Žemės ūkio naujienos: 2026-05-19

Įvykių ir rinkos jėgų audros

Verta prisiminti ir palyginti situacijas: tada ir dabar.

Trąšų kainų šuolį 2022 metais lėmė COVID-19 pandemijos bei geopolitinio nestabilumo – Putino pradėto karo Ukrainoje – sąlygotų veiksnių grandinė. Dėl pandemijos buvo sutrikdytos pasaulinės tiekimo grandinės. Trąšų gamybos sektorius, kaip ir daugelis kitų, susidūrė su žaliavų trūkumu, siuntimo problemomis – net jei buvo pagaminta pakankamai trąšų, jos ne visada galėjo pasiekti užsakovus. Prisidėjo didėjančios energijos sąnaudos, atsigaunant ekonomikai išaugusi gamtinių dujų paklausa… Reikšmingą poveikį energetikos ir pasaulinėms trąšų rinkoms turėjo geopolitinė įtampa dėl Rusijos viso masto invazijos į Ukrainą. Pasaulyje augant maisto suvartojimui, savo ruožtu kyla trąšų paklausa. Atsižvelgdamos į tai, kai kurios šalys įvedė eksporto apribojimus, kad užtikrintų vidaus tiekimą.

Šį pavasarį rinkų audra ir vėl nulemta geopolitinių veiksnių – Donaldo Trumpo ir Benjamino Netanyahu užvirtos „košės“ Persijos įlankoje. Žinios apie trapias paliaubas su Iranu, padėtį Hormuzo sąsiauryje – jau kelintas mėnuo tema Nr. 1. O Europos Bendrijoje prie to problemų židinio prisideda politikų „žalieji“ aplinkos politikos sprendimai.

Globalus žaliavų rinkų sukrėtimas

Pasaulio žvilgsniai prikaustyti prie įvykių Persijos įlankoje, Hormuzo sąsiaurio. Atrodo, kad konflikto šalys lėtai artėja prie taikos susitarimo, vis dėlto net jei jis artimiausiomis dienomis būtų sudarytas, milžiniška žala rinkoms jau padaryta.

Pasaulio bankas neseniai paskelbė karo Artimuosiuose Rytuose poveikio žaliavų rinkoms perspektyvinį vertinimą. Prognozuojama, kad energijos kainos dėl šio karo šiemet padidės 24 proc. ir pasieks aukščiausią lygį nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, o bendros žaliavų kainos dėl sparčiai kylančių energijos ir trąšų kainų bei rekordiškai aukštų kelių pagrindinių metalų kainų šiemet pakils 16 proc.

Išpuoliai prieš energetikos infrastruktūrą ir laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje, kuriam tenka apie 35 proc. pasaulinės jūrų žalios naftos prekybos, sukėlė didžiausią istorijoje naftos tiekimo šoką. Darant prielaidą, kad didžiausi sutrikimai baigsis šią gegužę ir laivyba per Hormuzo sąsiaurį sugrįš į normalias vėžes iki šių metų pabaigos, tikėtina, kad Brent naftos kaina 2026 metais vidutiniškai sieks 86 JAV dolerius už barelį, kai prieš metus siekė 69 JAV dolerius.

„Karas smogia pasaulio ekonomikai kaupiamosiomis bangomis: iš pradžių dėl didesnių energijos kainų, paskui dėl didesnių maisto kainų ir galiausiai dėl didesnės infliacijos, kuri padidins palūkanų normas ir dar labiau pabrangins skolas“, – Pasaulio banko pranešime cituojamas Pasaulio banko grupės vyriausiasis ekonomistas ir vyresnysis viceprezidentas vystymosi ekonomikos klausimais Indermit Gill.

Trąšų kainos dėl šio konflikto šiais metais globaliai padidės 31 proc., pirmiausia dėl karbamido kainų šuolio (60 proc.). Pasaulio banko teigimu, trąšų įperkamumas sumažės iki blogiausio lygio nuo 2022 metų, o tai mažins ūkininkų pajamas ir kels grėsmę būsimam pasėlių derliui.

