Žemės ūkio naujienos: 2024-07-10. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pirmieji žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo rezultatai: didėja dėmesys dirvožemiui
Lietuvos ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria dirvožemio kokybei – šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimo duomenimis, ankštinių kultūrų auginama daugiau, taip pat padidėjo auginamų kultūrų įvairovė.
„Taip pat džiugina ir kiti duomenys: net du kartus, palyginti su praėjusių metų duomenimis, padidėjo pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas. Beveik trečdaliu paaugo ekologiniai plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, o sertifikuotų daugiamečių žolių plotas padidėjo 30 proc.
Šiemet žemdirbiai dar aktyviau rinkosi bearimes technologijas, o sertifikuotos sėklos naudojimas tapo dar populiaresnis – deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei 2023 m.“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, patvirtintos 112 960 paraiškos, deklaruotas plotas 2 914 264,21 ha. 2023 m. 116 168 pareiškėjų deklaravo 2 904 233,22 ha. Tendencija jau keletą metų išlieka ta pati – pareiškėjų skaičius mažėja, o deklaruotas plotas nežymiai didėja.
Ekologinės sistemos
Kaip ir praeitais metais, populiariausios išlieka kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Pagal veiklą „Augalų kaita“ šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas 25 proc. didesnis plotas (2024 m. – 732,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 584,7 tūkst. ha).
Veiklos „Tarpiniai pasėliai“ 2024 m. deklaruoto ploto rezultatai nežymiai skyrėsi nuo 2023 m. (2024 m. – 341,4 tūkst. ha, o 2023 m. – 343,9 tūkst. ha), o pagal veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ 2024 m. deklaruotas plotas 20 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 1,4 mln. ha, o 2023 m. – 1,2 mln. ha).
Tačiau pareiškėjai labiau rinkosi kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus, kuriems taikomi paprastesni reikalavimai ir už kuriuos skiriama mažesnė išmoka (20 Eur/ha, kai pasirinkusiems tiesioginę sėją – 66 Eur/ha), o įsipareigojimai prisiimami vieneriems metams.
2024 m. deklaravimo rezultatai rodo, kad veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ tampa dar populiaresnė – deklaruotas 36 proc. didesnis plotas nei 2023 m. (2024 m. – 286,3 tūkst. ha, o 2023 m. – 210,9 tūkst. ha).
Pasidžiaugti galima ir veiklos „Kraštovaizdžių elementų priežiūra“ populiarėjimu. Nežiūrint to, kad pareiškėjai, dalyvaujantys kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose, neprivalėjo rinktis negamybinių veiklų, nes galiojo išimtis ir negamybinėms veikloms buvo užskaityti pagal GAAB 8 deklaruoti tarpiniai pasėliai ar azotą kaupiantys augalai, šiemet, palyginti su 2023 m., deklaruotas net 47 proc. didesnis plotas – 8,8 tūkst. ha (2023 m. – 5,9 tūkst. ha). Deklaruotas bendras kraštovaizdžio elementų plotas šiais metais du kartus didesnis nei praėjusiais (2024 m. – 13 tūkst. ha, o 2023 m. – 6,1 tūkst. ha).
Pakeitus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą buvo sumažintas ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimas (iš 0,3 sutartinio gyvulio (SG)/ha į 0,1 SG/ha), taip pat įvesti palengvinimai pievų priežiūrai priklausomai nuo ganomo ūkinių gyvūnų intensyvumo. Tad ūkininkai šiemet dar aktyviau rinkosi dalyvauti „Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos“ veiklose:
– Pagal veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ 2024 m. deklaruotas beveik dvigubai didesnis plotas, palyginti su 2023 m. (2024 m. – 39,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 21,8 tūkst. ha).
– Pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ palyginti su 2023 m., 2024 m. deklaruotas daugiau nei du kartus didesnis plotas (2024 m. – 4,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 2,3 tūkst. ha).
Populiaresnė nei praėjusiais metais tapo ir ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šioje ekologinėje sistemoje 2024 m. deklaruotas plotas padidėjo 2,5 karto (2024 m. – 3,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 1,5 tūkst. ha).
Ekologinis ūkininkavimas
2024 m. ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologiją) deklaravo 238, 1 tūkst. ha.
Nuo 2024 m. pareiškėjų patogumui, tiek pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo, tiek ekologiškai ūkininkaujantiems skyrus finansavimą iš kaimo plėtros fondo lėšų bei padidinus išmokų dydžius, pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais padidėjo net 2 kartus, lyginant su praėjusiais.
27 proc. didėjo ekologiniai (įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos) plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai (2024 m. – 7,5 tūkst. ha, o 2023 m. – 5,9 tūkst. ha). Taip pat 2024 m. deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas 30 proc. viršijo deklaruotą 2023 m. (2024 m. – 93,7 tūkst. ha, o 2023 m. – 72,1 tūkst. ha). 2 proc. didėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų plotai (2024 m. – 136,8 tūkst. ha, o 2023 m. – 133,8 tūkst. ha).
