Žemės ūkio naujienos: 2026-05-12. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
2026 m. sausio–vasario mėn. pasaulinėje rinkoje padidėjo žalio pieno supirkimas, o ES valstybėse – ir kai kurių pieno gaminių gamyba
Šių metų sausio–vasario mėn. JAV ir Naujosios Zelandijos pieno gamintojų ūkiai pagamino daugiau žalio pieno nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu: JAV žalio pieno gamyba išaugo 3,2 proc. (iki 17,3 mln. t), o Naujoje Zelandijoje – 3,7 proc. (iki 4,41 mln. t). Šių metų sausio–vasario mėn. ES šalyse (neįtraukiant Liuksemburgo duomenų) buvo supirkta 23,8 mln. t žalio pieno ir tai apie 4,6 proc. daugiau nei 2025 m. sausio–vasario mėn. Šių metų sausio–vasario mėn. Vokietijoje, kurioje daugiausia tarp ES šalių yra pagaminama žalio pieno, į pienines buvo pristatyta 5,5 mln. t minėtos žaliavos – 6,9 proc. daugiau nei praėjusių metų sausio–vasario mėn.
Nagrinėjamu laikotarpiu Nyderlanduose buvo supirkta 5,7 proc. daugiau žalio pieno (iš viso 2,3 mln. t), Prancūzijoje – 5,9 proc. daugiau (iš viso 4,1 mln. t) žaliavos. Minėtu laikotarpiu ES šalyse ženkliai išaugo sviesto ir nugriebto pieno miltelių gamyba, atitinkamai 10,0 proc. (iki 377,4 tūkst. t) ir 15,1 proc. (iki 243,1 tūkst. t).
Šaltinis: Agro RINKA, 2026-05-11 Nr. 5 (475)
Savivaldybėse vykstantys ūkininkų mokymai – be dalyvių, bet su šimtatūkstantine ES parama
Premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio patarėjo Vigilijaus Juknos vadovaujama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademija bei įmonė „Mokslinės paslaugos“ keliolikoje šalies regionų organizuoja formaliai „vykstančius“ ūkininkų mokymus, kurių auditorijos tuščios, o Europos sąjungos (ES) skiriama parama – šimtatūkstantinė, teigiama naujienų portalo „15min“ žurnalistų atliktame tyrime.
Skelbiama, kad tyrimą atlikę žurnalistai pusę metų atsitiktinės atrankos būdu skirtingais metodais rinko duomenis apie trylika tokio pobūdžio mokymų – vyko į juos gyvai, klausėsi liudijimų, bendravo su lektoriais. Tiesa, nuvykę į vietą, mokymuose dalyvių nerasdavo. „Atsivėrė pribloškiantis vaizdas – žurnalistams nepavyko užfiksuoti nė vieno realaus mokymų dalyvio.
Tuščių auditorijų ir vienišų lektorių vaizdas visur kartojosi. Tačiau įstaiga įsipareigojusi suteikti per tris tūkstančius pažymėjimų ūkininkams per dvejus metus ir ataskaitose mokymų rengėjai deklaruoja jau suteikę jų per du tūkstančius“, – rašo tyrimo autoriai. Naujienų portalas nurodo, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) profesiniams ūkininkų mokymams jau skyrė daugiau nei 200 tūkst. iš 300 tūkst. suplanuotos ES paramos, nors, pagal projektų taisykles, auditorijoje nepasirodžius bent dvylikai dalyvių, jis turėtų būti atšaukiamas.
Skelbiama, kad tyrimą atlikę žurnalistai pusę metų atsitiktinės atrankos būdu skirtingais metodais rinko duomenis apie trylika tokio pobūdžio mokymų – vyko į juos gyvai, klausėsi liudijimų, bendravo su lektoriais. Tiesa, nuvykę į vietą, mokymuose dalyvių nerasdavo. „Atsivėrė pribloškiantis vaizdas – žurnalistams nepavyko užfiksuoti nė vieno realaus mokymų dalyvio.