Maisto brangimą pajusime rudeniop

Lietuvos komerciniai bankai, atsižvelgdami į padėtį Hormuzo sąsiauryje ir jo sąlygotą degalų kainų augimą, dėl brangstančių gamybos žaliavų ir komponentų kainų padidino infliacijos prognozę. Kartu pabrėžiama, jog šios kainų tendencijos nėra išskirtinės Lietuvai ar regionui, skirtingai nei energetinės krizės metu 2022 metais, ir dabartinio energetikos kainų šuolio įtaka galutinei infliacijai Lietuvoje ir pasaulyje turėtų būti mažesnė nei anuomet.

Didžiausias galvos skausmas dėl degalų. Lietuvos energetikos agentūros atliekamos stebėsenos duomenimis, šių metų gegužės pradžioje, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, dyzelino kaina regione (Baltijos šalyse, Lenkija, Vokietija) be mokesčių padidėjo 46,6–79,9 proc.! Pastarąsias savaites tendencijos nuteikia viltingai, kad degalų kainos stabilizuojasi. Visgi dar ne metas atsilaisvinti diržus.

Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, dėl energetikos kainų šuolio vasarą ir rudenį įtampos ekonomikai bus gerokai daugiau, o didžiausią spaudimą patiria žemės ūkis.

„Prognozuojame, kad maisto produktų infliacija paspartės rudenį, nes sudėtinga tikėtis, kad tiek išaugus trąšų ir degalų kainoms, šie pokyčiai nepadarys įtakos būsimam derliui“, – konstatuoja ekspertas T.Povilauskas.

Tikėtina, kad šiemet maistas pabrangs apie 3 proc., o kitąmet – šiek tiek daugiau nei 4 proc.

Lyg to būtų maža, dar ateina „trąšų mokestis“

Degalai ir trąšos sudaro reikšmingą kokybiško derliaus auginimo išlaidų dalį. Matydami, kad strateginės svarbos sektoriumi pripažintas žemės ūkis atsiduria problemų kilpoje, politikos sprendėjai mėgina švelninti situaciją.

Energetikos krizės akivaizdoje šiokia tokia paguoda, kad Seimas kuriam laikui atsitraukė nuo savo sprendimų: šiemet nebedidinti CO2 dedamosios gazoliams, žemės ūkiui skirtam žymėtam dyzelinui laikinai (iki birželio vidurio) sumažinti akcizo tarifą.

Politikai jau svarsto, kad gali tekti rūpintis ir tuo, kad būtų užtikrintas degalų tiekimas apskritai.

Lyg karų sukeltų problemų būtų maža, prisideda „trąšų mokestis“. Mat nuo šių metų ES visa apimtimi pradedamas taikyti Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM, angl. santrumpa CBAM). Jis apima ir trąšų sektorių.

Šia ES priemone siekiama „nustatyti teisingą anglies dioksido, išmetamo gaminant į ES įvežamas daug anglies dioksido išskiriančias prekes, kainą ir skatinti švaresnę pramoninę gamybą ES nepriklausančiose šalyse“. Tikslai globalūs, oficialiai – mechanizmas turėtų prisidėti prie emisijų mažinimo pasaulyje (importuotojai į ES turi deklaruoti prekių gamybos metu išmestą anglies dioksido kiekį ir įsigyti CBAM sertifikatus), kartu gerinti konkurencinę aplinką Europos gamintojams. Tačiau žemdirbių bendruomenės lyderiai kartoja kitką – apie tai, kad yra bloginama Bendrijos žemdirbių konkurencinė padėtis, nes mechanizmas paskatins trąšų kainų augimą.

Europos šalių žemės ūkio organizacijas vienijančios skėtinės organizacijos „Copa“ ir „Cogeca“ perspėja apie naštos mastus. Preliminariais skaičiavimais, ūkininkų tiesioginės išlaidos dėl CBAM šiais metais sudarys apie 820 mln. eurų, o iki 2034 metų padidės iki 3,4 mlrd. eurų. Per 7 metus – plius 12 mlrd. eurų. Jei trąšų kainos ES bus pakoreguotos pagal importo lygį, bendros išlaidos gali siekti iki 39 mlrd. eurų, o tai sudaro apie dešimtadalį dabartinio Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto!

Apie 30 proc. ES naudojamų azoto trąšų yra importuojamos, o tai reiškia, kad nauji mokesčiai daro tiesioginį poveikį kainoms. Apskaičiuota, kad jau šiemet kainos gali padidėti vidutiniškai 15 proc.

Trąšų kaina vis labiau apkraunama papildomais mokesčiais, atsirandančiais dėl politikos, o žemės ūkio produktų kainos pasaulio rinkose išlieka fiksuotos, į problemos esmę pirštu beda „Copa“ ir „Cogeca“, reikalaudamos atšaukti dabartinės formos mechanizmą trąšų sektoriui ir įvesti realias kompensacijas ūkininkams.

Sprendimo dar nėra

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė primena VL, kad KRK siūlymas buvo atšaukti PADKM (CBAM), oficiali Lietuvos galutinė pozicija – mechanizmą sustabdyti.

Politikas neabejoja, kad dėl „trąšų mokesčio“ silpnėja mūsų žemdirbių konkurencinė padėtis. „Eksportuotojai, ypač grūdų eksportuotojai, dalyvauja bendrame katile su šalimis, kurios to mokesčio nemoka. Išeina, kad trečiosios šalys yra konkurencingesnės už ES šalis, nes joms nereikia mokėti papildomo mokesčio. Kol tie dalykai nesuderinti, to mechanizmo neturėtų būti“, – sakė KRK pirmininkas B.Ropė.

Jis pritaria, kad šiandien agrosektoriui tai sudėtingas papildomas galvosūkis. Įtampos ir taip per akis. Duonos augintojų, pieno gamintojų išlaidos auga, o supirkimo kainos – ne. Valdžios institucijos jau sulaukė prašymų kompensuoti nuostolius.

Anot B.Ropės, Europos Komisijos (EK) pasiūlyme kalbama apie mokesčio atidėjimą, bet ne jo atsisakymą: už 2026 metus reiktų mokėti 2027 metais. Galutinio Europos institucijų sprendimo dėl „trąšų mokesčio“ nėra. Baigdamas komentarą KRK pirmininkas įvardija, kodėl Briuselis neskuba: „80 proc. to mokesčio eina į Europos biudžetą. ES institucijos suinteresuotos, kad tas mokestis būtų.“

Siūlo teikti valstybės pagalbą

Sprendimo dėl „trąšų mokesčio“ nėra, tačiau Briuselis demonstruoja susirūpinimą žemdirbių padėtimi: šalims narėms pasiūlė teikti valstybės pagalbą, teikti ūkininkams subsidijas už trąšas ir degalus, kompensuojant iki 70 proc. papildomų išlaidų. Naujoji laikinoji valstybės pagalbos sistema, galiosianti iki metų pabaigos, skirta paremti labiausiai pažeidžiamus ekonomikos sektorius dėl krizės Artimuosiuose Rytuose. Programa, pavadinta METSAF, apima ne tik žemės ūkį, žuvininkystę, bet ir transportą bei energijai imlias pramonės šakas.

Ūkininkai pagal naująsias taisykles galėtų gauti iki 70 proc. papildomų išlaidų, atsiradusių dėl padidėjusių degalų ir trąšų kainų, kompensaciją. EK taip pat numato supaprastintą paramos mechanizmą mažesniems ūkiams ir įmonėms. Pagalba galėtų būti teikiama be išsamių suvartojimo dokumentų, o didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui galėtų siekti iki 50 tūkst. eurų.

