Žemės ūkio naujienos: 2025-03-18. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Kviečiame susipažinti su 2024 m. NMA veiklos ataskaita
2024-ieji NMA buvo reikšmingi pasiekimais įvairiose veiklos srityse, atliepiančiose pagrindinius NMA strateginius tikslus. Aktyviai gerinusi efektyvumo rodiklius ir tobulinusi savo teikiamų paslaugų kokybę, NMA dalinasi rezultatais – NMA veiklos ataskaitoje pateikiama informacija apie pagrindinius nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus pagal įvairias NMA veiklos sritis, supažindinama su svarbiais procesų pokyčiais, dariusiais įtaką NMA klientams, joje taip pat galima rasti netikėtų faktų bei susipažinti su ateities planais.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) parengė 2024 metų veiklos ataskaitą – kviečiame susipažinti.
Kasmet įgydama vis daugiau vertingos patirties, plėsdama savo kompetencijas, atidžiai atliepdama klientų bei partnerių poreikius, NMA tobulino savo teikiamų paslaugų kokybę. Per praėjusius metus NMA pareiškėjams išmokėjo net 1,024 5 mlrd. Eur –didžiausią bendrą paramos sumą nuo 2016 m. Iš jų – net 550 mln. Eur pagal paraiškas išmokoms už deklaruotus plotus. Paramos išmokėta ne tik daugiau – ji buvo mokama greičiau: jau per pirmąsias 3 avansų mokėjimo už deklaruotus plotus dienas pareiškėjus pasiekė 264 mln. Eur, t. y. net 4,4 karto daugiau nei 2023 m. Administruojant investicinę paramą, stebimas investicinių priemonių vidutinės vertinimo trukmės mažėjimas – nuo 2021 m. iki 2024 m. paraiškų vertinimasnuo kvietimo pabaigos datos iki sutarties pasirašymo datos sutrumpėjo net 2 kartus.
Toliau buvo mažinama administracinė našta tiek paramos gavėjams, tiek NMA darbuotojams – supaprastinti reikalavimai dėl investicijų kainos pagrindimo, įvedant kuo daugiau fiksuotųjų įkainių, mažos vertės investicijoms nebereikalaujama komercinių pasiūlymų kainai pagrįsti ir kt. Siekdama skaidriai ir sparčiai vertinti investicinės paramos paraiškas, NMA inicijavo metodikos, leidžiančios nustatyti žemės ūkio technikos atitiktį gamybiniam ūkio potencialui pagal dirvožemio tipus ir plotus, parengimą.
Siekiant veiklos optimizavimo, daug dėmesio skirta projektų rizikų mechanizmo tobulinimui – pakoreguota ir šiuo metu jau įgyvendinama nauja, aiški ir skaidri projektų priskyrimo rizikingiems projektams tvarka, leidžianti nerizikingiems projektams sutrumpinti projekto kontrolės laikotarpį nuo 5 metų iki 3 metų. Taip pat numatomos rizikos valdymo priemonės bei sąlygos, kurioms esant projektas laikomas neberizikingu.
Aktyviai imtasi taikomų sankcijų mažinimo veiksmų – paramos gavėjai buvo nuolat informuojami apie įsipareigojimus, pokyčius, dažniausiai pasitaikančias klaidas, NMA iniciatyva parengti ar patikslinti atitinkami teisės aktai, patvirtintas pažeidimų, kurie laikomi mažareikšmiais, t. y. nežymiais, žalos nedarančiais neatitikimais, ir paramos gavėjui leidžiama juos ištaisyti netaikant sankcijų, sąrašas ir kt. Tokiomis priemonėmis siekiama, kad sankcijos paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus tiek pagal investicines, tiek pagal plotines priemones būtų taikomos tik būtinais atvejais, skatinant skaidriai ir sąžiningai vykdyti numatytas veiklas.
