraisiais−penktaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais galės atnaujinti bearimėmis technologijomis.
Taip pat ekologinėje sistemoje „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ nurodyta, kad nepriklausomas konsultantas turi būti įtrauktas į Žemės ūkio agentūros tinklapyje skelbiamą sąrašą, taip pat patikros vietoje metu nebus reikalaujama pateikti jo akreditavimo pažymėjimo kopijos.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-03-30
Papasakojo, kokia situacija Lietuvos laukuose: pasėliai atrodo gražiai, bet trūksta vandens
Šilti orai skubina ūkininkus imtis pirmųjų darbų, nors laikas tam – kiek ankstyvas, o ir situacija skirtingose šalies vietose – nevienoda, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai. Kaip komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, skirtinguose Lietuvos regionuose situacija laukuose gali kardinaliai skirtis. Tačiau, pasak jos, bendra yra tai, kad visur trūksta vandens. „Nors žiemą turėjome pakankamai daug sniego, išskyrus Suvalkiją, žemėje vandens trūksta visur.
Todėl ūkininkai lietaus jau laukia, nes be jo peržiemoję pasėliai gali nusilpti. Kita vertus, bendra pasėlių būklė – pakankamai gera, ir jei kai kur turime laukų su iššutusiais ar iššalusiais pasėliais, jų nėra daug“, – sako G. Pšibišauskienė.
Kaip pastebi ekspertė, dalis ūkininkų jau pradėjo tręšti pasėlius – tręšia juos nitratine azoto forma. Tačiau ji pataria neskubėti: artimiausią savaitę prognozuojamas atšalimas, o nitratinis azotas efektyviausiai įsavinamas, kai dirvos temperatūra pakyla aukščiau dešimties laipsnių šilumos.
„Vis dėlto, gamta gali ir nelaukti, nes tik pradėję vegetaciją augalai šiomis dienomis išbertą azotą įsavina lėtai ir jo vizualų efektą pamatysime tik po kelių savaičių. Ne veltui yra posakis „Nesigailėk anksti kėlęsis“ – šį posakį galime pritaikyti ir tręšimui: nesigailėk anksti patręšęs, nes po to laukia kiti pasėlių priežiūros darbai. Vėliau teks imtis šaknų augimo skatinimo ir augalų apsaugos, taip pat tręšti ir antrąjį kartą. Tai – itin aktualu auginantiems rapsus, nes juose jau pastebimi kopūstiniai paslėptastraubliai“, – teigia agrotechnologijų žinovė.
Šiaurės Lietuvoje – malonūs vaizdai iš laukų
Vertinant situaciją atskiruose Lietuvos regionuose, šiaurinėje šalies dalyje esančiuose ūkiuose laukai – žaliuoja. Pasak ten dirbančio Linas Agro regiono agronomo Viktoro Mikaliūno, nors dar visai neseniai – prieš porą savaičių – visur buvo pilna sniego, dabar vaizdas tikrai primena pavasarį.
„Šiaurės Lietuvoje sniegas laikėsi bene ilgiausiai, tačiau pasėliai pernelyg nenukentėjo nuo žiemos žabangų. Tiek rapsai, tiek ir kviečiai atrodo gražiai – ypač tie, kurie pernai rudenį buvo pasėti laiku ir sėkmingai peržiemojo. Taip pat ir su žieminiais miežiais bei kvietrugiais. Didelių bėdų nėra – pasėlių iššutimų pasitaikę pavieniuose ūkiuose“, – sako V. Mikaliūnas.
Paklaustas, kokie darbai laukia Šiaurės Lietuvoje įsikūrusių ūkininkų, regiono agronomas įvardija pirmuosius tręšimus. „Žinoma, numatomas temperatūros kritimas gali pristabdyti darbus, bet didieji tręšimo darbai turėtų prasidėti jau po Velykų.“
Žemaitijoje nuotaikos – ne tokios geros
Jei aplink Pasvalį, Pakruojį ir kitus Šiaurės Lietuvos miestus pasėlių laukai žaliuoja, situacija Žemaitijoje – prastesnė. Kaip pastebi šiame regione dirbantis Linas Agro regiono agronomas Remigijus Laucius, žiema čia pridarė daugiau žalos.
