Žemės ūkio naujienos: 2025-03-14

Primename, kad duomenis apie mineralinių (neorganinių) ir (ar) organinių trąšų panaudojimą galima pateikti Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje arba elektronine ar popierine forma vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d. Duomenys popierinėje ar elektroninėje formoje gali būti pateikiami ir valdos lygmeniu.

Dalyvaujantys Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano intervencinėse priemonėse „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklose „Tarpiniai pasėliai“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ turės laikytis ne atskirų, kaip iki šiol, bet bendrųjų reikalavimų pildyti duomenis apie panaudotus tręšiamuosius produktus (įskaitant mėšlą ir srutas).

Atkreipiame dėmesį, kad PPIS Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtas Tręšimo planavimo funkcinis komponentas (tręšimo įrankis). Ūkininkai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, gali sudaryti tręšimo planą, apskaičiuodami optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą ir kalį, ir trąšų kiekius 1 ha (kg/ha arba t/ha) visam laukui arba lauko daliai. Tręšimo įrankis yra nemokamas ir perkantiems tręšimo planų sudarymo paslaugą padės sutaupyti lėšų.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-03-13

Pagal priimtą nutarimą, privatūs miškai, esantys mieste ar miesto savivaldybės teritorijoje, gali būti paimami visuomenės poreikiams, jei tai būtina viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

Taip pat nustatyta, kad jeigu sprendimas dėl privačių miškų priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai priimtas po 2024 m. sausio 1 d., jų paėmimas vyks pagal savivaldybės bendrąjį planą. Jei sprendimas buvo priimtas iki šios datos, procesas bus vykdomas pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, nerengiant papildomų teritorijų planavimo dokumentų.

Be to, Vyriausybės nutarimas papildomas nuostatomis, pagal kurias visuomenės poreikiams gali būti paimamas ne tik žemės sklypas, bet ir kitas privatus nekilnojamasis turtas.

Taip pat nuspręsta į patiriamus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nuostolius įtraukti turto iškėlimo iš paimamo žemės sklypo išlaidas.

Nuo šiol reikalavimus žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektams išduos ir Valstybinių miškų urėdija.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-10

Miežiai (48,89 tūkst. t) eksportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją, Daniją, Prancūziją, Šveicariją ir Maroką (vidutinė kaina – 190,98 EUR/t), rugiai (2,05 tūkst. t) – į Latviją, Lenkiją ir Ispaniją (vidutinė kaina – 166,39 EUR/t). Avižų išvežimas 2025 m. sausio mėnesį sudarė 652,20 t. Jos išvežtos į Latviją, Lenkiją ir Italiją (vidutinė kaina – 172,42 EUR/t). 2025 m. sausio mėnesį eksportuota 6,16 tūkst. t kvietrugių – jie eksportuoti į Estiją, Daniją ir PAR (vidutinė kaina – 202,79 EUR/t).

Rapsų 2025 m. sausio mėnesį eksportuota 14,22 tūkst. t – 72 proc. mažesnis kiekis negu 2024 m. sausio mėnesį. Jie eksportuoti į Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją ir Norvegiją (vidutinė kaina – 496,94 EUR/t).

Šaltinis: Agro Rinka, 2025 m. Kovo 10 d. Nr. 3 (461)

Kovo 12 d. spaudos konferencijoje žemdirbių, miško savininkų ir kaimo plėtros organizacijų lyderiai atkreipė dėmesį, kad į jų konkrečius ir pagrįstus siūlymus nebuvo atsižvelgta, todėl reiškia susirūpinimą, atkreipia politikų ir visuomenės dėmesį ir į tai, kad nėra atsižvelgta ir į 2024 m. gruodžio 12 d. Seimo nutarimu patvirtintos XIX-osios Vyriausybės programą.