2024 m. neatsiejama NMA veiklos dalimi tapo procesų skaitmenizavimas, pasitelkiant dirbtinio intelekto (DI) įrankius, kurių dėka tam tikri procesai buvo administruojami efektyviau. Toliau buvo tobulinama „NMA agro“ programa bei Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) – 2024 m. net 55 proc. valdų buvo patikrinta nuotoliniu būdu (2022 m. buvo patikrinta vos 25 proc.).
Ateityje NMA ir toliau ieškos būdų spartinti paramos skyrimo procesus, teikti kokybiškas el. paslaugas, diegti paramos administravimui naudingas pažangias technologijas. „Kiekvienas mūsų klientas gali tikėtis greitai, kokybiškai ir skaidriai suteikiamų paslaugų – atsižvelgdami į tai, nustatėme naujus strateginius tikslus bei rodiklius ir tikime, kad mūsų siekiai ir numatytos kryptys leis NMA ir toliau augti kaip patikimai, inovatyviai ir pažangiai organizacijai, viršijančiai klientų ir partnerių lūkesčius,“ – teigia NMA vadovas Fortūnatas Dirginčius.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-14
Bijoma, kad vaikai neužmirštų, kaip atrodo gyvuliai…
Kai Lietuvoje ūkiai marinami ir sparčiai nyksta, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) užsimojo užauginti naująją ūkininkų kartą, o gal tiesiog miesto vaikams parodyti, kaip atrodo gyvuliai, kaimo gyvenimas bei ūkininkavimas. Kaip skelbė ministerija, ugdymo įstaigos buvo kviečiamos teikti paraiškas dalyvauti Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, kurios tikslas – skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste, siekti supažindinti su gyvulių veislėmis, parodyti tvaraus ūkininkavimo galimybes bei supažindinti su gyvulininkystės specialistų rengimu.
Programa skirta 1–8 klasių mokiniams. Dalis Kėdainių rajono ugdymo įstaigų tokiomis galimybės džiaugiasi, dalis – tiesiog nesupranta, kam to reikia.
Ugdymo programos ir taip apkrautos įvairiomis programomis
„Apie tokią programą mūsų mokytojų kolektyvas net negirdėjo. Tikrai ji nereikalinga. Į ugdymo programas ir taip yra įtraukta N programų. Negrįšime atgal, nebeauginsime gyvulių. Kaimo žmonės jau dabar neaugina net vištų, daržovių, nes tiesiog neapsimoka, – ministerijos siūlomą programą komentavo Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Urbonavičius. – Mūsų mokykla šioje ŽŪM programoje nedalyvaus.“
Patyriminės programos vaikams naudingos ir reikalingos
Tiesa, ne visi taip skeptiškai nusiteikę, o Lietuvos sporto universiteto Kėdainių„Aušros“ progimnazija anksčiau net yra dalyvavusi kitoje panašioje veikloje.
„Mūsų progimnazija dar nėra dalyvavusi gyvulininkystės programoje, tačiau 2023–2024 m. m. teikėme 2 paraiškas (1–4 kl. ir 5–8 kl.) dalyvauti pažintinės žuvininkystės programos „Išauginta Europos Sąjungoje“ veiklose. Abi paraiškos buvo patvirtintos ir balandžio–birželio mėnesiais programos veiklose dalyvavo 50 mokinių. Vyko 2 edukacinės veiklos progimnazijoje (edukacijas vedė atvykę lektoriai), taip pat mokinių laukė išvyka į Šilutės profesinio mokymo centro Žuvininkystės praktinio mokymo centrą.
Programos metu mokiniai gavo pratybas apie žuvininkystę, buvo apdovanoti organizatorių skirtais prizais. Vykusios veiklos mokiniams buvo įdomios, naudingos“, – pasakojo progimnazijos Neformaliojo švietimo organizatorė Ieva Kaškonė.
Anot jos, patyriminės veiklos mokiniams visada yra įdomios ir naudingos.
