Home » Žemės ūkio naujienos: 2025-06-20
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2025-06-20

Klausk Gametos, vadovo motyvacija

Žemės ūkio naujienos: 2025-06-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Ministras: su ūkininkais realistiškiausia susitarti dėl kelių apmokestinimo, degalų akcizų

Realiausi kompromisai su svarstomais mokestiniais pakeitimais nepatenkintais ūkininkais – dėl kelių apmokestinimo, akcizų kurui, sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. „Išgirdome (ūkininkų – BNS) pastabas dėl kelių mokesčio ir bus greičiausiai į jas atsižvelgta. Taip pat dėl akcizų bus sudaryta darbo grupė analizuoti, kadangi šitiems klausimams mums dar yra laiko“, – ketvirtadienį po jo, premjero ir ūkininkų atstovų susitikimo žurnalistams sakė I. Hofmanas.

„Realistiškiausia būtų (atsižvelgti į – BNS) kelių mokesčiui pastabas, kurias išsakė ūkininkai, taip pat dėl akcizų. Tai turbūt būtų pagrindiniai“, – teigė ministras paklaustas, kokie ketvirtadienį protestuojančių ūkininkų reikalavimai labiausiai tikėtina, kad būtų įgyvendinti.

Premjeras Gintautas Paluckas kiek anksčiau šią savaitę žadėjo, kad Vyriausybėje sukurta darbo grupė persvarstys esamą degalų akcizų politiką, kuri rudenį gali būti koreguojama.

Anot I. Hofmano, ūkininkai nuogąstauja dėl kitąmet suplanuoto akcizų ir CO2 dedamosios didinimo suskystintoms naftos dujoms.

„Bus skirtas dėmesys, bus peržiūrima, įvertinamas poveikis šitų akcizų didėjimo ir priimti atitinkami sprendimai“, – sakė ministras.

Ketvirtadienį prie Seimo vykusio protesto dalyviai reiškė nepasitenkinimą gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybės socialinio draudimo įstatymo, kelių apmokestinimo pakeitimais.

Sudėtingiausia susitarti dėl GPM pakeitimų

Pasak kiek anksčiau ketvirtadienį protesto metu ūkininkus palaikiusio I. Hofmano, premjeras G. Paluckas išgirdo dalį žemdirbių prašymų – GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trijų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, suteikti pereinamąjį laikotarpį keičiant veiklos formą iš individualios į juridinio asmens.

Anot I. Hofmano, ūkininkai labiausiai nuogąstauja dėl planuojamo GPM didinimo bei pripažino, kad dėl šio mokesčio susitarti sunkiausia.

„Sudėtingiausias klausimas galbūt yra GPM dydis, bet vis tik Seimas priims galutinį sprendimą“, – sakė I. Hofmanas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius savo ruožtu teigė nesulaukęs premjero Gintauto Palucko pažado atsižvelgti į ūkininkų siūlymą dėl GPM pakeitimų.

Žemdirbių atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 32 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.

„Protestuojanti žemdirbių visuomenė mus įpareigojo būtent derėtis dėl GPM to drastiško didinimo, kad išsiderėti ūkininkam priimtinas sąlygas. Galima būtų konstatuoti, jog po šito pokalbio su premjeru, kad (…) koalicijoje tokios minties (…) atsisakyti to drastiško didinimo, greičiausiai nebus“, – žurnalistams po susitikimo sakė R. Juknevičius.

Premjeras anksčiau šią savaitę sakė, jog į dalį žemdirbių reikalavimų jau buvo atsižvelgta, jiems padaryta nemažai išlygų, priimti kompromisiniai sprendimai.

Galimas dar vienas protestas – birželio pabaigoje

Ketvirtadienį prie Seimo apie 500 ūkininkų protestavo prieš mokestinius pakeitimus, susitiko su ministru, Seimo nariais.