Šiltnamių ūkiams šis pavasaris ypač sudėtingas

Šiltnamių sektorius šiuo metu iš tiesų patiria didelę įtampą. Tai lemia ne vienas atskiras veiksnys, o susikaupęs problemų kompleksas – augančios energetikos sąnaudos, brangstančios trąšos, didėjanti geopolitinė įtampa bei papildomi reguliaciniai kaštai. Šiltnamių ūkiams energetikos kainų pokyčiai ypač jautrūs, nes šis sektorius tiesiogiai priklausomas nuo šildymo, elektros ir kitų energijos išteklių.

Situaciją dar labiau apsunkino šių metų neįprastai šaltas ir ilgas pavasaris. Dėl žemų temperatūrų šiltnamius teko šildyti ilgiau nei įprastai, todėl ūkių išlaidos ženkliai išaugo. Tai reiškia papildomą finansinę naštą būtent tuo laikotarpiu, kai produkcijos realizacijos kainos rinkoje dar nėra pakankamai pakilusios, kad kompensuotų išaugusius kaštus.

Natūralu, kad ilgainiui tai gali atsispindėti ir produkcijos kainose vartotojams. Šiltnaminės daržovės yra viena pirmųjų kategorijų, kur energetinių sąnaudų pokyčiai tampa matomi, nes produkcijos savikainoje energija sudaro itin reikšmingą dalį.

Todėl Europos Komisijos svarstoma galimybė valstybėms narėms teikti pagalbą dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų šiltnamių sektoriui būtų aktuali ir reikalinga. Finansinė parama padėtų ūkiams išlaikyti veiklos stabilumą, investicinį pajėgumą bei konkurencingumą. Tai ypač svarbu konkurencinėje aplinkoje, kai Lietuvos augintojai susiduria su importine produkcija iš trečiųjų šalių, kuri dažnai rinką pasiekia mažesnėmis, vietos gamintojams sunkiai konkurencingomis kainomis.

Žinoma, daug priklausys nuo to, kaip konkrečiai valstybės pagalbos schema būtų įgyvendinta Lietuvoje – kokios būtų sąlygos, administracinė našta ir pagalbos prieinamumas. Tačiau pats principas, kad energetiškai imliems sektoriams krizės laikotarpiu reikalingi stabilizavimo instrumentai, yra svarbus ir pagrįstas.

Nenori pripažinti klaidos, atsakomybę permeta šalims narėms

Man situacija (dėl laikinosios valstybės pagalbos) primena absurdą. Komunikato preambulėje Komisija rašo, kad dėl padidėjusios paklausos metų pradžioje pakilo trąšų kainos. Nesam durni, suprantam – vos ne dvigubai pabrango trąšos ne todėl, kad ūkininkai pirktų jų dvigubai daugiau, o todėl, kad uždėjote CBAM. Tai sukėlė trąšų kainas. Ūkininkai pakėlė triukšmą. Dabar Komisija sako – „valstybės narės, jums leidžiu kompensuoti“. Prisidirbo, o valstybės narės iš savo biudžeto tegul kompensuos.

Padarei klaidą – atšauk CBAM, kuris ir taip parašytas beraščių… Anglį prilygino anglies dioksidui… Antras mėnuo dėl to nesulaukiam atsakymo iš Europos institucijų į savo raštą: ar jų ekspertai pasakys, kad anglis ir anglies dioksidas yra tas pats? Jei pripažins klaidą, reiškia, tie teisės aktai yra apie nieką. Jei nepripažins, reiks kreiptis į Europos mokslų akademiją, Europos švietimo įstaigas. Dabar Europa turi apsispręsti.

Atšaukus CBAM, trąšų kainos grįžtų į savo vėžes. Importuotojams nereiktų mokėti mokesčio, viskas atsistotų į savo vietas. Bet ne, Komisija klaidos pripažinti nenori, suteikia „malonę“ valstybėms narėms teikti kompensacijas. Kita vertus, 50 tūkst. eurų pagalba grūdų ūkiams ar bendrovėms – ne išsigelbėjimas.

