Žemės ūkio naujienos: 2026-05-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Tiesia pagalbos ranką ūkininkams: galės pretenduoti į lengvatines paskolas
Siekiant suvaldyti Artimųjų Rytų konflikto padarinius verslui, nacionalinis plėtros bankas ILTE nuo pirmadienio pradeda teikti bendros 40 mln. eurų vertės paskolas apyvartinėms ūkininkų lėšoms. „Reaguodami į situaciją, kurią sukėlė konfliktas Artimuosiuose Rytuose, ir siekdami kuo operatyviau atliepti žemės ūkio bei žuvininkystės sektoriaus poreikius, inicijavome tikslines tiesiogines apyvartines paskolas ūkininkams“, – pranešime teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Pasak finansų ministro, COVID-19 ir Rusijos karo Ukrainoje sukeltos krizės parodė, kad labai plačios, visoms visuomenės grupėms skirtos priemonės yra brangios ir neefektyvios. Todėl siūloma priemonė, anot ministro, duos apčiuopiamą teigiamą efektą tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek padės amortizuoti galimas ilgesnes krizes, jeigu konfliktas Irane užsitęstų. „Šia nauja finansine priemone siekiame suteikti realią ir laiku pasiekiamą pagalbą žemės ūkio ir akvakultūros sektoriui – tiek tiems, kurie nukentėjo nuo stichinių reiškinių ar rinkos svyravimų, tiek ir tiems, kurie susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
ILTE paskolos lėšos gali būti naudojamos trumpalaikiam turtui įsigyti, elektros ir dujų sąnaudoms ūkio reikmėms finansuoti, gamybinio turto, žemės ar vandens telkinių nuomai apmokėti, darbo užmokesčiui bei su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti, padengti palūkanoms pagal investicinius įsipareigojimus kitose finansų įstaigose. Dėl finansavimo gali kreiptis ūkio subjektai, vykdantys pirminę žemės ūkio, žuvininkystės ar akvakultūros produktų gamybą, perdirbimą ar prekybą Lietuvoje. Paskolos skirtos tiems, kurie neturi galimybės gauti finansavimo rinkoje ir gali pateikti bent vieną finansų įstaigos atsisakymą finansuoti, taip pat subjektams, nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo.
Minimali paskolos suma siekia 10 tūkst. eurų, pateikus finansų įstaigos atsisakymą finansuoti gali būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskola, o nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems subjektams gali būti skirta iki 250 tūkst. eurų. Anot ILTE, vienam klientui suteikiamų paskolų skaičius nėra ribojamas, tačiau bendra finansavimo suma negali viršyti nustatytų limitų. Paskolos gali būti teikiamos ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui, taip pat gali būti taikomas paskolos grąžinimo atidėjimas nuo 6 iki 12 mėnesių bei iki pusmečio palūkanų mokėjimo atidėjimas. Nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar rinkos sutrikdymo nukentėjusiems klientams taikoma fiksuota 2 proc. metinė palūkanų norma, kai paskolos terminas siekia iki 12 mėnesių, ir 2,5 proc. – kai paskolos terminas yra nuo 13 iki 36 mėnesių. Kitais atvejais taikoma rinkos sąlygas atitinkanti kintamoji palūkanų norma. Iš bendros paskolų priemonės žemės ūkio atstovams, nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių arba patiriantiems laikinų sunkumų dėl rinkos kainų svyravimo, skiriama 25 mln. eurų, kiti 15 mln. eurų – subjektams, negalintiems gauti finansavimo rinkoje.
Šaltinis: delfi.lt, 2026-05-04
Daugiau lėšų ūkių atsparumo didinimui ir biosaugai
Ūkininkams svarbi žinia – Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (toliau – Strateginis planas) pakeitimą. Tai leis efektyviau panaudoti paramos lėšas ir padės ūkiams užkirsti kelią gyvulių ligų plitimui. Atsižvelgiant į išaugusius afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir mėlynojo liežuvio ligos atvejus, pritarta siūlymui didinti finansavimą priemonei „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“.
Biosaugos stiprinimui papildomai skirta 2,5 mln. eurų, perskirstytų iš kitų Strateginio plano priemonių, kuriose buvo susidaręs nepanaudotų lėšų likutis.
Šis pakeitimas leis didesniam skaičiui gyvulininkystės ūkių pasinaudoti parama biosaugos priemonių diegimui ir geriau apsisaugoti nuo ligų bei kitų grėsmių. Tai sustiprins jų pasirengimą ir užtikrins veiklos tęstinumą galimų krizių atveju.
Šiomis lėšomis ūkininkai galės pasinaudoti jau netrukus: paraiškos pagal Strateginio plano priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ bus renkamos nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
Planuojama, kad ir ateityje nepanaudotos Strateginio plano lėšos bus nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia – pirmiausia ūkių saugumui ir atsparumui stiprinti.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-06
Kviečių, miežių ir rapsų veislių žiemkentiškumas: ką atskleidžia bandymai?
Selekcininkai sukuria daug naujų veislių. Todėl tiek jų platintojams, sėklų daugintojams, tiek ir augintojams – ūkininkams gana sudėtinga apsispręsti, kokias veisles pasirinkti, kad jos pasiteisintų mūsų šalies ir ūkių sąlygomis ir duotų geriausius rezultatus. UAB „Dotnuva Seeds“, siekdama įvertinti naujų javų ir rapsų veislių savybes, kasmet atlieka tiksliuosius bandymus ūkiuose įrengtose veislių kolekcijose. Po šių metų šaltos ir sniegingos žiemos, įsibėgėjus augalų vegetacijai, jau galime įvertinti, kaip žiemkenčių veislės peržiemojo.
Šiemet įmonės organizuotuose bandymų laukuose, esančiuose Kėdainių r. ūkiuose, tiriama net 70 žieminių kviečių, 20 žieminių miežių ir 43 žieminių rapsų veislės. Toks didelis jų skaičius ir bandymų tikslumas (laukeliai sėjami keturiais pakartojimais) reikalauja pastangų, tačiau gauti duomenys suteikia daug vertingos informacijos, svarbios tiek įmonės specialistams, tiek ir veisles besirenkantiems augintojams.
Veislės vertinamos kompleksiškai
Tiksliųjų bandymų tikslas – įvertinti naujas žieminių kviečių, miežių, rapsų veisles gamybinėmis sąlygomis, palyginti gautus rezultatus su jau žinomomis veislėmis. Tai leidžia atrinkti perspektyvias naujas veisles.
„Vegetacijos metu bandymų laukeliuose nuolat atliekame stebėjimus: vertiname įvairius augalų parametrus, atsparumą ligoms ir kita, tarp jų ir labai svarbią veislių savybę – žiemkentiškumą. Galiausiai nustatome javų ar rapsų derlingumą, grūdų bei sėklų kokybės parametrus. Toks kompleksinis veislių įvertinimas leidžia spręsti, kurios jų yra perspektyvios ir vertos toliau tirti, platinti ir auginti šalies ūkiuose“, – apie tiksliuosius veislių bandymus pasakoja dr. Gintautas Cesevičius, „Dotnuva Seeds“ sėklininkystės vadybininkas.
Žiemkentiškumas veislių bandymuose vertinamas pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, nustatant augalų išlikimą, pažeidimų pobūdį (iššalimas, išmirkimas, iškilnojimas) bei bendrą pasėlio būklę.
Šiuo metu jau akivaizdžiai matosi, kurios veislės ir kaip peržiemojo, kaip pasėliai atsigavo ir vystosi. Patyręs agronomas dr. G. Cesevičius pastebi, kad praėjusi žiema buvo neeilinė dėl kelių dalykų: daugelyje rajonų susiformavusios ir be atlydžių ilgiau kaip du mėnesius išsilaikiusios storos sniego dangos, ilgo šalčio periodo su pasitaikiusiomis itin žemomis temperatūromis. Neabejotinai tai turėjo įtakos ir žiemojantiems pasėliams.
Nukasto sniego testas
Įdomu tai, kad atliekant veislių bandymus ir siekiant stebėti jų atsparumą iššalimui, nuo dalies laukelių žiemą specialiai nukasamas sniegas. Kaip pasakoja dr. G. Cesevičius, šiais metais įrengtuose bandymuose sniegas nuo kviečių ir miežių dalies laukelių buvo nukastas du kartus. Po pirmo karto sausio viduryje vyravo keliolikos laipsnių šaltis, o po antro nukasimo užėjo pastarosios žiemos rekordiniai šalčiai, vasario pradžioje Kėdainių r. siekę net iki 26–31 ºC.
„Be sniego likę visų veislių tiek kviečiai, tiek miežiai neatlaikė tokios ekstremalios temperatūros. O po sniegu buvę visų veislių javai peržiemojo sėkmingai. Rapsai po sniego paklote taip pat visi peržiemojo gerai (per didžiausius šalčius sniego sluoksnis bandymų laukuose buvo apie 25 cm). Nuo rapsų sniegas nekasamas, nes jų augimo kūgelis palyginti aukštai, nėra techninių galimybių sniegui pašalinti“, – bandymų duomenis ir specifiką atskleidžia specialistas.
Pasak dr. G. Cesevičiaus, veislių žiemkentiškumas yra daugialypė savybė, parodanti ne tik augalų ištvermingumą šalčiui, bet ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, augalų atsparumą staigiems ir didelio diapazono temperatūrų pokyčiams, užmirkimui po atlydžių, ledo plutai, iššutimui esant sniegui ant neįšalusios dirvos ir pan. Būtent tokios permainingos žiemos pavojingiausios pasėliams. Pavyzdžiui, šiemet žieminių miežių bandymų laukeliuose po sniegu pasitaikė sniego pelėsio atvejų, kai kurios veislės buvo pažeistos. Kaip vieną geriausiai peržiemojusių, nepažeistų pelėsio veislių specialistas įvardija miežius „Jakubus“.
Peržiemojimo rizika gali kilti bet kada
Taigi, kaip ūkininkams pasirinkti žiemkenčių veisles, kai žiemos tampa vis mažiau prognozuojamos?
„Svarbu įvertinti visas veislių savybes, nepamirštant jų žiemkentiškumo rodiklių. Lietuvoje senokai buvo tokių žiemų, kai iššaltų visi žiemkenčiai. Todėl gali kilti minčių, kad veislių žiemkentiškumo savybės tampa mažiau aktualios. Tačiau taip nėra. Niekada nežinome, kada ekstremalios sąlygos žiemomis gali susidaryti. Tad žiemkentiškumas išlieka svarbi veislių savybė“, – pastebi dr. G. Cesevičiaus.
Veislių tyrimuose žiemkentiškumas vertinamas balais. Pagal taikomą skalę 9 balai reiškia labai gerą žiemkentiškumą (augalai beveik nenukentėję, išlikimas artimas 100 %), 1 balas – labai blogas žiemkentiškumas (visi augalai žuvę).
Tačiau, pasak G. Cesevičiaus, dėl objektyvumo būtina atsižvelgti ir į tai, kokios konkrečios gamtos sąlygos vyravo vertinimo metais. Jei net ir po šaltos žiemos visos tiriamos veislės peržiemoja sėkmingai ir gauna panašius – 8–9 balų įvertinimus, tai dar nereiškia, kad visos jos pasižymi vienodai geru žiemkentiškumu. Tokiu atveju balai labiau atspindi palankias žiemojimo sąlygas, o ne realius veislių skirtumus.
Tikrasis veislių žiemkentiškumo potencialas atsiskleidžia tada, kai sudėtingesnėmis žiemojimo sąlygomis išryškėja akivaizdūs skirtumai tarp veislių: kai viena veislė įvertinama 7–8 balais, kita 4–5, o dar kita patiria didelius pažeidimus ir gauna 2–3 balus. Tokie duomenys leidžia patikimiau vertinti veislių atsparumą ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Tos pačios žiemkenčių veislės ūkiuose gali parodyti skirtingus rezultatus, nes jie dar priklauso ir nuo vietos klimato sąlygų, nuo taikomų auginimo technologijų ir konkrečių laukų specifikos. Siekiant paskirstyti rizikas ir stabilesnio derliaus rezultatų, specialistai rekomenduoja ūkyje auginti ne po vieną, o po kelias skirtingų savybių kviečių, miežių ar rapsų veisles.
Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-08
Copa-Cogeca: dėmesys krizių valdymui ir ūkininkų konkurencingumui
Žemės ūkio rūmų tarybos narys Algis Baravykas balandžio pabaigoje dalyvavo Copa-Cogeca prezidiumo posėdyje, kuriame buvo aptarti aktualiausi Europos žemės ūkio politikos, rinkos ir geopolitiniai klausimai. Vienas svarbiausių posėdžio akcentų – geopolitinės situacijos, ypač konflikto Artimuosiuose Rytuose, poveikis Europos žemės ūkiui. Diskusijose su Europos Komisijos atstovais pažymėta, kad sparčiai augančios trąšų ir energijos kainos daro tiesioginį spaudimą ūkininkų pelningumui.
Copa-Cogeca ragina ES imtis skubių veiksmų – svarstoma laikina krizės valdymo sistema, kuri leistų kompensuoti dalį ūkininkų patiriamų papildomų išlaidų. Taip pat diskutuota apie galimybę skirti iki 50 tūkst. eurų paramą vienam ūkiui bei kompensuoti dalį kuro ir trąšų sąnaudų.
Didelį susirūpinimą kelia ir planuojamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM), kuris gali ženkliai padidinti trąšų kainas. Skaičiuojama, kad per kelerius metus papildoma finansinė našta gali siekti dešimtis milijardų eurų, o tai tiesiogiai atsilieptų ūkininkams ir vartotojams.
Būtinybė stiprinti finansavimą
Diskusijose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2027 m. išryškėjo aiški pozicija – žemės ūkis turi išlikti strateginiu ES prioritetu. Copa-Cogeca pasisako už stabilų ir pakankamą finansavimą, mažesnę administracinę naštą, didesnį dėmesį ūkininkų pajamų stabilumui.
