Žemės ūkio naujienos: 2022-03-08

Vilkų žalos statistinius duomenis kaupia ir savivaldybių, kurios atitinka nurodytą riziką, sąrašą sudaro Aplinkos ministerija.

Šiemet tinkamų paramai gauti savivaldybių sąrašą numatyta suskirstyti pagal grupes:

I grupė (100–150 žalos atvejų): Anykščių r., Lazdijų r., Molėtų r., Utenos r. savivaldybės.
II grupė (50–100 atvejų): Alytaus r., Ignalinos r., Kalvarijos sav., Klaipėdos r., Kupiškio r., Rokiškio r., Šilalės r., Telšių r., Vilkaviškio r. Vilniaus r. savivaldybės.
III grupė (bent vienais metais žalos atvejų skaičius viršijo 10 atvejų): Biržų r., Elektrėnų sav., Jurbarko r., Kaišiadorių r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Plungės r., Prienų r., Rietavo sav., Šalčininkų r., Šakių r., Širvintų r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Zarasų r. savivaldybės.

Teikiamos paraiškos ir mokėjimo prašymai bus nebe popieriniai, o visiškai skaitmenizuoti. Paraiškos turės būti teikiamos pasirašytos kvalifikuotu elektroniniu parašu ir siunčiamos elektroniniu paštu arba teikiamos naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalu.

Norintys taikyti prevencines priemones prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą bus kviečiami teikti paraiškas nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d.

Numatytus reikalavimus atitikę ūkininkai gali gauti 100 proc. kompensaciją elektriniams aptvarams įsigyti.

Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur be PVM.

2014-2020 metams šiai priemonei skirta 1,66 mln. Eur. Įvertinus visas iki šiol gautas paraiškas, priimtas sprendimas pareiškėjams išmokėti 887 896 Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-07

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sričiai ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinti 2021 metais buvo skirta pereinamojo laikotarpio parama – 50, 5 mln. Eur KPP ir 76, 9 mln. Eur EURI lėšų.

EURI lėšos skiriamos stambiems projektams. Surinkus paraiškas paaiškėjo, kad planuotas biudžetas buvo viršytas beveik 50 mln. Eur. Tačiau ne visų sektorių pareiškėjai buvo vienodai aktyvūs – kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių atstovai nepateikė paraiškų visai planuotai EURI sumai.

Praėjusiais metais Žemės ūkio ministerijai suderinus su Finansų ministerija, EURI projektų įgyvendinimui papildomai skirta net 39,7 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Atlikus KPP finansinio plano pakeitimą, atsirado galimybė dalį šių papildomų lėšų nukreipti ,,pilkojoje zonoje“ esantiems projektams (surinkusiems vienodą atrankos balų sumą ir kuriems iš dalies pakanka lėšų) finansuoti bei inicijuoti naują paraiškų priėmimą.

Balandį–gegužę įvyksiančio paraiškų priėmimo metu kiaulininkystės bei paukštininkystės sektoriams bus skirta 4,5 mln. ir 3,5 mln. Eur, pieninės galvijininkystės sektoriui – 18,03 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės, daržininkystės (atviras gruntas) sektoriui – 6 mln. Eur, o daržininkystės šildomų šiltnamių (uždaras gruntas) sektoriui – 4 mln. Eur.

Atnaujinti statybų įkainiai

Pasinaudojus EURI parama bus galima statyti naujus gamybinius pastatus ir rekonstruoti jau esamus, sutvarkyti valdos infrastruktūrą, įsigyti žemės ūkio technikos ir kitos reikalingos įrangos.

Atnaujinus paramos teikimo taisykles, sąlygos ir reikalavimai gauti paramą, paraiškų atrankos kriterijai, nustatyti atskiriems žemės ūkio sektoriams, nepasikeitė. Tačiau atnaujinti naujų pieno ūkio fermų ir naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statybos fiksuotieji įkainiai.

Taisyklių pakeitime numatyta, kad šiemet nebus galima įsigyti traktorių, o sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių atstovų įgyvendinamiems projektams skirta paramos suma bus mažesnė nei pernai.

Paramos dydis vienam projektui pieninės galvijininkystės, kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriuose galės siekti 1,5 mln. Eur, o sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose – iki 2 mln. Eur.

Paramos lėšos padengs pusę visų tinkamų išlaidų – kitą pusę investicijoms reikalingų lėšų ūkininkai turės investuoti patys. Tačiau kolektyvines investicijas įgyvendinantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir jauniesiems ūkininkams, pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsikūrimo dienos, bus kompensuojama net iki 70 proc. tinkamų išlaidų.

