Žemės ūkio naujienos: 2023-01-26. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Žemės ūkio ministras K. Navickas šaukia Pieno tarybos posėdį
Pieno taryba šaukiama dėl padėties pieno rinkoje ir mažėjančių pieno supirkimo kainų. „Pokyčiai pieno rinkoje neturi gulti vien ant ūkininkų pečių. Jei ir toliau mažės pieno supirkimo kainos, ilgalaikes investicijas į pieno ūkius, jų modernizavimą, plėtrą bei gyvybingumą galime pamiršti“, – sako ministras Kęstutis Navickas. Pieno tarybą sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.
Vasario 1 d., po Pieno tarybos posėdžio (apie 11 val. 45 min.), planuojama spaudos konferencija, kuri vyks ministerijos 2 aukšto fojė.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-01-25
Laikas teikti mokėjimo prašymus ir projektų įgyvendinimo ataskaitas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad pareiškėjai, vykdantys projektus, kai parama mokama kaip išmoka verslo planui įgyvendinti, jau gali teikti mokėjimo prašymus ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas. Paramos gavėjai, kurie gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, „Parama smulkiesiems ūkiams“, taip pat „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir kurie 2022 m. baigė įgyvendinti verslo planą, jau gali teikti NMA mokėjimo prašymus bei galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas.
Mokėjimo prašymai ir galutinės projektų įgyvendinimo ataskaitos NMA turi būti teikiami tik užpildžius elektroninę formą, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) portalo interneto prieiga, kurios adresas https://zumis.lt.
Pažymėtina, kad mokėjimo prašymo vertinimo laikotarpis fiksuojamas nuo mokėjimo prašymo pateikimo dienos, t. y. nuo jo užregistravimo ŽŪMIS (mokėjimo prašymo statusas turi būti „Pateiktas“) dienos. Taigi paramos gavėjai, anksčiau pateikę mokėjimo prašymus ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas, gali tikėtis greičiau sulaukti paramos lėšų savo sąskaitoje. Primintina, kad, nepateikus galutinės projekto ataskaitos kartu su mokėjimo prašymu, pastarasis greičiau įvertintas nebus.
Kai verslo planas buvo įgyvendintas tinkamai, mokėjimo prašymas, pildant elektroniniu būdu ŽŪMIS portale, turi būti pateiktas ne vėliau kaip vasario mėnesį, t. y. iki vasario 28 d. 24 valandos. Prie elektroninės mokėjimo prašymo užpildytos formos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (popierinis dokumentas turi būti nuskenuotas). Elektroninio mokėjimo prašymo formos laukų išdėstymas ir pavadinimai gali skirtis nuo spausdintinės mokėjimo prašymo formos versijos. Neužpildžius elektroninės formos ŽŪMIS portale, o mokėjimo prašymą pateikus nuskenuotą, naudojantis ŽŪMIS portalu, mokėjimo prašymas nepriimamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad ŽŪMIS portale pildant minėtus dokumentus pirmiausia turi būti užpildomas ir pateikiamas mokėjimo prašymas ir tik tada pildoma ir pateikiama galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita.
Mokėjimo prašymų, projekto ataskaitų dokumentai gali būti teikiami DOC, DOCX, XLS, XLSX, PDF formatais. Svarbu žinoti, jog į ŽŪMIS per vieną kartą gali būti keliami ne didesni nei 25 MB apimties dokumentai, o didesnės apimties dokumentai gali būti išskaidyti ir teikiami į ŽŪMIS per kelis kartus.
Atmintinę apie mokėjimo prašymo teikimą per ŽŪMIS rasite čia.
Bendri svarbūs įsipareigojimai
NMA primena, kad paramos gavėjai, kurie prieš teikdami galutinį mokėjimo prašymą numato, jog tam tikro įsipareigojimo negalės pasiekti, gali prašyti NMA pratęsti verslo plano įgyvenimo laikotarpį, t. y. pratęsti mokėjimo prašymo pateikimo terminą, tik svarbu neviršyti įgyvendinimo taisyklėse nustatyto projekto įgyvendinimo laikotarpio.
Visais atvejais, kai su paraiška privaloma pateikti verslo planą, iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo itin svarbu jį tinkamai įgyvendinti, kaip numatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse: įsigyti visas verslo plane numatytas investicijas, pasiekti ekonominio gyvybingumo rodiklius, įgyti įgūdžius ir kompetencijas, reikalingus paramos gavėjui (jaunųjų ūkininkų atveju), pasiekti verslo plane numatytus veiklos plėtros tikslus, vykdyti pelningą veiklą.