R. Juknevičiaus teigimu, tai buvo tik įspėjamoji akcija, o vėliau gali būti surengtas dar vienas protestas.

„Dabar ne lyderių iniciatyva atsitiko tas protestas. Jisai buvo įspėjamasis protestas. Na, tai logiška tai, kad įspėjamasis protestas virs į kažkokį rimtesnį protestą“, – sakė R. Juknevičius.

Mitingą organizavusios Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas tikino, jog Vilniaus miesto savivaldybė jau informuota dėl dar vieno protesto birželio 25–26 dienomis.

„Spręsime bendruomenėje grįžę, kokia forma ir kaip. Viskas priklauso nuo to kaip tie sprendimai, apie ką diskutavom, atguls į įstatymų pakeitimo projektus“, – sakė A. Vanagas.

Kaip rašė BNS, Seime svarstoma Vyriausybės iniciatyva didinti GPM progresyvumą šalia 20 (iki 36 VDU) ir 32 proc. (virš 60 VDU) tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą (nuo 36 iki 60 VDU), įskaitant ir individualią veiklą.

Balsavimas dėl GPM ir NT mokesčių pokyčių priėmimo Seime turėjo vykti ketvirtadienį, tačiau jis nukeltas į kitą savaitę, po Joninių.

Šaltinis: lrt.lt, Lukas Juozapaitis, BNS2025-06-19

Ūkininkų žinutė: buldozeriu prie Seimo traiškė dėžes su politikų „antivertybėmis“

Ketvirtadienį prie Seimo susirinkę ūkininkai protestuoja dėl mokesčių reformos. Jie sako, kad planuojami pokyčiai gali smarkiai paveikti žemės ūkio sektorių ir lemti maisto kainų augimą. Vis dėlto dalis ūkininkų bendruomenės nuo šios akcijos atsiribojo – jų teigimu, protestas tėra pasiturinčių žemdirbių bandymas išlaikyti jiems palankią tvarką, išvengiant sąžiningo apmokestinimo.

Išsirikiavo traktorių kolona

Nepaisant to, kad Seime numatytas Nekilnojamojo turto (NT) ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymų svarstymas buvo atidėtas kitai savaitei, ūkininkai ketvirtadienį vis tiek susirinko protestuoti prie parlamento.

Protesto dalyviai prie Seimo pradėjo rinktis kiek prieš 10 val., Gedimino prospekto atkarpoje tarp Seimo ir Lukiškių aikštės išrikiavo traktorių koloną.

Prie Seimo susirinkę ūkininkai „su buldozeriu“ simboliškai traiškė dėžes, ant kurių, kaip teigė jie, buvo pavaizduotos Seimo narių propaguojamos antivertybės – melas, nepakeliami mokesčiai ir kt.

Protesto organizatoriai pabrėžė, kad valdžia ignoruoja ūkininkų siūlymus ir pastabas dėl planuojamų mokestinių pakeitimų.

„Mes, Lietuvos ūkininkai, suprantame valstybės iššūkius ir norime prisidėti prie Lietuvos biudžeto papildymo. Tačiau mūsų indėlis turi būti lygus ir proporcingas kitoms verslo formoms, neskirstant, ar ūkininkai veikia kaip fiziniai, ar kaip juridiniai asmenys.

Tikime, kad mokesčiai turi būti skaičiuojami teisingai – nuo realių pajamų, o ne taikant bendrus sprendimus visam sektoriui“, – nurodė organizatoriai.

Ant scenos užlipusį žemės ūkio ministrą Igna Hofmaną protesto dalyviai pasitiko plojimais.

„Atrodo, visai neseniai teko kalbėti, kaip pagrindiniam protesto organizatoriui, o dabar tenka kreiptis į jus kaip einančiam vienas svarbiausių valstybės pareigų.