Kada galima teikti paraiškas?

Paraiškas investicinei paramai gauti Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima teikti nuo balandžio 19 d. iki gegužės 18 d.

Paramos paraiška ir su ja teikiami dokumentai agentūrai turės būti pateikiami užpildant ŽŪMIS portalo (https://zumis.lt) elektroninę dokumento formą. Tai galima padaryti asmeniškai arba per įgaliotą asmenį.

Veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės lėšomis taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2021-10-22 įsakymu Nr. 3D-674, pakeitimo projektas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2022-03-04

Sudegė sunkvežimis, 2 lengvieji automobiliai, krautuvas, 3 keturračiai, keltuvas automobiliams, suvirinimo aparatas, 3 skalbimo mašinos, patalpų apšildymo krosnis, kiti namų apyvokos daiktai. Nudegė pusė pastato stogo.

Gaisro priežastys nustatinėjamos.

Šaltinis: vastietis.lt,2022-03-07

Atsakymo nesulaukė

„Atlikus elektros oro linijų apžiūrą nustatėme, kad Jums nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype […] yra įrengtos gyvulių laikymo aikštelės: elektriniai aptvarai („elektriniai piemenys“), kurie patenka į elektros oro linijų apsaugos zoną.“ Tokius ir panašius „pastebėjimus“ laiškuose iš ESO gavo ne vienas šalies mėsinių galvijų augintojas. Ir perskaičius ten pateikiamą informaciją tenka pripažinti, kad kur, ką ir kaip daryti aiškiau nepasidarė.

Į redakciją kreipęsi ūkininkai sunerimę: ką reiškia toji apsaugos zona? Koks numatomas jos dydis? Nuo kada aptvarus reikės perkelti ir kaip teisingai tai padaryti? Su ESO bandę susisiekti žemdirbiai tikina konkrečių atsakymų iki šiol nesulaukę.

Viskas vardan saugumo

Paskaičius viešai prieinamą ESO informaciją aiškėja, kad nuo 2020 m. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas įpareigoja visus inžinerinės infrastruktūros valdytojus, tarp jų ir ESO, iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas. ESO apsaugos zonas įregistruos dviem etapais.

Pirmajame etape – iki 2022 m. gruodžio 31 d. – padarys tik žymas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre apie nustatytas elektros ar dujų apsaugos zonas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Antrajame etape – po 2023 sausio 1 d. – ESO registruos nustatytų apsaugos zonų plotus.

Kaip nurodo ESO specialistai, apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga. Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialių žemės naudojimo sąlygų. Apsaugos zonų įregistravimas viešame registre padės sumažinti nelaimių ar tinklo pažeidimo riziką.

Augintojai sutrikę

ESO nurodo – apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą. T. y., iki 1 kV įtampos – po 2 metrus, 6 ir 10 kV įtampos – po 10 metrų, 35 kV įtampos – po 15 metrų. Taigi, visa žemė nuo stulpų iki minėtų atstumų žymos – apsaugos zona. Paprastai sakant, tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo ar skirstomojo dujotiekio apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai nustatytoje apsaugos zonoje.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė sako, kad informaciniai laiškai galvijų augintojus aplankė prieš kiek daugiau nei mėnesį. Pasak jos, iki šiol tik sklandė kalbos, kad bus pokyčių dėl laukuose stovinčių elektros stulpų, tačiau ką konkrečiai reikės daryti, ūkininkai taip ir nebuvo supažindinti. Dar blogiau – nedaug aiškumo suteikė ir gauti laiškai. „Ką daryti, jei stulpai eina ne lauko pakraščiu, o per jo vidurį? Taip išeitų, kad apsaugos zoną reikėtų tverti iš vienos ir kitos pusės? Neįsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti gyvulių ganymas, pervarymai“, – gūžčiojo pečiais perskaičiusi ESO atsiųstą laišką V.Živatkauskienė.

Jai rūpi ir dar vienas klausimas – kas rūpinsis apsaugos zonoje likusia pieva? Iki šiol šios apsaugos zonos kėlė pasipiktinimą grūdų augintojams, kur neprižiūrimi lopinėliai aplink stulpus likdavo piktžolėti, platindavo žoles ir į pasėlius. „Kas juos prižiūrės? Kas atsakys už piktžolėmis einančius laukus? Esame sutrikę, nežinome ne tik kaip taisyklingai aptvarus įrengti, bet ir kas prižiūrės apsaugos zonas“, – nerimo neslepia mėsinių galvijų augintojų atstovė.

Pašnekovė sako dar nežinanti ir kaip reikės deklaruoti aplinkos zonų padalintus laukus. Ekologiškai galvijus auginantys ūkininkai nerimauja ir dėl to, kad jie „Ekoagros“ įsipareigoję nekeisti turimų plotų dydžio.

Su savininkais nederino

Neseniai mėsiniams galvijams statęs fermą ir nemažai trikdžių patyręs augintojas Vygantas Šližys atsidūsta – su ESO komunikavimas nėra paprastas. Jam tai teko patirti derinant projektus dėl statybų, kai jo sklype buvo nutiestas magistralinis dujotekis. Tąsyk visas derinimo procesas užtruko apie pusmetį. Ūkininkas nerimauja dėl panašaus scenarijaus ir dėl elektros oro linijų numatomų apsaugos zonų.

„ESO leido numatyti servitutą po elektros linijomis. Vadinasi, jei elektros oro linija eina per mano žemes, po linija bus numatytas ir servitutas. Deja, ESO nesiteikia su mumis bendradarbiauti ir mums paaiškinti, šis klausimas nebuvo iš anksto derintas su žemės savininkais. Žinoma, mano sutikimo dėl servituto irgi niekas neprašė. Akivaizdu, kad yra pažeistos mano nuosavybės teisės. Suprantu, kad reikia užtikrinti elektros tiekimą, bet ar servitutų negalima suderinti ir su žemės savininku?“, – pasipiktino neslepia V.Šližys.

Tvarka nebuvo derinta

Galvijų augintojus piktina tai, kad jau anksčiau buvo aišku, jog tvarka dėl elektros oro linijų ir šalia jų įrengiamų servitutų keisis. Tačiau per visą tą laiką nei augintojai, nei juos atstovaujančios asociacijos nebuvo kviestos derinti praktinių įstatymo įgyvendinimo eilučių.

Dalis mėsinių galvijų augintojų laukus tveria stacionariomis metalinėmis tvoromis. V.Šližys skaičiuoja iš viso apsitvėręs apie 600 ha plotą. „Vieta, kuri eis per servitutą, turės būti perdaryta. Kai paklausiau ESO, kaip man ją sutvarkyti, jie paaiškino, kad toje vietoje galiu statyti medinę tvorą. Tačiau jeigu nebus elektros,– gyvuliai ją paprasčiausiai išvers, pridarys nuostolio kaimynams. Dar kartą paklausiau jų, ką daryti, kad elektra eitų nenutrūkstamai. Jų atsakymas – nieko nežinome.

Aš paprašiau, kad jie atsiųstų pasiūlymą, kaip man pastatyti tvoras, kad jos ir apsaugos zonos reikalavimus atitiktų, ir gyvuliai neištrūktų. Atsakymo taip ir negavau. Mes tvorą turėsime įžeminti. Tačiau net patys energetikai nežino, kaip tai padaryti. Vėliau turėsime periodiškai kviesti ir atlikti varžos matavimus. Tai gana brangi paslauga, atsieinanti apie 400 eurų. Mes paskaičiavome, kad vien mūsų ūkyje tokių susikirtimų su laidais yra apie 60. Kas man atlygins patirtus nuostolius?

Dabar nuleidžiami reikalavimai iš institucijos, su kuria, deja, ir taip sunku susikalbėti. Galiu drąsiai sakyti, kad ESO tikrai nesiskaito su žemės savininkais. Mes jiems aiškiai parašėme, jog nesutinkame, kad servitutai dėl elektros stulpų eitų per mūsų žemę. Jie mums pasišaipydami atsakė, kad jiems mūsų sutikimų ir nereikia, nes juos saugo įstatymas“, – su apmaudu kalbėjo ūkininkas.

Reikėtų keturženklės sumos

V.Šližio laukuose aibė įvairaus galingumo stulpų. Tiksliai įvertinti, kiek pinigų reikėtų, norint įgyvendinti naujus ESO reikalavimus, sudėtinga, nes iki šiol nėra aišku, ko tiksliai nori ESO. Tačiau preliminariais agroverslininko skaičiavimais, medinių tvorų perėjimai, metalinių tvorų perkėlimas, įžeminimai atsieitų ne mažiau kaip 10 tūkst. eurų.

Anot pašnekovo, jau ir kiti ūkininkai gavo raštus, kad turi nuimti vielines tvoras, nes jos neatitinka saugumo reikalavimų. Tačiau kokios tvoros turėtų būti užtvertos – nedetalizuota, o iš atsiųstų vizualizacijų nėra aišku, kaip tvoras įrengti, kad gyvuliai neištrūktų.

