Žemės ūkio naujienos: 2026-05-06. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Įsivyrauja permainingi orai: ko tikėtis ūkininkams?
Maloniai šilti pavasario orai trumpam atsitrauks – prognozuojamos kardinalios permainos: kris temperatūra, kai kur galima tikėtis šlapdribos ar netgi sniego. Nors permainingos oro sąlygos gali kiek išgąsdinti, reali situacija Lietuvos laukuose – ne tokia ir grėsminga. Kaip komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, augantiems pasėliams kur kas daugiau rizikos kelia užtrukęs sausas laikotarpis. Todėl, anot jos, ateinantys drėgni orai netgi bus palankesni užsigrūdinusiems javams.
„Šiuo metu dirva – pakankamai sausa, tad pasėliai gaudo drėgmę kaip išmanydami, pavyzdžiui, žieminiai kviečiai ją gauna per lapus iš rytinės rasos, taip pat dirvoje esančio sniego vandens kondensato. Žinoma, kad optimaliu laiku pasėti žieminiai kviečiai nėra itin jautrūs sausringam periodui. Vis dėlto, bet kokios formos – lietaus, sniego ir pan. – drėgmė yra būtina pasėliams, kad jie galėtų augti ir tvirtėti“, – sako G. Pšibišauskienė.
Tačiau ekspertė perspėja: jei šaltesni orai užsitęs, pasėliams gali kilti rizika nušalti. „Augalams pavojingiausias sausas šaltis, kuris dažniausiai būna ore: tai parodo neigiama oro temperatūra. Tokie šalčiai yra stipresni ir gali labiau pažeisti pasėlius. Vis dėlto, jei šalčiai neužsitęs, nuostoliai gali būti nežymūs.“
Žieminių kviečių situacija – pakankamai gera
Pasak ekspertės, ramiausiai dėl artėjančių orų permainų turėtų jaustis tie ūkininkai, kurie žieminius pasėlius pasėjo anksčiausiai. Jos teigimu, tokie javai jau spėjo tvirtai įsišaknyti, o vėliau pasėti žieminiai kviečiai dar gali būti silpnesni: jie turi silpną šaknį, yra mažai išsišakoję – augina tik vieną stiebą.
„Tokiems pasėliams negalima naudoti augimo reguliatorių, kol tęsiasi sausesnis laikotarpis. Dalis ūkininkų spėjo savo auginamus javus sustiprinti augimo reguliatoriais, o to dar nepadariusiems teks palaukti drėgnesnių orų, ir tik tada imtis reikalingų priemonių“, – pataria G. Pšibišauskienė.
Rapsai – geresnėje padėtyje nei pernai
Jei dalis žieminių kviečių gali gana rimtai pajausti artėjančias orų permainas, žieminiai rapsai – kur kas geresnėje padėtyje. Kaip komentuoja agrotechnologijų žinovė, nors rapsai yra jautresni šalčiui, šiemet jie – labiau pasiruošę orų iššūkiams.
„Praėjusiais metais žieminių rapsų vegetacija prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau, tad jie kaip reikiant ūgtelėjo. Tačiau net tris savaites trukęs šaltasis laikotarpis pažeidė nemažai pasėlių, o ūkininkai patyrė didelius nuostolius. Šiemet rapsai – mažesni, vegetacija atsilieka nuo pernykštės, bet dėl to – tik geriau. Kuo rapsų pasėliai mažesni, tuo jiems lengviau ištverti šalčius“, – teigia specialistė.
Vis dėlto G. Pšibišauskienė pataria rapsams skirti pakankamai dėmesio. Pasak jos, nors šie augalai ir turi ilgas šaknis, jiems nepavyksta apsirūpinti visomis maistinėmis medžiagomis per šaknis.
„Todėl būtina maitinti rapsus per lapus, bet ir tai daryti reikia protingai. Įsivyravusio sauso ir šalto periodo metu vertėtų naudoti švelnesnes priemones, kurios nenudegintų lapų, pavyzdžiui, makro ir mikroelementus chelatinėje formoje ar organinius junginius, tokius kaip jūros dumbliai. Taip pat patartina vengti tręšti per lapus sulfatų, nitratų bei druskinių formų trąšomis. Tuo metu boras, nors rapsai ir turi didelį jo poreikį, gali pakenkti jauniausioms augalo dalims, nes skatina jų audinių augimą. Todėl jį patartina naudoti vėliau, pasibaigus šalnoms, arba išpurkšti pusines normas“, – paaiškina ekspertė.
Į pagalbą – jūros dumbliai, kalis ir silicis
G. Pšibišauskienė atkreipia dėmesį, kad šiemet, ūkininkai skubėjo suteikti daugiau energijos žieminiams pasėliams, tręšdami juos anksti sieros ir azoto biriomis trąšomis. „Šis sprendimas – itin pasiteisino, nes klimatinės sąlygos šiuo metu yra tokios, kad pavėluotas įprastas tręšimas nebūtų efektyvus. Per lapus užpurkšti fosforas ir manganas skatina ne tik intensyvesnę fotosintezę, bet ir šaknų augimą.“
Ekspertė taip pat pataria šių tręšimų metu augalus per lapus pamaitinti jūros dumbliais ir kaliu, o vėliau jei trūks drėgmės, panaudoti ir silicio produktus. Ji paaiškina, kad silicis reguliuoja augalų skysčių balansą, aktyvina ir optimizuoja šaknų augimą, sustiprina augalų audinius ir stiprina augalo imunitetą.
„Jūrų dumbliai, silicis yra tarsi ilgalaikiai pasėlių imuniteto stiprintojai. Jie stiprina augalų atsparumą stresui (šalčiui, sausrai), skatina šaknų augimą ir didina derlių. Be to, jie padeda augalams greičiau atsigauti po nepalankių sąlygų, kurių netrukus ir sulauksime. Skubėti antrą kartą tręšti žieminius kviečius amonio salietra – nereikėtų: ją reikėtų išberti palijus,“ – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
Šaltinis: linasagro.lt, 2026-04-27
NMA: tarp ES mokėjimo agentūrų esame lyderiai, taikant dirbtinio intelekto sprendimus
Praėjusią savaitę Dubline vykusioje „Panta Rhei“ konferencijoje, kurioje dalyvavo mokėjimo agentūrų atstovai iš visos Europos, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) buvo pakviesta pristatyti savo pasiekimus įdarbinant dirbtinį intelektą. „Panta Rhei“ – tai prestižinė Europos žemės ūkio mokėjimo agentūrų platforma, kurioje šalių narių atstovai dalijasi gerąja patirtimi ir ieško inovatyvių sprendimų, kaip efektyviau administruoti paramą žemės ūkiui.
NMA direktorius Fortunatas Dirginčius pabrėžė: „Mes ne tik sekame ateities tendencijas – mes jas kuriame čia ir dabar. Dirbtinis intelektas mūsų agentūroje nebėra tik eksperimentas. Tai įrankis, leidžiantis siekti didesnio veiklos skaidrumo ir efektyvumo. Žinoma, dar yra ir klausimų, kurie spręstini – vienas iš jų yra užtikrinti tinkamą dirbtinio intelekto valdyseną“.
Pranešimą „Dirbtinis intelektas kasdienėse operacijose“ konferencijoje pristatęs NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas patvirtino, kad NMA dirbtinis intelektas jau tapo įprastu darbo įrankiu. Organizacija sėkmingai naudojasi dirbtinio intelekto įrankiais klientų aptarnavimo, viešinimo, rizikos analizės, teisės aktų taikymo, mokymų ir kitose su paramos administravimu susijusiose srityse. „Panta Rhei“ NMA pristatytą prezentaciją galite peržiūrėti čia.
Kasdienis darbas ir požiūris, kad dirbtinis intelektas gali būti ypač naudingas organizacijos veikloje, lėmė, kad NMA tapo pirmąja organizacija valstybiniame sektoriuje, įsteigusia Dirbtinio intelekto skyrių. Jame dirba tik NMA skaitmeniniai asistentai, greitai ir patogiai konsultuojantys klientus ir padedantys darbuotojams efektyviai atlikti kasdienes funkcijas. Daugiau apie Dirbtinio intelekto skyrių galite skaityti čia.
Organizacijoje įdiegti dirbtinio intelekto sprendimai padeda taupyti laiką, mažina žmogiškųjų klaidų tikimybę, užtikrina vienodą sprendimų priėmimo praktiką bei leidžia efektyviau valdyti sukčiavimo rizikas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-06
Atnaujintas paraiškų teikimo grafikas: rudenį startuos papildomi kvietimai investicijoms į valdas
Pasikeitė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinių priemonių paraiškų priėmimo tvarkaraštis. Svarbiausia naujiena ūkininkams – šių metų pabaigoje numatyti du papildomi kvietimai investicijoms į žemės ūkio valdas. Žemės ūkio subjektai galės teikti paraiškas paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Abu nauji kvietimai numatyti laikotarpiu nuo 2026 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.
Numatomi kvietimai teikti paraiškas:
-Parama dotacijoms. Šis kvietimas skirtas didelės apimties investiciniams projektams įgyvendinti, siekiant didinti ūkių konkurencingumą ir modernizavimą. Paramos dydis projektui – iki 1 mln. Eur. Kitų augalininkystės sektorių pareiškėjų projektai nebus finansuojami. Parama teikiama nesupaprastinta tvarka pagal įgyvendinimo taisykles, kurios patvirtintos 2023 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-640.
-Paramą kitiems augalininkystės sektoriams numatyta teikti supaprastinta tvarka. Kvietimas skirtas gauti paramą (tik dotacijas) pagal supaprastintas taisykles. Šiuo atveju bus taikomos SP intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos 2024 m. spalio 29 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-752. Paramos dydis projektui negali viršyti 80 tūkst. Eur.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-06
Siekiama naujo skydo nuo rizikų ir mažesnės reguliacinės naštos žuvininkystei
Kipre surengtame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime nubrėžtos gairės ateičiai – susitikimo rezultatai taps pagrindu tolesnėms diskusijoms birželio mėnesį įvyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje. Europos Tarybai pirmininkaujančio Kipro inicijuotoje diskusijoje ministrai tarėsi, kaip apsaugoti ūkininkus nuo įvairių rizikų sukeltų nuostolių. Susitikime taip pat apsikeista nuomonėmis dėl Europos Komisijos atlikto ES Bendrosios žuvininkystės politikos vertinimo ir valstybių narių prioritetų šioje srityje.
Nuo „gaisrų gesinimo“ prie strateginio atsparumo didinimo
Kalbėdamas apie rizikų valdymą, ministras A. Palionis pažymėjo, kad dabartinė aplinka reikalauja esminio pokyčio. „Tenka konstatuoti, kad ekstremalios klimato sąlygos, gyvūnų ir augalų ligos, rinkos nepastovumas, tiekimo grandinių sutrikimai ir geopolitinis nestabilumas tampa „naująja realybe“, todėl rizikos valdymo sistema turi būti stiprinama tiek per esamas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, tiek per platesnius ES lygmens sprendimus. Pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik priemonių prieinamumas, bet ir jų ribotas naudojimas, sudėtingumas bei reagavimo į krizes greitis“, – teigė ministras. Anot jo, be ES palaikymo proveržis visuose sektoriuose yra sudėtingas.
Klimato kaitos sukelti nuostoliai ES jau dabar siekia apie 28 mlrd. eurų per metus ir gali išaugti iki 40 mlrd. Eurų. ES mastu apdrausta tik 20–30 proc. nuostolių, o Lietuvoje –34 proc. deklaruotų pasėlių ir 31 proc. ūkinių gyvūnų.
„Žemės ūkio sektorius vis dažniau patiria nuostolių dėl ekstremalių oro sąlygų, todėl itin svarbu skatinti ūkininkus aktyviau naudotis draudimo priemonėmis. Parama draudimo įmokoms leidžia ūkininkams patiems valdyti rizikas ir mažina valstybės naštą“, – sakė ministras A. Palionis.
Visgi ministras išreiškė susirūpinimą dėl gyvulininkystės sektoriaus, kur draudimo paslaugos vis dar sunkiai prieinamos. „Gyvūnų draudimas nuo užkrečiamųjų ligų ne visiems ūkininkams įkandamas dėl aukštų įmokų ir ribotos pasiūlos. Užtikrinant sektoriaus stabilumą, būtina didesnė ES parama tiek draudimo priemonių plėtrai, tiek gyvūnų ligų prevencijai, kontrolei ir nuostolių kompensavimui“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Lietuva pasisako už tai, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 metų būtų numatyti konkretūs saugikliai. „Kritiškai vertiname siūlymą, kad nuo stichinių nelaimių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams krizių išmokos būtų finansuojamos pirmiausia iš nacionalinių strateginių planų lėšų. Šios išmokos pirmiausia turėtų būti finansuojamos iš ES priemonės lėšų, skiriamų Vienybės saugos tinklui, nepriklausomai nuo to, ar krizė sukėlė rinkos sutrikimą. Svarbu nustatyti ir minimalią 6,3 mlrd. eurų sumą“, – siūlė ministras.
A. Palionis paragino ES lygmeniu plačiau naudoti finansinius instrumentus, tokius kaip „InvestEU“ programą, Europos investicijų banko priemones ar Europos konkurencingumo fondą, finansuojant didesnės rizikos, tačiau didelės grąžos inovacijas į trąšų, pašarų ar energijos gamybą ES viduje.
„Lietuva pasisako už stipresnį, labiau koordinuotą ir į prevenciją orientuotą rizikos valdymo modelį. Tik suderinę BŽŪP priemones, inovatyvius finansinius instrumentus ir supaprastintą reglamentavimą, mes padidinsime žemės ūkio atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. Turime veikti dabar, kad užtikrintume Europos maisto saugumą ateinančioms kartoms“, – reziumavo ministras A. Palionis.
Ministrų susitikime daug dėmesio skirta ir Europos Komisijos atliktam 2014-2025 metų ES Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) vertinimui.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pažymėjo, kad šis vertinimas patvirtina pažangą mažinant spaudimą žvejybai ir stiprinant mokslinį valdymo pagrindą.
Tačiau jis pabrėžė, kad ši pažanga ne visada lemia žuvų išteklių atsikūrimą, ypač kalbant apie Baltijos jūrą. Viceministras akcentavo poreikį stiprinti mokslinius duomenis, atsižvelgiant į ekosisteminius veiksnius, ir užtikrinti veiksmingesnį bei paprastesnį iškrovimo prievolės įgyvendinimą.
„Lietuvos prioritetu išlieka būtinybė supaprastinti žuvininkystės reguliavimą, skatinti kartų atsinaujinimą, įtvirtinti pakankamą bei stabilų finansavimą BŽP tikslams pasiekti bei mažinti administracinę naštą. Todėl turime siekti realios BŽP politikos pertvarkos ir teisėkūros pokyčių“, – sakė viceministras.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-05
NMA tinklalaidėje su Gedu Špakausku – apie Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodiką
NMA tinklalaidėje su Gedu Špakausku – apie Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodiką. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), įvertinusi temos ir diskusijos aktualumą, surengė pirmąją tinklalaidę, kurioje buvo kalbama apie Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodiką (Metodika) – jos naudą ūkininkui, aktualumą, naudojimo ypatumus, įgyvendintus ir galimus pokyčius. Visą tinklalaidę kviečiame žiūrėti čia.
Pristatyti Metodiką, padiskutuoti ir aptarti su ja susijusius aktualius klausimus buvo pakviesti su Metodika tampriai susiję studijos svečiai: Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento vyresnioji patarėja Jūratė Sargautienė.
G. Špakauskas, atstovavęs ūkininkų pozicijai, dalijosi savo nuomone ir patarimais, kaip Metodiką galėtų pritaikyti ūkininkai, vertindami ir rinkdamiesi savo ūkiui reikalingą techniką ir įrangą. NMA atstovavusi J. Sargautienė, daug prisidėjusi prie Metodikos tobulinimo, pristatė dokumento naudą – kokią ją mato Metodikos sudarytojai, taip pat grindė Metodikoje pateiktus skaičiavimus ir atliktų naujų keitimų būtinybę, detaliai papasakojo, kaip pagal Metodiką investicijas vertina NMA.
Pašnekovai analizavo ir aiškinosi konkrečias situacijas, kai, pavyzdžiui, remiantis Metodika, skirtingai įvertinama ta pati įsigyjama technika ir kodėl taip nutinka, taip pat dalinosi praktika, kaip vertinami atskirai įsigyjami padargai, neįsigyjant technikos, ir kt.
Tinklalaidė buvo parengta atsižvelgiant į Metodikos naudojimo temos aktualumą. Primintina, kad balandžio 21 d. buvo patvirtinta patikslinta Metodika, kurioje, atsižvelgiant į jos naudotojų pastebėjimus ir pasiūlymus, buvo jau antrą kartą įtvirtinti keli svarbūs Metodikos tobulinimai (NMA straipsnis) – jie taip pat buvo trumpai pristatyti tinklalaidėje.