Galėtų atrodyti, kad viskas pasikeitė, bet iš tikrųjų niekas nepasikeitė. Ministras yra žemės ūkio pusėje, taip bus, kol eisiu šias pareigas. Deja, mūsų, Žemės ūkio ministerijos siūlymas, buvo atmestas“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Žurnalistų kalbintas žemės ūkio ministras tvirtino, jog ūkininkai nėra prieš mokesčius – jie nori, kad mokesčiai būtų teisingi ir nepadarytų žalos žemės ūkiui.

„Kas yra sugalvota su šia reforma, aš galiu suprasti – yra noras pataikyti į tuos ir apmokestinti tuos, kurie gauna dideles pajamas, bet kadangi ūkininkai „Sodros“ mokesčius moka nuo apmokestinamų pajamų, būtent labiausiai nukentės tie didieji ūkiai.

Ką aš sakau – kad reikėtų šią ribą, nuo kurios įsijungia 20 proc. GPM tarifas, šiek tiek pastumti į kitą pusę ir viskas išsispręstų, visi išsiskirsytų laimingi“, – komentavo I. Hofmanas.

Proteste apsilankė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis. „Išsirinkite valdžią, kuri jus tenkina, ir tada išspręsime visas problemas“, – proteste susirinkusiems ūkininkams sakė jis.

„Valstietis“ Bronis Ropė padėkojo susirinkusiems ūkininkams už dalyvavimą. „Man nesuprantama, kodėl buvo pateikti tokie įstatymų projektai, kaip, pavyzdžiui, pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo siekiama sulyginti žmonių pajamas – tiek tų, kurie dirba 8 valandas biure, tiek jūsų, kurie triūsiate po 10, 12 ar net 14 valandų per parą. Jūs dirbate be išeiginių, be atostogų, keliatės ir naktį, jei tik prireikia. Į šį klausimą atsakymo iki šiol nesulaukėme.“

Su protesto dalyviais susitikęs „valstietis“ Valius Ąžuolas kalbėjo, kad pasikeitus valdžiai problemos neišnyko ir liko tokios pačios, o kai kurios netgi dar labiau stumiamos į priekį. „Jeigu kam nors atrodo, kad tai jų nepalies, tai palies mus visus,“ – pabrėžė politikas.

Į ūkininkų protestą taip pat atvyko konservatoriai Kazys Starkevičius ir Laurynas Kasčiūnas, „demokratai“ Kęstutis Mažeika ir Algirdas Butkevičius.

„Buvo kalbama, kad BFK priima vienus ar kitus sprendimus. Tikrai tie sprendimai daugiausiai priimami finansų ministro ir premjero nurodymais. Kad šis mitingas būtų rezultatyvus, jums būtina susitikti su ministru pirmininku“,– į ūkininkus kreipėsi A. Butkevičius.

„Mes ne prieš mokesčius – mes už teisingumą“

Į Vilnių ūkininkai atvyko nešini plakatais „Mes ne prieš mokesčius – mes už teisingumą“, „Valdžia sėja mokesčius, o ūkininkas pjauna nuostolius“, „Maisto kainos prasideda nuo mokesčių“, „Pritariame tik nuosaikiam mokesčių didinimui, o ne mokesčių buldozeriui“, kai kurie atsinešė karikatūrų, vienoje iš jų – finansų ministras Rimantas Šadžius, vairuojantis buldozerį.

Vidutinio dydžio augalininkystės ūkį turintis Simonas Butkus teigė, kad mokesčiai turi atitikti ūkininkų pajamas.

„Tikimės geresnių mokesčių, nesakom, kad nemokėti mokesčių, bet mokesčiai turi atitikti mūsų pajamas, o ne iš dangaus, iš lempos nuleisti ir atiduoti, ką uždirbai. Skolingi bankams, bet dar reikės pasiskolinti ir mokesčiams“, – BNS teigė 40-metis ūkininkas.

„Nesakom, kad neprisidėt prie gynybos, yra pareiga, bet noras yra prisidėti progresyviai, o ne jų sugalvotu skaičiumi“, – pridūrė jis.

S. Butkaus teigimu, labiausiai neramina gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai.

Iš Klaipėdos rajono atvykęs Donatas Pakštys taip pat sakė besitikintis, kad mokesčiai bus racionalūs. Jis teigė, jog nepasiekus tikslų, ūkininkai surengs dar vieną protestą.

„Tikimės, kad valdžia išgirs ir mokesčiai bus racionalūs. (…) Manau kad pavyks, jei nepavyks, bus dar vienas protestas“, – sakė 39-erių ūkininkas.

Iš Plungės į protestą atvykusi vidutinį ūkį turinti Renata taip pat sakė besitikinti, kad valdžia atsižvelgs į ūkininkų nuogąstavimus.

„Tikimės, kad nepakels. Tas kėlimas labai didelis, šuolis į aukštumas. Atvykom palaikyti visus ūkininkus“, – sakė 40-ies metų moteris.

Perspėja apie kainų augimą

Pasak ūkininkų, siūlomi pokyčiai gali reikšmingai paveikti žemės ūkio sektoriaus tęstinumą – padidėjusią mokestinę naštą neišvengiamai atspindės maisto kainos. Ūkininkai įspėja, kad naujoji tvarka labiausiai paveiks regionų gyventojus ir verslus, o ypač – žemės ūkio veiklą.

„Palyginti su kitais sektoriais, šiam sektoriui finansinė našta padidės neproporcingai. Todėl reikalaujame nekeisti iki šiol galiojusios tvarkos, kai žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo taikomos išimtys ar lengvatos“, – prašė ūkininkai.

Ūkininkų atstovai siūlo GPM uždirbantiems nuo 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) didinti iki 20 proc., o ne iki 25 proc., kaip siūlo Vyriausybė ir svarsto Seimas. Tuo metu pajamoms iki 60 VDU siūloma taikyti 15 proc. apmokestinimą.

Protesto organizatoriai reikalauja GPM jiems taikyti atsižvelgus į jų trejų metų apmokestinamų pajamų vidurkį, kadangi žemdirbių pajamos kasmet svyruoja dėl gamtos sąlygų, rinkos svyravimų.

Reaguodamas į protestą, žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas teigė, kad ūkininkai yra teisūs.

„Ūkininkai gina savo interesą ir šiuo atveju yra teisūs. Žemės ūkio ministerijos pasiūlymas buvo atmestas, nepriimtas, o ūkininkai savo reikalavimuose tą ir išdėstė, kad ministerijos pasiūlymas jiems priimtinas“, – žurnalistams trečiadienį komentavo ministras.

Ne visi ūkininkai palaiko protestą

Tiesa, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga nuo ketvirtadienio protesto atsiribojo ir jame nedalyvavo. Pasak jų, protesto iniciatyva – tai „turtingiausių bandymas išlaikyti patogią, dešimtmečiais susiformavusią situaciją, vengiant mokėti teisingus mokesčius“.

„Šie reikalavimai neturi nieko bendra su tikrosiomis kaimo problemomis“, – teigia jaunieji ūkininkai.

„Daugumos mūsų bendruomenės ši mokestinė reforma nepaliečia, arba paliečia minimaliai“, – skelbia Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga.

Premjeras: tai yra konstruktyvus mitingas

Premjeras Gintautas Paluckas ketvirtadienio ūkininkų protestą teigė vertinantis gerai.

„Tai yra konstruktyvus mitingas, yra išdėstyti reikalavimai, išdėstytas požiūris į siūlomus mokestinius pakeitimus. Diskusija vyksta jau ne vieną mėnesį, atitinkamai bus priimti sprendimai. Tai demokratinė nuomonės išraiškos forma“, – komentavo G. Paluckas.

Paklaustas, kaip vertina tai, jog protestą palaiko pats žemės ūkio ministras, premjeras palankiai vertino I. Hofmano rūpestį savo sektoriumi.