Daugiametės pievos
2024 m. deklaruotas daugiamečių pievų plotas (kurio referencinis santykis pagal Europos Komisijos (EK) GAAB 1 standartą negali sumažėti daugiau nei per 5 proc. lyginti su 2018 m.) sudarė 550,5 tūkst. ha.
Palyginti su 2023 m. šis plotas sumažėjo itin nežymiai, apie 10 tūkst. ha (2023 m. – sudarė apie 560 tūkst. ha). Lyginti su 2018 m. patvirtintu referenciniu daugiamečių pievų plotu (612,3 tūkst. ha), referencinio santykio rodiklis visgi sumažėjo apie 10 proc.
„Tačiau šių metų pradžioje Lietuvos iniciatyva su EK suderėtas deleguotojo reglamento papildymas į referencinio santykio skaičiavimą įtraukti nedeklaruotus daugiamečių pievų plotus, kurie yra daugiamečių pievų sluoksnyje, nulems, kad Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų, remiantis preliminariais 2024 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, atstatyti nebereikės“, – sako ministras K. Navickas.
Informacija pateikiama remiantis pateiktų deklaracijų duomenimis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Galutiniai duomenys bus žinomi vėliau, kai Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos baigs administruos 2024 m. gautas paraiškas.
Šaltinis: https://zum.lrv.lt, 2024-07-09
Parlamento Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo ūkininkai ir perdirbėjai
Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo žemės ūkio ir perdirbimo įmonių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vertinimu, įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų pieno sektoriuje, o esminė spraga – į projektą nėra įtraukta prekybos grandis.
Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.
„Jis (įstatymo projektas – red.) nepalieka motyvo toliau modernizuoti gamybą, investuoti į aplinkosaugą, pieno kokybę, gyvulių gerovę ir sveikatingumą, darbo vietų kūrimą“, – teigiama asociacijos rašte.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai teigia, kad siūlomo įstatymo pasekmės bus liūdnos – sugriaus pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno sektorius seniai įrodė – kainas nustato ne įstatymas, o konkurencija ir rinkos ekonomika.
„Pastaraisiais metais pieno gamyba ūkiuose augo. Šiemet per keturis mėnesius lietuviško pieno supirkimo kiekis išaugo beveik 8 proc. Dabartinė vidutinė metinė pieno supirkimo kaina yra maždaug trečdaliu didesnė nei ilgametis statistinis vidurkis“, – sako E. Simonis.
Jis priduria, kad bandymai kištis į rinkos reguliavimą gali turėti katastrofinių padarinių Lietuvos pramonei, kuri perdirba du trečdalius Baltijos šalių pieno ir eksportuoja 70 proc. lietuviškų pieno produktų.
Iki šiol nei vienas bandymas parengti kokybišką įstatymo redakciją, tinkančią visiems pieno rinkos dalyviams – nepavyko, teigia sektoriaus atstovai.
Ankstesnei, pernai parengtai, įstatymo projekto redakcijai kritines pastabas buvo pateikusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.
Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.
Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.
Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo – pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.
Šaltinis: https://www.tv3.lt, ELTA, 2024-07-09
Ministras: rusiškų ir baltarusiškų grūdų problema išspręsta – jie nebeįvežami
Lietuvai birželį uždraudus įvežti nemažai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, o Europos Sąjungai (ES) nuo liepos įvedus maksimalius muitus rusiškiems grūdams, ministras Kęstutis Navickas sako, jog pigesnių ir mažiau kokybiškų trečiųjų šalių grūdų bei pašarų importo į šalį problema išspręsta – jie į Lietuvą nebeįvežami.
„(Problema – BNS) išsisprendė, nes po sprendimo uždrausti importą rusiškų, baltarusiškų grūdų į Lietuvą jie nebekeliauja, tai kadangi tas sąrašas dabar yra didžiulis visų importuotų, tai net ir tie produktai, kurie ten buvo, – pašarai ir tie nekeliauja, tai atrodo, kad šitas klausimas yra išspręstas, juolab, kad Europos Komisijos priimtas sprendimas dėl padidintų muitų irgi prie to prisideda“, – antradienį žurnalistams sakė K. Navickas.
Birželį įsigaliojo draudimas į Lietuvą įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. pavadinimų 24 grupių žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.
Į Lietuvą nebeįsileidžiami kai kurie gyvi gyvūnai, pavyzdžiui, perlinės vištos, mėsa ir kai kurie jos produktai, žuvis ir vėžiagyviai, pienas ir jo produktas, kiaušiniai, medus, medžiai ir kiti augalai, svogūnėliai, daržovės, vaisiai, riešutai, kava, arbata, prieskoniai, javai ir jų gaminiai, miltai, krakmolas, aliejus ir riebalai, vaškas, cukrus, taip pat kakava, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, actas, pašarai gyvūnams, maisto pramonės liekanos, tabakas ir perdirbti jų pakaitalai.