„Progimnazija planuoja teikti paraišką dalyvauti Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, – sakė pašnekovė, kuri taip pat pažymėjo, jog „tai puiki proga susipažinti su tradicinėmis gyvulininkystės šakomis, darnios gyvulininkystės principais, gyvulininkystės specialistų rengimu bei darbo šioje srityje galimybėmis“.
Didžiausias programos privalumas – galimybė vaikams apsilankyti ūkiuose
Kėdainių Senamiesčio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Gaučienė taip pat teigė, kad ŽŪM Šviečiamosios gyvulininkystės programą vertina palankiai, o progimnazija joje dalyvauja jau ne pirmus metus.
„Senamiesčio progimnazija programoje dalyvauja nuo 2019 metų. Kasmet bent vienas mokytojas ar klasės vadovas teikia paraišką šviečiamosios gyvulininkystės ar žuvininkystės programai. Sėkmės atveju vykdo šviečiamosios programos veiklas, – kalbėjo pavaduotoja. –
Praktinė-pažintinė veikla yra labai vertinga, siekiant priartinti vaiką prie gamtos pažinimo. Programa ypatinga ne tik tuo, kad skirtingo amžiaus vaikus supažindina su gyvulininkyste ir ūkiniais gyvūnais, bet ir tuo, kad suvienija bendruomenę – į veiklas įsitraukia ne tik vaikai ir mokytojai, bet ir tėvai.“
J. Gaučienė pasidžiaugė, kad progimnaziją pasiekia metodinė medžiaga, pratybų knygelės dalyvaujantiems mokiniams, edukacinė vaizdo medžiaga, kuri palengvina mokytojų darbą.
„Didžiausias programos privalumas – galimybė vaikams apsilankyti ūkiuose. Taip vaikai lengviau įsisavina žinias apie ūkiuose auginamus gyvulius ir paukščius, jų teikiamą naudą žmonėms“, – apie programos privalumus kalbėjo pedagogė.
Jos teigimu, šiais metais Kėdainių Senamiesčio progimnazijos mokytojai taip pat planuoja dalyvauti šviečiamosios gyvulininkystės programoje.
Susipažins ne tik su gyvuliais, bet ir gyvulininkystės specialistų rengimu
ŽŪM teigimu, įgyvendinant šią programą vaikai ir jaunimas bus supažindinti su visomis Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis: pienine ir mėsine galvijininkyste, kiaulininkyste, paukštininkyste, arklininkyste, avininkyste, ožkininkyste, kailine žvėrininkyste, triušininkyste ir bitininkyste, jų produktais, saugomomis senosiomis Lietuvos ūkinių gyvūnų veislėmis.
Taip pat vaikai susipažins su darnios gyvulininkystės principais (gyvūnų gerove, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, aplinkosaugos ir ekologijos principais ūkiuose, ūkių modernizavimu ir skaitmenizavimu, tvariu maisto vartojimu ir atliekų tvarkymu, švaria energetika ir kt.) įgyvendinant tvaraus ekonomikos augimo strategiją – Europos žaliąjį kursą.
Į programą taip pat įtraukta pažintis ir su gyvulininkystės specialistų rengimu bei darbo šioje srityje galimybėmis.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-03-13
Siūlomos naujovės ES reglamentuojant naujų genominių technikų taikymą
Praėjusią savaitę Europos Sąjungos Tarybos Nuolatinių atstovų komitetas nusprendė pradėti derybas su Europos Parlamentu dėl naujo Reglamento, numatančio reikalavimus tam tikromis naujomis genominėmis technikomis gautiems augalams ir iš jų gaminamam maistui bei pašarams. Įgyvendinus šį pasiūlymą, ES žemės ūkio ir maisto produktų sektorius prisidėtų prie Europos žaliojo kurso, strategijų „Nuo ūkio iki stalo“, „Biologinė įvairovė“, inovacijų ir tvarumo tikslų įgyvendinimo, padidėtų sektoriaus konkurencingumas ir būtų išlaikytas aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.
Nuo 2001 m. ES priėmus teisės aktus dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) buvo padaryta didelė pažanga kuriant naujas genomines technikas (NGT), kurios leido tiksliau ir greičiau pakeisti augalų genetines savybes lyginant su tradiciniais veisimo metodais. Be to, taikant tam tikrus naujus metodus neįvedama „svetima DNR“, t. y., augalai negali perduoti jos kitiems augalams, o iš jų gauti produktai tam tikrais atvejais nesiskiria nuo gautų įprastais metodais.
Naujame pasiūlyme išskiriamos dvi NGT augalų kategorijos. Pirmoji kategorija – tai augalai, kurie po vertinimo pagal pasiūlyme nustatytus lygiavertiškumo kriterijus gali būti prilyginti tradiciniams, kurie galėtų atsirasti natūraliai arba būti išvesti ir tradiciniais metodais. Antroji kategorija – visi kiti NGT augalai, kurie nepatenka į pirmąją.
Siūloma, kad antrosios kategorijos NGT augalams bei produktams ir toliau būtų taikomi atsekamumo ir ženklinimo reikalavimai, kaip ir įprastiems GMO, su galimybe pridėti faktinę informaciją apie numatomą genetinės modifikacijos tikslą. Be to, pasiūlyme neleidžiama naudoti NGT augalų ekologinėje gamyboje.
Parengtame projekte numatoma, kad ES valstybės narės galėtų nuspręsti uždrausti savo teritorijoje auginti 2 kategorijos NGT augalus. Iš tokių augalų pagamintų gaminių etiketėse turėtų būti nurodoma, kokias modifikuotas savybes turi šis gaminys.
Galutiniam šio pasiūlymo tekstui turės pritarti Europos Parlamentas ir Taryba, o naujas reglamentas būtų taikomas praėjus 24 mėnesiams po šio patvirtinimo.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-03-17
Įžanginiame Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikime – pirmosios diskusijos dėl Nacionalinio atkūrimo plano
Aplinkos ministerija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) projekto rengimo. Kovo 13 d. suinteresuotos šalys buvo pakviestos į įžanginį Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimą. Jame dalyvavo apie 150 dalyvių – mokslininkų, aplinkosaugos NVO atstovų, žemės ūkio, miško savininkų ir kitų asociacijų atstovų. Susitikimo metu buvo detaliau pristatytas pernai įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas ir jo keliami tikslai, taip pat pristatyta pagrindinė Reglamento įgyvendinimo planavimo priemonė, kurią turės pasirengti visos ES šalys narės – Nacionalinis atkūrimo planas (NAP).
„Pradedame svarbų darbą – nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą. Tikiu, kad tai neliks tik strateginiu dokumentu, o bus praktinis įrankis, kuris padės efektyviai atkurti ekosistemas, užtikrinti jų atsparumą klimato kaitai, sustiprinti biologinę įvairovę ir užtikrinti tvaresnę gamtos ir žmogaus sąveika. Šio darbo sėkmė priklausys nuo aiškios strategijos, pagrįstų sprendimų ir bendradarbiavimo, skirtingų sektorių įtraukimo. Kviečiu visus dirbti sutelktai, remtis realiais duomenimis ir siekti teigiamo praktinio rezultato“, – sveikindamas susitikimo dalyvius sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.
Susitikimo metu buvo kalbėta apie pasirengimą NAP rengimui, taip pat aptartas NAP turinys, kurį numato Reglamentas. Kovo 11 d. ES šalys narės jau pritarė vienodos NAP formos projektui, pagal kurį bus rengiami visų šalių NAP. Taip pat buvo aptartas suinteresuotų šalių įtraukimo procesas, jo tikslai, artimiausių susitikimų kalendorius.
