Žemės ūkio naujienos: 2026-05-20. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dėl trąšų kainų šuolio ES žada išskirtinę paramą ūkininkams
Briuselis suteiks „išskirtinę paramą“ ūkininkams, nukentėjusiems nuo smarkiai išaugusių trąšų kainų, kurias lėmė karas Irane, antradienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos vadovas. „(Europos) Komisija suteiks tikslinę išskirtinę paramą labiausiai nukentėjusiems ūkininkams“, – Europos Parlamente (EP) Strasbūre sakė ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas.
Jis pridūrė, kad ES sieks ženklia suma padidinti žemės ūkio krizių rezervo fondą.
Briuselis patiria spaudimą imtis veiksmų, kad sušvelnintų Artimųjų Rytų krizės poveikį žemės ūkiui, nes trąšų kainų šuolis kelia grėsmę maisto kainų kilimui visoje Bendrijoje.
Apie trečdalis jūra gabenamų trąšų į pasaulinę rinką patenka per Hormuzo sąsiaurį, kuris dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu yra faktiškai uždarytas. Dėl to trąšų kainos smarkiai pakilo. Pasaulio prekybos organizacija (PPO) įspėjo, kad blokada kelia grėsmę pasauliniam maisto saugumui, ypač Afrikoje ir Pietų Azijoje.
Europoje azoto trąšų, gaminamų iš dujų, kaina pakilo iki maždaug 500 eurų už toną, palyginti su 380 eurų praėjusios žiemos kainomis. O tai yra dvigubas smūgis ūkininkams, kurie jau susiduria su didesnėmis išlaidomis dėl karo Ukrainoje.
Briuselis nustatė didelius muitus trąšoms iš Rusijos, kuri yra pagrindinė gamintoja, ir planuoja iki 2028 metų visiškai nutraukti jų importą.
Šaltinis: lrt.lt, 2026-05-19
Po įtarimų dėl fiktyvių mokymų – pokyčiai paraiškų pagal Strateginio plano priemones priėmimo grafike
Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones priėmimo 2026 metais tvarkaraštis. Atšauktas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“. 2026 m. paraiškų rinkimas buvo numatytas nuo rugpjūčio 3 d. iki rugsėjo 30 d. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į informaciją apie galimai fiktyviai vykdomus mokymus pagal šią intervencinę priemonę.
Siekdama užtikrinti skaidrų ir efektyvų priemonės įgyvendinimą, Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl informacijos apie šiuo metu vykdomus mokymus. Įvertinus gautą informaciją, intervencinės priemonės efektyvumą bei kontrolės efektyvumą, bus priimti sprendimai dėl tolesnio šios priemonės įgyvendinimo, užtikrinant, kad ateityje būtų laikomasi aukščiausių skaidrumo ir atsakomybės standartų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2026-05-19
Svarbu tinkamai įgyvendinti 7 GAAB standarto reikalavimus
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atkreipia dėmesį, jog svarbu tinkamai įgyvendinti 7 geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“ augalų kaitos arba pasėlių įvairinimo reikalavimus. Pareiškėjai, įgyvendinantys 7 GAAB standartą, privalo laikytis augalų kaitos reikalavimų arba pasėlių įvairinimo reikalavimų.
Augalų kaitos reikalavimai:
-Ne mažiau kaip 35 proc. deklaruotos ariamosios žemės ploto einamaisiais metais auginti kitus pagrindinius žemės ūkio augalus nei praėjusiais metais arba tarpinius pasėlius, kurie auginami prieš einamųjų metų pagrindinius žemės ūkio augalus.
-Plotai, kuriuose per praėjusius trejus metus pagrindiniai žemės ūkio augalai nebuvo pakeisti ar nebuvo auginti tarpiniai pasėliai, einamaisiais metais turi būti naudojami kitiems pagrindiniams žemės ūkio augalams auginti.
-Auginant tarpinius pasėlius ir siekiant įgyvendinti reikalavimus, tarpiniai pasėliai turi būti sėjami ir išlaikomi šiais laikotarpiais:
-plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai nėra kukurūzai:
*įsėlis sėjamas einamaisiais metais iki liepos 1 d. į pagrindinių žemės ūkio augalų plotą ir turi būti matomas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki einamųjų metų spalio 1 d.
*posėlis sėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki einamųjų metų rugpjūčio 15 d. arba į pagrindinius žemės ūkio augalus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. ir turi būti matomas iki einamųjų metų spalio 10 d.
*tarpiniai pasėliai per žiemą sėjami iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. ir išlaikomi iki kitų metų kovo 1 d.;
-plotuose, kur pagrindiniai žemės ūkio augalai yra kukurūzai:
*įsėlis sėjamas einamaisiais metais nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. į kukurūzų plotą ir turi būti matomas po kukurūzų derliaus nuėmimo iki kitų metų balandžio 15 d.;
*posėlis sėjamas po kukurūzų derliaus nuėmimo einamaisiais metais nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir turi būti matomas iki kitų metų balandžio 15 d.
-Tarpinius pasėlius galima auginti ir kitais laikotarpiais nei nurodyta, jei pareiškėjas pasėjęs tarpinius pasėlius ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu iselis@nma.lt ar poselis@nma.lt arba per „NMA agro“ programą informuoja NMA apie sėją, nurodydamas valdos kodą, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) ir lauko numerius, tikslią sėjos datą (trumpiausia tarpinių pasėlių išlaikymo trukmė – 6 savaitės).
-Tarpinį pasėlį gali sudaryti žemės ūkio augalai, jų mišinys arba kitų žemės ūkio augalų mišinys.
-Pagrindinių žemės ūkio augalų pabiros nelaikomos tarpiniu pasėliu, jei jos yra vyraujantis augalas.
-Pluoštines kanapes kaip tarpinį pasėlį galima sėti tik po birželio 30 d.
-Tarpinių pasėlių plotuose išlaikymo laikotarpiu negalima ganyti ūkinių gyvūnų, nuimti derliaus.
-Tarpinių pasėlių išlaikymo trukmė skaičiuojama tuo laikotarpiu, kai jų plotuose neauginami pagrindiniai žemės ūkio augalai.
-Po pagrindinių žemės ūkio augalų arba prieš juos auginami tos pačios rūšies augalai nelaikomi tarpiniu pasėliu, jei jie yra vyraujantys augalai.
-Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriems suteiktas tas pats klasifikatoriaus kodas, laikomi tos pačios rūšies žemės ūkio augalais.
Pasėlių įvairinimo reikalavimai:
-Kai paraiškoje deklaruojama nuo 10 iki 30 ha ariamosios žemės ploto, ariamojoje žemėje einamaisiais metais reikia auginti ne mažiau kaip du skirtingų rūšių pagrindinius žemės ūkio augalus (vienos rūšies pagrindinius žemės ūkio augalus auginti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto).
-Kai paraiškoje deklaruojama daugiau kaip 30 ha ariamosios žemės ploto, ariamojoje žemėje einamaisiais metais reikia auginti ne mažiau kaip tris skirtingų rūšių pagrindinius žemės ūkio augalus (vienos rūšies pagrindinius žemės ūkio augalus auginti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, dviejų pagrindinių rūšių žemės ūkio augalus – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto).
-Žemės ūkio augalų mišiniai, kuriems suteiktas tas pats klasifikatoriaus kodas, laikomi tos pačios rūšies žemės ūkio augalais.
Augalų kaitos ir pasėlių įvairinimo reikalavimai netaikomi:
-pareiškėjams, kai paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės;
-pareiškėjams, kai paraiškoje deklaruojama ne daugiau kaip 30 ha paramai tinkamo ploto;
-pareiškėjams, kai paraiškoje daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 metų, žaliasis pūdymas ar pupiniai augalai;
-pareiškėjams, kai paraiškoje daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos arba pievos iki 5 metų;
-žolinių azotą kaupiančių augalų ariamojoje žemėje, ganyklų arba pievų iki 5 metų, daugiamečių sodinių, daugiamečių pievų, natūralių ir pusiau natūralių pievų ir pūdymo, uždaro grunto daržovių plotams.
Atkreiptinas dėmesys, jog ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, laikomi atitinkančiais 7 GAAB standartą.
Vertinant pareiškėjus, turinčius ekologinės gamybos plotų, perėjimo prie ekologinės gamybos plotų ir kitų plotų, į deklaruoto ploto, kuriems netaikomi augalų kaitos ir pasėlių įvairinimo reikalavimai, skaičiavimą įtraukiami visi išvardyti plotai.
Deklaruotos ariamosios žemės procentas, kuriam taikomi reikalavimai, skaičiuojamas nuo viso deklaruoto ariamosios žemės ploto.
Ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai visa apimtimi įskaitomi vertinant paraiškos atitiktį 7 GAAB standartui.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-19
Informacija apie 2026 m. kovo mėnesio vidutines bazinių rodiklių pieno kainas pagal pristatymo būdą ir pardavėjų grupes
Informuojame, kad paskelbta informacija apie 2026 m. kovo mėnesio vidutinę svertinę bazinių rodiklių žalio pieno supirkimo kainą: pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją, perkantį pieną iš pieno gamintojų; pagal pieno pirkimą iš supirkimo ir (ar) perdirbimo įmonių. Kainos pateikiamos atskirai pagal: žalio pieno pristatymo būdą, žalio pieno pardavėjų grupes.
