Lietuvos baltnugarių galvijų veislė (veislės kodas – 91) yra žinoma nuo neatmenamų laikų, o pirmoje XX a. pusėje baltnugariai galvijai sudarė 10% visų galvijų.
Ilgą laiką Lietuvos baltnugariai galvijai buvo gerinami įvairių juodmargių bei žalmargių veislių buliais, tačiau iki šių dienų jie išlaikė būdingą spalvą bei savybes. Daugiausia jų išliko pas privačius laikytojus, kurie dažnai karves poruodavo su savais buliais.
Pagal spalvą baltnugariai galvijai gali būti suskirstyti į du tipus: pirmajam tipui yra būdingi visiškai juodi šonai, balta nugara ir apatinė juosmens dalis, balta „žvaigždė“ kaktoje; antrajam tipui būdingi smulkiomis juodomis dėmėmis išmarginti šonai, balta nugara ir balta apatinė juosmens dalis. Dabar Lietuvoje daugiausiai pasitaiko baltnugarių su juodo pigmento šonais, bet yra ir baltnugarių su rudo pigmento šonais.
Baltnugarių galvijų kaktos yra masyvios, ilgas liemuo, trumpos kojos. Šie galvijai yra pieningi, sveiki, gerai prisitaikę prie vietos gamtinių ir klimatinių sąlygų, pasižymi geromis reprodukcinėmis savybėmis. Šie galvijai turi savitus genetinius bei fenotipinius požymius ir priskiriami pieniniam tipui.
Suaugusių Lietuvos baltnugarių karvių aukštis ties ketera yra 121-131 cm, masė – 400-500 kg ir daugiau. Suaugę buliai sveria 950-1000 kg. Iš Lietuvos baltnugarių karvių vidutiniškai yra primelžiama 4600 kg 4,3% riebumo ir 3,33% baltymingumo pieno. 1993-1995 m. LVA Praktinio mokymo ir bandymų centre bei Gyvulininkystės institute suformuotos baltnugarių galvijų reliktinės-genofondinės bandos, kuriose gyvuliai veisiami grynuoju veisimu. 1994 m. pradėta baltnugarių karvių identifikacija ir registracija, vykdoma jų produktyvumo kontrolė bei atrenkami tipingesni baltnugariai buliai.
Parengė dr. V. Razmaitė
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia