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis, Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė, Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, kad pastabos, kurias teikė savivaldos organizacijos žemės ūkio ministerijai nebuvo įtrauktos į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. „Tai neramina ūkininkus, kaimo gyventojus, miško savininkus. Problemos ignoruojamos, arba nesuprantamos, pastabos ir siūlymai neįtraukiami, biurokratija nemažinama, nenumatytos jokios priemonės biurokratijos mažinimui. Jei numatyta Vyriausybės programoje skatinti savivaldą, tai turi būti numatytos ir konkrečios priemonės, kaip tai bus įgyvendinama. Nepakanka kalbėti, reikia konkrečių priemonių, kurios galėtų užtikrinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimą”, – kalbėjo dr. A.Svitojus.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) vicepirmininkas Vytautas Buivydas pasigedo dėmesio jauniesiems ūkininkams. „Šiandien šalyje turime tik 12 proc. jaunų ūkininkų. Jaunieji ūkininkai susiduria su žemės įsigijimo problemomis, didėja biurokratinis aparatas, nėra savivaldos stiprinimo ir kt. Jaunam žmogui, kuris gyvena kaime turi būti sudarytos sąlygos pirmojo būsto įsigijimui. Norint palaikyti gyvybingumą, darbo vietas – būtina ne didinti biurokratinį aparatą, o atsižvelgti į žmones, gyvenančius kaime. Galima būtų pritarti naujos regionų ministerijos įkūrimui, jei būtų naikinamos žemės ūkio ir aplinkos ministerijos”, – kalbėjo V.Buivydas.

„Nors Vyriausybė skelbia, kad žemės ūkis yra ypač svarbus Lietuvos nacionaliniam saugumui, tačiau tai neatsispindi Vyriausybės priemonių plane. Būtina mažinti biurokratiją, didinti paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ekologiškai ūkininkaujantiems. Didesnė gyvulininkystės ūkių dalis dirba nuostolingai, jei nebūtų tiesioginių išmokų, gyvulininkystė Lietuvoje neišgyventų. Neišgyventų nei maži, nei dideli ūkiai. Daug kas kalba apie kaimo kūrimą, tačiau nereikia kaimo kurti, mes jį turime, tačiau turime išsaugoti smulkius ir vidutinius ūkius, kurie yra gyvybingumo kaime pagrindinė sąlyga. Tai yra tvirta grandis, kuri gali vartotojus aprūpinti kokybiškais vietiniais maisto produktais. Paramos prieinamumas šeimos ūkiams turi būti remiamas intensyviau. Nėra teisinga, kai smulkūs ir vidutiniai ūkiai už savo produkciją gauna mažesnę kainą. Taip pat aktualus tvarus ūkininkavimas, apsirūpinimas lietuviškais maisto produktais, tačiau to nematome Vyriausybės priemonių plane. Žemės ūkis yra strateginė šalies ūkio šaka, tačiau nematome deramo dėmesio ir konkrečių priemonių”, – pažymėjo Lietuvos šeimos ūkių sąjungos vicepirmininkė Eglė Markevičiūtė.

„Kiekvienas planas pasensta iš karto, kai tik yra pradedamas realiai įgyvendinti, nes jį reikia koreguoti atsižvelgiant į faktinę situaciją”, – pastebėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis. „Asociacija aktyviai dalyvavo tiek XIX – osios Vyriausybės programos nuostatų, tiek ir jos įgyvendinimo veiklų plano projektų svarstymuose, teikėme konkrečius ir argumentuotus pasiūlymus. Svarbu, kad į LMSA pastabas dėl energetikų užmojų platinti proskynas nuo 3 iki 20 m., ir kad būtina numatyti sąžiningą kompensavimą privačių miškų savininkams už pagrindinių miško kirtimų apribojimus jų valdose Vyriausybės kanceliarija atsižvelgė – atitinkamai pakoreguotas galutinis plano variantas. Gaila, kad į didelę dalį pasiūlymų, svarstymų metu teiktų Aplinkos ministerijai, nebuvo įsiklausyta. Situacija panašėja į I.Krylovo pasakėčioje nupasakotą istoriją: gulbė, vėžys ir lydeka – kiekvienas traukia vežimą į save, o vežimas nevažiuoja. Reik tikėtis, kad gyvenimo realijos privers sustyguoti vykdomas veiklas, kad judėtume Lietuvos žmonėms naudinga kryptimi”.

Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) vadovė VG Kristina Švedaitė atkreipė dėmesį į Vyriausybės programos dalį dėl naujai kuriamos regionų ministerijos ir stebėjosi, ar tai yra svarbiausias šios Vyriausybės darbas – XXI amžiuje kurti dar vieną ministeriją. „Apie tokios ministerijos kūrimą girdime tik iš gandų, pasigendame diskusijos su visuomene. Tik iš nuogirdų sužinome, kad 2026 m. tokia ministerija pradės darbą. VVGT ir kaimo bendruomenės dirbo ir šiandien dirba su žemės ūkio ministerija, įgyvendindami LEADER priemonę. Mes esame pasirengę dirbti ir ateityje, tačiau naujos ministerijos kūrimui be diskusijų, be bendradarbiavimo su bendruomenėmis ir socialiniais parteriais, nepritariame”, – kalbėjo VVGT vadovė Kristina Švedaitė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Mindaugas Petkevičius informavo, kad LEŪA nariai išnagrinėjo programą ir pamatė daug neatitikimų, kadangi, tai, kas numatyta Vyriausybės priemonių plane, neatsispindi veiklos plane: lengvatiniai tarifai ekologiškiems produktams, neturime ekologinio žemės ūkio plėtros veiksmų plano, kuriuos turi visos ES šalys, išskyrus Graikiją ir Lietuvą. Nematome vartotojų skatinimo naudoti ekologišką produkciją priemonių.

Algis Baravykas, žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, apibendrindamas spaudos konferenciją pažymėjo, kad visos žemės ūkio rūmų asociacijos šiandien patiria ignoravimą, todėl, kad nebuvo atsižvelgta į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui pateiktus siūlymus. Nepaisant to, kad į XIX-osios Vyriausybės programoje įrašyta, kad stiprins Žemės ūkio rūmus, deja, realybė kur kas kitokia. Didžiausias priekaištas šiandien, tikriausiai yra žemės ūkio ministrui, kuris nesuranda laiko susitikti su didžiausia žemdirbių ir kaimo gyventojų interesams atstovaujančia organizacija – Žemės ūkio rūmais. Praėjus 100 ministro darbo dienų, neįvyko susitikimas su žemdirbių savivaldos organizacija, vienijančia žemdirbius ir kaimo procesų dalyvius. Vasario 11 d. įvykęs susitikimas su Premjeru nebuvo dalykinis, todėl, kai žemės ūkio ministerija neatsižvelgė į žemės ūkio rūmų organizacijų siūlymus, kreipėmės į Premjerą, kad konstruktyviai aptarti konkrečias priemones, deja kol kas rimto pokalbio šiuo klausimu neturėjome. Tokia situacija neramina, nes partnerystė su socialiniais partneriais nėra stiprinama, nors atstovaujame žemės ūkiui.

Šaltinis: zur.lt, 2025-03-13

Atlikdama tinkamumo skirti paramą vertinimą, įvertinusi visų finansavimo šaltinių panaudojimo galimybes, NMA nustato mažiausią projektui įgyvendinti būtiną lėšų sumą. Pareiškėjas turi užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas ar iš veiklos gautinas lėšas. Projekto finansavimo skolintomis lėšomis nereikalaujama pagrįsti tuo atveju, kai projektą numatoma finansuoti suteikiama lengvatine paskola.

Taigi, vienu iš finansavimo šaltinių pasirinkę paskolą, ūkininkai turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes grąžinti ją pagal sutartas sąlygas ir nuspręsti, kuri paskola jiems tinkamiausia – įprastinė ar lengvatinė, jeigu tai numatyta SP priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Pažymėtina, kad skiriasi įprastinės ir lengvatinės paskolos gavimo bei grąžinimo sąlygos.

Kai vienas iš finansavimo šaltinių – įprastinė paskola

Vertindama paraišką, NMA turi įsitikinti, kad pareiškėjas, numatęs projektą finansuoti iš skolintų lėšų, gali užtikrinti, kad jis tikrai gaus paskolą reikalingai sumai finansuoti. Todėl su paraiška turi būti pateikti skolinimosi galimybes įrodantys dokumentai.

Ar gali paskolą suteikti fizinis asmuo?

Lėšos projektui finansuoti gali būti skolinamos tik iš finansinių institucijų.

Kokius dokumentus reikia pateikti kartu su paraiška, kai ketinama dalį projekto finansuoti skolintomis lėšomis?