Išsami informacija skelbiama interneto svetainėje: https://pienorinka.zudc.lt → „Pieno rinka“ → meniu punkte „Vidutinė bazinių rodiklių pieno kaina pagal grupes ir pristatymo būdą“ (2026 m. kovo mėn.).
Šaltinis: zudc.lt, 2026-05-20
Užbaigiama valstybinės žemės reforma – savivaldybės nuo 2027-ųjų perims valstybinės žemės administravimą kaimo vietovėse
Antradienį aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, aplinkos viceministrė Česlava Lisovska ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška Lietuvos savivaldybių merams pristatė antrąjį valstybinės žemės valdymo reformos etapą, kai nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms bus perduotas valstybinės žemės administravimas kaimo teritorijose.
Tai finalinis valstybinės žemės valdymo reformos etapas. Pirmasis etapas įgyvendintas 2024 m. sausio 1 d., kai savivaldybėms buvo perduotas valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės.
„Tai vienas svarbiausių žemės valdymo pertvarkos etapų, kuris leis sprendimus dėl valstybinės žemės priimti arčiau žmonių ir vietos bendruomenių poreikių. Siekiame, kad savivaldybės būtų pasirengusios sklandžiai perimti naujas funkcijas iš Nacionalinės žemės tarnybos, o gyventojai ir verslas pokyčius pajustų kaip greitesnes ir patogesnes paslaugas. Šią reformą įgyvendiname glaudžiai bendradarbiaudami su savivalda ir Nacionaline žemės tarnyba“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Įgyvendinus antrąjį reformos etapą savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose.
„Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija aktyviai planuoja šį reformos etapą, nes mūsų bendras tikslas yra užtikrinti, kad savivaldybės būtų tinkamai pasirengusios perimti naujas funkcijas, o gyventojai ir verslas po reformos nepatirtų jokių trikdžių. Nors dalis funkcijų perduodama savivaldai, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau išliks centrine žemėtvarkos institucija, vykdys valstybinės žemės pardavimus bei prižiūrės valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Taip pat mums svarbu, kad pertvarkos procesas būtų aiškus mūsų darbuotojams, todėl apie priimamus sprendimus ir reformos eigą su darbuotojų bendruomene atvirai dalinamės viso proceso metu. Siekiame užtikrinti, kad darbuotojai, kuriuos palies reforma, iš anksto gautų visą reikalingą informaciją ir konkrečius pasiūlymus dėl tolimesnio darbo Nacionalinėje žemės tarnyboje arba savivaldoje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška.
Reformai įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri sprendžia funkcijų, darbuotojų, turto ir procesų perdavimo klausimus. Joje dalyvauja Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei NŽT profesinės sąjungos atstovai.
Šiuo metu preliminariai sutarta dėl savivaldybėms perduodamų etatų skaičiaus. Planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti. Šis skaičius apskaičiuotas vertinant faktinį darbo krūvį ir pagal perduodamų funkcijų apimtį, valstybinės žemės plotus ir žemės sklypų skaičių.
Taip pat sprendžiami darbo užmokesčio fondo paskirstymo, materialaus turto perdavimo, IT sistemų suderinamumo bei darbo vietų įrengimo klausimai. Kartu su funkcijomis savivaldybėms planuojama perduoti dalį techninės įrangos, telefonų, baldų ir kitų darbui reikalingų priemonių. Konkrečios perduodamo turto apimtys bus derinamos individualiai su kiekviena savivaldybe.
Didelis dėmesys skiriamas tam, kad pereinamuoju laikotarpiu nesustotų žemėtvarkos procesai. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo sutarčių tęstinumą, kol savivaldybės atliks viešųjų pirkimų procedūras ir perims funkcijas. Savivaldybėms taip pat bus perduotos naujos funkcijos, tarp jų žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimas bei valstybinės žemės nuomos aukcionų vykdymas.
Atskiras dėmesys skiriamas žemėtvarkos dokumentų archyvų klausimui. Šiuo metu svarstomos galimybės dalį arba visus šalies žemėtvarkos dokumentus skaitmenizuoti, tačiau planuojama, kad archyvai ir toliau liks Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybėje ir savivaldybėms perduodami nebus.
Iki reformos įsigaliojimo likus daugiau nei pusmečiui, Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės toliau derins praktinius funkcijų perdavimo klausimus, kad po reformos žemėtvarkos procesai sklandžiai veiktų visoje šalyje.