Tuščių auditorijų ir vienišų lektorių vaizdas visur kartojosi. Tačiau įstaiga įsipareigojusi suteikti per tris tūkstančius pažymėjimų ūkininkams per dvejus metus ir ataskaitose mokymų rengėjai deklaruoja jau suteikę jų per du tūkstančius“, – rašo tyrimo autoriai. Naujienų portalas nurodo, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) profesiniams ūkininkų mokymams jau skyrė daugiau nei 200 tūkst. iš 300 tūkst. suplanuotos ES paramos, nors, pagal projektų taisykles, auditorijoje nepasirodžius bent dvylikai dalyvių, jis turėtų būti atšaukiamas.
„NMA iki šiol tenkinosi nuotolinėmis mokymų patikromis, t.y. nė karto nebuvo nuvykę į mokymus įsitikinti, ar tai, kas rodoma ataskaitose, yra tiesa“, – rašoma žurnalistiniame tyrime. Taip pat pažymima, kad minėtus mokymus kuruoja premjerės Ingos Ruginienės visuomeninio konsultanto žemės ūkio klausimais Virgilijaus Juknos įmonė „Mokslinės paslaugos“, o dalį organizatorių komandos sudaro buvę jo paties bendražygiai „iš Darbo partijos ir jo vadovavimo Žemės ūkio ministerijai laikų“. „Dalis jų darbiniais ryšiais susiję su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Jai nuo praėjusių metų rudens vadovauja tas pats V. Jukna“, – nurodo tyrimo autoriai. VDU Žemės ūkio akademijos strategija beveik tokia pati, kaip ir įmonės „Mokslinės paslaugos“ – organizuojami mokymai ūkininkams, žadama išduoti apie 3 tūkst. kvietimų ūkininkams per dvejus metus, o už tai – 285 tūkst. eurų ES paramos, teigia naujienų portalas.
Tyrimo autoriai nurodo, kad pats V. Jukna apie valdomą įmonę „Mokslinės paslaugos“ ir be mokinių vykstančius mokymus neatviravo – tik nurodė, kad mokymai nėra savitiksliai. „Mokymai nėra savitiksliai – jie yra priemonė, padedanti ūkininkui priimti labiau pagrįstus sprendimus remiantis naujausiomis žiniomis kasdienėje veikloje“, – žurnalistams nurodė jis. Premjerė situacijos plačiau pakomentuoti nepanoro – tik nurodė, kad tai įvertinti turi teisėsaugos institucijos.
ELTA primena, kad V. Jukna dirbo ir buvusio premjero Gintauto Palucko komandoje. Tuomet jis ėjo patarėjo žemės ūkio klausimais pareigas. Prieš tai jis ėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vyriausiojo mokslo darbuotojo bei Gyvūnų produkcijos tyrimų ir inovacijų centro vadovo pareigas. 2020–2024 m. V. Jukna buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys.
Apie trumpųjų grandinių kūrimą ir vystymą – jau trečiadienį
Gegužės 13 d. (trečiadienį) tiesioginės transliacijos metu bus kalbama apie paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Visi, kuriems ši tema aktuali, kviečiami stebėti tiesioginę transliaciją nuo 14 val. Transliacijos metu bus pristatytos paramos trumpoms tiekimo grandinėms kurti ir vystyti galimybės, apžvelgiant svarbiausius reikalavimus gauti paramą ir prisiimamus įsipareigojimus – tiek bendrus, tiek specifinius pagal paramos modelius. Transliaciją bus galima stebėti internetu Youtube platformoje, paspaudus šią nuorodą: https://youtube.com/live/3tfcLWzFxjE?feature=share.
Taip pat bus atkreiptas dėmesys į svarbiausius šiam kvietimui teikti paraiškas priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, o, siekiant kokybiško projektų įgyvendinimo, bus išskirtos pagrindinės klaidos teikiant paraiškas bei įgyvendinant projektus. Primintina, jog paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) jau gali būti teikiamos – jos priimamos nuo gegužės 4 iki birželio 30 d.
Transliacijos temą pristatys ir į žiūrovų pateiktus klausimus atsakys NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Regionų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Miroslav Blaževič.
Pasibaigus transliacijai, NMA svetainėje bei NMA Youtube kanale bus paskelbtas jos įrašas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2026-05-11
Apleistą nedarbingų žmonių, pensininkų žemę siūloma apmokestinti
Žemės sklypus turintiems nedarbingiems gyventojams, pensininkams ir nepilnamečiams, kurie nuo žemės mokesčio dabar atleidžiami, siūloma panaikinti šią lengvatą, jeigu jų sklypas neprižiūrimas ir apleistas – apaugęs nepjaunama žole, krūmais, priverstas šiukšlių, su apgriuvusiais statiniais.
Seimas pradėjo svarstyti Žemės mokesčio įstatymo pataisas, sugriežtinančias lengvatą daliai socialiai pažeidžiamų žmonių. Jas analizuos Biudžeto ir finansų bei Kaimo reikalų komitetai, išvadą teiks Vyriausybė.
Dabar žemės mokestis siekia 0,01–4 proc. jos mokestinės vertės. Konkretų dydį nustato savivaldybės taryba.
„Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama, kad mokesčių lengvata (gyventojams, kurių sklypas žemės mokesčiu neapmokestinamas – BNS) galiotų tik tuo atveju, jeigu valdomas žemės plotas nėra apleistas“, – pristatydamas pataisas Seime kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Eimantas Kirkutis.
„Nesvarbu, ar tai būtų dirbama žemė, ar kitos paskirties – gyvenamųjų namų teritorijos, komercinės, visuomeninės paskirties, rekreacinių ar panašių teritorijų, toks reikalavimas turėtų galioti visiems, tame tarpe ir tiems, kuriems galioja žemės mokesčio lengvata“, – pridūrė jis.
Pataisos numato, kad šeimoms, kur nėra darbingų asmenų ar kuriems nustatytas 0–40 proc. darbingumas, senatvės pensininkams, nepilnamečiams tektų mokėti žemės mokestį, jeigu sklypas būtų netvarkingas, neprižiūrėtas.
Seimo Teisės departamentas pasigenda sąvokos „apleistas žemės sklypas“ apibrėžimo.
„Žemės ūkio naudmenos suprantamos kaip dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. Kadangi žemės sklypus gali sudaryti ne tik žemės ūkio naudmenos, bet ir kitos ne žemės ūkio naudmenos (pavyzdžiui, keliai, užstatyta teritorija, vandens telkiniai ir pan.), tai lieka neaišku, kaip būtų suprantamas apleistas žemės sklypas, kuriame yra ne žemės ūkio naudmenos“, – sakoma teisininkų išvadoje.
Seimo teisininkams taip pat kilo klausimas, kodėl lengvatos siūloma netaikyti nepilnamečiams, nedarbingiems žmonėms ir pensininkams.
„Svarstytina, ar analogiško teisinio reguliavimo nereikėtų atitinkamai taikyti ir kitai įstatyme nustatytai žemės mokesčiu neapmokestinamai žemei: pavyzdžiui, ūkininko ūkiui steigti įsigytai žemei, žemei, nuosavybės teise priklausančiai tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams“, – teigiama Teisės departamento išvadoje.
E. Kirkučio teigimu, seniūnijų atstovai dažniausiai ieško apleistų sklypų savininkų, ragina bent kartą per metus nusišienauti ir tik kraštutiniu atveju apmokestina didesniu tarifu.
