Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-03-24
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-03-24

Agro rinka, pieno kaina

Žemės ūkio naujienos: 2025-03-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2025 m. vasario mėnesį

Informuojame, kad 2025 m. vasario mėn. vidutinė natūralaus (4,36 proc. riebumo ir 3,47 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina siekė 550,21 Eur už toną ir buvo 0,2 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2025 m. sausio mėn. – 548,93 Eur už t). 2025 m. vasario mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 30,3 proc. didesnė, palyginus su 2024 m. vasario mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2025 m. vasario mėnesį, palyginus su 2024 m. vasario mėn., padidėjo 29,0 proc. ir buvo 423,93 Eur už t.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2025 m. vasario mėnesį už natūralų pieną (4,34 proc. riebumo ir 3,52 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 580,06 Eur už t. Palyginus su 2025 m. sausio mėn., ši pieno kaina padidėjo 0,2 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2025 m. vasario mėn., palyginus su 2025 m. sausio mėn., sumažėjo 0,2 proc. ir buvo 443,31 Eur/t Eur už t (2024 m. vasario mėn. – 349,10 Eur už t).

Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje zudc.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2025 m. vasario mėn.).

2025 m. vasario mėn. buvo supirkta 98,70 tūkst. t pieno, 3,3 proc. mažiau, palyginus su 2024 m. vasario mėn.

Šaltinis: zudc.lt, 2025-03-19

Pristatyta galimybė gauti paramą melioracijos sistemoms

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pristatė paramos teikimo galimybės pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“. NMA atstovas Paulius Janavičius pristatė remiamas veiklas, paraiškų priėmimo būdus, paramos teikimo sąlygas, atrankos kriterijus, tinkamas finansuoti išlaidas, administravimo ir paramos išmokėjimo tvarką.

Paraiškas galima teikti pagal dvi veiklas – reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas bei esamų melioracijos sistemų rekonstravimas. Paraiškos, kurias teikia norintys vykdyti esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą, priimamos kovo 3 d. – balandžio 30 d.

Tuo tarpu paraiškos reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas priimamos iki gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. Paraiškas galima teikti tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-21

Baigėsi paraiškų dėl paramos apsaugoti ir išlaikyti biologinę Lietuvos įvairovę priėmimas

Sausio 13 d. – kovo 14 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“.

Iki kovo 14 d. gautos 2 paraiškos. Jose prašoma daugiau kaip 75 tūkst. Eur. Šiam kvietimui skirta daugiau kaip 2,2 mln. Eur paramos lėšų. Taigi prašoma suma mažesnė nei skirta, tad pareiškėjai, kurių paraiškos atitiks reikalavimus, galės pasinaudoti parama.

Dar vienas paraiškų pagal intervencinę priemonę „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ priėmimas planuojamas šių metų rugpjūčio 4 d. – rugsėjo 30 d.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-21

„Ką pasėsi…2025“ jau kovą. Susitikime!

Kovo 27–29 dienomis kviečiame susitikti parodoje „Ką pasėsi…2025“. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai, kaip ir kasmet, lauks visų, norinčių pasisemti žinių apie paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, užduoti aktualius klausimus ar tiesiog pabendrauti. Tačiau šiais metais paruošėme ir staigmeną – mugės lankytojams pristatysime naują NMA komandos narį, paremtą dirbtinio intelekto technologija – virtualųjį asistentą Jorį Nemigą.

NMA puoselėdama organizacijos vertybes, kurių viena – pažangumas, nuolat ieško naujovių, jas diegia ir tobulina savo veiklą. Netrukus savo klientams pasiūlysime galimybę konsultuotis ir su dirbtiniu intelektu. Virtualusis asistentas Joris Nemiga NMA svetainėje visą parą tiesiogiai bendraus su klientais, atsakydamas į aktualiausius klausimus. Vieni pirmųjų su NMA konsultantu Joriu galės pabendrauti parodos „Ką pasėsi…2025“ lankytojai. NMA stendas bus įsikūręs paviljone Nr. 2.