„Galutinius sprendimus priima Seimas, Vyriausybė jau yra pareiškusi savo poziciją dėl mokesčių paketo, mokesčių paketą pateikė Seimui. Ministras turi savo nuomonę, gerai, kad turi. Vyriausybės sprendimai yra priimti, mokesčių paketas yra perduotas Seimui, o Seimas priima galutinius sprendimus“, – dėstė G. Paluckas.

Mokesčių reforma – kas siūloma?

LRT.lt primena, kad Seimas pirmadienį po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlomai GPM pertvarkai. Pagal projektą, šalia dabar galiojančių 20 ir 32 proc. tarifų atsiras tarpinis – 25 proc. – tarifas.

Pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) – apie 84,1 tūkst. eurų per metus – būtų taikomas 20 proc. tarifas.
Pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (apie 140,2 tūkst. eurų) – 25 proc. tarifas.
Viršijus šią ribą taikomas 32 proc. tarifas.

Šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 metų.

Portalas LRT.lt taip pat primena, kad ūkininkai jau pernai žiemą surengė du protestus prieš, jų nuomone, jiems nepalankią valdžios politiką.

Tuomet keli tūkstančiai žemdirbių Vilniuje reikalavo koreguoti daugiamečių pievų atkūrimo tvarką, stabdyti rusiškų grūdų tranzitą, grąžinti iki 2024 metų galiojusius akcizus „žaliajam“ dyzelinui ir suskystintosioms dujoms, spręsti pieno krizę ir sustabdyti saugomų teritorijų plėtrą.

Šaltinis: lrt.lt, Gabrielė Jankienė, LRT.lt, Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS, 2025-06-19

Svarbu įgyvendinantiems KPP projektus – artėja mokėjimo prašymų pateikimo terminas!

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) paramos gavėjams, įgyvendinantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), primena, kad iki paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos liko tik kiek daugiau nei trys mėnesiai – 2025 m. rugsėjo 30 d. yra paskutinė diena, kai projektai turi būti baigti įgyvendinti ir paskutiniai mokėjimo prašymai pateikti NMA. Svarbu žinoti, kad projektai turi būti įgyvendinti ir mokėjimo prašymai teikiami pagal paramos sutartyje (sprendime) numatytus terminus, t. y. nurodytas terminas gali būti ankstesnis nei galutinis galimas terminas.

NMA pažymi, jog, laiku nespėjus įgyvendinti projekto, mokėjimo prašymo pateikimo termino pratęsti ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d. nebus galima. Kaip nustatyta KPP administravimo taisyklėse, ši data yra paskutinė, iki kurios NMA priims projektų, įgyvendinamų pagal KPP programos priemones, mokėjimo prašymus, o 2025 m. gruodžio 31 d. KPP programos laikotarpis privalo būti visiškai užbaigtas – iki šios datos pateikti mokėjimo prašymai turi būti įvertinti, o visa KPP parama išmokėta projektų vykdytojams.

NMA ragina projektų vykdytojus atsakingai suplanuoti darbus, įgyvendinti projektus ir, esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus anksčiau, nei nustatytas mokėjimo prašymo pateikimo terminas, t. y. nelaukiant paskutinės mokėjimo prašymo pateikimo dienos, nustatytos paramos sutartyje (sprendime).

Pavėluotai teikiami mokėjimo prašymai priimami 60 darbo dienų po paramos sutartyje sprendime nustatyto pateikimo termino pabaigos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Vėliau pateikti mokėjimo prašymai nepriimami.

Mokėjimo prašymą pateikus pavėluotai, taikomos sankcijos – detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje.