Diskusijos metu sulaukta vertingų pastebėjimų dėl Reglamento įgyvendinimo ir tinkamo veiklų finansavimo, kad ekosistemų atkūrimas būtų efektyvus ir ilgalaikis. Rengiant NAP projektą ir planuojant priemones, bus svarbu suplanuoti reikiamas lėšas ir finansavimo šaltinius. Susitikime kelti klausimai dėl Reglamento įpareigojimų suderinimo su kitomis politikos kryptimis. Taip pat kalbėta, kad būtina skirti daugiau dėmesio ne tik naujoms buveinių atkūrimo veikloms, bet ir saugoti tas buveines, kurios dar yra geros būklės. Taip būtų užtikrinta, kad buveinių būklė neprastėtų.
Numatoma, jog tolimesnės suinteresuotų šalių diskusijos, taip pat ir dėl konkrečių priemonių pasiūlymų, vyks penkiuose Gamtos atkūrimo darbo grupės teminiuose pogrupiuose. Preliminarios artimiausių susitikimų datos (gali keistis):
* Durpynų pogrupis – balandžio 3 d.
* Jūrų pogrupis – balandžio 10 d.
* Sausumos pogrupis – balandžio 15 d.
* Miestų pogrupis – balandžio 17 d.
* Upių ir ežerų pogrupis – balandžio 22 d.
Visi Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimai bus transliuojami gyvai Aplinkos ministerijos YouTube paskyroje.
Planuojama, jog pogrupiuose bus pristatomi atitinkami Reglamento ekosistemų atkūrimo straipsniai, aptariamos pagrindinės rizikos ir galimybės, diskutuojama apie duomenis, rodiklius, atkūrimo priemones bei horizontalius NAP aspektus. Detalesnėmis darbotvarkėmis ir kvietimais bus pasidalinta prieš kiekvieną susitikimą.
Kovo 13 d. įžanginio Gamtos atkūrimo darbo grupės susitikimo pristatymą ir susitikimo įrašą galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimą ir ES Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimą galite rasti čia.
Kilus papildomiems klausimams kviečiame susisiekti su Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Simonaityte, el. p. kristina.simonaityte@am.lt.
Nacionalinis atkūrimo planas – pagrindinė Reglamento įgyvendinimo planavimo priemonė
ES Gamtos atkūrimo reglamentas įpareigoja ES valstybes nares iki 2026 m. rugsėjo 1 d. parengti NAP projektą, kuriame būtų nurodyta, kaip šalys sieks Reglamente nustatytų gamtos atkūrimo tikslų iki 2030 m., taip pat iki 2040 m. ir 2050 m. Galutiniai NAP turėtų būti patvirtinti preliminariai 2027 m. antroje pusėje.
NAP bus rengiamas pagal bendrą formą, siekiant supaprastinti planavimo procesą ir užtikrinti palyginamumą tarp ES valstybių narių planų. NAP bus sudarytas iš trijų dalių – bendrosios informacijos apie planuojamas atkūrimo veiklas nacionaliniu lygiu ir sąsajas su kitomis politikos sritimis, detalesnės informacijos apie atkūrimo tikslus pagal atskirus Reglamento ekosistemų atkūrimo straipsnius bei atkūrimo priemonių aprašymo dalies.
Lietuvoje NAP projekto rengimą koordinuoja Aplinkos ministerija, dalyvaujant kitoms institucijoms.
2024 m. rugpjūčio 18 d. įsigaliojęs ES Gamtos atkūrimo reglamentas numato, jog NAP projektas būtų rengiamas atvirai ir skaidriai, o visuomenės atstovams bus suteiktos veiksmingos galimybės įsitraukti į NAP rengimą jau ankstyvame etape.
Bendra informacija apie Reglamentą
ES Gamtos atkūrimo reglamente numatoma, kad iki 2030 m. atkūrimo priemonės turės būti taikomos bent 20 proc. ES sausumos ir jūros teritorijų ploto, o iki 2050 m. – visoms ekosistemoms, kurias reikia atkurti.
Šiame teisės akte taip pat numatomi ir specifiniai gamtos atkūrimo kiekybiniai tikslai sausumos, pakrančių ir gėlo vandens, jūrų ekosistemų, buveinių rūšių būklei gerinti, miestų žaliųjų erdvių plotui padidinti, kliūtims paviršiniuose vandens telkiniuose pašalinti ir apdulkintojų populiacijų mažėjimui stabdyti, miškų ir žemės ūkio ekosistemų būklei gerinti, pasodinamų medžių skaičiui didinti.