Žvelgiant giliau… Paskutinėje Europos Vadovų Taryboje vienas iš klausimų buvo dėl ES biudžeto. CBAM pinigėliai yra viena iš pajamų eilučių. Pajamos jau suplanuotos. Jei valstybės narės teiks paramą kaip valstybės pagalbą, susidaro paslėptas valstybių mokesčio ES padidinimas. Valstybės narės teikia pagalbą iš savo biudžeto, o faktiškai pinigai perplukdomi į Europos biudžetą.

Dabar žemdirbiai, aišku, spaus savo vyriausybes – gelbėkit. Šį pavasarį gelbėjimas jau pavėluotas. Ūkininkai galės pirkti trąšas rudeniui.

Šaltinis: valstietis.lt, Irma Dubovičienė, 2026-05-18

Ką privalu žinoti apie terminus?

Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitai – tai patogus būdas ūkininkams ir bendrovėms gauti laikiną pagalbą tokiems darbams, kuriems nereikia turėti specialių pažymėjimų, leidimų, mokymų ar kursų. Visgi, siekiant išvengti nelegalaus darbo rizikos, galioja tam tikri apribojimai.

Paslaugų teikimas pagal kvitus yra ribojamas: svarbu, kiek dienų per metus paslaugų teikėjas (juo gali būti tik fizinis asmuo) dirba.

Vienam paslaugų gavėjui: asmuo gali teikti paslaugas ne ilgiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus.

Keliems paslaugų gavėjams: bendras paslaugų teikimo laikas negali viršyti 90 dienų per metus, neatsižvelgiant į valandų skaičių.

Svarbu: viršijus šiuos terminus, su asmeniu privaloma sudaryti įprastą darbo sutartį.

Kaip teisingai įforminti kvitą?

Paslaugų kvitas turi būti išrašytas dar prieš pradedant darbus. Vienas kvito egzempliorius lieka paslaugų kvito knygelėje pas užsakovą, o antrasis išplėšiamas ir įteikiamas darbuotojui.

Svarbu tai, kad darbuotojas privalo turėti kvitą su savimi darbo vietoje. Vienas kvitas gali būti išrašomas ne ilgesniam kaip vienos kalendorinės savaitės laikotarpiui.

Atsiskaitymas ir atsakomybė

Už atliktus darbus privaloma sumokėti pasibaigus dienai arba ne vėliau kaip po savaitės. Šalims susitarus, atsiskaityti galima per 5 darbo dienas nuo darbų pabaigos.

ŽŪM įspėja, kad darbymečio metu aktyviau vykdomi prevenciniai patikrinimai. Valstybinės darbo inspekcijos duomenys rodo, kad dažniausios klaidos yra neapskaitytas darbo laikas arba kvitų naudojimas darbams, kurie nėra įtraukti į oficialų Vyriausybės patvirtintą sąrašą.

ŽŪM ragina žemdirbius būti atidžius, laikytis nustatytos tvarkos ir taip išvengti galimų pažeidimų ar baudų už nelegalų darbą.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-18

Pakeistose taisyklėse numatyta, kad projekto vykdytojas pasibaigus sutartyje numatytam priemonių investicijų projekto vykdymo terminui, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 4 d., NMA elektroniniu paštu dokumentai@nma.lt turi pateikti tarpinę išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentų suvestinę (pagal NMA interneto svetainėje www.nma.lrv.lt skelbiamą formą) kartu su faktinių išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijomis.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-18

Būtina pasitikrinti ir tai veiklai nustatytus privalomus reikalavimus – tinkamą paramai plotą, sėjos ir įsipareigojimų terminus, reikalingus dokumentus, nuotraukų pateikimo tvarką, įsipareigojimų trukmę, Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos taikymą ir kt.

Kokias veiklas galima rinktis?