Ūkininkas stebisi, kaip ESO specialistai „atsimušinėja“ nuo klausimų, siųsdami nuorodas su kvietimais „susipažinti, paskaityti, pasidomėti“. „Toks vaizdas, kad jie patys nežino, kokie tie reikalavimai“, – tarsteli mėsinių galvijų augintojas, prasidedantį ganiavos sezoną vadindamas sudėtingu etapu.

Nuo tiesių atsakymų išsisuko

VL susisiekus su ESO, Ryšių su visuomene projektų vadovas Paulius Kalmantas detaliai į siųstus klausimus neatsakė. Jis primygtinai ragino ūkininkus kylančius klausimus spręsti tiesiogiai susisiekus su ESO specialistais.

Pasiteiravus, ką daryti ūkininkams, kurių elektriniai piemenys ar metalinės tvoros eis per elektros oro linijų apsaugos zoną ir iki kada jie tvoras turės patraukti, P.Kalmantas nuo tiesaus atsakymo išsisuko ir pasiūlė paanalizuoti įstatymus ir Elektros tinklų apsaugos taisykles.

Anot jo, pavojų kelia vielinės aptvaros ir metalinės tvoros, esančios 230 V ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose, kai jos įrengtos nesilaikant Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimų. „Tvoros, esančios 230 V ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose, kurių segmentai yra iš elektrai nelaidžių medžiagų (mediniai, plastikiniai) – pavojaus nekelia, tokių tvorų elektrai nelaidūs segmentai gali būti tvirtinami ir ant vertikalių metalinių konstrukcijų, bet tokios vertikalios metalinės konstrukcijos negali būti sujungtos tarpusavyje elektrai laidžiomis medžiagomis (viela, metalinėmis medžiagomis)“, – aiškino ESO atstovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad labai svarbu:

· vielinę aptvarą / metalinę tvorą įrengti pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių reikalavimus;

· elektros oro linijos apsaugos zonoje vielinę aptvaros / metalinę tvoros dalį pakeisti medine ar plastikine;

· išmontuoti vielinę aptvaros / metalinę tvoros dalį elektros oro linijos apsaugos zonoje.

„Nustatę galimą Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų ar Elektros tinklų apsaugos taisyklių pažeidimą, ESO siunčia pranešimus sklypų savininkams. Jei galimas pažeidimas susijęs su elektros linijų apsaugos zonoje įrengta metaline tvora, sklypo savininkui rekomenduojama imtis priemonių, tačiau kiekvienu atveju taikome teisės pagrįstumo ir proporcingumo principą“, – kalbėjo P.Kalmantas, pridurdamas, kad ESO neturi teisės ūkininkams ar žemės savininkams išrašinėti baudų.

„ESO tik informuoja gyventojus apie neatitikimus. Visa tvarka, ką daryti, yra nurodoma Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimuose. Visos taisyklės ne mūsų sugalvotos. Mes jokių baudų neišrašysime“, – pabrėžė P.Kalmantas.

Jo teigimu, jei gyventojas neturi galimybių ar dėl objektyvių aplinkybių negali imtis vienų ar kitų veiksmų šalinant jo sveikatai ir gyvybei kylančią grėsmę, ESO atsižvelgia į gyventojo argumentus ir visada ieško abiem pusėms tinkamiausio sprendimo. Svarbu pabrėžti, kad ESO tik rekomenduoja sklypų savininkams imtis priemonių šalinant galimai gresiantį pavojų jų sveikatai ir gyvybei.

Atsakomybė permetama ūkininkams?

Nors ESO teigia, kad ši tvarka atsirado dėl saugumo, V.Šližys primena ne vienoje Vakarų šalyje nusistovėjusią sistemą, kad nutrūkus elektros laidui, esanti aparatūra iškart atjungia tekančią elektros srovę. „Bet tokia įranga daug kainuoja, tad jiems geriau paspausti ūkininkus. Manau, kad tokie įrengimai yra tik ant aukštos įtampos stulpų, o ant mažesnio galingumo – ne, nes tai būtų per brangu“, – apie saugumo reikalavimus, permetamus ūkininkų atsakomybei, kalbėjo V.Šližys.

ESO atstovas aiškina, kad 0,23–0,4 kV įtampos elektros linijų išjungimui apsaugos yra įrengtos, bet kad jos suveiktų, tvoros turi būti įžemintos. O aukštesnės įtampos tinklas dar pavojingesnis, tačiau tinkamas tvoros įžeminimas paprastai turėtų apsaugoti nuo mirtinų traumų.

Šaltinis: vastietis.lt, Monika Kazlauskaitė, 2022-03-07