Taip pat siūloma didinti investicijas per Europos konkurencingumo fondą ir užtikrinti, kad finansavimas būtų realiai prieinamas ūkininkams bei kooperatyvams.
Mažiau biurokratijos
Posėdyje daug dėmesio skirta klimato kaitos politikai. Aptarti Europos Komisijos planai dėl klimato atsparumo sistemos, taip pat būsimos LULUCF ir Pastangų pasidalijimo reglamentų peržiūros.
Copa-Cogeca pabrėžė, kad klimato politika turi būti pagrįsta realiu finansavimu; ūkininkams turi būti suteikti praktiniai prisitaikymo įrankiai; būtina mažinti perteklinę biurokratiją.
Taip pat diskutuota apie anglies ūkininkavimą (angl. carbon farming) – galimą naują pajamų šaltinį ūkininkams, tačiau šiuo metu ši sistema dar laikoma sudėtinga ir nepakankamai aiškia praktiniam taikymui.
Rinkos situacija
Rinkos apžvalga parodė, kad daugelyje ES šalių didėja spaudimas ūkių pelningumui. Nors kai kurių sektorių derliaus prognozės yra palankios, didėjančios trąšų ir energijos kainos lemia mažėjančias arba net neigiamas pelno maržas.
Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, bulvių ar cukraus, pastebimas perteklius ir kainų kritimas, o vaisių, daržovių ir kitų sektorių ūkininkai susiduria su nuolatiniu kainų spaudimu .
Iššūkiai verslui
Posėdyje taip pat aptarti svarbūs reguliavimo klausimai:
· EUDR (miškų naikinimo reglamentas) – siekiama jį supaprastinti dėl didelės administracinės naštos;
· viešųjų pirkimų taisyklės – diskutuota apie galimybes labiau remti ES ūkininkų produkciją;
· „Buy EU food“ kampanija – tikimasi didinti vietinių produktų paklausą;
· naujos genomikos technologijos (NGT) – planuojamas lankstesnis reguliavimas, kuris skatintų inovacijas.
Augantis spaudimas globaliu mastu
Diskusijose aptarti ir tarptautiniai aspektai – prekybos santykiai su JAV, Australija, MERCOSUR šalimis. Pažymėta, kad konkurencija globalioje rinkoje didėja, o ūkininkai vis dažniau susiduria su iššūkiais dėl kainų svyravimų ir prekybos apribojimų.
„Europos žemės ūkiui šiandien reikia ne tik ambicingų tikslų, bet ir realių sprendimų – finansavimo, paprastesnių taisyklių ir aiškios strategijos, kuri leistų ūkininkams išlikti konkurencingiems“, – apibendrindamas dalyvavimą posėdyje, pabrėžė A.Baravykas.
Dalyvavimas Copa-Cogeca veikloje suteikia galimybę Lietuvai aktyviai prisidėti prie ES žemės ūkio politikos formavimo ir užtikrinti, kad Lietuvos žemdirbių interesai būtų tinkamai atstovaujami europiniu lygmeniu.
Šaltinis: valstietis.lt, Parengta pagal ŽŪR, 2026-05-11
Klientų patogumui atnaujintas NMA bendrojo telefono numerio meniu
Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) siekis – teikti aukščiausios kokybės paslaugas savo klientams. Siekiant, kad reikiamą informaciją klientai gautų kuo greičiau ir patogiau, atnaujintas organizacijos bendrojo telefono numerio meniu. Optimizuota meniu struktūra padės efektyviau valdyti klientų srautus, sumažinti neteisingų pasirinkimų skaičių bei paskatinti savitarnos naudojimą ir sutrumpinti klientų aptarnavimo laiką. Išsamią informaciją apie pokyčius galite surasti čia.
Klientų patogumui – skirtingi informacijos teikimo būdai
Suprasdama, kad skirtingai auditorijai reikalingi skirtingi informacijos pateikimo būdai, organizacija pasitelkia skirtingas priemones: teikiamos individualios konsultacijos telefonu, atvykus, naudojantis „Teams“ platforma, atsakoma į paklausimus elektroniniu būdu, informacija apie paramą aktyviai viešinama interneto svetainėse ir socialiniuose tinkluose.
Greita pagalba – virtualus asistentas Joris
NMA klientus kviečia bet kuriuo paros metu konsultuotis su virtualiuoju asistentu Joriu Nemiga. Joris sukurtas dirbtinio intelekto pagrindu, siekiant padėti klientams greitai rasti atsakymus apie NMA paslaugas, paramą ir informacines sistemas. Norint pradėti konsultaciją su Joriu, klientams tereikia apsilankyti NMA svetainėje, dešiniame apatiniame kampe paspausti ant Jorio nuotraukos ir atsidariusiame lange pradėti pokalbį.