„Augalų kaita“. Ši veikla skirta pareiškėjams, kurie ariamosios žemės plote (ne mažesniame kaip 1 ha tinkamame šiai veiklai naudmenų plote, sudarytame iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų) kasmet taiko ne mažiau kaip keturių augalų kaitą (kodas AK). Bent vienas augalų kaitos narys turi būti pupinių šeimos augalas, jam kasmet skiriant ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Nuo 2025 m. prisiėmus įsipareigojimus pagrindiniam augalų kaitos nariui galima skirti ne daugiau kaip 50 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Taip pat svarbu suplanuoti laukus taip, kad tame pačiame lauke tas pats žemės ūkio augalas nebūtų auginamas 2 metus iš eilės, išskyrus taisyklėse numatytus atvejus. Jeigu pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruotą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus 4 metams visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Be to, pagal šią veiklą pasirinkus kasmet deklaruoti daugiau kaip 1 ha ne tų pačių plotų ir (ar) ankstesniais metais deklaruotą plotą siekiant padidinti daugiau kaip 1 ha, svarbu deklaruoti tik tokius plotus, kurie praėjusiais metais jau buvo deklaruoti tiesioginėms išmokoms gauti. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai.

„Tarpiniai pasėliai“. Pagal šią veiklą parama skiriama už įsėlį (kodas TĖ), posėlį (kodas TO) arba tarpinius pasėlius per žiemą (kodas TR), ariamojoje žemėje deklaruojant bendrą ne mažesnį kaip 1 ha tinkamą šiai veiklai naudmenų plotą, sudarytą iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. 2026 m. aktualu tai, kad įsėlio (privaloma sėti bent vieną žemės ūkio augalą, kuris turi vyrauti) išlaikymo dirvoje terminas sutrumpintas nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Įsėlis įsėjamas iki liepos 1 d. Posėlį (privaloma sėti bent vieną, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalą) galima įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Išlieka galimybė posėlį pasėti ir po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites. Tarpiniai pasėliai per žiemą (privaloma sėti bent dviejų, neįskaitant pagrindinių žemės ūkio augalų pabirų, žemės ūkio augalų mišinį) turi būti pasėti iki rugsėjo 15 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat svarbu nepamiršti, kad po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo tarpinių pasėlių derliaus nuimti negalima, įsėlio ir posėlio plotų negalima naudoti ganymui, o taisyklėse nustatytais laikotarpiais taikomi augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo ribojimai. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Svarbu paminėti, kad įsėlį ar posėlį galima išlaikyti trumpiau, nei nurodyta taisyklėse, tačiau būtina pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos el. paštu iselis@nma.lt, poselis@nma.lt ar mobiliąja programa „NMA agro“.

„Sertifikuotos sėklos naudojimas“. Ši veikla pasirenkama, kai deklaruojamas bendras sertifikuota sėkla apsėtas ne mažesnis kaip 0,5 ha ariamosios žemės, įskaitant pievas ir ganyklas iki 5 metų (ir deklaruojamos kodu GPŽ), plotas, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų (kodas SN). Pareiškėjai turi naudoti tik sertifikuotą sėklą, įsigytą ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos, laikytis taisyklėse nustatytų sėklos sėjos kiekių pagal augalų rūšis ir lauką, turėti sėklos įsigijimą pagrindžiančius dokumentus ir užtikrinti, kad sertifikuota sėkla apsėti plotai nebūtų naudojami sėklos gamybai. Be to, turi atitikti Veiksmingumo ir efektyvumo metodikos reikalavimus. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

„Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Ši veikla skirta ariamosios žemės laukams (išskyrus deklaruojamus kodu GPŽ), kurių bendras pagal veiklą deklaruojamas plotas ne mažesnis kaip 1 ha, sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų ir kuriuose taikomas žemės dirbimas be plūgo – tiesioginė sėja (kodas BS) arba kiti bearimių technologijų žemės dirbimo būdai (kodas NT). Laukuose deklaruojamos taisyklėse nurodytos kultūros ar mišiniai. Taip pat svarbu nuo praėjusių metų lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 1 d. pagal šią veiklą deklaruotuose plotuose taikyti žemės dirbimo be plūgo būdą bei laikytis 6 GAAB reikalavimo. Taikant tiesioginę sėją įsipareigojimai trunka 2 metus, taikant kitus bearimius būdus – 1 metus.

Tiesioginės sėjos atveju reikia nepamiršti per taisyklėse nustatytą terminą pateikti nuotraukas mobiliąja programa „NMA agro“, kad būtų aiškiai matyti sudygę žemės ūkio augalai. Taip pat svarbu žinoti, kad nuo 2026 m. prisiimtiems įsipareigojimams taikoma nuostata: jeigu pirmaisiais tiesioginės sėjos įsipareigojimų metais nesilaikoma esminių reikalavimų – žemės dirbimo be plūgo, dirvos dangos išlaikymo ar sudygusių augalų nuotraukų pateikimo – dalyvavimas šioje veikloje nutraukiamas.

„Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Ši veikla apima esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą, naujų žolinių elementų įkūrimą arba naujų medėjančių elementų sodinimą. Kaip kraštovaizdžio elementai gali būti deklaruojamos ežios, palaukės (kodas KEE), paviršinio vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (kodas KEP), medžių ir krūmų juostos (kodas KEJ), pavieniai medžiai ar krūmai (kodas KEM), akmenynai, šakų, kelmų krūvos (kodas KEK), miškeliai, medžių ir krūmų grupės, želdiniai (kodas KEG), kasmet užmirkstančios nuolatinės vietos ariamojoje žemėje (kodas KEU) ar vandens telkiniai (kodas KEV). Deklaruojant svarbu juos teisingai įbraižyti ir laikytis taisyklėse nustatytų ploto reikalavimų, taip pat priežiūros reikalavimų, o kai kuriais atvejais – Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikti nuotraukas ar medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus. Jeigu pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruotą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, privaloma prisiimti naujus įsipareigojimus visam pagal šią veiklą deklaruotam plotui. Įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai arba 5 metai (nuo 2024 m. prisiėmus įsipareigojimus už ežias, palaukes, paviršinio vandens telkinių pakrantes, įskaitant apsaugos juostas, pagriovius).

„Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“. Pagal šią veiklą ariamojoje žemėje ne siauresniuose kaip 3 m pločio laukuose įrengiami trumpaamžių medingųjų augalų plotai arba juostos (kodas MAJ) Bendras tinkamas šiai veiklai naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, deklaruojant mažiau kaip 10 ha tinkamo paramai pagal paraišką ploto, arba ne mažesnis kaip 0,5 ha, deklaruojant daugiau kaip 10 ha tinkamo paramai pagal paraišką ploto, ir sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Augalų mišinys turi būti sudarytas iš taisyklėse nurodytų ne mažiau kaip trijų pupinių ir (ar) nepupinių augalų rūšių ir sėjamas nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., išskyrus atvejus, kai medingųjų augalų mišinys aiškiai matomas po ankstesniais metais atliktos sėjos. Svarbu atitikti taisyklėse nustatytus augalų juostų priežiūros reikalavimus ir išlaikyti (t. y. nearti, neįdirbti bearimėmis technologijomis) pagal šią veiklą deklaruotus trumpaamžių medingųjų augalų plotus ne trumpiau nei iki einamųjų metų spalio 1 d. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

