K. Navickas: mano radikalumas yra aiškiai apribotas Vyriausybės programos. Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, pristatydamas Vyriausybės programą Seimo Kaimo reikalų komitete, teigė nesieksiantis „perlaužti stuburą“ ir sukti link grynai ekologiško žemės ūkio, o akcentavo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų dialogo būtinybę. Jis taip pat teigė suprantantis kylantį nerimą dėl jo buvusių veiklų. „Natūralu, kad su mano personalijos pasirodymu šioje pozicijoje didžiausias nerimas kyla dėl žaliojo ekstremizmo ir radikalumo. Tai aš labai atvirai ir atsakingai galiu pasakyti, kad mano radikalumas yra labai aiškiai apribotas ir įdėtas į Vyriausybės programą“, – trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjo K. Navickas. Plačiau
Žemės ūkio ministras K.Navickas: užkietėjęs gamtos mylėtojas, krėtęs „zbitkų“ sovietams. „Visą laiką siekiau ir siekiu, kad Lietuva išliktų žalias ir gaivus kraštas – toks, kokį gimdami įsimename visam gyvenimui, toks, kokį savo širdyse jį išsineša mus aplankę svečiai“, – taip visuomenei Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje prisistato Kęstutis Navickas. Šis užkietėjęs aplinkosaugininkas jau antrą kartą matuojasi ministro kostiumą – „valstiečių“ Vyriausybėje aplinkos ministru dirbęs politikas Ingridos Šimonytės kabinete vadovaus Žemės ūkio ministerijai. „Kandidatas turi įdomių ir inovatyvių idėjų, kurios leistų keisti ir transformuoti žemės ūkį“, – sakė prezidento atstovas Antanas Bubnelis. Ir išties, aplinkosauginė patirtis K.Navickui itin pravers įgyvendinant ambicijas kovoti su klimato kaita – žemės ūkio sektorius yra vienas didžiausių teršėjų. 50-metį birželį atšventęs būsimasis ministras turi ir kitokių patirčių, leidžiančių spėti apie jo vertybes, pasaulėžiūrą ir asmenybę. Plačiau
Sėmeninių linų augintojai entuziazmo nepraranda. Šiemet vos ne dvigubai išaugo linų plotai – 788 ha, o pernai deklaruota tik 452 ha. Sėmeninių linų augintojai mano, kad ateityje linų plotai gali dar didėti, nes auga jų poreikis ir maistui, ir pašarams. Sėmeninių linų produkcija yra konkurencinga, nes sėmenų, aliejaus ir jo gamybos šalutinių produktų, naudojamų pašarų gamybai, Europos rinka nėra užpildyta, tačiau Lietuvoje realizuoti linų sėmenų produkciją nėra lengva. „Šiemet sėmeninių linų rinka nepasotinama – visi prašo, bet jau neturime, viską pardavę. Antri metai Europos rinkoje trūksta linų sėmenų“, – VL tvirtino Kęstutis Svečiulis, kartu su sūnumis Kazimieru ir Pauliumi savo ūkyje Kauno rajone auginantis linus. Ūkininkas linus augina jau apie 25 metus. Šiemet linų ūkyje augo 50 ha, bet kiekvienais metais plotas skirtingas – nuo 50 iki 150 ha, atsižvelgiant į prognozuojamą linų sėmenų paklausą. Plačiau
Saulės ar vėjo elektrines įsirengiantys ūkininkai galės gauti paramos. Atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bendrijos, taip pat ūkininkai nuo trečiadienio gali teikti paramos paraiškas mažos galios elektrinėms įsirengti. Tam numatyta skirti mažiausiai 7 mln. eurų, o lėšos gautos iš Liuksemburgo už šiai šaliai perleistą atsinaujinančios energetikos statistiką, pranešė Energetikos ministerija. „Tai yra dar viena svarbi priemonė, kuris skatins gyventojus ir mažąsias įmones naudoti žaliąją elektros energiją kasdienėje veikloje“, – pranešime sako kadenciją baigiantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Plačiau
V. Juodsnukis: „Ūkininkų turgeliai nėra viruso židiniai“.„Tiek ūkininkai, tiek ir prekiautojai pastebėjo, kad Kauno mieste turgeliai buvo tikrinami perdėtai kruopščiai. Aišku, mums nieko naujo tame nėra, nes mus pastoviai tikrina ir Veterinarijos tarnyba, ir viešoji policija, ir darbo inspekcija, ir kitos tarnybos. Mes pripratę prie tų tikrinimų. Tačiau stebina tokia reakcija: jeigu iš trisdešimties ar penkiasdešimties prekiaujančių ūkininkų pastebi vos vieną, laikinai netinkamai užsidėjusį kaukę ir jau daro išvadas, kad tai yra koronaviruso židiniai. Tai čia, pasakyčiau, yra labai nesąžiningas elgimasis. Ūkininkai išsikovoję teisę, kad gali savo užaugintą produkciją parduoti tiesiogiai vartotojai. Yra labai išpopuliarėję tie turgeliai. Plačiau
Rusija šiemet prikūlė 8 proc. daugiau nei pernai grūdų. „Šių metų grūdų derlius viršys 131 mln. tonų grynojo svorio. Tai nėra galutiniai duomenys“, – pasitarime su vyriausybės nariais trečiadienį, kuriam vadovavo prezidentas Vladimiras Putinas, sakė ministras Dmitrijus Patruševas. Kviečiai įprastai sudaro apie du trečdalius Rusijos grūdų derliaus. Pernai Rusijoje prikulta 121,2 mln. tonų grūdų, iš jų 74,4 mln. tonų – kviečių. Praėjusių metų derlius buvo 7 proc. solidesnis nei 2018-ųjų. Rusija šiais žemės ūkio metais (jie skaičiuojami nuo kalendorinių metų vidurio) planuoja solidų grūdų eksportą, kurio apimtys gali nusileisti tik rekordinių 2017-2018 metų (52,4 mln. tonų) – 49-50 mln. tonų, iš jų 38,5-39 mln. tonų sudarytų kviečiai. Plačiau
Augalų apsaugos produktų registravimas. Vis iškyla klausimų dėl augalų apsaugos produktų registravimo ir skirtingų Europos Sąjungos (ES) zonų, todėl norime dar kartą priminti, kad, vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktais, tik Lietuvoje registruoti augalų apsaugos produktai gali būti tiekiami į rinką ir naudojami. Ši nuostata galioja visose ES valstybėse narėse, ne tik Lietuvoje.Veikliosios medžiagos, esančios augalų apsaugos produktuose, vertinamos ir patvirtinamos ES lygiu. Augalų apsaugos produktai registruojami kiekvienoje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo to, kuriai zonai priskirta valstybė narė.Visose ES valstybėse galima registruoti tik tuos augalų apsaugos produktus, kuriuose esančios veikliosios medžiagos yra patvirtintos ES. Lietuvoje augalų apsaugos produktus registruoja Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Augalininkystės tarnyba). Plačiau
Sukūrė naują ženklą lietuviškiems produktams. Žemės ūkio ministerija tobulins Lietuvoje veikiančią Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą, kad ji taptų patrauklesnė vartotojams. Keičiamas bus ir ženklas, kuriuo žymimi pagal šią sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad atsiras daugiau ūkio subjektų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė lietuviškų NKP produktų pasiūla. NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai. Plačiau