Ketvirtadienį, kovo 27 d., 12.30 val., parodos dalyvius NMA taip pat kviečia į seminarą „Sumaniųjų kaimų projektų rengimo ir įgyvendinimo iššūkiai“. Jo pristatyme dalyvaus ir NMA atstovė A. Brazdžionytė. Seminaras vyks Seminarų salėje, kuri yra paviljone Nr. 1.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-03-21

Istorinė klimato byla teisme: Peru ūkininkas kovoja prieš Vokietijos energetikos milžinę

Vokietijos energetikos milžinė RWE bylinėjasi teisme dėl jos vaidmens skatinant klimato kaitą. Koncerną į teismą padavė Andų kalnuose gyvenantis Peru ūkininkas, įmonę apkaltinęs, kad jos išmetama anglies dvideginio emisija prisideda prie ledynų tirpsmo – dėl to esą kyla pavojus jo namams. Reikalaujama kompensuoti dalį išlaidų, skirtų klimato kaitos padariniams mažinti, tačiau abejonių dėl ieškinio sėkmės kilo, kai teismo paskirtas ekspertas pareiškė, kad vyro turtui grėsmė nekyla.

Kalnų panorama, grynas oras ir šeimą aprūpinantis nuosavas ūkis – kone tobula idilė, kurią patiria Andų masyvo papėdėje gyvenantis Saulis.

Bet ramybė čia apgaulinga, sako jis, savo akimis stebėjęs, kaip netoli esantis kalnų ežeras pastaraisiais metais išsiplėtė 34 kartus, užtvindydamas ir gretimas upes.

„Čia visas mūsų gyvenimas. Šiai vietai jaučiame daug meilės. Bet kai tik upės paplūsta, darosi baisu“, – teigia ūkininkas Saulis Luciano Lliuya.

Kai tirpstant ledynams ežeras ir toliau plečiasi, ramybės neprideda nei vandens lygį turinti sureguliuoti drenažo nei ankstyvojo perspėjimo sistemos, leidžiančios įspėti kalnų papėdėje gyvenančius žmones, jei vandens lygis staiga pakiltų dėl sniego griūties.

„Kalbame apie labai didelį potvynio pavojų, kurį sukeltų labai didelis vandens kiekis – daugiau nei 17 milijonų kubinių metrų“, – tikina Peru ledynų tarnybos tyrėjas Hilbertas Gomezas.

Pusantro kilometro žemiau esančiam Huarasui – miesteliui, iš kurio kilęs ir Saulis, toks scenarijus būtų katastrofiškas.

„Čia, palei upę, yra namų, pastatų, mokyklų. Visos jos didelės rizikos zonoje“, – teigia tyrėjas.

Tačiau ūkininkas bejėgiškumo jausmui pasiduoti neketina. Suprasdamas, kad jo turtui grėsmė kyla dėl klimato kaitos, o ši – dėl pramonės išmetamo anglies dvideginio – prieš dešimtmetį į teismą padavė vokiečių energetikos milžinę RWE, reikalaudamas jos finansuoti priemones, mažinančias klimato kaitos padarinius jo šalyje.

„Šia byla reikalaujame, kad kompanijos būtų laikomos atsakingomis“, – sako ūkininkas S. L. Lliuya.

Kodėl iš visų pramoninių teršėjų nusitaikyta būtent į ją, jei ji Peru net neturi jokios infrastruktūros? Tokį klausimą, prasidėjus teismo posėdžiams, kelia ir pati bendrovė, ginčydama, kad klimato šiltėjimą lemia ne tik jos, o ir tūkstančių kitų bendrovė veikla.

Neigiamas verdiktas jai esą būtų blogas precedentas, kurio logika kliaujantis, sako bendrovės atstovai, kiekvienas motociklo vairuotojas galėtų būti baudžiamas.

Kai tuo metu ieškovas grindžia ją pasirinkęs ne dėl artumo, o išmetamo anglies dvideginio kiekio – didžiausia Europoje teršėja jo išmetė daugiau nei visa Peru valstybė, ir nei emisija, nei jos padariniai valstybių sienų nepaiso.

„Emisija tokia didžiulė, kad prilygsta ištisų valstybių, tokių kaip Nyderlandai ir Belgija, emisijai. Štai kodėl pasirinkome RWE, ir ji gali būti ne paskutinė“, – kalba ieškovo advokatė Roda Verheyen.

Jei teismas bendrovės atsakomybę pripažintų, klimato ieškinių istorijoje tai būtų naujas ir reikšmingas precedentas.

„Šio posėdžio laukiau ištisus metus. Jaudinuosi ir tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – sako ūkininkas.

Bet iki tol teks įveikti ne vieną nagrinėjimo etapą. Pirmuoju, kuris prasidėjo šią savaitę, teismas aiškinasi, ar ūkininko namams pavojus išties kyla. Paskirtas nepriklausomas ekspertas šią savaitę tuo viešai suabejojo, ir tai kelia dvejonių, ar byla pasieks kitą etapą, kuriame turėtų būti aiškinamas energetikos kompanijos vaidmuo.

Šaltinis: Lukas Kivita, lrt.lt, 2025-03-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos