Žemės ūkio naujienos: 2026-05-08

Tačiau NMA pabrėžia, kad ši operatyvi parama yra glaudžiai susijusi su paties ūkininko atsakomybe už teisingą duomenų pateikimą.

Pildydamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos formą, pareiškėjas pats patvirtina, kad jam netaikomi nustatyti apribojimai ir jis nėra priskiriamas prie sunkumus patiriančių įmonių. NMA specialistai atkreipia dėmesį, kad tikslus šio punkto įvertinimas yra garantas, jog vėliau neteks grąžinti gautos paramos.

Ką svarbu žinoti apie vėlesnę kontrolę?

Valstybinė mokesčių inspekcija leidimą įsigyti gazolius išduoda iš anksto, remdamasi Žemės ūkio duomenų centrui pateiktais duomenimis (deklaracijomis, sutartinių gyvulių vidurkiais, plotais ir pan.). Pagal galiojančius teisės aktus, pasibaigus ūkiniams metams, iki kitų ūkinių metų rugsėjo 15 d. NMA gavusi iš mokesčių administratoriaus duomenis, savo nustatyta tvarka atsirenka žemės ūkio veiklos subjektus ir iki kitų ūkinių metų birželio 30 d. patikrina, ar žemės ūkio veiklos subjektai, įsigydami gazolius, skirtus naudoti žemės ūkio produktų gamybai, galėjo juos įsigyti.

Šios patikros metu vertinami formalūs kriterijai pagal ES reglamentus, todėl individualios aplinkybės, pavyzdžiui, nuostoliai dėl oro sąlygų ar rinkos pokyčių, negali būti pagrindas išimčiai taikyti.

Atsakomybė ir bendradarbiavimas

Jei patikros metu nustatoma, kad subjektas pasinaudojo lengvata turėdamas „sunkumus patiriančios įmonės“ statusą, teisės aktai numato pareigą sumokėti akcizus. NMA primena:

-Ūkininkas yra asmeniškai atsakingas už tai, kad paraiškoje pateikta informacija atitiktų tikrovę.
-Prieš pildant deklaraciją, rekomenduojama kartu su ūkio buhalteriu įvertinti, ar pagal finansinius rodiklius ūkis nepriskiriamas prie sunkumų patiriančių subjektų.
-NMA tikslas – užtikrinti, kad valstybės pagalba pasiektų tuos, kuriems ji priklauso, todėl raginame būti atidžius ir saugoti savo ūkio finansinį stabilumą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-08

Žieminių rapsų būklė

Purškiant herbicidus per šalnas ar netrukus po jų, piktžolės gali likti nepakankamai paveiktos, o kultūriniai augalai – pagelsti ar net žūti dėl sulėtėjusio veikliųjų medžiagų skaidymo. Azoto trąšos per lapus tokiomis sąlygomis taip pat gali dar labiau didinti augalų stresą ir lemti azoto nuostolius.

Augalų išsivystymo tarpsnis pasiekė butanizaciją. Temperatūrų kaita, staigus augimas daro neigiamą poveikį rapsams. Stambiausi augalai pasėlyje deformuojasi, matyti stiebo įplyšimai. Perpjovus augalą matyti stiebo tuštumos. Plyšimo vietos – palanki terpė plisti grybinėms ligoms, todėl fungicidų naudojimas gali būti neišvengiamas.

Vienuose rapsų laukuose pastebimas rapsinių žiedinukų antplūdis, kituose – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tačiau, gerai žinant kenkėjų plitimo ypatumus ir jų biologiją, galima efektyviau organizuoti apsaugą ir sumažinti sąnaudas.

Verta prisiminti

Dirvai 2 cm gylyje sušilus iki +6 °C, stiebiniai paslėptastraubliai palieka žiemojimo vietas ir skrenda į naujus rapsų pasėlius, straubliuku padaro stiebe skylutę, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus ar lapkočius. Lervos maitinasi stiebo audiniais apie 3 savaites, vėliau virsta lėliukėmis.

Palankios sąlygos kenkėjams plisti susidaro oro temperatūrai pasiekus +9–12 °C, o esant +20 °C stiebiniai paslėptastraubliai tampa labai aktyvūs.

Pagrindinė profilaktinė priemonė – tinkama sėjomaina (be kitų bastutinių augalų). Insekticidų naudojimas nuo šių kenkėjų tinka tik tuomet, kai jų gausa pasiekia žalingumo ribą (geltonose gaudyklėse per 3 dienas randama 10 ir daugiau suaugėlių arba vidutiniškai vienas vabalas ant 5 augalų).

Rapsiniai žiedinukai daugiausia žalos padaro tada, kai oro temperatūra būna +15 °C. Vabalas gyvena 2–3 savaites, tačiau per tą laiką gali padėti nuo 50 iki 150 kiaušinių. Lervos dažniausiai išsirita per 3–7 dienas, o jų vystymosi laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir maisto resursų. Suaugėliai iškanda žiedus, o besimaitinančios žiedų viduje jų lervos gali visiškai sunaikinti žiedus.

Rekomenduojamas purškimas insekticidais priklauso nuo žiedinukų invazijos į rapsų pasėlius laiko, nuo augalų išsivystymo tarpsnio bei pasėlio būklės. Stiebo ilgėjimo tarpsniu (BBCH 30–39) žalingumo riba yra 1–2 vabalai ant augalo, butonizacijos tarpsnio pradžioje (BBCH 50–53) – 2–3 vabalai, o šio tarpsnio pabaigoje (pagrindinio ir šoninių žiedynų butonai išsiskirstę, bet dar neišsiskleidę) – 3–4 vabalai ant vieno patikrinto augalo.

Norint efektyviau naudoti insekticidus žieminių rapsų pasėliuose, siūloma laikytis šių principų:

· taikyti tinkamas agrotechnines priemones – gerai paruošti dirvą, pasirinkti optimalų sėjos laiką, užtikrinti pakankamą augalų aprūpinimą būtinomis maisto medžiagomis, kad būtų sudarytos palankios augimo sąlygos;

· laikytis sėjomainos, kad rapsai į tą patį lauką grįžtų ne anksčiau kaip po 3–4 metų;

· siekiant mažinti atsparumo insekticidams išsivystymo riziką, ypač kai jie naudojami kelis kartus per sezoną, rinktis skirtingų cheminių klasių produktus;

· žydėjimo laikotarpiu insekticidus ir kitus pesticidus purkšti tik vakare ar naktį (nuo 21 val. iki 4 val.), taip apsaugant bites, ir ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki purškimo užsiregistruoti PPIS sistemoje.

Žieminių kviečių būklė

Dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių jau suformavo didžiausią ūglių skaičių ir pakėlė varpelę apie 1 cm. Pasėliai visoje Lietuvoje šiuo metu susiduria su dvigubu stresu – drėgmės trūkumu ir temperatūrų svyravimais.

Sausa dirva stabdo maisto medžiagų (ypač azoto) įsisavinimą, o rytinės šalnos nuo –1 iki –4 °C sulėtina augalo vegetacijos procesus. Ant augalo esančios septoriozė ir miltligė kol kas snaudžia dėl sausros, tačiau piknidžiai ant apatinių lapų yra „uždelsto veikimo bomba“: po lietaus ir šilumos abi ligos gali išplisti.

Šiuo jautriu periodu atsargiai reikia elgtis su herbicidais ir augimo reguliatoriais, nes streso būsenos (šalnos + sausra) augalas sunkiai skaido cheminius junginius. Purkšdami herbicidus per šalnas galite stipriai nudeginti pasėlį arba sustabdyti jo augimą ilgam laikui.

Rekomenduojama purškimus planuoti tik tada, kai nakties temperatūra taps teigiama, o augalai atsigaus po rytinio šoko. Trąšas per lapus verta naudoti su aminorūgštimis. Tai padės kviečiams lengviau ištverti temperatūrinį stresą ir naktines šalnas. Esant galimybei, pridėkite nedidelį kiekį magnio ir mangano, kad skatintumėte fotosintezę net ir nepalankiomis sąlygomis.

Jeigu planuojate tręšti KAS, būkite itin atsargūs. Esant sausrai ir šalnos pažeistiems lapams, skystos trąšos gali sukelti stiprius cheminius nudegimus. Geriau palaukti vakaro, kai vėjas nurimsta, o augalas nėra įkaitęs nuo saulės. Svarbiausia taisyklė dabar neskubėti su agresyvia chemija, kol augalai kenčia nuo sausringo periodo ir šalčio. Geriausia būtų palaukti šilumos ir tik tada purkšti.

Naktinės šalnos ir herbicidai

Herbicidų pasirinkimas gana platus ir kasmet šiek tiek keičiasi: atsiranda naujų produktų, o dalis senesnių išbraukiami iš leidžiamų naudoti sąrašo. Dėl šios priežasties svarbu nuolat tikrinti naujausią informaciją interneto svetainėse, tokiose kaip www.ikmis.lt ir https://vatis.vatzum.lt/.

Svarbu ne tik tinkamai pasirinkti herbicidą pagal vyraujančias piktžolių rūšis ir jų augimo stadiją. Jo veiksmingumui įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, naudojamo vandens kokybė, purkštuvo švara bei augimo sąlygos purškimo metu. Kuo palankesnės sąlygos augalams augti, tuo geriau herbicidai veikia, nes veikliosios medžiagos lengviau įsisavinamos aktyviai augančių piktžolių. Tuo tarpu streso sąlygomis augančias piktžoles javų pasėliuose sunaikinti yra gerokai sudėtingiau.

Pasitaiko atvejų, kai augalų apsaugos priemonės neveikia taip, kaip tikėtasi. Tokiais atvejais, analizuojant galimas purškimo klaidas, verta įvertinti šiuos aspektus:

· ar tiksliai nustatyta piktžolių rūšinė sudėtis;

· ar pasirinktas tinkamas herbicidas;

· ar naudota norma atitiko piktžolių dydį;

· ar tinkamai parinktos ir dozuotos paviršiaus aktyviosios medžiagos;

· ar nebuvo kliūčių tirpalui pasiekti augalus (pvz., ražienos ar augalų liekanos);

· ar naudotas pakankamas ir kokybiškas vandens kiekis;

· ar purkštuvas buvo tinkamai sukalibruotas;

· ar nepasitaikė techninių nesklandumų (pvz., užsikimšę purkštukai ar netolygus siurblio darbas);

· ar buvo tinkamai parinkti purkštukai, slėgis, sijų aukštis ir važiavimo greitis, užtikrinantys tolygų padengimą;

· ar laikytasi etiketėje nurodytų aplinkos sąlygų reikalavimų;

· kokios kitos medžiagos buvo įmaišytos į tirpalą.

Reikėtų nepamiršti, kad kai kurie pesticidai, nors ir gali būti maišomi, tarpusavyje nesuderinami biologiškai. Tai gali sumažinti jų veiksmingumą naikinant piktžoles ir padidinti kultūrinių augalų pažeidimo riziką. Be to, neigiamas poveikis galimas ir tuomet, kai tarp nesuderinamų produktų purškimų daromas per trumpas intervalas. Taip pat svarbu, kad purškiamas tirpalas būtų gerai išmaišytas.

Vienas iš reikšmingų aplinkos veiksnių yra oro temperatūra, nes skirtingi herbicidai efektyviausiai veikia nevienodomis temperatūrinėmis sąlygomis. Kad herbicidų veikliosios medžiagos veiktų efektyviai, būtina tinkama oro temperatūra (parengta pagal IKOK gaires).

Atkreipkite dėmesį, kad pesticidų etiketėse yra nurodytos vandens apsaugos zonos iki paviršinių vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių. Šių vandens apsaugos zonų privalu laikytis visiems produktų naudotojams.

Parengta pagal LŽŪKT

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-06

Asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemę pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, paprastai privalo ne trumpiau kaip penkerius metus nuo įsigijimo dienos nekeisti žemės sklypui nustatytos paskirties ir užtikrinti, kad žemė būtų naudojama žemės ūkio veiklai. Šis reikalavimas išlieka ir tais atvejais, kai žemės sklypas perleidžiamas kitam asmeniui dar nepasibaigus nustatytam penkerių metų laikotarpiui. Taigi, pasikeitus savininkui, pareiga naudoti žemę žemės ūkio veiklai nenutrūksta.

Įstatymas numato ne tik formalų reikalavimą turėti žemės ūkio paskirties sklypą, bet ir pareigą realiai jį naudoti pagal paskirtį. Žemė turi būti faktiškai dirbama, naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti, gyvulininkystei ar palaikoma tokios būklės, kad būtų tinkama žemės ūkio veiklai. Laikoma, kad žemės ūkio veikla vykdoma tada, kai kiekvienais metais pasiekiamas ne mažesnis kaip žemės ūkio ministro nustatytas minimalus metinės veiklos mastas vienam hektarui.

Šiuo metu minimalios metinės žemės ūkio veiklos apimtys laikomos užtikrintomis, jeigu iš vieno hektaro gaunama nustatyto dydžio žemės ūkio produkcijos realizavimo apimtis, laikomas nustatytas minimalus gyvulių skaičius arba žemė prižiūrima taip, kad būtų tinkama žemės ūkio veiklai. Tai apima ariamos žemės įdirbimą, pievų ar ganyklų šienavimą ar nuganymą, sodų ir uogynų priežiūrą bei piktžolių kontrolę. Tokie reikalavimai taikomi tam, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų apleidžiama ir išliktų tinkama naudoti pagal paskirtį.

Taigi, jeigu žemė įsigyta pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, galimybė inicijuoti žemės paskirties keitimo procedūras atsiranda tik pasibaigus penkerių metų laikotarpiui.

Svarbu žinoti ir tai, kad žemės ūkio paskirties žemėje statyba taip pat yra ribojama. Tokioje žemėje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti statomi tik tie statiniai, kurie yra reikalingi žemės ūkio veiklai vykdyti.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatytos ir išimtys, kai nustatyta pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma. Pavyzdžiui, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme. Taip pat kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Prievolė netaikoma ir kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotai, arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-05-06

Kai paaiškėja, kad žemės sklypą skiria magistralinis, krašto ar rajoninis kelias, viešasis ar vidaus kelias, gatvė, geležinkelis arba neprivatizuojamas hidrografinis objektas, kurių užimamas plotas nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, tokiais atvejais turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos. Tai reiškia, kad vietoje vieno iki tol buvusio žemės sklypo po kadastrinių matavimų gali būti suformuoti ir įregistruoti keli atskiri žemės sklypai.

Svarbu pažymėti, kad tokiu atveju kelio ar kito viešojo naudojimo objekto užimtas plotas nėra priskiriamas prie žemės sklypo ploto. Kitaip tariant, sklypas apskaitomas pagal faktiškai jam priskiriamą teritoriją, o plotai, kuriuos užima viešajam naudojimui skirti objektai, į bendrą žemės sklypo plotą neįtraukiami. Būtent dėl šios priežasties kadastrinių matavimų metu tame pačiame žemės plote gali atsirasti keli atskiri žemės sklypai.

Jeigu atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad pasikeitė žemės sklypo ribos, konfigūracija, atsirado didesnis ploto skirtumas, nei leidžia teisės aktuose nustatytos paklaidos, arba kyla neaiškumų dėl ribų, NŽT nagrinėja turimus dokumentus, kartografinę medžiagą ir pateikia išvadą dėl tolesnio ribų tikslinimo poreikio.

NŽT taip pat ragina matininkus prieš atliekant kadastrinius matavimus atidžiai išnagrinėti teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendinius ir matavimus vykdyti pagal Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles. Aukščiau išvardintų aplinkybių neįvertinimas yra dažnai nustatoma priežastis, kai dokumentai dėl sprendimo priėmimo arba išvados parengimo grąžinami matininkui klaidoms ištaisyti.

Šaltinis: nzt.lrv.lt, 2026-05-07

Konsolidacija taip pat stiprina valstybės IT infrastruktūros atsparumą — gebėjimą veikti patikimai net ir kibernetinių incidentų ar kitų krizių metu.

Šis procesas, kurį NMA sėkmingai užbaigė per penkiolika mėnesių, apėmė agentūros valdomos IT infrastruktūros perkėlimą į VSSA centralizuotai valdomą informacinių ir ryšių technologijų aplinką. Per šį laikotarpį buvo konsoliduota 214 virtualių tarnybinių stočių bei susijusių kompiuterinių tinklų, užtikrinančių nenutrūkstamą tiek vidinių agentūros procesų, tiek kritinių valstybinių informacinių sistemų veikimą. Toks sisteminis pokytis leidžia atsisakyti fragmentuoto IT ūkio, pakeičiant jį lanksčiu debesijos modeliu, kur resursai naudojami pagal realų poreikį.

Sprendimą konsoliduoti resursus padiktavo Valstybės informacinių išteklių įstatymo įpareigojimai, NIS2 saugumo reikalavimai ir praktinis poreikis valstybės duomenis saugoti išimtinai tam pritaikytoje infrastruktūroje, kuri garantuoja nenutrūkstamą veiklos tęstinumą bei aukščiausio lygio saugumą.

Šiuo metu NMA IT resursai yra talpinami dvejuose valstybiniuose duomenų centruose Lietuvos teritorijoje, kurie vienas nuo kito nutolę saugiu dešimties kilometrų atstumu. Siekiant maksimalaus duomenų saugumo ekstremaliomis sąlygomis, kritinių sistemų ir registrų rezervinės kopijos papildomai saugomos NATO duomenų centre. Tai garantuoja aukščiausio lygio veiklos tęstinumą, o duomenų centrų patikimumą oficialiai patvirtina tarptautinis „Uptime Institute“ suteiktas „Tier III“ sertifikatas bei šeši tarptautiniai ISO standartai, apimantys kokybės, informacijos saugumo ir energijos valdymo sritis.

Ši technologinė transformacija kartu su VSSA ir „Telecentru“ padeda sukurti vientisus valstybės IT valdymo procesus, o tai leidžia ženkliai sumažinti techninės ir programinės įrangos įsigijimo bei palaikymo sąnaudas. Taip pat užtikrinamas vienodai aukštas duomenų saugos lygis.

Galutinis tokios konsolidacijos tikslas yra ne tik kaštų taupymas, bet ir bendras valstybės IT infrastruktūros atsparumo stiprinimas, užtikrinant patikimą paslaugų teikimą visuomenei net ir kibernetinių incidentų ar kitų krizių metu.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-07