„Dažniausiai pasitaiko tokie atvejai, kad būna nebaigtos statybos, apleisti pastatai. Yra pasitaikę tokių atvejų, kai užsienyje gyvenantys žmonės nusiperka sklypą ir laiko tiesiog ateičiai, investicijai – gal kada nors pasistatys namą, bet tas žemės sklypas 10 metų yra nešienaujamas, apauga krūmais, kitais augalais, o kaimynystėje esantys visi gyventojai miestuose, miesteliuose, kitose gyvenvietėse turi kentėti įvairiausių piktžolių, šiukšlynais tapusių sklypų keliama tiek vizualine tarša, tiek fizine tarša“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai savivaldybė pripažįsta sklypą apleistu, apmokestina jį, bet Mokesčių inspekcijai žmogus nurodo esantis bedarbis ir jam pritaikoma lengvata.
„Visi šeimoje yra bedarbiai. Tai kas trukdo tiesiog nueiti vieną kartą metuose nupjauti žolę?“ – Seime aiškino E. Kirkutis.
Demokratė Rita Baškienė įsitikinusi, kad nauja tvarka būtų pagalba žmonėms, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje: „Būna tokių, kurie pamiršta apie grožį ir savo pareigą užtikrinti bent minimalią tvarką.“
Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas abejojo, ar lengvatą būtina naikinti už vienkartinį nesusitvarkymą.
„Dažniausiai tikrai nėra vienkartiniai atvejai, dažniausiai netgi nebūna pirmųjų ar antrųjų metų, tai vis tiek būna jau daug ilgesnio laikotarpio, kaip jau būna netgi žolės sumedėjusios, krūmai pradėję augti“, – aiškino E. Kirkutis.
Konservatorei Aistei Gedvilienei klausiant, kiek apleistų sklypų Lietuvoje gali būti ir kiek žmonių nesitvarko, pataisų autorius pateikė Šiaulių rajono savivaldybės duomenis – pernai iki 4 proc. padidintas tarifas už apleistą žemę pritaikytas 594 sklypų savininkams.
„Iš jų 193 žemės sklypų savininkams buvo pritaikytos lengvatos ir 98 savininkams mokesčio mokėti nereikėjo. Taigi, ketvirta pagal dydį visa Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra Lietuvoje, tai viena tokia savivaldybė – apie 100 tokių atvejų“, – skaičiavo parlamentaras.
Konservatoriaus Valdo Rakučio teigimu, jeigu sklypo savininkas tiesiog nesitvarko, jam būtų galima pritaikyti vienokias sankcijas, tačiau tokia pat nuobauda neturi būti taikoms tiems, kas negali pasirūpinti savo sklypu: „Yra žmonių nusenusių, kurie tiesiog kaimuose gyvena ir nelabai turi iš ko, ir dar jiems ta bauda. Tai kaip jūs spręsite šį klausimą?“
„Pavyzdžiui, Nyderlanduose nė vieno apleisto sklypo nėra, nes jeigu tu nesitvarkai per nustatytą laiką, iš tavęs jį tiesiog paima, ten yra tokios labai griežtos taisyklės“, – pridūrė V. Rakutis.
Lietuvoje 2026 m. balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės pradžioje daugumos grūdų kainos kito nedaug, rapsų – padidėjo
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2026 m. 18 savaitę (04 27–05 03) kviečių kaina pakito nedaug – sumažėjo 0,77 proc. – iki 190,60 EUR/t, o pašarinių miežių (II klasės) – 2,27 proc. (iki 156,96 EUR/t). Kvietrugių supirkimo kaina padidėjo 0,94 proc. ir sudarė 178,19 EUR/t, žirnių – 0,46 proc. (iki 213,29 EUR/t). Ryškiausias savaitinis augimas fiksuotas rapsų supirkime – jų kaina pakilo 9,72 proc. ir siekė 517,54 EUR/t.
Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu (18 savaite (04 28– 05 04), šių metų 18 savaitę daugumos grūdų supirkimo kainos buvo mažesnės. Labiausiai sumažėjo pašarinių miežių (II klasės) kaina – 20,45 proc., žirnių – 16,42 proc., kviečių – 12,87 proc., kvietrugių – 3,76 proc. Tuo tarpu rapsų kaina buvo aukštesnė nei prieš metus – padidėjo 0,65 proc.