Įgyvendinus projektą NMA turi būti pateiktas paskutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita, taip pat pasiekti projekto tikslai ir uždaviniai, visą projekto kontrolės laikotarpį išlaikyti pasiekti rezultatai bei paramos paraiškoje numatyti projekto priežiūros rodikliai, jei aktualu pagal priemonę, – ekonominio gyvybingumo rodikliai.
Visą įgyvendinto projekto kontrolės laikotarpį (kai toks nustatytas) paramos gavėjai įsipareigoja nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto tikslų ir uždavinių, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, taip pat neparduoti ar kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto bei turto, į kurį buvo investuota, nenutraukti projekto veiklos.
Šaltinis: nma.lt, 2023-01-25
Kviečia aktyviau naudotis suteikta galimybe įteisinti gręžinius
Aplinkos ministras patvirtino Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašo ir Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimus, kurie numato palengvinimus gyventojams. Tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, atpiginti ir supaprastinti gręžinių įteisinimo procedūras numatyta Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisose, kurioms praėjusių metų pabaigoje pritarė Seimas.
Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodyta, kokius duomenis ir dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai turės pateikti norintis įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį asmuo, kai pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas požeminio vandens ištekliams naudoti jam nereikia leidimo.
Be to, sudarytos sąlygos pačiam fiziniam asmeniui, kuris naudoja nelegalaus gręžinio vandenį savo reikmėms, tai yra požeminio vandens išteklių naudojimui nereikalingas leidimas, tiesiogiai, o ne tarpininkaujant leidimą tirti žemės gelmes turinčioms įmonėms, pateikti Lietuvos geologijos tarnybai reikalingus duomenis gręžinio įteisinimui.
Vienas iš dokumentų, kurį reikia pateikti yra požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše atsisakyta reikalavimo pateikti sudėtingai parengiamus erdvinius duomenis.
Pildant gręžinio pasą reikia tiesiog įrašyti nustatytą vandenvietės apsaugos zonos 1-osios juostos dydį ir erdviniai duomenys bus sugeneruojami automatiškai. Tokia galimybė atsirado atlikus techninius Lietuvos geologijos tarnybos valdomos informacinės sistemos elektroninių paslaugų pakeitimus.
Artimiausiu metu Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos geologijos tarnyba savo internetinėse svetainėse patalpins vizualinę informaciją, detalizuojančią duomenų ir dokumentų pateikimo tvarką.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-01-24
Žiniasklaida: „Linas Agro“ ir Singapūro ETG tariasi dėl 100 mln. eurų investicijų į gamyklą Kėdainių LEZ
Agroverslo ir maisto pramonės įmonių grupė „Linas Agro Group“ su Singapūro žemės ūkio konglomeratu ETG tariasi dėl 100 mln. eurų siekiančių investicijų į augalinės kilmės produktų gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), rašo portalas vz.lt. Anot jo, gamyklai numatoma išsinuomoti 11 tūkst. hektarų teritoriją. Per metus į aukštos pridėtinės vertės produktus joje būtų perdirbama 51,5 tūkst. tonų žirnių. VŽ šaltinių duomenimis, investicijos į projektą gali siekti 100 mln. eurų.
Daugiau nei 4,2 tūkst. kv. metrų ploto trijų aukštų pastato statybos turėtų trukti iki 18 mėnesių. Dalis projektuojamo pastato patenka į Pavilnių regioninio parko apsaugos zoną.
Šaltinis: lrt.lt, 2023-01-26
Kokius nuostolius pernai dėl karo patyrė Ukrainos žemės ūkis
Praėję metai ukrainiečiams visiems laikams asocijuosis su Rusijos pradėtu karu ir įsiveržimu į jų šalį. Savaime suprantama, kad karas ne tik nusinešė daug gyvybių, bet ir neigiamai paveikė Ukrainos ekonomiką. Stiprus smūgis suduotas žemės ūkiui, kuris iki karo sudarė 20 proc. šalies BVP. Iš okupuotų Ukrainos teritorijų rusai išgabeno milijonus tonų grūdų, daug žemės ūkio technikos ir įrangos. Be to, per apšaudymus sunaikinta šimtai grūdų saugyklų, o besitraukiantys rusai paliko žemėje minų ir kitokių sprogmenų, rašo unian.net.