Papildomai informuojame, kad, suderinus su NMA, leidžiama sutartį keisti, kai norima keisti paramos sumas tarp paramos dalių (mokėjimo prašymų), taip pat keisti tinkamas finansuoti išlaidas, jei:

-tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės techninių parametrų;
-tinkamos finansuoti išlaidos kinta dėl prekės komplektacijos;
-viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitą tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, tinkamą tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti;
-kelios tos pačios kategorijos tinkamos finansuoti išlaidos keičiamos į vieną tos pačios kategorijos tinkamą finansuoti išlaidą, skirtą numatytoms funkcijoms, kurios yra tarp anksčiau patvirtintų tinkamų finansuoti išlaidų, atlikti;
-viena tinkama finansuoti išlaida keičiama į kitas tos pačios kategorijos tinkamas finansuoti išlaidas, kurios skirtos tai pačiai ekonominei veiklai vykdyti ir tam pačiam produktui gaminti ir (arba) paslaugai teikti.

Visi sutarties pakeitimai turi būti suderinti ir atlikti iki mokėjimo prašymo NMA pateikimo.

Mokėjimo prašymai NMA pateikiami užpildžius elektroninę formą Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos internetiniame portale adresu https://zumis.lt.

Kartu su mokėjimo prašymu paramos gavėjas privalo pateikti galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, taip pat finansinės atskaitomybės dokumentus, pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto pajamas per praėjusius kalendorinius metus, paskolos sutartis, įsigytų investicijų pagrindimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, kitus atitinkamos priemonės įgyvendinimo taisyklėse bei paramos paraiškoje nurodytus dokumentus.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-19

NMA investuoja į kokybiškų paslaugų teikimą

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siekis – teikti aukščiausios kokybės paslaugas savo klientams. Dėl to nuolat tobulinami organizacijos vidiniai procesai, diegiamos naujovės. NMA kolektyvas stengiasi, kad klientai jiems patogiausiu būdu gautų išsamią informaciją ir visą reikalingą pagalbą, kai teikia paraiškas gauti paramą ir įgyvendina projektus. NMA tikslas, kad klientams paramos procesas būtų aiškus, sklandus ir greitas, o suteikiama informacija ir patarimai leistų išvengti klaidų.

Klientų patogumui – skirtingi informacijos teikimo būdai

NMA nuosekliai ieško būdų pasiekti kuo didesnį klientų ratą. Suprasdama, kad skirtingai auditorijai reikalingi skirtingi informacijos pateikimo būdai, organizacija pasitelkia skirtingas priemones: teikiamos individualios konsultacijos telefonu, naudojantis Teams platforma, atsakoma į paklausimus elektroniniu paštu, informacija apie paramą aktyviai viešinama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje.

Informacijai skleisti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas:teikiami atsakymai į dažniausius klausimus, veikia NMA radijas ir kt. Siekiant padėti klientams kuo paprasčiau pasinaudoti NMA teikiamomis elektroninėmis paslaugomis parengti dažniausiai naudojamų dokumentų šablonai bei papildoma vaizdo medžiaga.

Klientų patogumui padidintas NMA informacijos prieinamumas asmenims su negalia – pritaikyta informacija, pateikiama NMA svetainėje, siunčiama klientams el. būdu bei oficialiais raštais.

Svarbiausių informacijos sklaidos priemonių sąraše išlieka individualus klientų konsultavimas telefonu ir užklausos internetu. Praėjusiais metais NMA užtikrino net 98 proc. atsiliepiamumą bendruoju numeriu bei laiku atsakė į visus el. būdu pateiktus ir parašu nepatvirtintus klientų klausimus.

NMA naujiena – Joris

Žengdama koja kojon su technologijų pažanga, NMA savo klientams šiais metais pasiūlė dar vieną inovatyvią galimybę – konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga. Joris sukurtas dirbtinio intelekto pagrindu, kad padėtų klientams dar patogiau ir greičiau gauti atsakymus į rūpimus klausimus.Norint pradėti konsultaciją su Joriu, klientams tereikia apsilankyti NMA svetainėje, dešiniame apatiniame kampe paspausti ant Jorio nuotraukos ir atsidariusiame lange pradėti pokalbį. Joris savo turimas žinias gilina nuolat, tad ateityje jo kompetencijos bus platesnės.