Kartu su paramos paraiška reikia pateikti paskolos suteikimo galimybę patvirtinančius finansų įmonės arba kredito įstaigos arba sutelktinio finansavimo platformų operatorių dokumentus. Sutelktinio finansavimo platformos operatorių sąrašą galima rasti Lietuvos banko interneto svetainėje adresu www.lb.lt Pažymėtina, kad skolintomis lėšomis užtikrinami finansavimo šaltiniai gali būti tikslinami paramos paraiškos vertinimo metu.

Ar galima keisti finansavimo šaltinius?

Projekto finansavimo šaltinius galima keisti po sprendimo dėl paramos skyrimo arba paramos sutarties sudarymo iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, tačiau tik tuo atveju, jei keičiama finansavimą skirianti finansų įmonė, kredito įstaiga arba sutelktinio finansavimo platformos operatorius, arba investuojama didesnė nuosavų lėšų dalis.

Ar leidžiama už paramos lėšas įgytą turtą įkeisti kredito įstaigai?

Įkeisti už paramos lėšas įgytą ar sukurtą turtą NMA gali leisti tik tai finansų įmonei arba kredito įstaigai, arba sutelktinio finansavimo platformos operatoriui, kuri (kuris) suteikė paskolą projektui įgyvendinti. Įkeičiamas turtas turi būti skirtas paskolos, kuria finansuojamas projekto įgyvendinimas, grąžinimui užtikrinti.

Kada būtina NMA pateikti pasirašytą paskolos sutartį?

Su finansų įmone arba kredito įstaiga pasirašytą paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių su projekto finansuotoju pasirašytą paskolos arba finansinės nuomos (lizingo) sutartį paramos gavėjas turi pateikti:

– su mokėjimo prašymu, kuriame prašoma kompensuoti skolintomis lėšomis įgyvendintas investicijas;
– iki verslo plano įgyvendinimo pradžios, kai parama mokama išmokos forma.

Ar paskolą bankui privaloma grąžinti iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos?

NMA nereikalauja, kad paramos gavėjas grąžintų paskolą bankui iki projekto įgyvendinimo laikotarpio pabaigos. Paskolos grąžinimo laikotarpis yra pareiškėjo ir banko susitarimo objektas.

Skolintos lėšos pagrindžiamos kartu su paramos paraiška pateikiant finansų įmonės arba kredito įstaigos paskolos arba per sutelktinio finansavimo platformos operatorių suteikiamos paskolos suteikimo galimybės patvirtinimo dokumentus.

Lengvatinės paskolos gavimo tvarka

Lengvatinė paskola – tai paskola, suteikiama ūkininkams palankesnėmis sąlygomis, nei siūloma komercinių paskolų rinkoje. Lengvatines paskolas teikia finansų tarpininkai – juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka atrinkti tarpininkauti teikiant SP lėšas galutiniams gavėjams.

Lengvatinės paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. tai daliai, kuria finansų tarpininkas prisideda savo dalimi, o likusiai paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos. Palūkanų norma finansų tarpininkų lėšų daliai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas, nustatoma finansų tarpininkų atrankos sąlygose.

Kas ir kaip gali kreiptis dėl lengvatinės paskolos?

Lengvatinės paskolos gali kreiptis žemės ūkio subjektai, kurie teikia paraiškas NMA pagal priemonių įgyvendinimo taisykles, paraiškų priėmimo grafikuose nurodytais terminais. NMA, įvertinusi paraišką ir nustačiusi, kad projektas yra tinkamas gauti lengvatinę paskolą, pareiškėjui išduoda pažymą apie tinkamumą gauti lengvatinę paskolą (atkreiptinas dėmesys, kad pažyma galioja 6 mėn.). Su šia pažyma pareiškėjas jau gali kreiptis į UAB „ILTE“ atrinktą finansų tarpininką. Finansų tarpininkas atlieka ūkio subjekto tinkamumo gauti paskolą įvertinimą, priima sprendimą dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Ar NMA išduota pažyma garantuoja lengvatinės paskolos gavimą?

Finansų tarpininkas atlieka pareiškėjo tinkamumo gauti paskolą įvertinimą, vadovaudamasis savo vidaus tvarkomis ir procedūromis, ir priima sprendimą dėl lengvatinės paskolos suteikimo.