Ukrainos Agrarinės politikos ir maisto ministerijos ir Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimu, rugsėjį tiesioginiai nuostoliai dėl karo žemės ūkiui buvo 6,6 mlrd. dolerių. Didžiausi – žemės ūkio technikos nuostoliai: apgadinta arba sunaikinta 84,2 tūkst. vienetų technikos, kurios vertė – 2,9 mlrd. dolerių. 1,9 mlrd. dolerių nuostolių patirta dėl grūdų ir aliejinių kultūrų sunaikinimo arba išvežimo iš šalies. Tiesa, agrarinės politikos ir maisto ministro pavaduotojas Tarasas Vysockis teigė, kad visgi pavyko nurinkti derlių, jį realizuoti ir rudenį pasėti naują derlių.
Sunkumai dėl karo
Kasmet žemės ūkis patiria sezoninių ir klimato sunkumų – pernelyg gausus lietus arba priešingai – sausra, augalų ligos ir pan. O šiais metais prisidėjo dar ir sunkumai dėl karo – reikėjo išsaugoti profesionalų komandą, surinkti reikiamus specialistus, nepaisant sunkumų atlikti darbus, eksportuoti produkciją arba rasti jai saugyklas. „Žemės ūkio sektorius susidūrė ir pakitusia realizavimo rinka. Tai pasakytina ne tik apie grūdus, bet ir apie pridėtinės vertės produkciją, pvz., aliejinių kultūrų (saulėgrąžų, rapsų) sėklas, ir apie ankštinius – soją, žirnius. Sunkumų atsirado ir dėl logistikos.
Anksčiau keliai buvo žinomi, nekeliantys daug rizikos, o 2022 m. dėl karinės invazijos buvo užblokuoti uostai, iš kurių ėjo didelė dalis eksporto maršrutų“, – UNIAN agentūrai teigė Ukrainos sėklų asociacijos vykdomoji direktorė Suzanna Grigorienkko. Dalis žemių buvo arba yra kovos veiksmų zonoje, todėl neįmanoma jų dirbti, o išlaisvintose teritorijose ne iš karto galima pradėti darbus. Darbams trukdo ir kokybiškų sėklų trūkumas, taip pat degalų, elektros, pesticidų ir trąšų trūkumas. Ėmė trūkti ir kvalifikuotų mechanizatorių, kadangi vyrus šaukia į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Sėkmė, nepaisant visų kliūčių
Prasidėjus karui, dauguma Ukrainos uostų buvo okupuoti arba užgrobti, todėl liko vienintelis prekybos variantas – su Vakarų šalimis. Siekdama padidinti žemės ūkio produkcijos apimtis pernai gegužę Europos Sąjunga pradėjo programą „Solidarumo kelias“. Šie maršrutai suteikė galimybę paspartinti eksportą ir muitinės darbą tarp Ukrainos ir ES šalių. Agrarinės politikos ir maisto ministerijos duomenimis, per devynis karo mėnesius Ukrainai pavyko alternatyviais keliais eksportuoti 19 mln. tonų žemės ūkio produkcijos. Be to, Ukrainos diplomatų pastangomis, tarpininkaujant JTO ir Turkijai, nuo rugpjūčio 1 d. produkciją vėl ėmė gabenti iš trijų Juodosios jūros uostų – „Odesos“, „Čiornomorsko“ ir „Pietinio“.
Nepaisant nuolatinių kliūčių iš Rusijos pusės, Ukrainai iki metų pabaigos pavyko išgabenti jūrų keliais daugiau nei 15 mln. tonų produkcijos (daugiausia – grūdų) į 40 pasaulio šalių. Lapkričio pabaigoje buvo pradėta programa „Grain from Ukraine“ – Ukrainoje užauginti grūdai eksportuojami į Afrikos ir Azijos šalis, kurioms reikalinga pagalba. Prieš šios programos prisijungė 30 valstybių rėmėjų, buvo surinkta beveik 200 mln. dolerių. Ekonomikos ministrės Julijos Sviridenko teigimu, „iš viso per 2022 m. 11 mėnesių Ukraina eksportavo 50,9 mln. tonų žemės ūkio ir maisto produkcijos iš viso už 21,1 mlrd. dolerių. Apimtimi tai – 16,7 proc. mažiau, o lėšomis – 13,7 proc., nei per 2021 m. 11 mėnesių. Paminėtina, kad, nepaisant karo sunkumų ir baisumu, Ukraina pati save aprūpino produkcija – nurinkta daugiau nei 60 mln. derliaus.