„Daugiamečių žolių juostos“. Ši veikla skirta daugiamečių žolių plotams arba juostoms įrengti ir prižiūrėti ne siauresniuose kaip 3 m pločio ariamosios žemės laukuose (kodas DGJ). Bendras tinkamas šiai veiklai naudmenų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, deklaruojant mažiau kaip 10 ha tinkamo paramai pagal paraišką ploto, arba ne mažesnis kaip 0,5 ha, deklaruojant daugiau kaip 10 ha tinkamo paramai pagal paraišką ploto, ir sudarytas iš ne mažesnių kaip 0,1 ha ploto laukų. Naujai įrengiamos juostos užsėjamos daugiamečių žolių mišiniu nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., išskyrus atvejus, kai daugiamečių žolių mišinys aiškiai matomas po ankstesniais metais atliktos sėjos. Mišinį turi sudaryti ne mažiau kaip 3 pupinių ir (ar) miglinių augalų rūšys, nurodytos taisyklėse. Svarbu atitikti taisyklėse nustatytus žolių juostų priežiūros reikalavimus ir išlaikyti (t. y. nearti, neįdirbti bearimėmis technologijomis) pagal šią veiklą deklaruotus daugiamečių žolių plotus nuo antrųjų įsipareigojimų metų iki paskutinių įsipareigojimų metų spalio 1 d. Jeigu pagal šią veiklą pirmaisiais metais deklaruotą plotą siekiama padidinti daugiau kaip 10 proc. arba daugiau kaip 1 ha, padidintam plotui prisiimami nauji įsipareigojimai Nuo 2023 m. prisiėmus įsipareigojimus šioje veikloje dalyvaujama 3 metus, o nuo 2024 m. – 5 metus (pasibaigus 5 m. įsipareigojimų laikotarpiui, pagal šią veiklą deklaruoti plotai netaps daugiametėmis pievomis).

Kada taikoma Veiksmingumo ir efektyvumo metodika?

Veiksmingumo ir efektyvumo metodika taikoma dalyvaujant kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“.

Pareiškėjai, kurie siekia dalyvauti veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, privalo laisvai pasirinkti ir dalyvauti mažiausiai dar vienoje kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloje: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“.

Jeigu paraiškoje deklaruojama mažiau kaip 100 ha ariamosios žemės, ši metodika netaikoma. Tai reiškia, kad mažesnį nei 100 ha ariamosios žemės plotą deklaruojantis pareiškėjas, pasirinkęs veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, neprivalo papildomai rinktis dar bent vienos kompleksinės ekologinės sistemos veiklos.

Taigi, prieš pasirenkant veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ svarbu įsivertinti bendrą deklaruojamą ariamosios žemės plotą ir, jei reikia, iš anksto apsispręsti, kuri papildoma kompleksinės ekologinės sistemos veikla realiai atitinka ūkio planus.

Kilus klausimų dėl paraiškos teikimo – kreipkitės iš anksto

Žemės ūkio duomenų centras primena: jei kyla klausimų dėl paraiškos duomenų pildymo, verta kreiptis kuo anksčiau – taip lengviau išvengti skubėjimo paskutinėmis deklaravimo dienomis.

Balandžio 13 d. prasidėjęs 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas tęsiasi iki birželio 12 d., o pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 22 d.

Šaltinis: zudc.lt, 2026-05-18

Šiuo metu augalų apsaugos produktų naudojimą reglamentuoja 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, pagal kurią purškimas iš oro yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai nėra veiksmingų alternatyvų arba šis būdas yra saugesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Svarbu pažymėti, kad minėtoje direktyvoje numatytas purškimas tik iš pilotuojamų orlaivių (lėktuvų ar sraigtasparnių).

Atsižvelgiant į technologijų pažangą, ES lygmeniu jau svarstomi pakeitimai. 2025 m. Europos Komisija pasiūlė leisti tam tikrais atvejais naudoti bepiločius dronus purškimui iš oro. Tačiau tokios išimtys būtų galimos tik įsigaliojus direktyvos pakeitimams ir atsiradus specialiai dronams pritaikytiems augalų apsaugos produktams. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvoje nėra registruota augalų apsaugos produktų, kuriuos būtų galima purkšti iš dronų.

Kol kas galioja dabartinė tvarka – purškimas iš oro draudžiamas, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

Valstybinė augalininkystės tarnyba primena, kad augalų apsaugos produktai gali būti naudojami tik su techniškai patikrinta įranga ir tik laikantis visų etiketėse nurodytų reikalavimų.

Šaltinis: valstietis.lt, 2026-05-14