„Kaip praktiškai po Naujųjų metų užsnigo, taip ir laikėsi bei didėjo sniego sluoksnis. Jei kitos vietos iki sniego dar sulaukė šalčių, Žemaitijoje šalčiai atėjo tik pasnigus. Tad ir šlapias, sunkus sniegas labiau pakenkė žiemojusiems pasėliams: dalis jų iššuto, supuvo, kitus apniko grybelinės ligos. Kita vertus, yra laukų, kur žiemkenčiai pakankamai sėkmingai peržiemojo“, – komentuoja R. Laucius.
Jis paaiškina, kad labiausiai galėjo nukentėti tie ūkiai, kuriuose pasėliai buvo sėti vėliau, nespėjo sutvirtėti per rudenį. Anot agronomo, dalį laukų gali tekti atsėti.
„Vis dėlto, pirmiausia vertėtų įvertinti realią situaciją laukuose, kokia pasėlių būklė: koks jų tankumas, kiek yra atsigaunančių, o kiek – žuvusių. Tik tada reikėtų spręsti, ką daryti: ar atsėti javus, kitas kultūras, ar neinvestuoti papildomų lėšų, o apsiriboti būsimu derliumi“, – teigia R. Laucius.
Suvalkijos laukuose – pilna traktorių
Tuo metu Suvalkijos regiono ūkininkai jau kuris laikas važinėja po laukus ir atlieka pirmuosius pasėlių tręšimo darbus. Tai daryti jiems leidžia tiek palankios oro sąlygos, tiek ir pakankamai greitai ištirpusi sniego danga.
„Nors pasėliai – dar tik prabunda, nes trūksta jiems šilumos, ūkininkai su azotinėmis trąšomis jau nuo praėjusios savaitės bando jiems suteikti taip reikalingos gyvybinės energijos. Labai tikėtina, kad pirmasis tręšimo etapas regione bus užbaigtas iki Velykų – su sąlyga, jei neužklups šalčiai“, – sako Linas Agro regiono agronomas Egidijus Bačinskas.
Komentuodamas šioje Lietuvos pusėje auginamų pasėlių būklę, E. Bačinskas teigia, jog praėjusi žiema nepridarė pernelyg daug nuostolių. Anot jo, kai kuriems ūkiams gali tekti atsėti pasėlius, bet tokių dalis – nedidelė.
„Kalbant apie žieminius rapsus, kai kuriuos plotus teks atsėti – praktiškai kaip ir kasmet, nes dalis jų ar nesudygsta, ar nuvysta. Tuo metu žieminių kviečių atsėti gal ir neprireiks, bet ne visi yra pakankamai išsivystę. Pernai anksčiau pasėti spėjo sustiprėti iki žiemos, o dabar jie – gerai sukrūmiję. Tačiau sėti vėliau yra retesni – teturi tik po du–tris lapelius“, – teigia agronomas.
Jis taip pat pabrėžia, kad Suvalkijoje, kaip ir likusioje Lietuvoje, labai trūksta lietaus. Pasak E. Bačinsko, lietus – ypač naudingas esant aukštesnei oro ir dirvos temperatūrai.
„Pasėliams labai reikia lietaus, nes dirvoje nėra vandens, nors sniego ir buvo pakankamai. Be to, vidutinei oro temperatūrai pasiekus 10 laipsnių, augalai galės labiau įsisavinti azotines trąšas. Tačiau kol neturim šiltesnių orų, ypač naktimis, būtina imtis darbų ir laukti, kol gamta imsis darbo“, – sako Linas Agro regiono agronomas.
Rytų Lietuvoje ūkininkai – taip pat aktyvūs
Darbų imasi ir Rytų Lietuvos ūkininkai: azotinėmis trąšomis tręšiami pasėliai, o kai kurie jau naudoja ir pirmuosius herbicidus. Pasak Linas Agro regiono agronomo Arnoldo Reimerio, įsibėgėjus pavasariui reikalinga javų pabirų kontrolė.
„Bendra pasėlių būklė po žiemos – nebloga, pasėliai peržiemojo gerai. Žinoma, pasitaiko pavienių atvejų, kai dalis kultūrų – iššutę. Vis dėlto, situacija – stabili, o ūkininkai jau ruošiasi pavasario sėjai“, – teigia A. Reimeris.
Jis papildo, kad šalies rytinėje dalyje, kaip ir visur kitur, ūkiai susiduria su vandens trūkumu, todėl daugelis laukia lietaus ir palankių orų. „Kol jų dar laukiame, svarbu pasirūpinti tinkama javų pabirų, kurių užsiliko po žiemos, kontrole – tai aktualu auginantiems žieminius rapsus. Tam pravers graminicidai – specialios paskirties herbicidai.“