Aktyvus bendradarbiavimas su partneriais

NMA nuolat skiria daug dėmesio socialiniams partneriams: organizuojami susitikimai, diskusijos. Juose aptariamos galimybės operatyviai dalintis informacija, diskutuojama aktualiausiais klausimais, svarstomi siūlymai, padedantys užtikrinti, kad paramos administravimo procesas būtų dar sklandesnis ir greitesnis.

Aktyviai bendradarbiaujama ir su instituciniais partneriais. Susitikimuose atitinkamai pagal kiekvienos institucijos atliekamas funkcijas aptariami klausimai, susiję su paramos administravimu – svarstomi pasiūlymai dėl procesų pagreitinimo ir supaprastinimo projektų įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiais, ieškoma patogesnių būdų keistis informacija, ypač daug dėmesio skirta kontrolės optimizavimo klausimams aptarti.

Šiuose susitikimuose vyrauja bendras supratimas, jog sklandus ir geranoriškas bendradarbiavimas padeda rasti geriausius sprendimus, lemiančius sklandų paslaugų teikimą mūsų klientams.

NMA paslaugos vertinamos labai gerai

Praėjusiais metais NMA klientai ir socialiniai partneriai buvo kviečiami dalyvauti jiems parengtose apklausose ir išsakyti savo nuomonę apie organizacijos teikiamas paslaugas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 1,3 tūkst. pareiškėjų ir paramos gavėjų, buvo siekiama išsiaiškinti, ar jie yra gerai informuoti apie paramos priemones, ar informacija pateikiama aiškiai ir suprantamai, buvo prašoma pasidalinti nuomone apie paramos administravimo skaidrumą, kontrolę, taip pat klientų aptarnavimą ir kitas NMA teikiamas paslaugas. Socialinių partnerių buvo prašoma pateikti įvairių NMA veiklos sričių ir bendrą veiklos vertinimą. Išanalizavus apklausų rezultatus ir atsižvelgus į juos, jau suplanuoti konkretūs tobulinimo veiksmai.

2024 metų apklausų rezultatai parodė, jog 90 proc. pareiškėjų ir paramos gavėjų bei 95 proc. partnerių NMA veiklą ir paslaugas vertina puikiai. Atlikus į NMA atvykstantiems klientams teikiamų paslaugų vertinimą, pasinaudojus „slaptojo kliento“ tyrimu, agentūra įvardyta kaip viena iš 20 geriausiai dėl klientų aptarnavimo kokybės vertinamų viešojo sektoriaus institucijų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2025-09-19

Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje 2025 m. gegužės mėnesį: kainos mažėjo, bet išliko aukštesnės nei pernai. Pieno apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gegužės mėnesio duomenis vidutinė natūralaus pieno (4,24 proc. riebumo ir 3,43 proc. baltymingumo) supirkimo kaina Lietuvoje siekė 509,01 Eur už toną ir buvo 2,4 proc. mažesnė nei balandžio mėnesį. Tačiau, palyginti su 2024 m. geguže, ši kaina išliko 32,6 proc. didesnė. Pieno supirkimo kainų Lietuvoje 2025 m. grafinį pavaizdavimą galima rasti čia

Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina gegužę sudarė 402,58 Eur/t ir buvo 1,5 proc. mažesnė nei balandį, bet 29,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, už natūralų pieną (4,27 proc. riebumo ir 3,49 proc. baltymingumo) buvo mokama vidutiniškai 547,57 Eur/t, o už bazinių rodiklių pieną – 426,06 Eur/t. Abu rodikliai, palyginti su balandžiu, sumažėjo atitinkamai 1,6 proc. ir 0,6 proc..

2025 m. gegužės mėnesį Lietuvoje buvo supirkta 122,55 tūkst. tonų žaliavinio pieno, tai yra 1,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Išsami informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno supirkėjus skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2025 m. gegužės mėn.).

Šaltinis: zudc.lt, 2025-06-20

Ankstesnės žemės ūkio naujienos