ES nuo liepos 1 dienos taip pat įvedė maksimalius muitus iš Rusijos importuojamiems grūdams, kuriems iki tol tarifai iš esmės nebuvo taikomi.
K. Navickas anksčiau ne kartą teigė, jog į Lietuvą importuojami rusiškų grūdų kiekiai yra nedideli.
Kelios žemės ūkio draudimo bendrovės domisi Lietuvos rinka
Lietuvos ūkininkus draudžiant tik vienai bendrovei – Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialui „VH Lietuva“, žemės ūkio ministras sako, kad šalies rinka yra maža, todėl kitos draudimo bendrovės į ją ir neateina.
Vis dėl to jis teigia, jog yra kelios bendrovės, kurios rimtai domisi Lietuvos rinka: „Yra bendrovės, kurios rimtai yra nusiteikusios ir aš tikiuosi, kad atsiras.“
„Su žemės ūkiu yra specifikos ir reikia labai gerų ir gilių agronomijos žinių ir augalų mokslo žinių ir, matyt, kad tokioj mažoj rinkoj, aš taip įtarčiau, tų ekspertų nėra tiek daug ir, matyt, nesusikuria alternatyva daugiau draudimo bendrovių dalyvauti“, – antradienį žurnalistams sakė ministras.
Anot jo, draudikai Lietuvoje yra apdraudę beveik visus pasėlius, tačiau sodų ir uogynų nedraudžia.
„Augalininkystės ūkiuose, matome, jog yra aišku, kad draudimas yra tai, kas gali ūkininkams padėti ir, kaip minėjau, plotai didėja ir ūkininkų apsidraudusių. O yra specifikų, kur draudimo bendrovės ir nedraudžia, tai pirmiausia nedraudžia sodų ir uogynų, nes, matyt, traktuoja, jų čia nuomonė, jie traktuoja, šitą mūsų zoną klimatinę kaip per daug rizikingą“, – aiškino K. Navickas.
„VH Lietuva“ 2023 metų lapkritį buvo apdraudusi 96 proc. draustinų pasėlių.
Šaltinis: https://www.lrt.lt, Goda Vileikytė, BNS, 2024-07-09
Jaunieji ūkininkai kviečiami kreiptis dėl lengvatinių paskolų suteikimo
Nuo liepos 1 d. jaunieji ūkininkai gali teikti paraiškas dėl lengvatinės paskolos gavimopagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Lengvatinė paskola
Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.)) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ arba Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
Finansinių tarpininkų jauniesiems ūkininkams sąrašą galima rasti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) interneto svetainėje – čia. Apie lengvatinės paskolos suteikimo galimybes informaciją galite rasti šiame NMA straipsnyje.
Galima veikla
Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.
Atkreiptinas dėmesys, jog paramos lėšomis neremiama veikla, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.
Galimi pareiškėjai
Dėl paramos gali kreiptis jaunieji ūkininkai – ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai) fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas.
Pareiškėjais gali būti ir juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai neturi būti vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai), savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą bei pirmą kartą besisteigiantys joje.
Jaunasis ūkininkas turi turėti kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį. Jei pareiškėjas juridinis asmuo – kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).
Pareiškėjo ūkis ir valda (jei juridinis asmuo – valda) paraiškos pateikimo metu turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo – jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju – valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena).
Teikiantieji paraiškas turi atitikti kitus jaunajam ūkininkui Administravimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.
Pareiškėjo žemės ūkio valdos ekonominis dydis (VED) paraiškos teikimo metu turi būti ne didesnis kaip 70 000 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos planuojamas VED) paraiškos pateikimo metu ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. VED apskaičiuojamas pagal Produkcijos standartine verte išreikšto žemės ūkio valdos ekonominio dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašą. Įsipareigojimą turėti ne mažesnį kaip 12 000 Eur VED paramą gavęs jaunasis ūkininkas turės išlaikyti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos.
Kartu su paraiška turi būti pateiktas verslo planas, parengtas pagal NMA patvirtintą formą, kuriame numatoma, per kiek metų planuojama projektą įgyvendinti, taip pat pateikiama kita Įgyvendinimo taisyklėse nurodyta informacija (esamos žemės ūkio valdos situacijos analizė, veiklos plėtros tikslai, etapai ir apimtys ir kt.). Verslo plano formą galima rasti čia.
Dokumentų teikimo tvarka
Dokumentai priimami tik elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paraiškos formą, esančią Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. Paraiškos lengvatinei paskolai gauti ŽŪMIS portale priimamos darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. iki kvietimo teikti paraiškas paskutinės dienos arba ne ilgiau, nei bus pasiekta priėmimo etapui lengvatinei paskolai skirta lėšų suma.
Šaltinis: https://nma.lrv.lt, 2024-07-09
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