Kokia tolimesnė eiga, kai finansų tarpininkas priima teigiamą sprendimą dėl paskolos suteikimo?

Jei sprendimas teigiamas, tolesnė eiga priklauso nuo to, ar lengvatinė paskola yra derinama su dotacija, ar prašoma tik lengvatinės paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Kai asmuo teikė NMA paraišką ir prašė paramos dotacijai ir lengvatinei paskolai:

Finansų tarpininkas apie priimtą sprendimą ir apskaičiuotą pagal paskolos sumą bendrąjį subsidijos ekvivalentą (BSE) per 5 darbo dienas informuoja NMA.NMA, gavusi iš finansų tarpininko informaciją dėl lengvatinės paskolos suteikimo ir apskaičiuoto BSE, per 5 darbo dienas, atsižvelgdama į BSE, apskaičiuoja bendrą paramos intensyvumą ir patikslina projektui skiriamos dotacijos sumą.Pagal priimtą sprendimą NMA su pareiškėju pasirašo paramos sutartį (jeigu dar nebuvo pasirašyta) arba, jeigu buvo pasirašyta, ją atnaujina, jei reikia. Pasirašoma paskolos sutartis su finansų tarpininku.

Pareiškėjui svarbu žinoti:

Tuo atveju, kai gautos lengvatinės paskolos suma bei išlaidų kategorijos nepasikeitė nuo NMA patvirtintoje paraiškoje prašomos sumos ir nenumatoma atlikti verslo plano keitimo, į NMA kreiptis nereikia. Pakeitimus reikia derinti su NMA, kai pasikeitė lengvatinės paskolos išlaidos.Tuo atveju, kai gautos lengvatinės paskolos suma ar išlaidos pasikeitė nuo NMA patvirtintoje paraiškoje prašomos sumos ir (arba) numatoma atlikti verslo plano keitimus, privaloma kreiptis į NMA dėl duomenų keitimo.Tuo atveju, kai finansų tarpininko sprendimas neigiamas arba po tinkamumo gauti paskolą įvertinimo atsisakoma lengvatinės paskolos, pareiškėjas privalo per 20 darbo dienų nuo finansų tarpininko sprendimo apie paskolos nesuteikimą gavimo raštu apie tai informuoti NMA, rašyti prašymą skirti įgyvendinamam projektui tik investicinę paramą ir kartu pagrįsti kitą projekto finansavimo šaltinį.Jeigu finansų tarpininkas priima neigiamą sprendimą ir nesuteikia lengvatinės paskolos, pareiškėjui išlieka galimybė atšaukti paraišką – ją išregistruoti. Pareiškėjas paraiškos išregistruoti negali tuo atveju, jei NMA nustato ir informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos trūkumus, dėl kurių pradedamas pažeidimo tyrimas.

Kai prašoma paramos tik lengvatinei paskolai

Finansų tarpininkas apie priimtą sprendimą dėl lengvatinės paskolos suteikimo per 5 darbo dienas informuoja NMA, o su pareiškėju pasirašo paskolos sutartį. Jeigu finansų tarpininkas priima spendimą neteikti paskolos, pareiškėjas privalo apie tai informuoti NMA ir paraišką išregistruoti. Pareiškėjas paraiškos išregistruoti negali tuo atveju, jei NMA nustato ir informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos trūkumus, dėl kurių pradedamas pažeidimo tyrimas.

Kokiam tikslui gali būti skiriama lengvatinė paskola?

Lengvatinė paskola gali būti skiriama investicijoms, reikalingoms verslo planui įgyvendinti ir (arba) apyvartiniam kapitalui.

Ar galima tą pačią investicijos kainos dalį dengti ir paramos lėšomis, ir paskolos lėšomis?

Dotacija (vienkartinė išmoka) negali būti naudojama finansavimui, gautam pagal lengvatinę paskolą, apmokėti. Lengvatinė paskola negali būti naudojama išankstiniam dotacijos finansavimui.

Koks yra lengvatinės paskolos grąžinimo terminas?

Paskolos grąžinimo terminas numatytas SP konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse ir negali būti ilgesnis kaip 5 metų laikotarpis nuo sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.

Paskolos, skirtos tik apyvartiniam kapitalui finansuoti, teikiamos ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.

Šaltinis: nma.lt, 2025-03-14