Šie tikslai taip pat prisidėtų prie prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo, ES tarptautinių įsipareigojimų vykdymo, papildytų ES Buveinių, Paukščių, Vandens pagrindų ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvų įgyvendinimo pastangas.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2025-03-14
Pasaulyje padidinta 2024–2025 m. kviečių, bet sumažinta kitų grūdų derliaus prognozė
JAV Žemės ūkio departamento (toliau – USDA) 2025 m. vasario mėn. prognozės duomenimis, 2024–2025 m. kviečių derliaus prognozė pasaulyje, palyginti su sausio mėn. derliaus prognoze, padidinta 0,55 mln. t ir turėtų sudaryti 793,79 mln. t. Kviečių derliaus prognozė padidinta Kazachstane ir Argentinoje. USDA duomenimis, pasaulinio kviečių sunaudojimo 2024–2025 m. prognozė padidinta 1,83 mln. t ir turėtų sudaryti 803,72 mln. t. Kviečių sunaudojimo prognozė padidinta dėl laukiamo didesnio jų sunaudojimo pašarui bei pramonei ES, Kazachstane, Tailande ir Ukrainoje.
Kviečių eksportas analizuojamu laikotarpiu pasaulyje turėtų sumažėti 3,01 mln. t ir sudaryti 208,99 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio kviečių eksporto į ES, Meksiką, Rusiją, Turkiją ir Ukrainą. Kviečių importo prognozė pasaulyje sumažinta 3,67 mln. t ir turėtų sudaryti 204,81 mln. t. Didžiausias (-2,5 mln. t, iki 8 mln. t) importo sumažėjimas prognozuojamas į Kiniją. Tai būtų mažiausias kviečių importas per paskutinius penkerius metus. Kinija 2023–2024 m. importavo 13,6 mln. t kviečių, tai viena iš daugiausia pasaulyje kviečių importuojančių šalių.
Naujausiais USDA duomenimis, 2024–2025 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų sumažėti 1,26 mln. t (iki 257,56 mln. t). Mažesnės kviečių atsargos prognozuojamos Kinijoje, o kviečių atsargų sumažėjimą dalinai turėtų kompensuoti laukiamos didesnės atsargos Rusijoje, Kazachstane ir Ukrainoje.
2025 m. vasario mėn. USDA prognozės duomenimis, 2024–2025 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su sausio mėn. prognoze, sumažinta 1,77 mln. t (iki 1 492,52 mln. t). Mažesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Argentinoje ir Brazilijoje. Argentinoje kukurūzų derliaus prognozė sumažinta dėl nepalankių meteorologinių sąlygų sumažėjus derlingumui.
Pasaulinė kitų grūdų sunaudojimo prognozė 2024–2025 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, sumažinta 0,94 mln. t ir turėtų sudaryti 1521,84 mln. t. Bendra 2024–2025 m. kitų grūdų eksporto ir importo prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta atitinkamai 4,25 mln. t (iki 225,85 mln. t) ir 3,12 mln. t (iki 217,81 mln. t). Pagrindiniai pasaulinės prekybos pokyčiai 2024–2025 m. apima mažesnį kukurūzų eksportą iš Brazilijos, Ukrainos ir Pietų Afrikos. Kukurūzų importas prognozuojamas mažesnis į Kiniją, bet didesnis į Vietnamą ir Čilę.
Kitų grūdų atsargų prognozė 2024–2025 derliaus metų pabaigoje sumažinta 2,85 mln. t ir turėtų sudaryti 317,14 mln. t. Iš jų – kukurūzų atsargų prognozė sumažinta 3,03 mln. t (iki 290,31 mln. t). Mažesnės kukurūzų atsargos prognozuojamos Kinijoje.
